Civilinė byla Nr. e2-181-904/2021
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00476-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.7.1.; 3.2.9.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. balandžio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,
sekretoriaujant Neringai Dužinienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusiosios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) ,,Avola“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovei V. Ž., jos atstovui advokatui Deividui Ivanauskui, trečiajam asmeniui D. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Avola“ ieškinį atsakovei V. Ž. dėl piniginių lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje D. P..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė BUAB „Avola“ (toliau – Bendrovė arba Ieškovė) ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės V. Ž. (toliau – atsakovė arba darbuotoja) 1 299,10 Eur, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė, kad 2018 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Inspekcija), atlikusi UAB „Avola“ mokestinį patikrinimą, patikrinimo rezultatus įformino operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr.(l 0.2) FR1042-2519. Patikrinimo metu UAB ,,Avola“ buvusi darbuotoja V. Ž. pateikė Inspekcijai rašytinį paaiškinimą, kuriame raštu patvirtino, kad bendrovė sudarė panaudos sutartį dėl transporto priemonės BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - automobilis). Šią transporto priemonę atsakovė V. Ž. įmonės veikloje naudojo minimaliai, automobilis buvo labiau naudojamas asmeniniams poreikiams. Į automobilį buvo pilamas kuras iš bendrovės lėšų. Tikrinimo metu Bendrovė dėl paminėtos transporto priemonės nepateikė kelionės lapų. Pateiktuose kuro nurašymo aktuose užfiksuotas sunaudotas benzino kiekis litrais ir kiek nuvažiuota kilometrų kas mėnesį. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad UAB ,,Avola“ įsigytas kuras nebuvo naudojamas bendrovės veikloje pajamoms uždirbti, o buvo naudojamas atsakovės V. Ž. asmeniškai. Tokiu būdu minėta nauda, kurią UAB ,,Avola“ buvusi darbuotoja - projektų vadovė V. Ž. gavo nenustatytais tikslais yra pripažįstamos jos pajamos natūra. Operatyvaus patikrinimo metu pagal pajamų gautų natūra įvertinimo tvarkos apraše (tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.lK-162) nustatytą tvarką UAB ,,Avola“ projektų vadovės V. Ž. gauta nauda įvertinta 1299,10 eurų (1,181 Eur x 1100 litrų), t. y. išlaidų suma, kurią bendrovė patyrė apmokėjusi atsakovei V. Ž. už kurą.
Atsakovės V. Ž. atstovas advokatas Deividas Ivanauskas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog atsakovė 2017 m. balandžio 7 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu Bendrovėje dirbo projektų vadovės pareigose. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartis buvo pakeista ir atsakovė Bendrovėje pradėjo dirbti personalo vadovės pareigose. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-109-7555/2018 atsisakė nagrinėti UAB „Avola“ prašymą dėl V. Ž. neva padarytos 2323,45 Eur žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad UAB „Avola“ praleido LR DK 220 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui pateikti, o UAB „Avola“ nurodytas priežastis pripažintos nesvarbiomis. UAB „Avola“ kreipėsi į teismą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7237-941/2018 buvo patvirtinta jau tuo metu BUAB „Avola“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tamtamas“, ir V. Ž., sudaryta taikos sutartis, kurios 2 p. numatė, kad BUAB „Avola“ atsisako savo reikalavimų dėl 2323,45 Eur priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjusi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7237-941/2018, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, civilinė byla turi būti nutraukta. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės 2017 m. balandžio 7 d. sudaryta darbo sutartis nutraukta Darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-115-3532/2018 priėmimo dieną. Ieškovė pateiktu ieškiniu neįrodinėjo, kad atsakovė darbo santykių pas ieškovę metu padarė žalą tyčia, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad su atsakove darbo santykių pas ieškovę metu, buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti, neįrodė, jog atsakovė jam padarė žalą, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog UAB „Avola“ ir atsakovė V. Ž. buvo sudariusi atsakovei nuosavybės teise priklausančio automobilio, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, kadangi automobilis buvo reikalingas bendrovės poreikių tenkinimui. Atsakovė V. Ž. iki 2017 m. rugsėjo mėnesio buvo atsakinga įmonėje už personalą, ir buvo atsakinga už bendrovės dokumentų tinkamą įforminimą bei perdavimą buhalterijai, įskaitant ir bendrovės poreikiams sunaudoto kuro apskaitą. 2017 m. rugsėjo mėnesį prasidėjo BUAB „Avola“ akcininkų konfliktas, V. Ž. išėjo neapmokamų atostogų bei perleido savo turimas akcijas savo tėvui V. Ž.. Inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatytos V. Ž. pajamos natūra (2017 m. balandis - rugsėjis). Trečiasis asmuo D. P. pažymėjo, jog V. Ž. savo automobilį minimaliai naudojo įmonės poreikiams. Esant tokioms aplinkybėms ir atsakovei pačiai prisipažinus, kad kuras buvo naudojamas jos asmeninių poreikių tenkinimui, nėra pagrindo nesutikti su BUAB „Avola“ pateiktu ieškiniu. V. Ž. šioje byloje reiškiama pozicija, kad neva kuras buvo pilamas ne jos poreikiams, o trečiojo asmens D. P. ir jo šeimos poreikiams, yra elementarus bandymas apsiginti nuo reiškiamo reikalavimo.
Teismo posėdžio metu atsakovė V. Ž. su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad į jai įmonės panaudos sutartimi priskirtą automobilį, kurą ji pylė iš savo asmeninių lėšų (suma sudarė virš 400 Eur). Šie pinigai jai nėra grąžinti, dėl šių lėšų su atsakove buvo sudaryta taikos sutartis, po to kai ji Darbo ginčo komisijoje laimėjo bylą dėl jos neteisėto atleidimo iš darbo. Nurodo, kad čekiai, dėl kurių vėl keliami klausimai, yra įtraukti į minėtą taikos sutartį ir jų klausimas yra išspręstas. Taikos sutartį ruošė bankroto administratoriaus advokatas A. Jaskeliavičius. Nurodo, kad iš čekių galima matyti, kurie buvo apmokėti iš jos kortelės, o kurie iš trečiojo asmens D. P. lėšų. Nesutinka, kad D. P. iš savo lėšų kurą pylė į jai priskirtą automobilį, nurodo, kad kuras buvo pilamas į D. P. žmonos automobilį. Pažymi, kad pagal avansinę apyskaitą D. P. pinigai už kurą iš įmonės lėšų buvo grąžinti, o jai – ne. Ieškiniu prašoma priteisti iš jos visą sumą, kurią sudaro ir jos, ir D. P. lėšos. Pažymi, kad į jai priskirtą automobilį tilpo apie 50 l kuro, o iš teismui pateiktų čekių matosi, kad buvo pilta virš 60 l kuro. Papildomai pažymėjo, jog sudarant automobilio panaudos sutartį buvo sutarta, kad ji vyks automobiliu į darbą, iš darbo ir automobilį naudos darbo reikmėms, tačiau atskiro direktoriaus įsakymo nebuvo. Žodžiu buvo apsitarę, kad automobilio išlaidos turėtų sudaryti iki 200 Eur per mėnesį. Čekiai buvo apmokami iš asmeninių lėšų, o vėliau per avansinę apyskaitą lėšos grąžinamos iš įmonės
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. P. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Bendrovėje jis buvo direktoriumi nuo įmonės įsteigimo, tai yra 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. kovo mėnesio. Kai sudarė darbo sutartį su atsakove, buvo sudaryta ir automobilio panaudos sutartis. Automobilis buvo naudojamas įmonės veiklai vykdyti, tai yra vykti pas buhalterę, į banką, kredito unijas, pristatyti dokumentacija, vykti dėl internetinio puslapio, išleisti žmones į komandiruotes, paimti automobilius ir pan. Atsakovė automobilį naudojo plačiai, visą savo darbo laikotarpį. Kuras automobiliui buvo pilamas pagal įmonės reikmes. Už atsakovei priskirto automobilio ir jam, kaip direktoriui priskirto automobilio apskaitą buvo atsakinga atsakovė, teikdavo duomenis buhalterei. Kaip konkrečiai vyko apskaita, negalėjo atsakyti, kadangi įmonė buvo naujai įkurta, veiklos pradžia. Kelionės lapai nebuvo pildomi. Nurodė, kad atsakovei pagal panaudos sutartį perduotas automobilis buvo naudojamas ir atsakovės asmeninėms reikmėms. Dėl atsakovės pateiktų čekių už kurą, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove važiuodavo kartu įmonės tikslais ir jis pildavo kurą į atsakovei priskirtą automobilį, mokėjo iš savo asmeninių lėšų, nes įmonėje tuo metu nebuvo pinigų. Patvirtino, kad atsakovei priskirtą automobilį įmonės reikalais vairuodavo ir jis, automobiliu buvo dalijamasi. Automobilis BMW X3 iki kol 2018 m. buvo sudaryta jo panaudos sutartis, buvo naudojamas įmonės reikmėms, tačiau kuro iš įmonės lėšų nebuvo pilama. Automobilio bako talpa galėjo būti 60-70 l. Atsakovė iš įmonės projektų vadovės pareigų buvo atleista dėl kilusių konfliktų (2017 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn.), tai yra dėl atsakovės neatėjimo į darbą, įmonės pinigų nuėmimo iš sąskaitos, neišmokėtų atlyginimų darbuotojams ir kt. Kilo teisminiai ginčai tarp akcininkų.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
2018 m. birželio 18 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi yra iškelta UAB ,,Avola” bankroto byla. Šia teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“, jos įgaliotas asmuo Petras Puidokas.
2018 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-7237-941/2018
pagal ieškovės UAB ,,Avola“ ieškinį atsakovei V. Ž. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikino ir atsakovės atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu bei pasisavintų lėšų priteisimo, priėmė nutartį civilinę bylą nutraukti patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo.
Rašytiniais byloje surinktais dokumentais nustatyta, jog 2017 m. balandžio 7 d. atsakovė V. Ž. sudarė darbo sutartį su Bendrove, kurioje ji buvo priimta į projektų vadovės pareigas. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė V. Ž. dirbo personalo vadovės pareigose. Be to, nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovė V. Ž. buvo bendrovės akcininkė, jai priklausė 50 procentų Bendrovės akcijų. Kita dalis įmonės akcijų priklausė D. P..
2017 m. balandžio 10 d., Bendrovė panaudos sutarties pagrindais iš tuo metu bendrovėje dirbusios darbuotojos V. Ž., neatlygintinam naudojimui ir įmonės pagrindinei veiklai vykdyti, perėmė darbuotojai V. Ž. asmeninės nuosavybės teisę priklausantį automobilį.
Teismo posėdžio metu atsakovė V. Ž. ir trečiasis asmuo D. P. (buvęs bendrovės direktorius) pripažino, jog šis Bendrovės valdomas automobilis, darbinių funkcijų vykdymui, buvo perduotas darbuotojai - V. Ž..
Atsakovė V. Ž. ir trečiasis asmuo D. P. patvirtino, jog bendrovės darbuotojai V. Ž. automobiliu buvo leidžiama vykti namo bei važiuoti į darbą. Pastarieji taip pat neginčijo aplinkybių, jog buvo leidžiama darbuotojai V. Ž., naudotis automobiliu ir asmeniniams poreikiams, tiek darbo metu, tiek nedarbo metu. Byloje nepateikta jokių kitų rašytinių dokumentų, kurie patvirtintų kitokią darbdavio nustatytą darbuotojams šio automobilio naudojimosi tvarką. Byloje dalyvavusios šalys neginčijo, jog tiek darbo metu, tiek ne darbo metu, darbuotoja V. Ž. automobiliu naudojosi tiek įmonės veiklos reikalais, tiek asmeniniais reikalais.
Byloje pateikta Naudojimosi paslaugų planais sutartis patvirtina, jog Bendrovės darbuotojai V. Ž. buvo išduota kortelė banko elektroninėmis paslaugoms atlikti (toliau - kortelė). Byloje nepateikta jokių rašytinių dokumentų apie darbdavio nustatytą darbuotojams kortelės naudojimosi tvarką. Taip pat nepateikta jokių rašytinių dokumentų apie darbdavio nustatytą tvarką Bendrovės kuro išlaidoms apmokėti.
Byloje pateiktas rašytinis dokumentas patvirtina, jog 2017 m. gruodžio 6 d., buvęs Bendrovės direktorius D. P. nuo 2017-12-06 vienašališkai nutraukė Automobilio panaudos sutartį su atsakove.
Ieškinys grindžiamas 2018 m. gegužės 31 d. operatyvaus patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie įforminti pažymoje Nr. (10.2) FR1042-2519 (toliau - Pažyma). Ieškovė argumentuoja, kad UAB ,,Avola“ įsigytas kuras nebuvo naudojamas bendrovės veikloje pajamoms uždirbti, o buvo naudojamas atsakovės V. Ž. asmeniškai. Tokiu būdu minėta nauda, kurią UAB ,,Avola“ buvusi darbuotoja - projektų vadovė V. Ž. gavo nenustatytais tikslais yra pripažįstamos jos pajamos natūra.
Pažymoje nurodoma, jog operatyvaus patikrinimo metu tiriant laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pagal pajamų gautų natūra įvertinimo tvarkos apraše (tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162) nustatytą tvarką Bendrovės projektų vadovės V. Ž. gauta nauda įvertinta 1299,10 Eur (1,181 Eur x 1100 litrų), tai yra išlaidų suma, kurią Bendrovė patyrė apmokėjusi V. Ž. už kurą. Pažymoje taip pat nurodoma, jog Bendrovė privalėjo deklaruoti Bendrovės projektų vadovės gautas pajamas natūra FR0572 deklaracijos formoje atitinkamais mėnesiais ir išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį bei kitus su šiomis gautomis pajamomis susijusius sveikatos draudimo įmokas pagal Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas. Pažymoje Bendrovės projektų vadovės V. Ž. gauta nauda įvertinta 1299,10 Eur.
Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškinys atsakovei pateiktas ne daro teisiniais pagrindais, o prievolinės teisės pagrindais, kildinamais iš Automobilio panaudos sutarties. Ieškovės atstovas argumentuoja, jog tarp šalių susiklosčius automobilio panaudos santykiams, atsakovė V. Ž. gavo naudos (1299,10 Eur), o ieškovė patyrė žalą, apmokėjusi atsakovei V. Ž. nurodytą sumą už kurą.
Teismas vertindamas byloje pateiktus rašytinius dokumentus bei šalių paaiškinimus konstatuoja, jog tarp šalių susiklostė mišrūs teisniais santykiai, tai yra pirmu atveju tarp Bendrovės ir atsakovės susiklostė sutartiniais teisniai santykiai, atsiradę iš Automobilio panaudos sutarties ir antru atveju tarp Bendrovės ir atsakovės susiklostė darbo teisniai santykiai dėl automobilio naudojimo ir jo eksploatacijos išlaidų tvarkymo. Pažymėtina, jog šalys neginčija Automobilio panaudos sutarties kokių tai sutarties sąlygų pažeidimų. Ši sutartis nurodyta kaip neatlygintina, tai yra atsakovei nebuvo numatyta kokia tai materialinė nauda už asmeninio automobilio perdavimą Bendrovei. Automobilio eksploatavimo išlaidos sutartyje nebuvo aptartos. Vertinant sutarties sąlygas, jog automobilis turėjo būti naudojamas įmonės pagrindinei veiklai, tai akivaizdu, jog automobilio eksploatacines išlaidas turėjo dengti Bendrovė. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės direktorius vidiniais teisės aktais turėjo patvirtinti automobilio naudojimo tvarką bei automobilio eksploatacinių išlaidų apmokėjimo tvarką.
Pažymėtina, jog ginčas tarp šalių kilo tarp darbdavio (Bendrovės) ir atsakovės kaip darbuotojos, kuriai darbdavys darbinei veiklai vykdyti perdavė automobilį. Ginčas kilo dėl Bendrovės valdomo automobilio kuro išlaidų tvarkymo ir apmokėjimo. Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, jog nagrinėjamu laikotarpiu Bendrovė vykdė ūkinę veiklą. Trečiasis asmuo D. P. patvirtino, jog atsakovė V. Ž. iki 2017 m. rugsėjo mėnesio buvo atsakinga įmonėje už personalą, už bendrovės dokumentus. Patvirtino, jog automobiliu buvo vykstama pas buhalterę, į banką, kredito unijas, vykstama dėl reklamos reikalų, vykstama dėl darbuotojų išsiuntimo į komandiruotes ir pan. Atsakovė automobilį naudojo plačiai, visą savo darbo laikotarpį.
Teismo posėdžio metu atsakovė V. Ž. nurodė, jog žodžiu su buvusiu įmonės direktoriumi D. P. buvo sutarta, jog automobilio kuro išlaidos gali sudaryti iki 200 Eur per mėnesį. Čekiai už kurą buvo apmokami iš asmeninių lėšų, o vėliau per avansinę apyskaitą lėšos grąžinamos iš įmonės. Atsakovė nurodė, kad tai buvo jos ir buvusio direktoriaus neoficialus susitarimas dėl priedų prie algos, nes tokiu būdu buvo siekiama, kad Bendrovė mokėtų mažiau mokesčių.
Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes šie Bendrovės ir atsakovės teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip darbo teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo, galimai pažeidžiant darbdavio nustatytą tvarką, reglamentuojančią mokėjimus už automobilio sunaudotą kurą.
Dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
Šioje byloje tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai priskiriami individualiems darbo ginčams, kuriems taikytinos DK nuostatos.
Lietuvos Respublikos DK 213 straipsnio 3 dalis numato, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių iš vienos pusės ir darbdavio iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog išskirtinis individualaus darbo ginčo požymis yra tai, kad šio ginčo šalis sieja darbo teisiniai santykiai ir ginčas yra kilęs įgyvendinant iš šių santykių kilusias teises ir pareigas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje. Įvertinus teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priskirtinas individualiam darbo ginčui, kuriam pagal DK 220 straipsnio 1 dalį yra numatyta privaloma išankstinė individualaus darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
Vadovaujantis DK 220 straipsnio 1 dalimi ir 231 straipsnio 1 dalimi (redakcija, įsigaliojusia nuo 2017-07-01), CPK 412 straipsnio 1 dalimi, tarp šalių kilęs ginčas patenka į ginčų sritį, kuriai privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, o byloje duomenų, jog ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su reikalavimu dėl žalos priteisimo (piniginių lėšų grąžinimo) iš buvusios darbuotojos (atsakovės), nėra. Todėl konstatuotina, jog ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikydama ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės pateikti ieškinio bei visi kiti argumentai dėl jos specifinio teisinio statuso, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytų terminų, yra nepagrįsti. Analogiškas ginčas buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-791-826/2018. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartyje atsakydamas į bankroto administratoriaus argumentus konstatavo, kad: „visų pirma, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytas procedūrinis terminas, per kurį bankroto administratorius turi atlikti savo funkcijas. Ši teisės norma nėra taikoma aiškinant individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarką, kuri numatyta DK. Antra. DK 220 straipsnyje nėra įtvirtinta išimčių nesikreipiant į darbo ginčų komisiją tiesiogiai kreiptis į teismą tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę ar kai darbdaviui yra iškelta bankroto byla“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020 16 punkte nurodė, kad tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius - pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017, 12 punktas). Kasacinis teismas, aiškindamas asmens teisės į teismą apimtį, šioje byloje pabrėžė, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo pareiškimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teismo tvarkos, kad ginčas kilo iš darbo teisinių santykių ir kad tarp šalių kilęs ginčas yra individualus darbo ginčas, patenkantis į DK 213 straipsnio 3 dalyje nurodytų individualių darbo ginčų, nagrinėtinų pirma kreipiantis į Darbo ginčų komisiją, kategorijų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė rašytiniais dokumentais pagrindė 550 Eur teisinių atstovavimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, jog teismas pripažino, kad ieškovė nesilaikė įpareigojimo laikytis išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atsakovės teisinės atstovavimo išlaidos priteistinos iš BUAB ,,Avola“ bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 782 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
ieškinį palikti nenagrinėtu.
Priteisti atsakovei V. Ž. iš atsakovės bankrutavusiosios uždarosios akcinės bendrovės,,Avola“ j. a. k. 304406147, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Tamtamas“, j. a. k. 145592899 bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų - 550 Eur atstovavimo išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Mantas Ūsas