Baudžiamoji byla Nr. N1-330-720/2015

                                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01015-2013-3

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                       1.1.3.2.; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.4.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.;

                                                                                                       1.1.8.1.; 1.1.11.4.; 1.1.11.9.; 1.1.11.10.; 1.2.14.1.1.;

                                                                                                       1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;

                                                                                                       2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,

sekretoriaujant Vitai Padriezaitei, Ramunei Gudaitei, Živilei Dervaitienei,

dalyvaujant:

prokurorei Renatai Oželienei,

kaltinamajai B. G., jos gynėjai advokatei Ramunei Baltrušaitienei,

kaltinamajam L. L., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą jo motinai L. L.,

kaltinamajam Š. R., jo gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai,

nukentėjusiesiems A. M., D. M., V. P., V. J., J. B. ir G. J.,

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Martynui Kapčiui, Vygintui Aukštuoliui, Valdemarui Ivankevičiui, Svetlanai Čumačenko,

nedalyvaujant Valstybinės ligonių kasos prie SAM atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 12 klasės moksleivė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 1 kartą:

- 2013 07 15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimo bausme 8 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau, kaip po 10 val., ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu bei mokytis arba dirbti, teistumas neišnykęs,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 2 kurso moksleivis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) bei 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu,

Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 11 klasės moksleivis, nedirbantis, teistas 1 kartą:

- 2013 03 13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus moksleivių atostogų metu, atostogaujant su tėvais ar artimaisiais giminaičiais – seneliais, suderinus su Probacijos tarnybos atstovu, tęsti mokslą ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis  BK  63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus moksleivių atostogų metu, atostogaujant su tėvais ar artimaisiais giminaičiais – seneliais, suderinus su Probacijos tarnybos atstovu, tęsti mokslą ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2013 11 18 Kauno apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, 

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) bei 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu, ir

n u s t a t ė :

kaltinamoji B. G., būdama nepilnamete, 2012 m. gegužės 23 d., apie 14 val., įgijo ir realizavo turtą, žinodama, kad tas turtas gautas nusikaltimo būdu, o būtent: ji, 2012 m. gegužės 23 d., apie 11 val. 20 min., nepilnamečiui L. L. veikiant kartu su mažamete M. V. ir iš pažįstamos mažametės K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobus D. M. priklausančius du komplektus juvelyrinių aukso dirbinių: 1 000 L bendros vertės vieną porą auksinių auskarų ir auksinį pakabuką bei 600 litų vertės vieną porą auksinių auskarų, bei, tą pačią dieną, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir vietoje, apie pagrobtus aukso dirbinius pasakius jai, tai yra B. G., ir kartu sutarus pagrobtus aukso dirbinius priduoti lombarde, ji pamelavo L. Š., pasakydama, kad šie aukso dirbiniai priklauso jai pačiai, paprašė aukso dirbinius, paimtus iš L. L., priduoti į lombardą, ko pasėkoje suklaidinta L. Š. L. L. ir M. V. pagrobtus 2 (du) komplektus juvelyrinių aukso dirbinių pridavė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), o už aukso dirbinius gautus pinigus - 465 litų, perdavė jai, tai yra B. G..

Kaltinamasis nepilnametis L. L. 2012 m. gegužės 23 d., apie 11 val. 20 min., veikdamas kartu su mažamete M. V., gimusia (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos jauno amžiaus, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. M. priklausantį 1 600 Lt vertės turtą, o būtent: jis, kartu su mažamete M. V. svečiuojantis pažįstamos mažametės K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš papuošalų dėžutės, padėtos mažametės K. M. tėvų A. M. ir D. M. miegamojo kambario spintoje, kartu su mažamete M. V. slapta pagrobė 2 (du) komplektus juvelyrinių aukso dirbinių: 1 000 Lt bendros vertės vieną porą auksinių auskarų ir auksinį pakabuką bei 600 litų vertės vieną porą auksinių auskarų.

Be to, jis, 2013 m. balandžio 24 d., apie 17 val., bendrininkaudamas vykdytoju su nusikalstamos veikos kurstytoju nepilnamečiu Š. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), Š. R. sukursčius, tai yra prievarta palenkus jį daryti nusikaltimą ir pateikus jam drabužius bei pirštines, kad nebūtų atpažintas ir nustatytas, jis persirengė Š. R. duotais drabužiais, o po to prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), laukė, kol Š. R. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ išrinks nusikaltimo auką, Š. R. išsirinkus V. J. ir telefonu nurodžius jam, tai yra L. L. ją pasekti bei atimti iš jos rankinę, o jei ši priešintųsi - įspirti arba kitaip jėga įveikti jos pasipriešinimą, jis, vykdydamas Š. R. nurodymus, pribėgo prie nukentėjusiosios V. J., einančios (duomenys neskelbtini), sugriebė už nukentėjusiosios rankinės, nešamos ant peties, ir jėga plėšė ją iš nukentėjusiosios rankų, ko pasėkoje nukentėjusiajai V. J. neišlaikius pusiausvyros ir nugriuvus ant žemės, tačiau iš rankų rankinės nepaleidžiant, jis du kartus įspyrė nukentėjusiajai V. J. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kaktoje, apatinėje lūpoje, kas sukėlė nežymų nukentėjusiosios V. J. sveikatos sutrikdymą, o po smūgių nukentėjusiajai V. J. rankinę paleidus, tokiu būdu jis pagrobė svetimą, V. J. priklausantį, 19 Lt vertės turtą: 10 litų vertės dirbtinės odos juodos spalvos rankinę, kurioje buvo 4 litai, 5 litų vertės vaisiai - kiviai,  po ko, pagrobtą svetimą turtą, Š. R. nurodymu, sutartoje vietoje perdavė Š. R., kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimą.

Be to, jis, 2013 m. balandžio 24 d., apie 21 val. 30 min., bendrininkaudamas vykdytoju su nusikalstamos veikos kurstytoju nepilnamečiu Š. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), Š. R. sukursčius, t.y. prievarta palenkus jį daryti nusikaltimą ir pateikus jam drabužius bei pirštines, kad nebūtų atpažintas ir nustatytas, jis persirengė Š. R. duotais drabužiais, o po to prie prekybos „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), laukė, kol Š. R. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ išrinks nusikaltimo auką, Š. R. išsirinkus J. B. ir telefonu nurodžius jam., tai yra L. L. ją pasekti bei atimti iš jos rankinę, jis vykdydamas Š. R. nurodymus, pribėgo prie nukentėjusiosios J. B., einančios (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios rankų ištraukė rankinę ir pabėgo, t.y. tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, J. B. priklausantį, 469 Lt vertės turtą:  50 litų vertės dirbtinės odos juodos spalvos rankinę, kurioje buvo 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas “Nokia“ su SIM kortele, 60 Lt vertės natūralios odos juodos spalvos piniginę, kurioje buvo pinigai - 40 Lt  įvairiomis kupiūromis, 84 Lt vertės elektroninis viešojo transporto bilietas, prekybos centrų nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, po ko, tokiu būdu pagrobtą svetimą turtą, Š. R. nurodymu, sutartoje vietoje perdavė Š. R., kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimą.

Be to, jis, 2013 m. balandžio 25 d., apie 15 val. 30 min., bendrininkaudamas vykdytoju su nusikalstamos veikos kurstytoju nepilnamečiu Š. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), Š. R. sukursčius, t.y. prievarta palenkus jį daryti nusikaltimą, ir pateikus jam drabužius bei pirštines, kad jis nebūtų atpažintas ir nustatytas, jam persirengus Š. R. duotais drabužiais, o po to AB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prieigose, laukiant, kol Š. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ išrinks nusikaltimo auką, Š. R. išsirinkus G. J. ir telefonu nurodžius jam ją pasekti bei atimti iš jos rankinę, jis, vykdydamas Š. R. nurodymus, pribėgo prie nukentėjusiosios G. J., einančios (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios ištraukė rankinę ir pabėgo, t.y. tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, G. J. priklausantį, 770 Lt vertės turtą:  150 Lt vertės natūralios odos juodos ir rudos spalvos derinių rankinę, kurioje buvo 300 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas “Nokia“ su 20 Lt vertės SIM kortele, 150 Lt vertės natūralios odos odinė piniginė, kurioje buvo pinigai - 50 Lt, įvairiomis kupiūromis, 100 Lt vertės megztinis, 150 Lt bendros vertės akiniai su dėklu, po ko jis, tokiu būdu pagrobtą svetimą turtą, Š. R. nurodymu, sutartoje vietoje perdavė Š. R., kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimą.

Be to, jis, 2013 m. gegužės 2 d., apie 17 val., bendrininkaudamas vykdytoju su nusikalstamos veikos kurstytoju nepilnamečiu Š. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), Š. R. sukursčius, t.y. prievarta palenkus jį daryti nusikaltimą, ir pateikus jam drabužius bei pirštines, taip pat nurodant nusikaltimo padarymui paimti ašarinių dujų balionėlį, o po nusikaltimo išimti iš aukos rankinės vertingus daiktus ir rankinę išmesti, jis persirengė Š. R. duotais drabužiais, o po to AB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prieigose, laukiant, kol Š. R. AB „(duomenys neskelbtini)“ išrinks nusikaltimo auką, Š. R. išsirinkus V. P. ir telefonu nurodžius jam ją pasekti ir atimti jos rankinę, jis, vykdydamas Š. R. nurodymus, pribėgo prie nukentėjusiosios V. P., einančios (duomenys neskelbtini), iš už nugaros pusės bei panaudojo fizinį smurtą, t.y. sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, atlošė jos galvą ir papurškė dujas, po to, laikydamas už plaukų pargriovė ją ant žemės, po to, sugriebė nukentėjusiosios V. P. rankinę, o nukentėjusiajai rankinės nepaleidžiant, du kartus įspyrė gulinčiai nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas kairės plaštakos trečio piršto sumušimą, dešinio blauzdikaulio išorinio gumburo lūžimą, kas sukėlė nesunkų nukentėjusiosios V. P. sveikatos sutrikdymą, po patirtų smūgių nukentėjusiajai paleidus rankinę, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. P. priklausantį, 775 Lt vertės turtą: 80 Lt vertės dirbtinės odos oranžinės spalvos rankinę, kurioje buvo 60 Lt vertės odinė piniginė, kurioje buvo pinigai - 150 Lt įvairiomis kupiūromis, 220 Lt vertės MP3 grotuvas „Phillips“ su ausinėmis, 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E2530“ su 10 Lt vertės SIM kortele, 30 Lt vertės lūpdažis, bendros 16 Lt vertės 2 pakeliai cigarečių „Winston“, nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, po ko, tokiu būdu pagrobtą svetimą turtą, Š. R. nurodymu, sutartoje vietoje perdavė Š. R. kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimą.

Kaltinamasis Š. R., būdamas nepilnametis, 2013 m. balandžio 24 d., apie 17 val., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurį sukurstęs, t.y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimą ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirštines, kad persirengęs L. L. nebūtų atpažintas ir nustatytas, sukurstytam L. L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), laukiant, kol jis prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ išrinks nusikaltimo auką, jis išsirinko V. J. ir telefonu nurodė L. L. ją pasekti bei atimti iš jos rankinę, o jei ši priešintųsi - įspirti arba kitaip jėga įveikti jos pasipriešinimą, L. L., vykdydamas jo nurodymus pribėgo prie nukentėjusiosios V. J., einančios (duomenys neskelbtini), sugriebė už nukentėjusiosios rankinės, nešamos ant peties, ir jėga plėšė ją iš nukentėjusiosios rankų, ko pasėkoje nukentėjusiajai V. J. neišlaikius pusiausvyros ir nugriuvus ant žemės, tačiau iš rankų rankinės nepaleidžiant, L. L. du kartus įspyrė nukentėjusiajai V. J. į galvos sritį, tuo padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, apatinėje lūpoje, kas sukėlė nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, o po smūgių nukentėjusiajai V. J. rankinę paleidus, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. J. priklausantį, 19 Lt vertės turtą: 10 litų vertės dirbtinės odos juodos spalvos rankinę, kurioje buvo 4 Lt, 5 Lt vertės vaisiai - kiviai, po ko, tokiu būdu pagrobtą svetimą turtą, jo nurodymu, sutartoje vietoje L. L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darant nusikaltimą.

              Be to, jis 2013 m. balandžio 24 d., apie 21 val. 30 min., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurį sukurstęs, t.y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimą ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirštines, kad persirengęs L. L. nebūtų atpažintas ir nustatytas, sukurstytam L. L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to prie prekybos „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), laukiant iki kol jis prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ išrinks nusikaltimo auką, jis išsirinko J. B. ir telefonu nurodė L. L. ją pasekti bei atimti iš jos rankinę, L. L. vykdant jo nurodymus ir pribėgus prie nukentėjusiosios J. B., einančios (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios rankų ištraukė rankinę ir pabėgo, t.y. tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, J. B. priklausantį, 469 Lt vertės turtą: 50 Lt vertės dirbtinės odos juodos spalvos rankinę, kurioje buvo 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas “Nokia“ su 20 Lt vertės SIM kortele, 60 Lt vertės natūralios odos juodos spalvos piniginė, kurioje buvo pinigai - 40 Lt  įvairiomis kupiūromis, 84 Lt vertės elektroninis viešojo transporto bilietas, prekybos centrų nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, po ko, tokiu būdu pagrobtą svetimą turtą, jo nurodymu, sutartoje vietoje L. L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimą.

              Be to, jis 2013 m. balandžio 25 d., apie 15 val. 30 min., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurį sukurstęs, t.y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimą ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirštines, kad persirengęs L. L. nebūtų atpažintas ir nustatytas, sukurstytam L. L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to AB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prieigose, laukiant iki kol jis AB „(duomenys neskelbtini)“ išrinks nusikaltimo auką, jis išsirinko G. J. ir telefonu nurodė L. L. ją pasekti bei atimti iš jos rankinę, L. L. vykdydamas jo nurodymus pribėgo prie nukentėjusiosios G. J., einančios (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios rankų ištraukė rankinę ir pabėgo, t.y. tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, G. J. priklausantį, 770 Lt vertės turtą: 150 Lt vertės natūralios odos juodos ir rudos spalvos derinių rankinę, kurioje buvo 300 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas “Nokia“ su 20 Lt vertės SIM kortele, 150 Lt vertės natūralios odos odinė piniginė, kurioje buvo pinigai - 50 Lt, įvairiomis kupiūromis, 100 Lt vertės megztinis, bendros 150 Lt vertės akiniai su dėklu, po ko, tokiu būdu pagrobtą svetimą turtą,  jo nurodymu, sutartoje vietoje L. L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimą.

              Be to, jis, 2013 m. gegužės 2 d., apie 17 val., bendrininkaudamas kurstytoju su nusikalstamos veikos vykdytoju nepilnamečiu L. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurį sukurstęs, t.y. prievarta palenkęs daryti nusikaltimą ir pateikdamas pastarajam drabužius bei pirštines, kad persirengęs L. L. nebūtų atpažintas ir nustatytas, taip pat nurodant nusikaltimo padarymui paimti ašarinių dujų balionėlį, o po nusikaltimo išimti iš aukos rankinės vertingus daiktus ir rankinę išmesti, sukurstytam L. L. persirengus jo perduotais drabužiais, o po to AB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), prieigose, laukiant iki kol jis AB „(duomenys neskelbtini)“ išrinks nusikaltimo auką, jis išsirinko V. P. ir telefonu nurodė L. L. ją pasekti ir atimti iš jos rankinę, L. L., vykdydamas jo nurodymus, pribėgo prie nukentėjusiosios V. P., einančios (duomenys neskelbtini), iš už nugaros pusės bei panaudojant fizinį smurtą, t.y. sugriebiant nukentėjusiajai už plaukų, atlošiant jos galvą ir papurškiant dujas, po to, laikant už plaukų ir pargriovus ją ant žemės, po to, sugriebiant už nukentėjusiosios rankinės, o nukentėjusiajai rankinės nepaleidžiant, du kartus įspiriant gulinčiai nukentėjusiajai V. P. į įvairias kūno vietas, tuo padarant kairės plaštakos trečio piršto sumušimą, dešinio blauzdikaulio išorinio gumburo lūžimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po patirtų smūgių nukentėjusiajai paleidus rankinę, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. P. priklausantį, 775 Lt vertės turtą: 80 Lt vertės dirbtinės odos oranžinės spalvos rankinę, kurioje buvo 60 Lt vertės odinė piniginė, kurioje buvo pinigai - 150 Lt įvairiomis kupiūromis, 220 Lt bendros vertės MP3 grotuvas „Phillips“ su ausinėmis, 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E2530“, su 10 Lt vertės SIM kortele, 30 Lt vertės lūpdažis, bendros 16 Lt vertės 2 pakeliai cigarečių „Winston“, nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, po ko, tokiu būdu pagrobtą svetimą turtą, jo nurodymu, sutartoje vietoje L. L. perdavė jam kartu su drabužiais, kuriais vilkėjo darydamas nusikaltimą.

Kaltinamoji B. G. savo kaltę pripažino visiškai pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kaltinamoji parodė, kad supranta kuo įtariama, savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažįsta, parodė, kad 2012 05 23 D. mama buvo į lombardą nunešusi aukso dirbinius. Ką ji pati veikė tą dieną, tiksliai pasakyti negali. Galimai dienos metu ji buvo susitikusi su M. V., D. Š., L. L.. Susitikę, greičiausiai buvo kaip visada, kieme. Gali pasakyti, kad tą dieną pas K., į namus buvo nuėję M. ir L.. Ko jie ėjo pas K., nežino, tačiau kaip iš M. po to suprato, K. buvo pasikvietusi M. ateiti atsigerti arbatos, o nuėjo dar ir L. Ji pati pas K. į namus nėjo. Kiek tiksliai laiko M. su L. pas K. užtruko, nežino. Tuo metu, kai draugai buvo pas K., ji buvo likusi kieme su D., E. ir A.. Kai iš K. į kiemą sugrįžo M. su L., tai tikrai nei M., nei L. jai jokių aukso dirbinių nerodė ir nesakė, kad jie ką nors būtų pavogę iš K. Kai po kurio laiko atėjo D. mama L. Š., tai prie jos su D. priėjo L., jis ištiesė savo ranką ir ji pamatė, kaip jis D. padavė auskarus ir dar kažką, jau tiksliai nurodyti negali. L. paduodamas auskarus nieko nesakė, D. juos paėmė ir iš karto nunešė savo mamai. Auskarus D. padavė savo mamai ir pasakė juos priduoti į lombardą. D. mama paklausė ar „auksas“ nevogtas ir D. pasakė, kad ne. D. mama nuėjo į lombardą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Į vidų lombardo įėjo pati D. ir ji. Tiksliau ji stovėjo viduje prie durų, tačiau viską mačiau, nes lombardo patalpa yra nedidelė. Ką lombarde kalbėjo D. mama su lombardo darbuotoja ji nepamena. Lombardo darbuotoja už priduotus „auksus“ išmokėjo D. mamai pinigus. Kiek tiksliai negaliu pasakyti. Pusę gautų pinigų už priduotus „auksus“ D. mama pasiėmė sau, o kitą pusę, gal kiek mažiau, padavė D.. Kiek tiksliai D. jos mama padavė pinigų ji nežino. Po lombardo ji su M. nuėjo savais reikalais, o D. su L. nuėjo savais keliais. Po kurio laiko jie vėl visi kieme susitiko, t.y. ji, M., D., L. ir A.. D. jiems visiems padalino pinigų, t.y. jai davė apie 20-30 litų, jau tiksliai nepamena. Visiems kitiems davė panašias sumas. D. šiaip sau pinigus padalino, galima sakyti už nieką. Visi kartu pabuvo apie pusvalandį, o po to ji nuėjo susitikti su kita savo drauge. Iš kur pas L. galėjo atsirasti auksiniai auskarai ir dar kažkas, ji nežino. K. ji žino apie metus laiko, gal kiek mažiau. Jai pas K. namuose teko būti du kartus. Be to pati K. buvo pasikvietusi ir į buto vidų ji neidavo. Be to kai buvo, tai namuose būdavo arba L. brolis, arba mama. Jai nei karto neteko vienai būti pas K., t.y. ir jai būnant, neteko vaikštinėti po jos butą, kambarius, niekada K. jai nėra rodžiusi savo mamos auksinius dirbinius. K. būdavo į kiemą atsinešusi smulkius papuošalus, karoliukus ir juos parodydavo, tačiau namuose K. jai tikrai nieko nerodė. Ji niekada nėra prašiusi K., kad atneštų alkoholinių gėrimų butelių. K. jai niekada nėra atnešusi ir padavusi jokio alkoholio butelio. K. pati išsinešdavo į kiemą alkoholio butelius ir juos atiduodavo nepažįstamiems vaikinams, arba pati lauke gerdavo. Ji nėra melavusi K., kad yra jos gimtadienis arba, kad ji turi išvažiuoti į užsienį. K. apie tai melavo M. su D. Kodėl M. su D. melavo K., ji nežino. Jai teko pas D. namuose matyti brangius alkoholinių gėrimų butelius. D. šeima sunkiai verčiasi ir tikrai neįstengtų nusipirkti tokių gėrimų. Ji M., D., L., A., K. neskaitė savo draugais. Jie tik šiaip pažįstami. Ji turi savo draugių ratą ir su jomis bendrauja. Apie tai, kad iš K. namų dingo jos tėvų aukso dirbiniai, ji nieko nežino ir nieko papasakoti negali. Pati nieko iš K. nepavogė, K. jai nieko nėra davusi, niekada iš jos pinigų nesiskolino (3 t., b.l. 134-135). 2014 09 02 kaltinamoji, susipažinusi su patikslintu įtarimu, pareiškė, kad įtarimo esmės jai aiški, savo kaltės ji nepripažįsta. Šios apklausos metu visiškai patvirtina savo parodymus, duotus 2012 12 12, nes jie yra teisingi, nieko papildyti dėl šių parodymų neturi, parodė, kad 2013 08 29 akistatos su liudytoja D. Š. metu duotus savo parodymus apie tai, kad jai L. buvo perdavęs auksinių juvelyrinių dirbinių šiuo metu neigia, nes taip nebuvo. Tai pasakiusi akistatos metu save apkalbėjo, nes akistatos metu nenorėjo konfliktuoti su D. Š. (3 t., b.l. 153). Teisiamojo posėdžio matu kaltinamoji parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nurodė, kad ji iš pradžių nežinojo, kad auksiniai papuošalai yra pavogti iš K. namų sužinojo vėliau, tačiau suprato, kad jie įgyti neteisėtu būdu. Patvirtino, kad ji su D. Š. prašė D. mamos priduoti auksinius papuošalus į lombardą, ji sakė, kad tuos papuošalus kai padovanojo močiutė ir kad jai jų nereikia. Parodė, kad už juos D. mama gavo 465,00 litus, iš jų 65 litus ji atidavė D. mamai už tai, kad ji nunešė priduoti auksą į lombardą. Pusė likusios sumos, tai yra 200,00 litų, ji padavė D.. Jos nuėjo prie baro „(duomenys neskelbtini)“, ten sutiko L. L., M. V., A. R. ir D., jie vaikščiojo, ji turguje pirko basutes, trejus marškinėlius. Pinigų padalino visiems. Parodė, kad K. norėjo su jais draugauti, todėl butelius gėrimų ji atnešdavo pati, neprašyta, buvo atnešusi du butelius. M. K. pasakė, kad reikia  atnešti dovanų jai, tai yra B. G., todėl K. jai atnešė grandinėlę, nežino, kodėl K. jai viską nešdavo. Pareiškė, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė, civilinį ieškinį pripažįsta. 

Kaltinamasis L. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. balandžio mėnesį Š. R. paklausė jo, ar jis nenori užsidirbti pinigų, įkalbinėjo jį pradėti vogti, jis atsisakė. Po vienos ar dviejų savaičių jam paskambino D. B., kuris pasiūlė susitikti. Jie susitiko prie vadinamojo (duomenys neskelbtini) rajono, prie (duomenys neskelbtini), esančio prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jis nenorėjo su D. susitikti, todėl ėjo aplinkui, pro kitą pusę namo. Pamatė prie jo namų gal 15 vaikinų, kurie laukė jo, tarp jų buvo ir D.. Jam einant pro vaikinus, D. paskambino Š. R., šis netrukus atėjo prie jų. Jis jautė, kad bus blogai. Š. R. liepė jam eiti su juo prie laiptinės, pasakė, kad reikia palaukti draugo pasikalbėti. Koks draugas turėjo ateiti ir apie ką kalbėti, jis nesakė. Netrukus atėjo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu A.. Jie kartu nuėjo prie tuometinės Š. R. draugės V. Ž. namo. Š. R. pasakė eiti už namo kampo, nuėjus klausė, ar jis nenori užsidirbti pinigų. Jis suprato apie kokį užsidirbimą kalbama, kad turi omenyje vagystes, todėl atsakė, kad nenori. Tada Š. R. pasakė, kad jei jis nesutiks, jie jį sudaužys, uždarys į rūsį, uždaužys rykštėmis ir laikys rūsyje tol, kol jis sutiks vogti. Jis jų bijojo, todėl pasakė, kad sutinka vogti. Tada Š. R. ir vaikinas vardu A. pasakė jam, kad jam reikės vogti parduotuvėse kvepalus, vogti treningus pavyzdžiui iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tada jie kalbėdami atėjo prie mokyklos sporto aikštelės, pamėtė į krepšį kamuolį, kiti apie 15 vaikinu buvo netoliese. Jis pasakė, kad jam reikia eiti namo, nes jis 20 val. turi būti namuose. Tada Š. R. jam pasakė, kad jis gali eiti, o rytoj jis jam paskambins, nurodė, kad jis kitą dieną būtų gražiai apsirengęs, nes jam reikės eiti į Kalniečių turgavietę. Kitą dieną j jis atėjo į Kalniečių turgavietę, po to atėjo Š. R. su tuo pačiu vaikinu, vardu Arnas. Jie įėjo į vidų, jie parodė jam parduotuvę ir liepė paimti kuo brangesnius vyriškus kvepalus, pasakė, kur jie jo lauks. Jis įėjo į parduotuvę, žiūrinėjo įvairius kvepalus, tačiau nieko nepaėmė, nuėjęs prie jo laukiančių Š. R. ir A. jiems pasakė, kad paimti kvepalus nepavyko. Tada jie visi nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Ten nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, jie parodė, ką paimti ir išėjo. Jis vėl nieko nepaėmė, atėjęs jiems pasakė, kad pavogti nepavyko. Tada jie visi ėjo link (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, jie pradėjo jam pasakoti, kaip reikia vogti rankines. Jie nuėjo prie bendrabučio, kuriame gyvena D. B.. Š. R. ir A. pasakė, kad reikės vogti rankines ir kad jam paskambins. Tą pačią dieną jam paskambino, liepė ateiti prie tos pačios mokyklos, jam nuėjus buvo Š. R., A., V. Ž. ir J. Č.. Jie pasikalbėjo, po to jie trise nuėjo už (duomenys neskelbtini), liepė jam palaukti už kampo, o patys žiūrėjo, kas ateina, sakė, kad jam paskambins ir pasakys, kurią rankinę reikės „Imti“. Jam paskambino ir pasakė, kokia moteris ateina, ją apibūdino, pasakė, kad ji turi raudonos spalvos rankinę. Jis pamatė einančią moterį, bėgdamas griebė jos raudonos spalvos rankinę, tačiau atimti jos nepavyko. Jis paskambino Š. R., pasakė, kad jis mėgino pagrobti rankinę , bet jam nepavyko, jis pagyrė jį už tai, kad pamėgino ir pasakė, kad susitiks rytoj. Kitą dieną jam paskambino Š. R., liepė ateiti prie (duomenys neskelbtini). Jis atėjo ir pamatė, kad Š. R. turi kuprinę. Jis paklausė – kam kuprinė, šis atsakė „ką, nežinai?“ ir padavė jam drabužius persirengti, tai buvo megztinis su kapišonu ir kelnės. Jis persirengė, dar Š. R. padavė jam žalios spalvos pirštines, kad neliktų jo pirštų antspaudų, jie ėjo link (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Jam liepė laukti prie parduotuvės automobilių aikštelės, o pats nuėjo į parduotuvę. Po kiek laiko Š. R. paskambino ir pasakė: “eik, padarysi tą moterį“, kurią apibūdino, nurodė, kad jos keista šukuosena. Jis einančią moterį pamatė, Š. R. nuėjo į kiemus, tačiau jis rankinės iš tos moters neatiminėjo, paskambinęs pasakė, kad jam atimti rankinės nepasisekė. Š. R. pasakė, kad tą dieną būtinai reikia gauti pinigų ir vėl nuėjo į parduotuvę. Netrukus jis jam vėl paskambino ir apibūdino moterį, kaip ji apsirengusi, koks jos rankinukas, sakė kad jis pats matė, kaip ji įsidėjo į piniginę 200 litų. Jis pamatė apibūdintą moterį, užsimovė kapišoną ir pirštines, ėjo jai iš paskos, o Š. R. nubėgo link bendrabučio. Jis sugriebęs patraukė rankinuką, jį patraukė, moteris nukrito. Tada jis spyrė moteriai kelis kartus, traukė rankinuką, jo rankena nutrūko, jis užsikišo jį už bliuzono ir pabėgo. Tada jis paskambino Š. R., pasakė, kad turi. Atbėgęs prie bendrabučio, jie susitiko, jis įmetė rankinę į kuprinę, kurioje buvo jo drabužiai, ir jie nuėjo. Jie nuėjo už (duomenys neskelbtini) mokyklos, jis persirengė, o Š. R. liepė jam pabūti su V. Ž., o pats nuėjo į (duomenys neskelbtini) prekybos centro tualetą pažiūrėti, kas rankinėje yra. Sugrįžęs jis pasakė, kad toje rankinėje nieko nebuvo, tik vaistai, liepė jam rankinę išmesti, jis paėmė kuprinę ir nuėjęs išmetė rankinę į konteinerį. Po kelių dienų vėl paskambino Š. R. ir pasakė, kad reikia susitikti. Jis suprato, kad vėl reikės vogti, to nenorėjo, tačiau bijojo, kad jį sumuš. Jie susitiko, abu nuėjo link (duomenys neskelbtini), netoli banko vėl padavė jam kuprinę su drabužiais ir pirštines. Tada jis persirengė, o Š. R. nuėjo prie banko ir stebėjo žmones, kas turi pinigų, o jis tuo tarpu persirengė ir laukė kitoje pusėje prie namo kampo. Netrukus paskambino Š. ir pasakė, kad eina moteris, ji yra blondinė, užsidėjusi apyrankes, ji tikrai turi pinigų., ją reikia „imti“. Moteris ėjo į jo pusę, jis bėgo link jos, iš už nugaros griebė jos rankinę, jį ištraukė ir nubėgo. Atsisukęs pamatė, kad jį vejasi porą vyrų. Jis nubėgo ir pasislėpė namo laiptinėje. Ten iš rankinės jis ištraukė piniginę, dėklą su akiniais, telefoną, viską užsikišo už džemperio, o rankinę išmetė į šiukšlių vamzdį. Su Š. R. susitiko prie bendrabučio, jis apžiūrėjo pavogtus daiktus, akinius su dėklų išmetė, ką darė su telefonu neprisimena, po to išsiskirstė. Tą pačią dieną, apie 20 val., jam paskambino Š. R., pasakė, kad vėl reikia susitikti. Apie 21 val. jie susitiko, jis vėl buvo su A. Tada jie visi nuėjo prie bendrabučio, jam pasakė, kad jam vėl reikės vogti, nes esą pavogtoje rankinėje pinigų nebuvo. Pasakė, kad jam reikės vogti tol, kol nesusidarys 1 000 litų. Apie 21.30 val. jie nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“, nuėjo į parduotuvę, jam paskambino ir pasakė apie moterį, kurią reikia apvogti, apibūdino, kad ji juoda striuke, turi juodos spalvos rankinę, pasakė, kad po to bus viskas, vogti nebereikės. Jis pamatė nurodytą moterį, ėjo jai iš paskos, moteris atsisuko, jis pasilenkė prie bato, o kai moteris vėl pradėjo eiti, jis pribėgo, ištraukė iš jos rankų rankinę ir nubėgo į sutartą vietą susitikti su Š. Ar moteris suklupo jis nematė. Nubėgęs padavė jam rankinę, tada persirengė savo drabužiais, pasakė, kad jam reikia namo. Kitą dieną jie jam pasakė, kad rankinėje nieko gero nebuvo. Jis pasakė, kad nebenori daugiau to daryti. Š. pasakė, kad jis galvotų ką daryti, jis gali „imti“ mokykloje mobilaus ryšio telefonus, pasakė, kad jis atneš du telefonus ir viskas. Tą dieną jis vėlavo į fizinio lavinimo pamoką, L., D. ir dar vienas vaikinas laukė jo prie mokyklos, kol jis išneš telefonus, tačiau jis telefonų nevogė. Jis parašė SIM Š., kad jam nepavyko pavogti telefonų, kad jį pagavo mokytojas, kad dabar jam bus blogai. Š. R. jam skambino, rašė, bet jis neatsiliepė. Kai jis grįžo į namus, jie su mama ėjo apsipirkti. Tada jam vėl paskambino Š. R., pasakė ateiti prie V. laiptinės pakalbėti. Jis nuėjo, jo laukė Š., D. L. ir dar vienas vaikinas. Š. pasakė, kad jei jį būtų pagavę mokykloje vagiant, jo mama nebūtų išleidusi į kiemą. Jie visi kartu nuėjo prie netoliese esančio bendrabučio. D. B. atnešė reples. Ji nuėjo prie vadinamos zonos, ten buvo merginų, D. jas išvarė. Atėjo V. Ž. ir paklausė, „ką čia darysite“, jie atsakė, kad nieko. Paskui Š. R. ir L. B. priėjo prie jo, ėmė priekaištauti, kad per jį L. nenuėjo į mokyklą, ėjo link jo ir klausę „ar eisi daryt?“, jis atsakė, kad neis. Jie pasakė, kad jis duotų jiems pirštą, jis atsakė, kad neduos. Jie vėl sakė, kad jis eitų vogti, jis sakė – ne“ tada Š. R. sugriebė jo pirštą, apvyniojo jį balionu ir ėmė spausti pirštą replėmis, atleido reples ir klausė, ar jis eis vogti, jis atsakė, kad neis. Tada jis vėl spaudė jam pirštą replėmis, jam skaudėjo. D. nuėjo prie V.. Tai matydama Vytautė apsiverkė ir sakė, kad „jei mane myli, tu to nedaryk“.  Po to L. spaudė reples ir klausė, ar jis tai darys ar ne, jo iš ten nepaleido, sakė lauks tol kol jis sutiks vogti, sakė, kad galės čia ir per naktį sėdėti. Jam skaudėjo, jis šaukė, jis  pasakė, kad jam reikia namo ir kad jis vogti neis, pasakė, kad jis gali iš namų atnešti aukso. Š. R. sutiko. Jis pažadėjo paimti mamos grandinėlę. Jis nuėjo į namus, ėjo į parduotuvę, eidamas jų nematė. Š. R. pradėjo jam rašyti, kad jis ateitų, kiek galima laukti. Jis atrašė, kad jam nepavyko, kad jį pagavo ir kad jis neišeis. Tada Š. parašė, kad jie eitų plėšti kasą iš parduotuvės. Jis parašė savo draugui E., kad šis duotų jam dujų balionėlį, draugas balionėlį jam davė. Jis su Š. R. susitiko prie bendrabučio, jis vėl persirengė, jie kartu nuėjo prie nedidelės parduotuvės netoli (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Š. R. pasakė, kad reikia eiti ko nors pirkti, paduoti pinigų, ir kai pardavėja atidarys kasą, reikia purkšti jai dujų ir griebti pinigus. Jis sakė, „gal nedarom?“, Š. pasakė „negaliu, reikia pinigų“. Jie nuėjo prie (duomenys neskelbtini), netrukus paskambino Š., apibūdino moterį. Š. išėjo iš banko, prabėgo pro jį ir moterį, telefonu jam pasakė, kad tai ji ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) parko. Jis pamatė apibūdintą moterį, ėjo jai iš paskos, ji atsisuko, jis papurškė jai dujų, spyrė jai, ištraukė iš jos rankų rankinuką, užsikišo ją už megztinio ir nubėgo į namo laiptinę. Iš rankinės jis išėmė 2 pakelius cigarečių, telefoną, MP3 grotuvą, piniginę. Jis atbėgo prie (duomenys neskelbtini) parko, rankinę išmetė į konteinerį, Š. buvo prie parko, ant suoliuko sėdėjo B.. Jis atidavė pavogtus daiktus Š., pasiliko tik pusė pakelio cigarečių. Jis persirengė ir nuėjo namo. Kai jis vasarą išvažiavo į kaimą, Š. R. jam skambindavo, rašė, tačiau jis neatsiliepė. Tada Š. skambino jo draugui M. S., klausė kur jis, tai yra L. L., šis atsakė, kad jis kaime. Jam sugrįžus, paskambino J. Č., pasiūlė susitikti, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Ateidamas jis pamatė į Š. R. draugą panašų vaikiną. Jis norėjo eiti namo, tačiau jie atėjo J. Č. pasakė, „nebijok, mes nieko tau nedarysime“, klausė, ko jis slapstosi, jie kartu nuėjo į bendrabutį, ten buvo V. Ž.. Atėjo Š. R., pasakė, kad reikia pakalbėti, sakė, kad jam reikia atnešti 1 000 litų ir sakė, kad vėl reikės kažką daryti, sakė, kad yra  garažas ar rūsys, ten yra dviračiai, reikia apiplėšti. Jis klausė J., ar jis ten bus, pastarasis atsakė, kad bus. Tada jis sutiko, Š. sakė, kad jam reikia garantijų. K. liepė persirengti, padavė jam savo marškinėlius, jis apsikeitė su Šarūnu batais, kelnės liko jo. Jie nuėjo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), liepė jam „padaryti“ tašę. Š. su K. nuėjo apsidairyti moterų, kurios dedasi į pinigines pinigų, jis su J. liko lauke. Tuo metu jam paskambino brolis, paklausė, kur jis yra. Tada jis nubėgo namo ir pasakė savo mamai, kad jam liepia vogti ir persirengti svetimais rūbais. Tada jo mama iškvietė policiją. Tuo metu pas jį atėjo J. Č. ir prašė atiduoti drabužius. Jis pasakė, J., kad reikia pasakyti policijai tiesą, bet J. atsakė, kad negali, nes jis bijo pasakyti tiesą, jį išsivežė policijos pareigūnai.                   

Kaltinamasis L. L. parodė, kad 2012 m. birželio mėnesį, jis buvo namuose, jam paskambino M. V., su kuria ėjo į tą pačią mokyklą. Jis atėjo iki jos laiptinės, ji išėjo į kiemą ir jie kartu nuėjo į D. namus, kur buvo B., D., B., vėliau atėjo A.. B. ar M. pasakė, kad K. turi parduoti auskarus. Jis su M.  nuėjo pas K.. K. buvo viena namuose. M. pasakė, kad K. duos B. grandinėlę, nes B. važiuos į užsienį. K. parodė M. grandinėlę, ši pažiūrėjusi pasakė, kad netiks. Tada K. iš tėvų kambario išėmė dėžutę su auksu, jos abi su M. pradėjo žiūrėti aukso dirbinius. Tuo metu jam paskambino B. ir pasakė jam paimti auskarus, jis sutiko. K. padavė M. dvi poras auksinių auskarų, tuo metu ir jis paėmė vieną auskarą, gal ten buvo auksinis pakabukas. Tuo metu atėjo K. brolis, K. dėžutę su papuošalais padėjo į spintelę. Broliui išėjus ji vėl paėmė dėžutę ir padavė auskarus. Jis su M. išėjo ir nuėjo pas D. į namus, ten buvo B. ir B.. Jie parodė auskarus ir pakabuką, kažkuris pasakė, kad reikia juos priduoti. D. paskambino savo mamai, paklausė jos ar ji priduos į lombardą papuošalus, po pokalbio D. pasakė, kad mama juos priduos. Jie išėjo į lauką, D. su B. nuėjo, po kiek laiko jos sugrįžo ir atsinešė 400 litų, pinigai buvo pas B.. Tada jie nuėjo į parduotuvę, B. nusipirko sau basutes, po to merginos nusipirko marškinėlius. Jie norėjo valgyti, todėl nuvažiavo į koldūninę, B. išėjo, o jis su koldūnais sugrįžo. Maistui B. davė 20 litų. Dar pirko gėrimų, cigarečių.

Parodė, kad jis supranta, jog turėjo kreiptis į policiją dėl Š. R., bet jo bijojo, bijojo fizinio smurto. Nurodė, kad jis ir anksčiau yra vogęs smulkių daiktų, tačiau rankinių vogti jis nenorėjo, nuoširdžiai papasakojo apie padarytus nusikaltimus, nurodė, kad jie visi meluoja, nenori prisiimti kaltės, o jis sako tiesą. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, jis mokosi, gyvena su mama ir broliu, jis nukentėjusiųjų atsiprašė, su civiliniais ieškiniais sutinka pasiryžęs daugiau nenusikalsti.         

Kaltinamasis Š. R. savo kaltę pripažino visiškai ir pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad maždaug 2013 m. balandžio mėn., tikslios dienos neatsimena, jis susitiko su L. L., kuris sakė, kad jam reikia pinigų. Tada jis L. L. pasiūlė, kaip pasidaryti pinigų, t.y. kad jis galėtų eiti vogti „tašes iš žmonių gatvėje“. L. L. sutiko, tikrai savo noru. Jis L. L. nevertė, jo negąsdino, nenaudoja jo atžvilgiu jokio psichologinio ar fizinio smurto, kad jis darytų nusikaltimus, viską L. L. darė savo noru. Jie abu susitarė, kad L. L. darys nusikaltimus, o pagrobtą turtą dalins per pusę, duos pusę jam už tai, kad jis pasiūlė, kaip gauti pinigų. Susitarė, kad jis pasiskambins kitą dieną, jie susirašys ir susitiks. Apie drabužius, kad juos duos nusikaltimams daryti kalbos nebuvo. Jie susitiko 2013 04 24, laiko neatsimena, susitikti su L. L., buvo susitarę iš anksto. Jie susitiko tam, kad jis norėjo pasiūlyti jam, kaip daryti nusikaltimą - vagystę. Su savimi jis atsinešė pirštines, jas ketino perduoti L. L. nusikaltimui daryti, dėl to, kad nusikaltimo metu neliktų L. L. pirštų atspaudų. Pirštinės atrodo buvo pilkos. Susitikus su L. L., jis pasiūlė ką ir kaip jam daryti, t.y. pasakė, kad reikės iš moters pavogti „tašę“ ir bėgti.  L. L. sutiko. Jie abu tarėsi, kur eiti. Susitarė, kad eis iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, netoli „(duomenys neskelbtini)“ parko. Jie nuėjo prie tos parduotuvės. Jis L. L. pasakė, kad jis pats eina į parduotuvę pasižiūrėti žmogaus, iš kurio imti tašę, o L. L. liepė laukti prie „(duomenys neskelbtini)“ kažkur, sakė, kad paskambins jam ir pasakys, kada ir kuris išeis. L. L. liko laukti prie vieno iš daugiaaukščių, o jis įėjo į „(duomenys neskelbtini)“, atsistojo priešais prekybos kasas ir stebėjo žmones. Iš prekybos centre buvusių žmonių jis rinkosi moterį, kurią galėtų apiplėšti. Rinkosi moterį pagal išvaizdą. Pastebėjo vieną moterį, vyresnio amžiaus, kurią ir išsirinko apiplėšti. Ji su savimi turėjo rankinę, kokią neatsimena. Moteris buvo prie prekybos kasos, ją įsidėmėjo. Išėjęs iš prekybos centro, jis paskambino L. L. ir pasakė, kad išeis moteris, kažkaip ją apibūdino, kiek pamena, ji buvo lyg tai su kepure. L. L. liepė ją pasidaryti, kai ji užeis už „(duomenys neskelbtini)“. L. L. klausinėjo ką, kaip ir kur daryti. Jis L. L. mušti nukentėjusios nesakė, to daryti tikrai nesiūlė. Išėjęs iš prekybos centro, jis perėjo į kitą pusę gatvės ir ėjo link sutartos vietos, kur po nusikaltimo turėjo atbėgti su pagrobta rankine L. L.. Taip buvo abu bendrai iš anksto susitarę. Ta vieta buvo bendrabutis, esantis (duomenys neskelbtini), kur apačioje įsikūrusi parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Nueidamas jis matė, kaip nurodyta moteris išėjo iš parduotuvės, pasuko už „(duomenys neskelbtini)“, o paskui ją ėjo L. L.. Kaip buvo apsirengęs L. L. neatsimena, ar jis buvo užsimovęs pirštines, nesimatė, bet jau prieš tai jis jas buvo atidavęs. Kaip įvyko nusikaltimas, jis nematė, nes nuėjo prie bendrabučio ir ten laukė L. L.. Maždaug po 10 minučių, prie bendrabučio atėjo L. L.. Rankose jis atsinešė rankinę, kokia ji buvo neatsimena, ir pasakė, kad rankinę pavogė iš moters, sakė, kad moteris nukrito. Apie tai, kad L. L. būtų ją mušęs, nesakė. Po to, jie abu nuėjo į bendrabučio pirmą aukštą, ten rankinuką abu patikrino. Jame buvo vaisiai, atrodo kiviai, bei smulkių pinigų, kiek - neskaičiavo, bet gali pasakyti, kad tik balti centai, 4 litų nebuvo. Apžiūrėjęs rankinę, ją su daiktais išmetė į šiukšliadėžę, išėjęs prie bendrabučio. Iš rankinuko nieko neėmė, nes nebuvo nieko vertingo. Prie bendrabučio su L. L. iš karto išsiskyrė. Pirštinės liko pas L. L.. Susitarė, kad susiskambins vakare ir susitiks (3 t., b.l. 61). Parodė, kad 2013 04 24 vakare, jis susitiko su L. L. „(duomenys neskelbtini)“, susitikę kažką pasikalbėjo, abu nusprendė, kad reikia dar daryti „imti tašę“, tai yra pavogti. Viskas vyko savanoriškai, L. L. pats nusprendė eiti link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jie abu nuėjo, laiko neprisimena, bet jau buvo vėlu, temo. Pirštinės buvo pas L.. Eidami kalbėjosi, bet tik ne apie nusikaltimą. Jie atėjo iki „(duomenys neskelbtini)“, abu stovėjo priešais parduotuvę, kitoje gatvės pusėje. Stovėjo tam, kad išsirinkti moterį, iš kurios atimti rankinę. Stovėjo neilgai. Pamatė iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės išeinančią moterį (kaip ji atrodė neatsimena, su moteris nešėsi rankinuką, berods rankoje). Moteris, išėjusi iš parduotuvės, pasuko į kairę pusę ir ėjo. Jis pasakė L., kad „šitą“, tai reiškė, kad jis išsirinko atimti rankinę būtent iš tos moters. Kodėl išsirinko ją, nežino, rinko pagal išvaizdą, be to vaikščiojo jau nedaug žmonių. Moteris, praėjusi pro parduotuvės pastatą, užsuko už parduotuvės kampo ir ėjo link gyvenamųjų namų. L. L. sutiko apvogti būtent šią moterį, atsitraukė nuo jo ir ėjo per gatvę link tos moters. Toks buvo abiejų savanoriškas susitarimas. Nueidinėdamas L. L. buvo be pirštinių, bet jos buvo pas jį. Prieš išsiskiriant su L. L. susitarė po nusikaltimo susitikti. Taip pat paaiškino L. L. bėgti ratą ir prie namų, netoli darželio susitikti, jis sutiko. Jis stovėdamas matė, kad moteris užsuko už namo, o paskui ją užsuko ir L. L., o jis nuėjo prie darželio, stovėjo ir laukė. L. L. atbėgo po keletą minučių. Atsinešė su savimi moterišką rankinę. Jis apibūdinti jos negali, neatsimena net spalvos. L. sakė, kad jis rankinę pačiupo, ištraukė, moteris pradėjo rėkti, o jis pabėgo. Kai L. L. prie jo pribėgo, nešdamas rankinę, jis bėgo link „(duomenys neskelbtini)“ mikrorajono, o jis pradėjo bėgti paskui L. L.. „(duomenys neskelbtini)“, netoli L. L. namų, jie abu rankinę apkraustė. Rankinėje buvo mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, mėlynos spalvos korpusu, piniginė, spalvos neatsimena, joje, kiek jis pats matė, buvo 10 Lt ir keletas centų. Piniginėje dar buvo dokumentai, lyg tai asmens dokumentas, gal socialinio draudimo pažymėjimas, kitų neatsimena. Galėjo būti viešojo transporto bilietas, prekybos centrų nuolaidų kortelės. L. L. iš rankinės išėmė telefoną, o iš piniginės stambius pinigus, juos pasiėmė sau, centus paliko. Tuo metu jis pamatė, kad L. L. buvo su jo duotomis pirštinėmis. Toliau L. L. išimtą telefoną atidarė, SIM kortelę išėmė ir sulaužė, atgal įdėjo į tą pačią rankinę, o telefono aparatą padavė jam. Jis telefoną  įsidėjo. Po to abu ėjo link jo namų. Pakeliui einant L. L. į vieną šiukšliadėžę išmetė pagrobtą rankinę su tuo, kas ten joje buvo likę. Jis turėjo telefoną, o L. L. - 10 Lt. Po to, jie abu atsisveikino ir išsiskirstė, susitarė susiskambinti ir susitikti kitą dieną. Ką L. L. ketino daryti su pagrobtais pinigais, nežino. Eidamas jis pagrobtą telefoną sudaužė, mesdamas į  žemę, o po to išmetė į krūmus. Vietą, kur išmetė telefoną, prisimena. Pirštinės liko pas L. L., kodėl nežino. Pirštinės buvo medžiaginės (3 t., b.l. 62). Parodė, kad 2013 05 02, dienos metu, tikslaus laiko neatsimena, jis su L. L. susitiko „(duomenys neskelbtini)“, kažkaip abu nusprendė pasidaryti pinigų, tai yra pavogti rankinę. L. L. sutiko, jis jo nevertė.  L. L. pasiūlė nueiti prie „(duomenys neskelbtini)“ banko, esančio (duomenys neskelbtini), ir pasižiūrėti moters, kai išeis iš banko, ir ją apiplėšti. Netoli banko, jis L. L. padavė tas pačias pirštines, kad jis jas užsidėtų ir nusikaltimą padarytų su pirštinėmis, kad neliktų pirštų atspaudų. Drabužių L. L. nedavė, padavė tik pirštines. L. L. pirštines užsidėjo, abu atsistojo kitoje gatvės pusėje prieš tą banką, laukė kol išeis kažkas, ką galima būtų apiplėšti. L. L. veikė savanoriškai. Kiek abu laukė, neatsimena. Iš banko išėjo moteris, kaip ji atrodė neatsimena. Ji turėjo lyg tai tik rankinę, kaip ji atrodė, neatsimena. Jai išėjus, jis L. L. pasakė „šitą“. Tada, L. L. perėjo gatvę ir sekė moterį, o jis nuėjo toliau. Kaip įvyko nusikaltimas, jis nematė. Ėjo link (duomenys neskelbtini) parko, nes ten netoli buvo susitarę susitikti. Beeidamas pamatė bėgantį L. L., matė, kad jis už bliuzono buvo užsikišęs, kaip suprato, rankinę. Jam pašvilpė, tada L. L. pribėgo link jo, jam pasakė, kad susitiks netoli parko tam tikroje vietoje. Taip pasakė, nes aplinkui buvo daug žmonių, kurie vaikščiojo, todėl bijojo, kad kas neužmatytų. L. L. nubėgo pirmas, o jis nuėjo. Abu susitiko sutartoje vietoje. Ten L. iš po bliuzono ištraukė rankinę, kaip ji atrodė, neatsimena. L. sakė, kad griebė už „tašės“, spyrė moteriai į šoną ar ranką, o ji paleido rankinę, tada jis nubėgo. Apie tai, kad nusikaltimo metu naudojo dujas, L. L. nepasakė, anksčiau pas L. L. jų nematė, apie kitokį smurtą taip pat nežino. L. L. tuo metu jau buvo be pirštinių, sakė, kad nusikaltimo metu buvo pirštines užsimovęs. Abu apkraustė rankinę. Atsimena, kad joje buvo MP3 grotuvas su ausinėmis. Grotuvas ir ausinės šviesios. Be to, atsimena, kad buvo baltos spalvos korpusu mobilaus ryšio telefonas, modelio neatsimena. Buvo rankinėje ir piniginė, kaip ji atrodė neatsimena, joje nebuvo pinigų. Kodėl, nežino, gal L. prieš tai galėjo juos paimti, bet prie jo pinigų nebuvo, jis jų nepasiėmė. Po to rankinėje galėjo būti visi kiti daiktai, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, to neneigė, bet neatsimena. Iš rankinės paėmė grotuvą su ausinėmis ir telefoną. Daiktus įsidėjo į kišenę. Papildo, kad telefoną iš rankinės išėmė jau suskilusiu ekranu. Po to abu ėjo link namų. L. nešėsi pagrobtą rankinę. Abu nutarė ją išmesti ir L. netoli „(duomenys neskelbtini)“ ją išmetė į šiukšlių konteinerį. Ėjo toliau per parką ir pakeliui išsiskyrė. Visus pagrobtus daiktus parsinešė į namus. Laikė juos savo stalo stalčiuje. Papildo, kad daiktus pagrobtoje rankinėje daugiau apžiūrinėjo Liutauras, nes jis buvo užsimovęs pirštines.  L. apžiūrėjo vogtą telefoną, jį atidarė, išėmė SIM kortelę, ją sulaužė ir vietoje išmetė, o jam padavė telefoną. Namuose telefoną sugalvojo išmesti, nes buvo suskilęs ekranas. Po dienos, kažkur lauke jį ir išmetė į šiukšlių konteinerį. Pagrobtą MP3 grotuvą laikė iki sulaikymo, tai yra iki 2014 08 18 savo namuose, savo kambaryje, savo stalo stalčiuje, dešinėje pusėje pirmame stalčiuje. Ar ten likę ir ausinukai neatsimena, bet MP3 grotuvas tikrai turėjo ir turi būti. Grotuvo nenaudojo. Jo mama nežino apie tai, kad namuose stalčiuje yra pagrobtas grotuvas (3 t., b.l. 63 - 64). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad pagrobtus telefonus jis išmetinėjo, kadangi juos greitai susekdavo, be to, buvo suskaldytas ekranas. Pripažįsta ir dalyvavęs V. J. apiplėšime, ikiteisminio tyrimo metu tiesiog buvo užmiršęs Apie tai, kad reikia atidirbti 1000 litų pirmą kartą girdi. Pripažįsta, kad jis naudojo psichinę prievartą ir smurtą prieš L. L., vaidindavo, kad kažkam skambina, kad išgąsdinti L. L., jį pasirinko todėl, kad pamatė, jog jis pats silpniausias, jį psichologiškai buvo galima pagąsdinti, todėl jis tuo pasinaudojo, matė, kaip juo naudojosi kitas. Matė, kaip L. L. vogė prekes iš parduotuvės, jas parduodavo. Pripažįsta, kad jis naudojo reples, jis apvyniojo L. L. pirštą balionu ir replėmis spaudė L. piršus, tikslas buvo, kad L. ir toliau darytų nusikaltimus, L. juos daryti sutiko. Pripažįsta, kad jis naudojo smurtą prieš L. L., visi tikrai tą matė, matė ir V., nors ją nusukinėjo į kitą pusę., Patvirtino, kad jis duodavo L. L. rūbus, kad po vagystės vėliau jo neatpažintų, savo kedus L. davė, kad jam lengviau būtų bėgti, kadangi buvo apsiavęs šlepetėmis. Parodė, kad jis šioje istorijoje jaučiasi blogai, girdėjo, kad dėl to L. L. norėjo nusižudyti, jo draugai jam sakė, kad L. sunku, kad jis norėjo nusižudyti dėl jo daromo spaudimo, supranta, kad L. taip norėjo padaryti dėl jo poveikio. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, nukentėjusiųjų atsiprašė, su civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos padarymo sutinka visiškai, su neturtinės žalos dydžiais nesutinka, mano, kad juos reikia mažinti per pusę, taip pat mano, kad žalą atlyginti turi abu su L. L..

Nors kaltinamieji B. G., L. L. ir Š. R. savo kaltę pripažino visiškai, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

2012 m. gegužės 23 d. vagystė iš D. M. ir A. M. buto.

              Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2012 m. birželio viduryje, jis pastebėjo, kad namuose trūksta jo auksinių žiedų, jis pasiteiravo savo sutuoktinės, kur i padėjo žiedus, jie pradėjo ieškoti ir pamatė, kad namuose trūksta daug žiedų, auksinių papuošalų. Jie apie tai pradėjo klausinėti vaikų, kas vyksta, kas jų namuose ką darė, tačiau sūnus ir dukra neigė ką nors žiną. Tačiau kėlė abejonių dukters K. M. elgesys, o atsidarius dukters „Facebook“ paskyrą tapo aišku, kad ji tapo sąmokslo auka, tai yra susiję su jo šeimos aukso dirbinių dingimu, kad pasinaudojant jų dukra Kamile buvo daromi nusikaltimai, kad jaunuoliai įkalbėjo jų dukterį pasikviesti juos į namus, prašė arbatos, o po jų vizito iš jų namų dingo aukso dirbiniai. Dukra pripažino, kad pas ją buvo B. G., M. Š., D., kurios pavardės nežino ir L. L., dėl esančio salėje A. jis nėra tikras, nors jie kieme kartu geria. Nurodė, kad jų butas yra devynaukščio namo penktame aukšte, butas vidinis, balkonas įstiklintas, laužimo žymių nebuvo, auksiniai papuošalai buvo laikomi miegamajame kambaryje žmonos spintelėje. Parodė, kad pradžioje dukra nieko neaiškino, jis pats išsiaiškino, kad prieš porą mėnesių kiemo vaikai pradėjo su jų dukra artimai bendrauti, ji su jais visur bėgiojo, atvertus „Facebook“ dukters paskyroje jos pokalbius tapo aišku, kad viskas susiję su auksinių papuošalų dingimu. Duktė pasakojo, kad ji buvo verčiama duoti jiems pinigų, nešti iš namų jiems alkoholinius gėrimus, jai buvo sakyta, jei ji neduos pinigų ar neneš alkoholinių gėrimų, jie pasakys, kad ji nešė iš namų aukso papuošalus. B. G. jų dukteriai sakė, kad ji išvažiuoja į užsienį ir kad jai reikia ką nors padovanoti, nori atminimui grandinėlės. K. paprašė mamos ir ji nupirko grandinėlę, tačiau B. pasakė, kad per prastą grandinėlę nupirko, todėl pasakė K., kad ši atneštų ką nors iš mamos papuošalų  bendraujant su dukra ir mėginant nustatyti, kokius daiktus dukra atidavė, dukra pripažino, kad ji atidavė B. tik grandinėlę ir pakabuką. Parodė, kad buvo pagrobto auksiniai auskarai, auksiniai pakabukai, jo auksinis vestuvinis žiedas, nemažai aukso dirbinių, kiek pinigų paėmė nepamena, ikiteisminio tyrimo metu jie viską surašė teisingai. Be to, buvo paimti alkoholiniai gėrimai - konjakas, brendis, viskis, pagrinde Hensessy, Jack Daniels, Torres. Gėrimai ir papuošalai dingo per vieno ar pusantro mėnesio laikotarpį, tai jie atsekė pagal kambaryje darytas nuotraukas, kuriose už baro stiklų matėsi gėrimai, o vėliau jų nebebuvo. Vėliau papuošalai buvo surasti ir gražinti, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2012 m. gegužės viduryje ar pabaigoje pas jos 12 metų dukrą K. M., kuriai tuo metu buvo 12 metų, atsirado draugai – B., M. ir D., kuriais ji labai žavėjosi. Anksčiau jos draugai buvo jos bendraamžiai, o šie draugai buvo vyresni. Jos tai neramino, todėl ji dukters klausė, kodėl atsirado tos vyresnės draugės, dukra atsakė, kad jos labai geros ir draugiškos. Dukra pradėjo dažytis, kitaip šukuotis. Tos draugės atsirado tik mėnesiui, po to mėnesio, birželio mėnesio viduryje, jie pamatė, kad namuose nėra daiktų. Vieną vakarą jos vyras paklausė, kur dingo jo vestuvinis žiedas, ji atsakė, kad jis yra kur visada, tačiau toje dėžutėje jie žiedo nesurado, todėl rytą iškvietė policijos pareigūnus. Jie galvojo, kad gal kažkas įlipo pro balkoną, tačiau pareigūnai pasakė, kad reikia ieškoti tarp savų, kadangi įsibrovę vagys būtų paėmę viską, o čia buvo paimti pasirinktinai tik brangesni daiktai. Ji pamatė, kad dukra pradėjo nervuotis ir išėjo į lauką. Ji pradėjo dukters klausinėti, dukra pradėjo verkti. Jos kartu nuėjo pas M., ji viską papasakojo ir nuvedė jas pas D., kurios mama atidarė duris. D. pradėjo šaukti, kad ji nieko neėmė ir kad ji nekalta. Ji pasakė, kad jos ir nekaltina, kad atėjo tik išsiaiškinti. Papuošalai buvo rasti lombarde, todėl buvo aišku, kad juos priduoti galėjo tik suaugęs žmogus. Lombarde išsiaiškino, kad tai padarė D. mama, jos pavarde ir buvo įkeisti daiktai. Iš jų namų buvo paimti aukso žiedai, pakabukai, auskarai, sidabro dirbiniai buvo palikti. Paaiškino, kad jos mama mirė prieš metus ir jai paliko papuošalus. Atgavo tik du komplektus auskarų ir pakabuką, kitų daiktų neatgavo, tačiau civilinio ieškinio nereiškia.  Parodė, kad iš jų sūnaus K. stalčiaus buvo paimti pinigai, gal 150 litų, o gal ir daugiau. Jie patys alkoholinių gėrimų beveik negeria, todėl gautus dovanų alkoholinius gėrimus laikė spintoj, ji matė, kad gėrimų mažėja, tačiau manė, kad jie perdėti kitur. Jie „Facebook“ pamatė L. L., geriantį jų brendį „Torres“ ir suprato, kad jie pavogė ir alkoholinius gėrimus. M. sakė, kad jų dukra K. parodė B. dėžutę, kurioje buvo laikomi papuošalai, kad jos visos tuos papuošalus apžiūrinėjo. Dukra K. jai sakė, kad ji pati auskarus padovanojo B. atminimui, kuri sakė, kad išvažiuoja. Dukra sakė, kad alkoholinius gėrimus ji jiems nešė sava valia. M. pasakė jai L. L. telefono numerį, tačiau paskambinus jo mama teigė, kad L. niekas nekaltins, kad ji nesusitiks. „Facebook“ komentaruose L. buvo parašęs, kad žiedus atneš prie stotelės. M. taip pat buvo išnešusi iš savo namų daiktus. K. visą laiką verkė, sakė, kad jos paprašė, kad buvo šventė, kad B. sakė, jog ji išvažiuoja, todėl ji atidavė pakabuką ir auskarus.                       

Liudytoja mažametė K. M. pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2012 m., per kitą savo draugę, kieme susipažino su B. G.. Su pačia M., kurios pavardės nežino, pažįstamos nuo anksčiau. Su D. Š. mokėsi vienoje mokykloje, su ją anksčiau labai pykosi. Per B. ji susipažino su vaikinais – L., A. ir B., kurių pavardžių ir gyventosios vietos nežino. Savo telefone turėjo tik B., M. ir D. telefonų numerius, vaikinų telefonų numerių neturėjo. Su minėtais draugais, kuriuos taip vadino, ji susitikdavo kas dieną, dažniausiai kieme. Tarp jų buvo pati jauniausia, visi kiti už ją yra truputį vyresni. Su jais visais bendravo, jais pasitikėjo, niekada negalvojo, kad gali kas nors nutikti. Kai jos tėvelių nebūdavo namuose, ji savo draugus B., M. ir L. atsivesdavo į namus. M. jos namuose yra buvusi du kartus, B. - dažniau, o L. buvo vieną kartą, kartu su M.. Tikslios datos nepamena, kada jie ateidavo. Labiausiai pasitikėjo B., kuriai praktiškai viską pasakodavo – apie savo šeimą, draugus, pasakodavo kur buvo išvažiavusi, kur norėtų važiuoti, kada susipykdavo su savo mama ir pnš. Be to, kai B. buvo jos namuose, jai parodė mamos auksinius papuošalus. Kur tėveliai laiko pinigus, ji nežino. Tačiau žino, kur namuose laikomas alkoholis. Be to, savo mamos auksinius papuošalus rodė ir M.. M. jai buvo sakiusi, kad B. turi išvažiuoti į užsienį, todėl reikia jai padovanoti ką nors vertingo atminimui. M. buvo paėmusi auksinius auskarus ir sakė, kad juos reikia padovanoti. Tačiau tada M. atsakė, kad negali mamos auskarų duoti, nes nežinos, ką mamai pasakyti. M. jai atsakė, kad mamai pasakytų, jog jos auskarai kažkur nusimetė. Kad būtent M. tuo metu būtų paėmusi auksinius auskarus, ar kažką kitą iš buvusių papuošalų, nematė. Savo draugais pasitikėjo ir nepagalvojo, kad jie gali ja pasinaudoti. Nematė, kad B., būdama jos namuose, būtų paėmusi mamos auksinius dirbinius. Tačiau tokią galimybę B. turėjo, nes laisvai vaikštinėdavo po butą. Kadangi B. žinojo, kur yra laikomi mamos papuošalai (tėvų miegamajame, sudėti į dėžutę ir padėti į spintą), B. laisvai galėjo juos pavogti. Be to, kai į svečius buvo atėję M. su L., M. buvo kartu su ja, o L. buvo nuėjęs prie veidrodžio, kuris yra prie tėvų miegamojo. Pačiam L. nėra rodžiusi, kur yra jos mamos papuošalai, tačiau jam pasakyti galėjo B. su M.. D., A., B. pas ją namuose nebuvo, jų niekada nesivedė. Ji pamena momentą, kai B. labai leido pinigus, t.y. ji turėjo apie 500 litų ir (duomenys neskelbtini) viską pirkosi. Kai paklausė, iš kur ji turi pinigų, B. atsakė, kad kažkur buvo išvykusi ir užsidirbo. Tai buvo tas laikas, kai B. buvo apsilankiusi jos namuose. Nors tėveliai neleisdavo vestis draugų į namus, tuo metu kai jų nėra namuose, ji labai pasitikėdama ypač B., buvo atsivedusi. Ji patikslina, kad tą dieną, kai buvo atėję L. su M., ir ji M. rodė aukso dirbinius, norint kažką padovanoti B. atminimui, ji leido M. paimti mamos vienus auskarus. Pati sutiko, tačiau daugiau tikrai nieko nedavė. M. buvo išrinkusi mamos auksinius auskarus, kurie buvo apvalūs, o viduryje baltos spalvos akutė. Be to, M. dar norėjo paimti kitus auskarus su pakabuku, bei su spalvota akute, tačiau M. pasakė, kad jų negali duoti. Daugiau M. iš aukso dirbinių nieko nedavė. Kai ji su M. apžiūrinėjo aukso dirbinius, L. tuo metu buvo šalia. Po aukso apžiūrinėjimo, ji dėžutę padėjo atgal, tačiau M. su L. taip pat turėjo momentą, jai nematant paimti aukso dirbinius. Jai niekada nekilo mintis, kad po draugų apsilankymo, tiek B., M. su L., pasižiūrėti ar dėžutėje yra visi mamos auksiniai daiktai. Ji nemanė, kad draugai gali juos pavogti. Tikėjosi, kad draugams parodo, kur yra mamos papuošalai ir niekas nedings. Ji pati savo draugams daugiau jokių aukso dirbinių nenešė ir neatidavinėjo. Dar B. buvo atnešusi ir padovanojusi „Finlandijos“ butelį bei brendžio butelį. Gėrimus dovanojo, nes buvo B. gimtadienis. Nors tiksliai B. gimimo datos nežino. Pati B. jai sakė apie savo gimtadienį. Apskritai, B. jos yra ne vieną kartą prašiusi atnešti „butelį“, ir ji, B. prašymu, iš namų atnešdavo vis kokį butelį. Kiek kartų taip buvo, jau nepamena, tačiau tai buvo skirtingomis dienomis ir ne mažiau penkis kartus. Ji B. sakydavo, kad tėvai gali pamatyti, jog trūksta gėrimų, tačiau B. atsakydavo, kad viską grąžins atgal, atpirks. Alkoholinius gėrimus ji pati B. prašymu iš namų atnešė. Pinigų taip pat yra ne kartą davusi B., nes ji prašydavo paskolinti. B. yra paskolinusi ne mažiau kaip 100 Lt bendrai. B. duodavo įvairiomis sumomis, tai po kelis litus, tai po 20 Lt. Pinigus duodavo savo pačios sutaupytus arba kuriuos jai duodavo mama. Kai tėveliai pastebėjo, kad iš namų dingo mamos auksas, alkoholiniai gėrimai ir pinigai, ji iš karto parašė žinutę B. klausdama, ar tai ji paėmė auksą. B. atrašė, kad ji nieko nepaėmė, be to prašė jos neminėti policijoje. Savo tėveliams truputį papasakojo apie savo draugus, tačiau ne viską. Tėvai iš jos paėmė ir neleidžia naudotis mobiliu telefonu, kompiuteriu. Kai tėtis dėl dingusių daiktų kreipėsi į policiją, ji daugiau su B., M. ir visais kitais nėra susitikusi. Kai Skaipe susirašinėjo su M., ji naudojo keiksmažodžius. Tačiau juos naudojo, nes norėjo pritapti prie savo draugų, daugiau  prie B., nes pastaroji bendraudama pastoviai keikiasi (1 t.,b.l. 104 - 105). Apklausta papildomai liudytoja parodė, kad 2012 m., datos tiksliai nepamena, M. buvo sakiusi, kad B. turi išvykti ir jai, t.y. B. reikia atminimui kažką padovanoti. Kaip pamena, kad pati B. apie savo išvykimą iš Lietuvos nieko nesakė. Be to, M. apie dovaną B. rašė ne tik į „feisbuką“, bet ir į telefoną žinutėmis ir skambino. Ji buvo nusprendusi, kad B. atminimui padovanos savo paprastą grandinėlę. Jos taip susitarė, todėl tuo tikslu M. pas ją ir atėjo. Tačiau M. tą dieną atėjo su L.. Kodėl M. atėjo kartu su L., nežino. Kai namuose M. parodė, kokią grandinėlę nori padovanoti atminimui B., M. jai pasakė, kad grandinėlė yra per prasta ir reikia vertingesnės dovanos, tai yra ką nors iš aukso. Be to, M. jos paprašė parodyti kokius aukso dirbinius turi jos mama. Ji ir parodė. M. jos paprašė jai duoti mamos auskarus, ji sutiko atiduoti auksinius auskarus su baltos spalvos akute. M. buvo sakiusi, kad jos mama gali pamatyti, jog nėra auskarų, tačiau M. buvo įkyri ir ją įtikino, jog mama nieko nepastebės.  Be to M. jos prašė jai duoti auksinius auskarus su pakabuku. Tačiau ji atsisakė ir šio komplekto nedavė. L. neprašė, ką nors jam duoti. Ji pamena, kad padavusi M. mamos auskarus, dėžutę su kitais dirbiniais, po to padėjo atgal į spintą. Ji jau nepamena, ar M. su L. buvo palikti vieni kambaryje, o ji nuėjusi į virtuvę.  Nežino, kaip galėjo dingti auksiniai auskarai su pakabuku. Kiek kartų pas ją namuose buvo B., ji jau nepamena. Tačiau ji pas ją ateidavo tada, kai namuose nebūdavo tėvelių ir brolio. Kai B. būdavo jos namuose, ji jai savo mamos auksinių  dirbinių nėra rodžiusi (1 t., b.l. 108). Apklausta papildomai liudytoja parodė, kad 2012 m. pavasarį ar tai vasarą, tikslios dienos neatsimena, pas ją namuose buvo L. ir M.. M. jai pradėjo kalbėti, kad reikalinga pasveikinti su gimtadieniu B.. Kada jos gimtadienis ji nežinojo, jai sakė, bet ji neprisimena. M. pasiūlė, kad reikia padovanoti jai ką nors iš aukso. Sakė, kad parodytų ką nors iš savo mamos. Ji jiems parodė dėžutę su juvelyriniais mamos dirbiniais. M. pradėjo rinktis ir išsirinko vienus auskarus iš komplekto, kurie buvo su alyvinės spalvos akute. Ji pati išsiėmė juos iš dėžutės ir parodė, sakydama, tai „šitus“. Ji sutiko ir M. pasakė, kad gerai. M. tuos auskarus pasiėmė. Kur įsidėjo neprisimena. Šį kartą ji daugiau nieko iš juvelyrinių dirbinių neatidavė Ar jie ką nors pasiėmė patys nematė. Gal tokią galimybę ir turėjo.  Jie vėliau iš namų išėjo. Ji liko namuose (1 t., b.l. 110 - 111). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

              Liudytojas K. M. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2012 m. birželio mėn. jis iš tėčio sužinojo, kad iš namų dingę auksiniai dirbiniai. Su sese K. kalbėjosi dėl dirbinių dingimo. Ji sakė, kad juos paėmė tie, kas buvo su ja bute, kuomet ji buvo išėjusi iš kambario. Kas tai buvo tokie ji nesakė. Kartą matė, kai sesuo, eidama į kiemą kažką nešėsi rankoje, kas tai buvo, nematė. Kada sesuo iš namų galėjo išneši alkoholį, neįsivaizduoja. Apie tai jam nieko nesakė (1 t., b.l. 121). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ji nešė iš namų alkoholinius gėrimus, kadangi manė, kad elgiasi gerai.

              Liudytojas  R. Ž. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis apie 10 metų pažįsta A. ir D. M.. Jie geri jo pažįstami, tačiau apie jų vaikus nieko nežino. Jis yra juvelyras. A. M. yra gaminęs du vyriškus žiedus- vienas buvo vestuvinis, o kitas su juodu deimantu. Šiai dienai šių žiedų kaina rinkoje būtų: vieno 1150 Lt., o kito – 1900 Lt. Maždaug prieš septyneriusmetus D. M. galimo auksinius auskarus, jų svoris buvo apie 8 gr., jie buvo pailgi, trikampi, kaina 1200 Lt. Maždaug prieš 8-9 metus laiko D. M. gamino komplektą juvelyrinių dirbinių – auskarus ir pakabuką grandinėlei. Auskarų svoris buvo pagaminus 3.5 gr., pakabuko 2.5 gr. Bendras komplekto svoris 6 gr. Auskaras buvo dviejų susiglaudusių lapelių formos, viename lapelyje kriauklytė, kitame žydras – žalsvas akmenukas. Pakabukas buvo analogiškas, kaip ir auskarai. Komplekto vertė 1000 litų (1 t., b.l. 122). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja L. Š. pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2012 m. gegužės 23 d., apie 12 val. 30 min., išlipusi iš troleibuso viešojo transporto stotelėje, (duomenys neskelbtini), prie banko AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus, ėjo link namų. Pamatė, kad nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ link jos atbėgo duktė D. ir drauge B. G.. B. pribėgusi prie jos pradėjo sakyti „teta, padėkit, reikia į lombardą nunešti užstatyti, nes iš manęs neima.“ B. sakė, kad jai močiutė padovanojo juvelyrinių dirbinių, sakė nežino ar čia auksas, o ji aukso nemėgsta, nori gauti pinigų ir nusipirkti drabužių. B. prašė įkyriai. Su B. prašymu sutiko. Einant, B. jai padavė dvi poras auksinių auskarų ir pakabuką. Šie dirbiniai buvo su inkrustuota kažkokia perline plokštele. Visos nuėjo į lombardą, esantį šalia prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) prospekte. Lombardo priėmėjai padavė tuos dirbinius ir pasakė, kad nori parduoti. Priėmėja apžiūrėjusi pasakė, kad dirbiniai rankų darbo ir jų parduoti neapsimoka, geriau juos palikti užstatui. Tada B. paklausė, ar jai tų auksinių dirbinių reikės. B. pasakė, kad nereikės. Tačiau šiuos auksinius dirbinius paliko užstatui, sudarė lombardo paslaugų sutartį. Lombardo priėmėja jai sumokėjo 465 litus. Pinigus išėjusi iš lombardo iš karto padavė B.. Tuomet ji nuėjo link namų, o jos duktė D. su B. kažkur nuėjo. Kad šie auksiniai dirbiniai galėjo būti pavogti, jai nekilo įtarimų, todėl sutiko B. įkalbinta juos nunešti į lombardą (1 t., b.l. 137 - 138). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji nežinojo, kieno tie daiktai buvo, vėliau sužinojo, kad jie yra pavogti iš kažkokios mergaitės. Patvirtino, kad už tai, jog ji pridavė auksiniu papuošalus į lombardą, jai B. G. davė 65 litus.

Nepilnametė liudytoja D. Š. šiuo metu yra užsienyje, todėl, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad įvykio tikslaus laiko neprisimena, tačiau tai buvo maždaug prieš tris savaites, gegužės mėnesio pabaigoje. Tai galėjo būti gegužės mėn. 23-24 dienomis, apie 11 val. Tą kartą ji su savo drauge B. G.. Susirašė SMS žinutėmis ir susitarė susitikti. Maždaug po 5 minučių jos kieme susitiko. Kieme buvo B. G., M. V., L. L., pažįstamas, vardu A. ir B.. M. ir L. nuėjo iki jų pažįstamos mergaitės, vardu K.. K. pažįsta nuo tada, kai ji mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Šiuo metu ji mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. M. su L. sugrįžus, iš paskos į kiemą atėjo K.. M. kažkaip K. paprašė jai padaryti arbatos. K. sutiko. L. taip pat pasakė, kad nori arbatos. K. juos abu pasikvietė užeiti pas ją į butą. Jiems nuėjus, visi kiti liko laukti prie K. namo. Praėjus maždaug 10-15 minučių į kiemą išėjo L. su M.. L. iš savo sportinių kelnių kišenės išsiėmė ir parodė kažkokius auksinius papuošalus. Jo delne ji matė grandinėlę ir auskarus. L. sakė, kad jam reikia pinigų ir reikia tuos auksus priduoti. Tuo tarpu M. pasakojo, kad ji pas K. kambaryje atsidariusi lyg tai spintą nuo lentynos iš kažkur išpurtė tuos auksinius papuošalus. M. sakė, kad labai greitai šiuos papuošalus paėmė, kol L. kalbino virtuvėje K.. L. papuošalus padavė B., nes, kaip suprato, jis neturi pas ką paprašyti, kad auksinius dirbinius nuneštų į lombardą priduoti. Šituos papuošalus matė ir A., ir B.. Tuomet visi nuėjo link greta esančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Šioje vietoje ji su B. draugams pasakė, kad eina iki lombardo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nes gal jos mama padės papuošalus nunešti ir priduoti. Ji parašė mamai SMS žinutę. Mama, kaip tik troleibusu atvažiavo prie viešojo transporto stotelės, kuris yra prie banko „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus (duomenys neskelbtini). Šalia šio banko skyriaus susitiko su mama. Tada su B. priėjusios prie jos mamos iš karto pradėjo meluoti ir prašyti, kad mama nuneštų į lombardą parduoti auksinių dirbinių, kuriuos neva B. atidavė močiutė. Ji matė, kad B. meluoja jos mamai, tačiau tuo metu nieko mamai nepasakė ir B. nesudrausmino. Jos mama sutiko su šiais dirbiniais nueiti į lombardą. Einant B. jos mamai padavė dvejas auskarų poras ir, lyg tai, vieną grandinėlę. Su jos mama kartu buvo mažametė 8 metų amžiaus sesuo. Jos mama su seserimi ir B. nuėjo į lombardą, o ji liko laukti lauke. Kuomet jos mama ir B. išėjo iš lombardo, mama B. padavė 465 litus. Tada jos mama nuėjo namo, o ji su B. grįžo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kur jų laukė draugai – L., B. ir M.. B. pasakė, kad jai suplyšo batas ir visiems pasiūlė eiti į „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti batus. Tada visi nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, esančią prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Čia B. sau nusipirko vasarines basutes, 60 Lt vertės, bei tris vienetus marškinėlių (mėlynos, rožinės ir oranžinės spalvos), kurių vieno vertė apie 50-52 litų. Vienus marškinėlius padavė jai, o kitus – M.. Tuomet visi vėl sugrįžo į kiemą. Čia B. L. su B. padavė 20 ar 50 litų ir liepė atvežti kažkokių keptų koldūnų. Maždaug praėjus 40 minučių grįžo vienas L. ir atnešė keturias dėžutes koldūnų. Šiuos koldūnus kieme visi suvalgė. Apie 16 – 17 val. jiems besėdint kieme, priėjo K.. Pradėjo kalbėtis. B. pradėjo K. sakyti, kad tuoj bus jos gimtadienis ir, kad ji išvažiuos į užsienį. Suprato, kad B. meluoja K., tačiau nesuprato, kodėl ji taip elgiasi. Tada K. užsiminė, kad jeigu gimtadienis, tai ji atneš B. dovanų. K. nuėjo link namų ir maždaug už 5 minučių sugrįžusi, atsinešė apie 50-60 cm ilgio juodos spalvos krepšį. K. priėjusi iš to krepšio išėmė apie 1 l talpos skaidrų  degtinės butelį su kažkokia mėlynos spalvos etikete. Butelis buvo pilnas. K. butelį padavė B. ir pasakė, kad tai jai dovanų. B. tą butelį paėmė ir užsikišo už striukės. Tada K. pasakė „aš aišku einu.“ K. nuėjo link namų ir sugrįžo vedina savo šunimi ir nešėsi tą patį juodą krepšį. Priėjusi prie jų K. iš krepšio išsiėmė butelį alkoholinio gėrimo „Torres“ ir nieko nesakiusi padavė B.. B. šį butelį taip pat užsikišo už striukės. Apie 20 val. su B. išsiskyrė ir ji išėjo namo (1 t., b.l. 139 - 140). Papildomai apklausta D. Š. parodė, kad ji  K. M. žino nuo seniai, kadangi su ją mokėsi vienoje mokykloje. Tačiau su K. per daug nebendravo, kadangi K. jai nepatiko. Jos draugai buvo B. G., M. V., L. L., B., jo pavardės nežino. Šiuo metu jau gerais draugais jų neskaito, nes jos mama apribojo draugystes. A. nelaikė savo draugu, tačiau jis buvo jų ratelyje. Jau tiksliai nepamena kaip, tačiau į jų ratelį K. atvedė B.. Žino, kad K. yra už ją jaunesnė. B. yra vyriausia iš jų. Apie pačią B. gali pasakyti, kad ji yra ratelio lyderė, turi savo nuomonę ir žodį. B. nebijo, tačiau jeigu ką nors prisidirbtų ir B. nepatiktų, tai tikrai B. ją galėtų sumušti. Kaip B. susipažino su pačia K. nežino. Kadangi į jų ratelį draugauti K. pasikvietė B., tai ir ji tada pradėjo bendrauti su K.. Su K. bendravo ne tik kieme, bet ir per „Facebook“. Gali pasakyti, kad K. labai pati norėjo su jais draugauti ir pritapti. K. labiausiai bendravo su pačia B.. Ar B. buvo pas K. namuose nežino. Ji nėra girdėjusi, kad B. būtų prašiusi pas K., kad ši atneštų kokių daiktų dovanų. Tai yra į klausimą, ar B. prašė pas K. auksinių dirbinių atsako, kad nežino. Prie jos tokios kalbos ir prašymų nebuvo. Datos nežino, tačiau tai buvo vasarą, ji pati matė, kaip K. B. padovanojo grandinėlę. Tik negali pasakyti ar grandinėlė buvo auksinė, ar sidabrinė. Be to B. jai buvo minėjusi, kad K. yra padovanojusi ir kažkokius auskariukus. Tiksliai negali teigti, kad K. pastoviai pati iš namų nešė tėvų juvelyrinius dirbinius ir juos dovanodavo B., tačiau mano, kad taip ir galėjo būti. K. jų ratelyje buvo todėl, jog taip norėjo B. ir, kad paprašydavo K. atnešti butelį, tai ji ir atnešdavo. K. pati B. „lįsdavo į užpakalį“, pati labai norėjo su jais draugauti. B. jai nesigyrė, kokių dar daiktų buvo gavusi iš K.. Tačiau jeigu K. atnešdavo ir kokius daiktus, tai tikrai viską atiduodavo tik B.. Tikrai gali pasakyti, kad K. atneštus alkoholinius gėrimus pagrinde pasiimdavo sau tik B.. Nežino, kiek tiksliai K. iš namų buvo atnešusi alkoholinių gėrimų, bet butelių buvo atnešta ne mažai ir įvairių. Ji neapkalba savo draugų ir pasako ką žino. Tai yra tą dieną, kai jos mama į lombardą atnešė priduoti aukso dirbinius – auskariukus, juos pavogti iš K. galėjo M., tada kai buvo K. namuose kartu su L.. Nors kaip pamena, kai M. su L. sugrįžo į kiemą iš K. namų, tai auksinius dirbinius rankoje turėjo L. ir juos padavė B.. Kad M. pavogė auskariukus, tai ji pati atėjusi pasigyrė. Ar M. su L. ėjo pas K. tada į namus, kad ką nors pavogti jau susitarę, ji tiksliai nežino. Tačiau lombarde gautus pinigus leido B. (1 t., b.l. 141 - 142).

              Liudytoja A. B. pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji dirba priėmėja lombarde „(duomenys neskelbtini)“, esančiame, (duomenys neskelbtini). Pamena, kad 2012 m. gegužės mėn. pabaigoje, maždaug apie 14 val. į lombardą buvo atėjusi moteris su dviem 13 - 14 metų mergaitėmis. Atėjusi moteris jai padavė dvi poras auksinių auskarų ir pakabuką, kurių bendras svoris 9,94 gr. Be to, moteris pateikė savo asmens dokumentą, kuriame buvo įrašyti duomenys – L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) Pastaroji norėjo atneštus auksinius dirbinius parduoti, tačiau jai pasiūlė dirbinius užstatyti, nes parduoti jų neapsimoka. Moteris aukso dirbinius sutiko užstatyti ir tada buvo sudaryta lombardo paslaugų sutartis. Už dirbinius buvo sumokėta 465 Lt. A. B. pasakė pardavėjai, kad šie dirbiniai yra rankų darbo, tuomet ta moteris vienai mergaitei pasakė „tai va, galėsi išsipirkti“. Lombarde buvusių mergaičių atpažinti negali, nes neatkreipė į jas dėmesio (1 t., b.l. 123 - 124).

Mažametė liudytoja M. V. pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad su K. ji susipažino per kitas savo drauges. B. G. žino seniai, tačiau su ją bendrauti pradėjo nuo 2012 metų pradžios. L. L., vaikinus A. ir B., taip pat pažįsta. Susipažinusi su K., su ją bendraudavo kas dieną, tai susitikdavo kieme, tai skambindavos, SMS žinutėmis susirašydavo arba per „Facebuką“. Pas K. namuose jai teko lankytis du kartus. Datos kada buvo pas K. namuose nepamena. Tačiau tai galėjo būti gegužės mėnesį. Pirmą kartą kai buvo pas K., tai tik pasisvečiavo ir viskas. Niekada nėra prašiusi K. parodyti kokius auksinius dirbinius nešioja jos mama. Kai ji antrą kartą atėjo pas K. su L. atsigerti arbatos, tai ji matė, kad K. L., išėmusi kažkokias dėžutes rodo auksinius dirbinius. Nors prieš tai būnant kambaryje ji girdėjo, kaip L. paprašė pats parodyti K., ką nešioja jos mama. Kai K. L. rodė aukso dirbinius, ji tuo metu stovėjo tarpduryje. Matė auksinius dirbinius – auskarus, žiedus, tačiau atidžiai į juos nežiūrėjo. K. nesakė, kad artėja B. gimtadienis, pastaroji turi išvažiuoti į užsienį ir reikia kažką vertingą padovanoti. K. jokių jos mamos auksinių auskarų neprašė ir ji jai nieko nedavė. Jie maždaug apie 5 min. apžiūrėjo K. mamos auksinius dirbinius ir matė, kaip K. dirbinius sudėjo atgal į dėžutę ir padėjo į spintoje esantį kažkokį stalčių už rūbų. Spinta kaip suprato stovi K. tėvų kambaryje. Iš tėvų kambario nuėjo į kitą kambarį, tenai pasėdėjo dar apie 5 min. ir ji su L. išėjo. Nematė, kad L. būtų vienas nuėjęs į K. tėvų kambarį ir paėmęs auksinius dirbinius. Tačiau kai abu atėjo į kiemą, tai yra išėjus iš laiptinės L. iš savo kelnių kišenės išsitraukė ir jai parodė auksinius auskarus su pakabuku, tiksliau du komplektus dirbinių. Vienas komplektas buvo auksiniai auskarai ir pakabukas su spalvotos spalvos akutės deriniu, o antras komplektas buvo auskarai su pakabuku ir kažkaip su sidabru. Tai pamačiusi L. paklausė „čia K.“. L. jai atsakė „nu, tai kas“. Jam tada pasakė, kad K. yra jų draugė ir per jį dabar visiems bus blogai. Į jos pasakymą L. nekreipė degėsio. Ji tada su L. nuėjo pas D. Š. į namus. Pas D. buvo atėjusi B., A., B.. L. išsitraukęs parodė kitiems aukso dirbinius ir D. paklausė, ar jos mama gali į lombardą nunešti ir priduoti. Vėliau D. susisiekė su savo mama ir su ją susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“. L. B. padavė du komplektus aukso dirbinių. B. su D. ir D. mama nuėjo į lombardą. Ką B. pasakė D. mamai nežino, tačiau D. mama aukso dirbinius pridavė, o pinigus padavė B.. Gavusi pinigus B. su D. sugrįžo atgal, nes prie D. namo laiptinės buvo likusi ji, L., A. ir B.. Kaip suprato, kad B. turėjo apie keturis šimtus litų. Kiek tiksliai lombarde buvo išmokėta už priduotą auksą, ji nežino. Tačiau suprato, kad B. D. mamai kažkiek pinigų padavė už paslaugą. Visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) turgų, kur ji, D. ir B. nusipirko po vieną maikutę. Už prekes mokėjo B.. Be to B. sau nusipirko dar basutes. Vėliau išėjus iš turgaus užsimanė valgyti ir vaikinai nupirko koldūnų. Nors L. pavogė K. mamos aukso dirbinius, tačiau gauti pinigai buvo pas B., ji juos leido ir turėjo. B. niekam grynų pinigų nedavė, be to visus pinigus tą pačią dieną ir praleido, praktiškai apsilankydami greito maisto kavinėje, pirkdami cigarečių. Ji nežino ar K. pati buvo iš namų „išnešusi“ mamos aukso. Pati nieko nepavogė. O alkoholinius gėrimus K. pati jiems nešė, jos paprašai ir K. visada atnešdavo. Kiek tiksliai alkoholinių butelių K. atnešė nežino. Ji žino, kad B. buvo pas K. namuose, tačiau B. tikrai nieko nepavogė (1 t., b.l. 146 - 147). 2013 08 08  M. V. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad įvykis dėl tos vagystės galėjo būti gegužės mėnesį 2012 m. Kadangi anksčiau K. buvo pasakę, kad B. nori išvažiuoti į užsienį ir dėl to reikia, kad duotų dovaną, kad prisimintų K., nes jie visi jau davė po dovaną. L. ėjo kartu, nes B. jam sakė eiti su ja. Jie nuėjo pas K., atsisėdo virtuvėje, K. užkaitė vandenį arbatai. Ji pasakė dėl išvažiavimo ir gimtadienio apie kurį melavo. K. atnešė dvi apyrankes, kurias sakė, kad nori padovanoti B.. Ji apžiūrėjo, pasakė, kad neužteks. L. arba ji pasakė, kad galėtų dar ką nors padovanoti. Tada nuėjo į tėvų kambarį, ji atsisėdo ant lovos, K. padavė vieną papuošalų dėžutę. K. atidarė dėžutę, jie pradėjo apžiūrinėti. Kai atidarė dėžutę K. praskleidė. Priešais buvo sudėti žiedai, kairiame šone auskarai su pakabučiais, kad buvo kitame šone nematė. Ji žiūrėjo tuos auskarus ir tuo metu į duris paskambino brolis. Tuo metu kai K. nuėjo atidaryti durų L. paėmė auskarus su pakabuku ir kitus auskarus su akute ir įsidėjo į kišenę. L. papuošalus ėmė nesirinkdamas. Ji toliau žiūrėjo  auskarus ir K. nieko nesakė. Ji toliau žiūrėjo auskarus ir pasakė, kad „šitie gražūs“. Tada K. pasakė, kad gali juos paimti. Ji paėmė ir įsidėjo į kišenę, kaip dovaną B.. Tuos auskarus vėliau perdavė B..  Vėliau K. tą dėžutę padėjo atgal į spintą. Jie išėjo ir susitarė vėliau susitikti lauke. Kai susitarė, su L. nuėjo pas D. ir B. ir ji padavė B. auskarus. L. parodė kitus dirbinius, kuriuos jis paėmė ir taip pat padavė B.. Taip pat  ji B. padavė dvi apyrankes, kurias buvo padavusi K. Tada B. paėmė jos telefoną paskambinti D. mamai, kad priduoti daiktus. Skambino jai, nes D. mama visą laiką padarydavo jei ko paprašydavo. D. žinojo, kad jos mama tikrai priduos. Visi girdėjo, kad daiktai pavogti. Abejojančių, kad nereikėjo taip daryti nebuvo. D. su B. kai susiskambino su D. mama nuėjo susitikti su D. mama prie (duomenys neskelbtini), kad nunešti daiktus priduoti į lombardą. Ten perdavė auksinius daiktus D. mamai. Nežino ką jos pasakė mamai iš kur daiktai. Jie palaukė prie laiptinės maždaug 15-20 minučių ir tada D. ir B. grįžo su pinigais, kiek pamena turėjo apie 400 Lt. Pinigus paėmė B.. Pinigai visą laiką buvo pas B.. Po to iš tų pinigų B. pirko valgyti, gerti, rūkyti ir rūbus (1 t., b.l. 158 - 160).

              Liudytojas A. R. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad L. L. yra jo klasiokas, M., B. ir D. mokosi toje pačioje mokykloje, B. P. yra jo klasiokas, mergaitę, vardu K., jis yra keletą kartų matęs, ji labiau bendravo su merginomis B., D. ir M.. K. yra draugiška mergina. Jis žino namą, kuriame ji gyvena, tačiau jos namuose jam būti neteko. Apie jokius aukso dirbinius iš K. namų jis nieko nežino, L. L. jam nieko apie tai nesakė. Pateiktoje fotonuotraukoje yra užfiksuotas jis ir L. L., jie turi rankose po vieną brendžio „Tores“ butelį. Parodė kad šiuos alkoholio butelius jiems davė B., tiksliau, jį į kiemą pakvietė L., dar kieme buvo B., M., D. , gal ir pati K.. Jis suprato, kad tie gėrimai buvo K. dovana B.. Kiek prisimena, iš viso buvo keturi alkoholinių gėrimų buteliai. Kai jie visi susitiko, jie tik pozavo nuotraukoms, tų gėrimų negėrė, tik labai mažai pasivaišino. Jis mažai B. pažįsta ir tikrai galvojo, kad buvo B. gimtadienis. Greičiausiai B. melavo. Ar buvo K. iš namų atnešusi merginoms alkoholinių gėrimų jis nežino, merginos tarpusavyje bendravo. Prisimena, kaip jis vasarą matė D. su mama einančias iš policijos. D. sakė, kad ir jį kvies apklausai, o kai jis paklausė, kodėl kvies, D. atsakė, jis žino pats. Tačiau jis tikrai nieko nežino. Jokių aukso dirbinių jis nevogė, pats niekada K. neprašė, kad ji iš namų atneštų alkoholinių gėrimų ar kitokių daiktų  (1 t., b.l. 162).

2012 06 17, 12 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) PK gautas nukentėjusiojo A. M. pareiškimas patvirtina, kad jame nurodoma, jog 2012 06 16, apie 23 val. pastebėjo, kad iš jam priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), esančio 5-tame aukšte, pavogti jo asmeniniai daiktai: įvairūs juvelyriniai dirbiniai, kurių bendra vertė – 7530 Lt, 250 Lt grynųjų pinigų, įvairių alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė – 680 Lt. Viso įvykio metu padaryta turtinė žala – 8460 Lt (1 t., b.l. 69 - 70).

              2012 06 17 Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto durys ir spyna be išorinių laužimo žymių. Virš durų yra apsaugos signalizacijos žibintas. Užėjus į vidų patenkama į prieškambarį, prie dešinės sienos yra trys spintelės ir drabužių kabykla. Po kaire yra durys į WC ir vonios patalpos. Toliau praėjimas į virtuvę, joje nusikaltimo išorinių pėdsakų nesimato. Iš prieškambario patekus į pirmą kambarį, prie dešinės sienos stovi sekcija, iš kurios buvo paimti alkoholiniai gėrimai. Ant paviršiaus piršto pėdsakų nesimato. Kairėje yra durys į balkoną, jis be išorinių laužimo žymių, pradarytas balkonas įstiklintas. Kambaryje stovi kampas, staliukas ir sofa. Įėjus į antrą kambarį matyti, kad durų spyna ir durys be laužimo žymių. Prie galinės sienos stovi lova, prie dešiniosios spinta, du stalai, prie kairiosios sienos stovi lova. Trečiame kambaryje jo viduryje yra lova, prie galinės sienos stovi 3 durų spinta. Prie lango kampe stalas, ant jo stacionarus kompiuteris, ir nešiojamas kompiuteris. Durys į balkoną plastikinės, be laužimo žymių. Balkonas įstiklintas, ant balkono rėmo laužimo nesimato, lango rėmas be spynos, be užrakto, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b.l. 72 - 79).

2012 07 25 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. M. tyrimui pateikė nuotrauką, kurioje du jaunuoliai rankose laiko po butelį, taip pat mažametės dukters K. M. susirašinėjimo su jos draugais „Facebook“ svetainėje išklotinę, iš kurios matyti, kad K. M. prašo grąžinti iš jos tėvų paimtus daiktus, o asmuo, prisistatantis vardu „(duomenys neskelbtini)“ grasina informuoti K. M. tėvus apie jos vagystes iš tėvų namų (1 t., b.l.. 87 - 92).

              2012 10 26 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. M. tyrimui pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuoti jo įsigyti juvelyriniai darbai – vyriški aukso žiedai (1 t., b.l. 93 - 95).

2013 08 28 Apžiūros protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) PK patalpose, dalyvaujant mažametės liudytojos K. M. atstovui pagal įstatymą A. M., K. M. surinkus prisijungimo kodus ir prisijungus prie internetinės erdvės, apžiūrėtas mažametės liudytojos K. M. susirašinėjimas interneto svetainėje „Facebook“, iš kurio matyti, kad asmuo, vardu M., susirašinėdamas su asmeniu, vardu (duomenys neskelbtini), prašo dovanų (pinigų, gėrimų) asmens, vardu B., gimtadieniui. Asmeniui (duomenys neskelbtini) grasinama pranešti tėvams dėl vagysčių iš namų. Susirašinėjimo asmens, vardu (duomenys neskelbtini) ir M. V. metu aptariama dėl parodymų policijai dėl dingusių žiedų (L. prašo M. V. apie jį „mentinėje“ neužsiminti (1 t., b.l. 112 - 120).

2012 06 18 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. B. savo iniciatyva tyrimui pateikė 2012 05 23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas Nr.135714461) lombardo paslaugų sutarties Nr. 605 kopiją, iš kurios matyti, kad 2012-05-23 iš L. Š. priimti aukso dirbiniai, kurių bendras svoris 9,94 gr., jai sumokėta 465 Lt, 1 gr. kaina 55,80 Lt (1 t., b.l. 125, 126).

2012 06 18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad pareikalavus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti daiktai: 4 vnt. auskarų ir 1 vnt. pakabukas, kurie 2012 05 23 lombarde priduoti L. Š. (1 t., b.l. 128).

2012 06 20 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti auksiniai juvelyriniai dirbiniai, kurie 2012 06 19 pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmėjos A. B. (1 t., b.l. 129 - 131).

2012 07 24 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. M. atpažino, kaip savo, juvelyrinius dirbinius, 2012-06-18 pareikalavimo dokumentu išimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombarde (1 t., b.l. 132 - 133).

2012 07 24 Pakvitavimas patvirtina, kad daiktai grąžinti nukentėjusiajam A. M. saugoti iki atskiro nurodymo (1 t., b.l. 135).

              2013 02 04 Akistatos protokolas patvirtina, kad suvedus akistaton liudytoją M. V. su įtariamąja B. G., liudytoja M. V. patvirtino ankstesnius savo parodymus, o įtariamoji B. G. parodė, kad sutinka su M. V. parodymais, tik nori patikslinti, kad D. mamos ji neprašiusi ir tikrai nemelavau, kad „auksai“ yra jos, tai yra B. G.. Tai pati D. melavo savo mamai ir jos prašė jos į lombardą nunešti „auksus“. Tačiau D. mama nežinojo, kad „auksai“ yra vogti. Taip, L. iš pradžių klausė B. G., kas gali nunešti į lombardą ir priduoti „auksus“, tačiau aš tikrai nežinojo ir negalėjo jam padėti. Ji matė tuos aukso dirbinius, nes juos rodė pats L., tačiau iš karto nesuprato, kad jie yra pavogti iš K.. D. mama lombarde pridavė auksą ir kažkiek pinigų už tai pasiliko sau, tai kitus pinigus ji padavė D.. Vėliau D. visiems padalino po kažkiek litų. Jų gavo pati B. G., M. ir L.. A. su B. apskritai ne prie ko. Gautus pinigus išleido tiek (duomenys neskelbtini) turguje, tiek pirkdami pavalgyti. K. savo drauge ji nelaikė, ji buvo tik pažįstama. Pati K., norėdama prie jų pritapti ir draugauti, iš namų nešdavo alkoholinius brangius gėrimus ir juos visiems dalindavo, davė ir B. G.. Taip pat pati atneštus alkoholinius gėrimus kartu ir gerdavo. Patikslina, kad supratusi, jog aukso dirbiniai vogti, kai jie jau buvo priduoti lombarde ir jau buvo išmokėti pinigai. Kad „auksai“ vogti jai pasakė L.. Ji nežino kodėl apie tai nutylėjo ir nieko nepasakė K., taip gavosi. Nežinojo, kaip apie tai jai pasakyti. Pati iš K. manų nieko nepavogė ir K. neprašė atiduoti mamos auksinius gaminius (3 t., b.l. 136 - 137).

              2013 02 06 Akistatos protokolas patvirtina, kad suvedus akistaton liudytoją L. Š. su įtariamąja B. G., liudytoja L. Š. patvirtino ankstesnius savo parodymus. Įtariamoji B. G. parodė, kad sutinku su jais, tik nori patikslinti, kad telefonu su L. Š. ji nekalbėjo. L. Š. ji pamelavusi, nes taip meluoti jai sakė D. Š.. Be to D. jai sakiusi, kad jos mamai, už tai, jog padės priduoti į lombardą auksą, reikia duoti kažkiek pinigų. Todėl, išėjus iš lombardo, kai L. Š. jai padavė pinigus, B. G. jai davusi 65 Lt. Pinigai buvo pas B. G.. Tačiau vėliau ji juos padavusi D., o D. padalino kitiems draugams. B. G. iš tų gautų pinigų pirkosi „maikutę“, basutes, kurias po to visos draugės pasidalindamos nešiojo, o už likusius 30 Lt buvo perkamas maistas. Pinigus pasidalino visi, t.y. B. G., M., D. ir L.. Nors A. su B. buvo kartu, tačiau jie pinigų negavo, apskritai jie „ne prie ko“. Be to nori pasakyti, kad tuos aukso gaminius rankoje turėjo ir L., ir D., ir M., ir B. G. (3 t., b.l. 138 - 139).

              2013 08 22 Apžiūros protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) PK patalpose, įtariamajam L. L. suvedus prisijungimo kodus, apžiūrėtas socialinio tinklalapio „Facebook“ puslapis, kuriame užfiksuota, kaip asmuo, prisistatantis B. ((duomenys neskelbtini)) ir asmuo, prisistatantis L., susirašinėja ir aptaria pozicijas dėl apklausų policijoje. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad abiems žinoma, jog K. M. tėvai parašę pareiškimą policijoje, vyksta tyrimas, abu susirašinėjantys asmenys aiškinasi, kuris ir ką pasakęs policijoje per apklausas. Po to asmuo, prisistatantis M. ((duomenys neskelbtini)), ir asmuo, prisistatantis L., susirašinėja ir aptaria pozicijas dėl apklausų policijoje ir teisme. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad abu minėti asmenys, siekdami išvengti atsakomybės, tariasi dėl pagrobtų daiktų, aptaria parodymus. Po to, asmuo, prisistatantis M. ((duomenys neskelbtini)), ir asmuo, prisistatantis L., susirašinėja dėl asmens, vadinamu „(duomenys neskelbtini)“. Asmuo, prisistatantis L., prisipažįsta dėl „tašių“ vagysčių, taip pat, kad bijo „(duomenys neskelbtini)“, nes šis stipresnis ir fiziškai pranašesnis. Iš šio susirašinėjimo turinio matyti akivaizdūs požymiai dėl kurstymo daryti nusikaltimus, atskleidžiami asmenys, kurie apie tai žinojo, pateikta kompaktinė plokštelė voke (4 t., b.l. 38 - 45, 47).   

              2013 m. balandžio 24 d. padarytas plėšimas iš V. J.

              Nukentėjusioji V. J. parodė, kad ji 2013 m. balandžio 14 d., apie 17 val., ėjo iš poliklinikos per parkelį į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), apsipirkti, ji turėjo 200 litų. Grįžtant namo ji pajuto iš nugaros smūgį, kažkas šoko jai ant nugaros, prispaudė ją prie medžio, pradėjo ją tampyti. Jis pradėjo tempti jos rankinę, ji rankinės nepaleido ir nukrito. Tai buvo vienas vyrukas, atrodo kaltinamasis L. L.. Jis jai spyrė, tačiau nepataikė, ji prisitraukė rankinę arčiau. Tada jis spyrė antrą kartą, pataikė jai į veidą, į kaktą, praskėlė jai kaktą, lūpą, jai nulėkė akiniai, nepataisomai sulūžo akinių rėmelis. Ji jau buvo nugriuvusi, paleido rankinę, nes suprato, kad jei ji rankinės nepaleis, ją suspardys. Jis rankinę pagriebė ir pabėgo. Rankinėje buvo kompiuterinė dantų nuotrauka, pensininko pažymėjimas, kompensuojamų vaistų knygelė ir keli litai. Mano, kad ją kažkas pamatė jau parduotuvėje, kai ji su savimi turėjo 200 litų, bet ji tų pinigų į rankinę neįsidėjo, buvo įsidėjusi į kišenę. Jos niekas neatsiprašė. 

2013 04 24, 20 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) PK gautas nukentėjusiosios V. J. pareiškimas patvirtina, kad pareiškime nurodoma, jog 2013 04 24, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), einant takeliu iš nugaros pusės priėjęs vaikinas, sugriebė pareiškėjos rankinę ir pradėjo ją tempti, pavertė ant žemės, vėliau kojomis sudavė du smūgius į galvos sritį. Rankinėje, kurios vertė 10 Lt, buvo pensininko pažymėjimas, kompensuojamųjų vaistų pasas, 4 Lt, vaisiai kivi, kurių vertė 5 Lt. Viso padaryta turtinė žala 19 Lt. Pareiškėja dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į LSMUL priėmimo skyrių, kur ją apžiūrėję gydytojai išleido gydytis ambulatoriškai (1 t., b.l. 163).

              2013 04 24 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 167 - 170).

2014 05 26 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji V. J. iš jai pateiktų atpažinti šešių asmenų nuotraukų, nuotraukoje pažymėtoje Nr. 6, kurioje yra L. L., ji atpažino asmenį, kuris 2013-04-24 apie 17 val. (duomenys neskelbtini), ją sužalojo ir apiplėšė. Šį asmenį ji atpažino iš veido bruožų, apvalios veido formos (1 t., b.l. 174 - 177).

              2013 04 29 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. J. konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2013 04 24. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 184).

              2014 08 28 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad užfiksuota, jog įtariamasis Š. R. parodymo patikrinimo vietoje parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur 2013 04 24 pastebėjo ir išrinko kaip auką nukentėjusiąją V. J., apie kurią pasakė telefonu L. L., taip pat parodė kryptį, kuria nuėjo L. L., sekdamas nukentėjusiąją V. J.. Po to, Š. R. parodė bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio laiptinėje su L. L. iškraustė L. L. pagrobtą rankinę, taip pat parodė laiptinėje konkrečią vietą, kurioj kraustė rankinę ir šiukšlių konteinerį, į kurį išmetė pagrobtą V. J. rankinę (3 t., b.l.65 - 76).

2013 09 27 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad įtariamasis L. L. (duomenys neskelbtini) parodė konkrečią vietą, kur prieš nusikaltimą susitiko su „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) parodė konkrečią vietą, kur jis prieš nusikaltimą persirengė „(duomenys neskelbtini)“ duotais drabužiais, (duomenys neskelbtini) parodė konkrečią vietą, kur jis liko prie parduotuvės laukti „(duomenys neskelbtini)“, po to nurodė patį prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir parodė kryptį, kuria ėjo, sekdamas nukentėjusiąją V. J., parodė konkrečią vietą, kur užpuolė ir atėmė rankinę iš V. J. rankinę, parodė kryptį, kuria pasišalino po nusikaltimo, nurodė konkrečią vietą (duomenys neskelbtini),  kur jam „(duomenys neskelbtini)“ perdavė kuprinę, kurioje buvo įdėta pagrobta rankinė, kurią liepė pastarasis išmesti,  parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), parodydamas, kad prie jo  šiame name esančiame šiukšlių konteineryje išmetė pagrobtą rankinę, nurodė šiukšlių konteinerį (4 t.,    b.l. 63 - 66).

2013 m. balandžio 24 d. padaryta J. B. turto vagystė

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2013 04 24, apie 21.30 val., ji (duomenys neskelbtini), ėjo pro prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, jį praėjusi pasuko link gyvenamųjų namų. Einant pro 59 – tą namą, jai buvo kažkokia nuojauta, ji atsisuko ir pamatė siluetą, pajuto smūgį iš nugaros, vaikinas užsimaukšlinęs kapišoną ant galvos ją pargriovė. Jis iš už nugaros tempė jos rankinę, ją prabėgdamas griebė, ji rankinės neatidavė, prasidėjo tampymas, jis ją pargriovė, ištempė rankinę ir pabėgo. Jos rankinėje buvo piniginė su kortelėmis, prekybos centro kortelėmis, buto ir darbo raktai, darbo pažymėjimas, mobilaus ryšio telefonas Nokia. Jai padaryta žala  1 934 litai, kurią sudaro 934 litai turtinė žala,  kurią sudaro 220 Lt už telefoną, 50 Lt pavogti pinigai, 60 Lt vertės 2 tapatybės kortelės, jos ir dukters, kurias reikėjo daryti iš naujo, reikėjo keisti durų spynas, tai kainavo virš 200 Lt, bei 1000 litų neturtinė žala, kadangi ji patyrė skausmą, stresą, ji buvo šoko būsenoje, baimę ji jaučia iki šiol. Jai teko pirkti vaistus rankai, gydytis nuo streso. Jai rankinė ir piniginė buvo gražintos, tačiau jos nebetinkamos naudoti, sudrėkusios ir suplyšusios, mano, kad jos buvo numestos kur nors lauke. Jos niekas neatsiprašė, ji civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltininkų.    

              Liudytoja I. B. nurodė, kad J. B. yra jos mama, parodė, kad 2013 m. balandžio 24 d., apie 21 val. 30 min., jos mamą apiplėšė V.Krėvės pr. už prekybos centro Pasimatymas. Mama sugrįžusi verkė, sakė, kad kažkoks vaikinas su kapišonu nutraukė jos rankinę ir pabėgo. Mama sakė, kad vaikinas pavogė rankinę, kurioje buvo daug jos, jos mamos, senelių dokumentų, banko kortelių, daug smulkmenų. Jos mama į šį įvykį reagavo labai skaudžiai, ji labai išsigando, nuolat buvo liūdna, verkė, pergyveno. Mama šio įvykio labai sukrėsta, ji iki šiol visko bijo ir pergyvena.

2013 04 24, 22 val. 05 min. (duomenys neskelbtini) PK gautas J. B. pareiškimas patvirtina, kad jame nurodyta, jog 2013 04 24, apie 21 val. 30 min., jai einant taku pro (duomenys neskelbtini), nepažįstamas jaunuolis ištraukė juodos spalvos rankinę ir pabėgo. Joje buvo: mobilaus ryšio tefelonas „Nokia“, kurio vertė 200 Lt, SIM kortelė, Asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, pareiškėjos dukros I. B. vardu išduota AB „Swedbanko“ mokėjimo kortelė, juoda piniginė, kurios vertė 60 Lt, trijų raktų ryšulys, bei piniginėje buvo 40 Lt. Iš viso padaryta 350 Lt turtinė žala (2 t., b.l. 1).

              2013 04 24 Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 3 - 5).

              2014 05 29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad jame užfiksuota, kad nukentėjusioji J. B. pateikė savo striukę, kuria vilkėjo nusikaltimo metu, taip pat 2006 02 15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl globos paskyrimo neveiksniam J. R. (2 t., b.l. 19).

              2014 05 29 Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta nukentėjusios J. B. pateikta striukė, kuria ji vilkėjo nusikaltimo metu. Ant striukės matomi suplyšimai, apgadinimai, susiuvimai (2 t., b.l. 20 - 21).

              Pakvitavimas patvirtina, kad apžiūrėta striukė grąžinta nukentėjusiajai (2 t., b.l. 24).

              2013 08 09 Daiktų, dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti daiktai: piniginė, rankinė, „Drogas“ nuolaidų kortelė, AB „SEB“ banko kortelė rasti ir paimti įtariamojo L. L. parodymų patikrinimo metu, (duomenys neskelbtini), laiptinės stogelio (2 t., b.l. 25 - 27).

              2013 08 29 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajai J. B. pateikus atpažinti tris rankines, tarp kurių Nr.3 pažymėta rankinė buvo surasta ir paimta įtariamojo L. L. parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusioji atpažino ją, kaip rankinę, kuri iš jos buvo pagrobta tiriamo įvykio metu (2t.,b.l.28-29). Grąžinta nukentėjusiajai J. B. saugoti iki atskiro nurodymo (2t.,b.l.32).

              2013 08 29 Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusiajai J. B. pateikus atpažinti tris pinigines, tarp kurių Nr.3 pažymėta piniginė buvo surasta ir paimta įtariamojo L. L. parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusioji atpažino ją, kaip rankinę, kuri iš jos buvo pagrobta tiriamo įvykio metu (2 t., b.l. 30 - 31).

Pakvitavimas patvirtina, kad rankinė ir piniginė grąžintos nukentėjusiajai J. B. saugoti iki atskiro nurodymo (2 t., b.l. 32).

2013 08 09 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad įtariamasis L. L. parodymų patikrinimo vietoje parodė (duomenys neskelbtini), parodydamas, kad toje vietoje jis laukė nurodymų iš Š. R. dėl nusikaltimo padarymo. Po to parodė vietą - (duomenys neskelbtini), parodydamas, kad šioje vietoje jis pavogė J. B. priklausančią rankinę, taip pat parodė kryptį, kuria nubėgo pagrobęs rankinę, nurodo (duomenys neskelbtini). Šio veiksmo atlikimo metu, ant (duomenys neskelbtini) laiptinės stogelio surasti ir paimti daiktai: rankinė, kurią ištyrus įstatymo nustatyta tvarka, nustatyta, kad ji priklauso nukentėjusiajai J. B. (4 t., b.l. 54 - 57).

              2014 08 28 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad užfiksuota, jog įtariamasis Š. R. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu parodė prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2013 04 24 su L. L. stebėjo ir išsirinko kaip auką nukentėjusiąją J. B., kuri iš minėtos parduotuvės išėjo. Taip pat įtariamasis Š. R. nurodė kryptį, kuria nuėjo L. L., sekdamas nukentėjusiąją J. B. (3 t., b.l. 65 - 76).

2013 m. balandžio 25 d. padaryta atvira G. J. turto vagystė

Nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2013 m. balandžio 25 d., apie 15.30 val. ji išėjo iš (duomenys neskelbtini) banko, kirto (duomenys neskelbtini) ties ta vieta, kur yra (duomenys neskelbtini), ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Ji pajuto, kad kažkas jai iš nugaros kažkas pribėgo, netikėtai sugriebė jos kairėje rankoje laikomą rankinę, truktelėjo ir atėmė, ji nespėjo net sureaguoti. Ji pamatė vaikiną su gobtuvu ant galvos, apsirengęs sportinėmis kelnėmis ir sportiniais bateliais. Jis spruko pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ link baldų parduotuvės sandėlių į kiemą. Parduotuvės darbuotojai vaikiną vijosi, tačiau nepavijo. Jos rankinė buvo natūralios odos, leopardinė. Joje buvo asmens tapatybės kortelė, keturi buto raktai nuo dviejų šarvotų durų, telefonas Nokia, SIM kortelė, piniginė su 50 litų, 100 litų vertės megztinis,, akiniai skaitymui su dėklu, be to, buvo parašytas jos namų adresas, todėl jai teko pirkti naujas spynas šarvotoms durims. Pakeitė tik vieną spyną, antrą naktį po įvykio atsikėlusi rado atrakintas duris, kuriose nebuvo pakeista spyna, todėl ieškojo spynos, rado tik Vilniuje, teko važiuoti į Vilnių ir skubiai keisti spyną. Ji pareiškė 4 816 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro 1 816 Lt turtinė žala ir 3000 Lt neturtinė žala. Turtinę žalą sudaro 150 Lt vertės rankinė, 80 Lt vertės asmens tapatybės kortelė, 200 Lt vertės keturi buto raktai, viena spyna kainavo 496 litų, kita – 120 litų, telefonas Nokia kainavo 300 Lt, SIM kortelės vertė 20 Lt, 150 Lt vertės piniginė, joje buvo 50 litų, 100 Lt vertės megztinis, 150 Lt vertės akiniai. Prašo civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltų asmenų.

2013 04 30, 13 val. 55 min., Žaliakalnio PK gautas G. J. pareiškimas patvirtina, kad pareiškime nurodoma, jog 2013 04 25, apie 15 val. 30 min. prie Savanorių pr. 288-o namo, Kaune, nepažįstamas vyriškis iš rankų ištraukė pareiškėjos juodos su ruda spalvos odinę rankinę ir pabėgo. Rankinėje, kurios vertė 150 Lt, buvo pareiškėjos LR asmens tapatybės kortelė, keturių raktų ryšulys, mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele, kurio vertė 300 Lt, krokodilo odos piniginė, kurios vertė 150 Lt, 50 litų įvairiomis kupiūromis, megztinis, kurio vertė 100 Lt, akiniai, kurių vertė 150 Lt. Viso padaryta žala 1100 Lt (2 t., b.l. 44).

              2013 04 30 Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti Savanorių pr. 288, Kaune (2 t., b.l. 51 - 53).

           2013 10 01 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad įtariamasis L. L. parodė (duomenys neskelbtini), pievose vietą, parodydamas, kad šioje vietoje jis prieš nusikaltimą persirengė atneštais „(duomenys neskelbtini)“ drabužiais, parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur prieš nusikaltimą išsiskyrė su „(duomenys neskelbtini)“, parodė (duomenys neskelbtini), esantį banką į kurį prieš nusikaltimą įėjo „(duomenys neskelbtini)“, nurodė (duomenys neskelbtini), kur prieš nusikaltimą laukė išeinant  „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusios, po to nurodė prie to paties namo konkrečią vietą, kur užpuolė nukentėjusiąja G. J., (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, taip pat parodė  konkrečią vietą, nurodydamas, kad prie jo po nusikaltimo susitiko su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jam perdavė atgal persirengti drabužius, nurodė (duomenys neskelbtini), konkrečią laiptinę, parodydamas, kad po nusikaltimo ten jis atgal persirengė atneštais „(duomenys neskelbtini)“ drabužiais (4t.,b.l.72-77).

2013 m. gegužės 2 d.  plėšimas iš nukentėjusiosios V. P.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2013 05 02, jai einant namo, netoli (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankų, ji pajuto, kad ją kažkas iš nugaros pradėjo tempti už plaukų, papurškė dujų, griebė jos rankinę, kuri buvo jos dešinėje rankoje, o kitoje buvo krepšys su pirkiniais. Tas jaunuolis buvo žemesnis ir silpnesnis už ją. Jis griebė jos rankinę, ji rankinės nepaleido. Tada jis bloškė ją ant žemės, pradėjo ją spardyti, stipriai spyrė jai koja į galvą, buvo smūgiai ir į šonus ir kitur, tada ji paleido rankinę. Ji pamatė nubėgantį jaunuolį, kuris jos rankinę buvo pasikišęs po bliuzonu. Jos rankinėje buvo piniginė, MP3 grotuvas, apie 150 litų, kosmetikos, lūpdažis, cigaretės, piniginėje buvo banko kortelės, telefonas. Šiuo nusikaltimu jai padaryta 2 800,00 litų turtinė žala ir 7 000 litų neturtinė žala, kadangi jai buvo blauzdikaulio lūžis, buvo atliktos dvi operacijos, ji patyrė fizinį skausmą, stresą. Jai MP3 grotuvas gražintas, tačiau ausinukai buvo sugadinti, jų kaina iš civilinio ieškinio išminusuota. Jos niekas neatsiprašė. Ji civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį priteisti iš kaltų asmenų. 

2013 05 02, 20 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) PK gautas V. P. pareiškimas patvirtina, kad pareiškime nurodoma, jog 2013 05 02, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), nenustatytas jaunuolis, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. pagriebęs pareiškėją už plaukų ir purkšdamas jai į veidą nenustatytą skystį, pargriovė pareiškėją ant žemės ir spyręs ne mažiau dviejų kartų pareiškėjai į šoną, pagrobė rankinę, kurios vertė 80 Lt, kurioje buvo piniginė, 60 Lt vertės, nuolaidų kortelės, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, 150 Lt, telefonas „Samsung“, kurio vertė 200 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 100 Lt., bei MP3 grotuvas, kurio vertė 220 Lt. Viso patirtas 830 Lt materialinis nuostolis (2 t., b.l. 69).

              2013 05 02 Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta: (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 74 - 76).

2014 08 29 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas MP3 grotuvas su ausinėmis, surastas ir paimtas įtariamojo Š. R. parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b.l. 91 - 93).

              2014 08 29 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji V. P. tarp trijų atpažinimui pateiktų grotuvų, atpažino grotuvą, esantį nukentėjusiajai V. P. iš dešinės pusės, kaip savo, kuris buvo surastas ir paimtas įtariamojo Š. R. parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b.l. 94).

2014 08 29 pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajai V. P. MP3 grotuvas „Philips“ su ausinėmis. Nukentėjusioji nurodė, kad grotuvo korpusas apibraižytas, tačiau grotuvas veikiantis. Grotuvo ausinės yra neveikiančios, nes sugadintas sujungimo laidas (2t., b.l.96).

2013 07 08 Valstybės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. P. padaryti sužalojimai: kairės plaštakos III piršto sumušimas, dešinio blauzdikaulio išorinio gumburo lūžimas. V. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio išorinio gumburo lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau, kaip dviejų (2) trauminių poveikių pasėkoje, paveikiant kairės plaštakos ir dešinio kelio sąnario sritis. Sužalojimai V. P. padaryti kietais bukais daiktais, nurodomu laiku, t.y. 2013 05 02 (2 t., b.l. 103 -104).

              2013 10 01 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis L. L. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą – AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kur prie jo 2013 05 02 su „(duomenys neskelbtini)“ laukė išeinant nukentėjusios V. P., parodė tikslią vietą, kur laukė „(duomenys neskelbtini)“ nurodymo dėl nukentėjusios užpuolimo, parodė tikslią vietą, kur užpuolė nurodytą „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiąją V. P. ir iš jos pagrobė rankinę,  parodydamas, kad nusikaltimo nukentėjusiajai purškė į veidą dujas, jai keletą kartų spyrė (4 t., b.l. 82 - 85).

              2014 08 28 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis Š. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, vietą, kur 2013 05 02 su L. L. stebėjo AB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio prieš nusikaltimą išėjo nukentėjusioji V. P., taip pat parodė kryptį, kuria nusekė L. L. nukentėjusiąją V. P., po to parodė vietą, kur su L. L. iškraustė pagrobtą iš V. P. rankinę,  po to parodė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bute kambarį, kambaryje stalą ir jo stalčių, kur po nusikaltimo iki šio veiksmo laikė pagrobtą iš V. P. MP grotuvą “Philips” su ausinėmis, parodymų patikrinimo vietoje metu surastą grotuvą su ausinėmis savo iniciatyva perdavė policijos pareigūnams (3 t., b.l.65 - 76).

Dėl nepilnamečio L. L. kurstymo daryti nusikaltimus

              Liudytoja L. L. nurodė, kad ji yra kaltinamojo L. L. mama, parodė, kad viskas vyko 2013 metais kovo mėnesį. Vieną vakarą, apie 19 val., kai ji buvo namuose, L. parbėgo namo svetimais rūbais, marškinėliai ir kedai buvo ne jo. Jis parbėgo išsigandęs, perbalęs. Ji paklausė sūnaus, kas nutiko, kodėl jis ne su savo rūbais, sūnus atsakė, kad jis parbėgo nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, jam liepė vogti iš parduotuvės. Kas sakė ir ką vogti jis nesakė, ji neatsimena, kadangi praėjo daug laiko. Kadangi liutytoja pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad  L. L. yra vyresnysis vaikas šeimoje. Be jo šeimoje, auga dar kitas sūnus, kuriam 10 metų. Vaikystėje L. sunkiomis ligomis nesirgo. Prieš tris metus buvo patyręs kojos traumą, operuotas. L. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje iki 9 klasės. Po 9 klasės perėjo mokintis į (duomenys neskelbtini), kur pasimokino 4 mėnesius. Iš šios mokyklos norėjo pasitraukti savo noru, kadangi „ji neatitiko mano ir jo lūkesčių“, žadėta daug, bet nebuvo tiek veiklos. Iš šios mokyklos išėjęs, L. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Ten baigė 10 klasių. Nuo 2013 m. jis mokosi (duomenys neskelbtini), kur ketina įsigyti automechaniko specialybę. L. šią specialybę pasirinko pats. Pamokos vyksta nuo 8 val. iki 15 val. Po mokyklos jis ketina su jaunesniuoju broliu lankyti bokso pamokas. Mėgsta piešti, kažką kopijuoti. Pagrinde mėgsta sportuoti, anksčiau keldavosi ryte bėgiodavo, eidavo „ant treniruoklių“. L. gali apibūdinti, kaip rūpestingą. Tačiau turi „užsidarymą, pergyvena savyje, labai pergyvena“. Su sūnumi visą laiką turėjo artimą ryšį, visada bendraudavo, domėjosi jo pomėgiais, klausdavo, patardavo, aišku būdavo, kad padarydavo savo. Maždaug prieš 1 metus laiko jų tarpusavio ryšys pablogėjo, tai yra „tada, kai susidėjo su ta bloga kompanija“. Ta kompanija, tai tie visi kiemo draugai: B., V., kitų nepažįsta. L. prasidėjo kitas bendravimas, pradėjo nieko nepasakoti, atsikalbinėdavo, būdavo atžagarus. Tai yra „jeigu jam pasakydavai, tai jis pasakydavo atgal“. Tada ji pati kreipėsi į policiją, pas nepilnamečių reikalų inspektorę B., prašė padėti. B. ne vieną kartą kvietėsi L. pokalbiui, palaikė ryšį. Jis jai būdavo atviras, pasakydavo daugiau nei mamai. Pasikeitė jo elgesys, jis jai viską pasakodavo, o mamos daugiau bijodavo. Vieną kartą L. grįžo išgėręs, po to keletą kartų grįžo apsvaigęs. Ji nupirko testų ir jį testuodavo „dėl žolės rūkymo“, bet nepasitvirtino. L. rūko cigaretes, uždrausti nepavyko, neklausė.               Apie tai, kad yra berniukas, vardu Š., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ji žinojo. Taip pat žinojo, kad Š. draugavo su mergaite V.. 2013 m. vasarą kieme, pati eidama su L. buvo sustabdyti to „(duomenys neskelbtini)“. Jis sakydavo, kad nori pasikalbėti. Ji suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ jo laukdavo kieme. Ji nueidavo ir L. nelaukdavo. L. likdavo pasikalbėti su juo. Po pokalbio paskui ateidavo. Sugrįžęs jis atrodydavo „tartum sukaustytas, prislėgtas, atrodė, kad kažko negali pasakyti“, matėsi, kad yra negerai. Paklausus, kas atsitiko, sakydavo, kad nieko. Ji supratusi, kad L. kažko bijojo, pergyveno savyje. 2013 m. gegužės mėn. pastebėjo, kad sūnus pasidarė įsitempęs, dienyne pamatė, kad yra praleidžiamos pamokos, jis grįždavo į namus neįprastai, arba eidavo į mokyklą vėliau, po pirmos pamokos. Bandė su juo gražiuoju kalbėtis, klausti kas yra, jis pasakė taip „negali eiti, rajone jo ieško“. L. pasakė, kad draugas jam sakė, kad jo ieško ir į kiemą neiti. Kas ieško, L. nepasakė. Nepasakė todėl, kad bijojo. Tada ji paskambino nepilnamečių reikalų inspektorei, pasakojo kokios problemos. L. buvo užsidaręs. Kartais paskambindavo mergaitė ir klausinėdavo, kur yra L., norėdavo apie jo buvimo vietą sužinoti. Į kiemą L. ir toliau nėjo. Jis buvo namuose, arba važiuodavo į kaimą pas močiutę, ten prabuvo apie tris savaites laiko. Vėliau kažkurią dieną, vakare, L. buvo namuose, susikrimtęs, jautėsi jo baimė, matėsi, kad jis bijo, nekalba, „paskendęs savo mintyse“. Po to pasakė, kad jam atsibodo viskas, pradėjo verkti, užsidarė savo kambaryje, pasakė „aš nusižudysiu“. Kai nuėjusi jo į kambarį pradėjo kalbėtis, tada jis pasakė, kad jo ieško „(duomenys neskelbtini)“. Paklausus kodėl, jis nepasakė. Po to jį išvežė pas močiutę į kaimą. Sūnaus psichologinė būklė buvo bloga. Sūnaus pasakymo, kad jis ketina pakelti prieš save ranką nesureikšmino, negalvojo, kad tai yra tikra ir, kad jis iš tikrųjų taip gali pasielgti. Pas specialistus sūnaus nevedė. Po trijų savaičių grįžoe į namus. Sūnaus būklė buvo geresnė. Jis nenorėjo važiuoti į namus, tačiau sugrįžo, nes reikėjo apsipirkti. Sūnus ir toliau nėjo į kiemą vienas. Eidavo tik su ja. Vieną dieną pamatė, kad sūnus ketina eiti į kiemą. Paklausus, kur, pasakė „čia, vietoje“, kad atėjo J. ir eina šalia namo pasikalbėti. L. išėjo. Tada per langą kieme pamatė netoli skersinių J., L. ir dar vieną. Kas, tas kitas, nesimatė per medžius. Jie kalbėjosi. L. sakė, kad pakalbės ir pareis. Pastebėjusi, kad per ilgai negrįžta, pažiūrėjo per langą, tačiau L. nebematė. Pasidarė nerimas. Paskambinus ja, jis pasakė, kad yra prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, prie skersinių, sakė, kad tuoj grįš. L. buvo keistas. Suprato, kad kažkas ne taip. Iš jo balso jautėsi, kad jis baimingas. Jis negrįžo toliau. Kai skambino, L. neatsiliepė. Skambino daug kartų. Po to liepė paskambinti kitam sūnui. Ir jam neatsiliepė. Kai pagaliau jis atsiliepė, sakė, kad laukia J., jis su pana kalba. Suprato, kad kažkas ne taip. Tuo pokalbis baigėsi. Jis negrįžo toliau. Sakė, kad tuoj pareis. Po šio pokalbio kitas sūnus jam skambino, ką jie kalbėjosi negirdėjo. Ji tuo momentu skambino J.. Jam atsiliepus, ji paklausė, kur yra L.. Tada į namus įbėgo L., jis buvo uždusęs, sakė, kad ne su savo rūbais. Jis nubėgo į tualetą ir pradėjo vemti. Buvo išbalęs, išsigandęs, persimainęs. Jis buvo ne su savo rūbais.  Sakė, kad jo rūbai pas J., kad „(duomenys neskelbtini)“ liepė jam „tašę padaryti“. Ji nesuprato, ką jis turi omenyje. Tada L. paaiškino, ką tai reiškia, kad reikia iš žmogaus „tašę“ pavogti. Bekalbant, į duris pradėjo skambinėti. Atidarius duris, pamatė J. su L. drabužiais. J. pradėjo reikalauti atiduoti jo rūbus, kuriais buvo apsirengęs L.. Jam pasakė, kad tų rūbų negrąžins. Tada J. sakė, kad jis neišeis, tol kol neatgaus rūbų. Tada ji iškvietė policiją. L. buvo parėjęs su svetimais drabužiais – „adido“ mėlynais kedais, baltomis kojinytėmis ir berods „nike“ firmos tamsia maike. Kai atvažiavo policija, vienas jų liko laiptinėje, o J. buvo ant laiptų. Kita policininkė apklausinėjo. Kai paklausė L., kieno tie drabužiai, kuriais jis apsivilkęs, jis pasakė, kad jie ne J., o „(duomenys neskelbtini)“. Tada ji išėjo į laiptinę ir J. paklausė, kodėl jis meluoja, o jis atsakė, „o, ką man daryti? Policija priėmė iš jos pareiškimą ir išvyko. Ji tų drabužių neatidavė ir policijai. Vėliau juos atnešė nepilnamečių reikalų inspektorei B.. Sūnus tą vakarą užsidarė kambaryje, jautėsi prislėgtas, išsigandęs. Vakare L. paskambino „(duomenys neskelbtini)“, paklausė „ką tu padarei?“. Liutauras sakė „nieko“. „(duomenys neskelbtini)“ gynėsi, kad tai ne jo drabužiai, kuriuos turi L.. Kai „(duomenys neskelbtini)“ paprašė duoti pakalbėti su ja, ji jo paklausė ar L. skolingas, jis atsakė - ne. Ji liepė „(duomenys neskelbtini)“ palikti L. ramybėje, klausė, kodėl jis liepė L. vogti. Jis gynėsi sakė, kad jo niekas neieškojo. Sekančią dieną ji su sūnumi nuėjo pas nepilnamečių reikalų inspektorę, papasakojo, kas įvyko. L. liepė nebijoti ir pasakyti tiesą. Kai jie išėjo iš policijos, L. papasakojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ liepė „padaryti vieną tašę“, o po to vėl. Jis „darė“, nes bijojo, ėjo vogti rankinukus. Kai atsisakydavo eiti vogti, „(duomenys neskelbtini)“ grasindavo, kad uždarys jį į rūsį ir ten jis gaus per nugarą su rykštėmis. Sūnus pasakojo, kad buvo toks atvejis, kai jis nesutiko eiti vogti, netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ dėjo L. ant pirštų balionus ir su replėmis spaudė jo pirštus tol, kol jis sutiko eiti vogti. Po ko „(duomenys neskelbtini)“ liepė atnešti iš mamos grandinėlę. L. sutiko. Bet „(duomenys neskelbtini)“ perspėjo, kad jeigu jį apgaus, tai sekantį kartą bus kišamos adatos po nagu. Po to „(duomenys neskelbtini)“ jį paleido, o L. turėjo atnešti iš namų grandinėlę. Tačiau L. nieko nepaėmė ir pas „(duomenys neskelbtini)“ nesugrįžo. Liko namuose. L. sakė, kad veikiamas „(duomenys neskelbtini)“, jo įgąsdintas, jis padarė 4 vagystes, kurių metu pavogė rankines, kurias atidavė „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinis kartas buvo tuomet, kai jis atsisakė padaryti vagystę, spaudė jo pirštus. Kokių nors konkrečių atvejų, kad ant sūnaus kūno būtų sužalojimų, ji neatsimena. Sužalojimų pirštuose arba po nagais „neužsifiksavę“ (1 t.,b.l. 21 - 23). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo parodymus, parodė, kad po šių įvykių  sūnui vis kažkas skambindavo į mobilaus ryšio telefoną, bet ji liepė jam neatsiliepti, tada skambindavo broliui, jos kitam sūnui, vis klausdavo, kur yra L.. Ji pati paskambino Š. R., jis su ja kalbėjo labai įžūliai, jis sakė, kad jo mama dirba klinikose, todėl jis nieko nebijo, jam ji nieko nepadarys. Jis sakė, kad tai ne jo drabužiai, kad ji neišsigalvotų. J. laiptinėje viską prisipažino, J. mama jai patvirtino, kad J. bijo viską pasakyti. Parodė, kad po šio įvykio ji su sūnumi nuėjo į policiją ir apie viską papasakojo nepilnamečių inspektorei. Sūnus viską prisipažino, viską papasakojo inspektorei. Sakė, kad jis atsisakė vogti, tada Š. R. nusivedė jį į krūmus, spaudė jam replėmis pirštus, kad jis sutiktų vogti. Sūnus sakė, kad jis iš baimės ir skausmo sutiko vykdyti jo nurodymus. L. ilgai kentėjo, kadangi jam buvo daromas spaudimas. Ji matė, kaip Š. R. su kitu berniuku laukdavo L., kad pašnekėtų. Ji matė, kad paskutinius du mėnesius L. buvo susikrimtęs. Sūnus sakė, kad visus pavogtus daiktus jis atiduodavo Š. R.. Ji niekada jokių svetimų daiktų namuose nematė. Apie aukso dirbinių vagystę ji sužinojo tik iš tyrėjos. Sūnus vėliau pripažino, kad iš tos mergaitės namų pavogė lyg auskarą ar kažką, ta mergaitė M. pati nešė gėrimus tai B. grupelei. Jai vis skambino B. ar kita mergina ir reikalavo 100 litų, ją pačią „pasiuntė labai toli“. Be to, parke buvo padaryta telefono vagystė, buvo pasakyta, kad telefoną pavogė L., tačiau jis tuo metu buvo kaime, todėl buvo akivaizdu, kad jis nekaltas. Ji, kaip civilinė atsakovė, sutinka su teismo priteistais civiliniais ieškiniais.   

  Liudytojas J. Č. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad L. L. yra jo draugas, jie pažįstami apie 10 metų. Anksčiau draugavo ir bendravo, dabar su juo nesusitink, nes jis neišeina į kiemą. L. neina, nes bijo Š.. Š. pavardės nežino. Su Š. susipažino praėjusią vasarą, pradžioje, dabar nebendrauja. Susipažino su juo per jo panelę V. (pavardės nežino). Ar jis draugauja su V., nežino. Atrodo, jie tarpusavyje yra susipykę. Š. gyvena (duomenys neskelbtini) su mama. Š. yra 17 metų. Š., kai nori gali būti geras, kai nenori - atvirkščiai. Š. pravardė „(duomenys neskelbtini)“, feisbuke pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. L. su Š. susipažino per V.. Jis ateidavo pas V. prie namų. Taip ir gavosi, kad jis su visais susipažino. Iš pradžių tarp jų santykiai buvo normalūs. 2013 m. vasarą „čia viskas prasidėjo ir jie nebendrauja“. Ta prasme, kad L. neidavo į kiemą ir tiesiog nebendrauja. Aš iš kitų draugų sužinojo, kad Š. versdavo L. daryti nusikaltimus – vogti, ir jis tai darydavo. Sakė, kad juos matė kartu einančius kažkur. Kaip versdavo L. vogti, jis nežino, nebūdavau su jais. Kažkuriuo metu sužinojo, kad Š. L. su replėmis spaudė pirštus, dėl ko, nesakė. Tai buvo berods vieną kartą. Savo tėvams apie tai nesakė. Š. pasirinko būtent L. ir versdavo jį daryti nusikaltimus, nes žinojo, kad L. anksčiau jau buvo daręs nusikaltimus. Su L. apie tai nekalbėjo. 2013 m. liepos mėn. pabaigoje, dienos konkrečios neatsimena, apie 19 val. jis buvo kieme – (duomenys neskelbtini), prie bendrabučio, kurio apačioje yra įsikūrusi parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Kartu buvo Š. ir K.. K. yra Š. draugas. K. pavardės nežino. Š. paprašė pasikviesti L. į kiemą. Sakė, kad jam reikia su juo pasikalbėti. Kodėl, nesakė. Bet jis ir taip suprato, kad jį vėl nori versti vogti. Š. pats nėjo, nes aiškiai žinojo, kad su juo susitikti L. neis. Jis sutiko pakviesti L., nes Š. sakė, kad jam nieko nepadarys. Pats Š. šiek tiek bijo. Draugauja su juo šiaip sau. Š. su K. pasiliko laukti prie bendrabučio, o jis nuėjo prie L. namų. Parašė žinutę išeiti į kiemą. Dėl ko, neparašė. Apie tai, kad kviečia Š., nesakė. Kai atėjo prie L. namų, jis jau buvo išėjęs ir stovėjo tarp medžių. Susitikę pasisveikino ir nuėjo prie (duomenys neskelbtini) vid. mokyklos. Buvo dar draugas L.. L. pasakė, kad „va pakviečiau todėl, kad su L. susitiktų, nes seniai matė“. Prie mokyklos nueiti pasiūliau jis. L. sutiko. Apie Š. jam nieko nesakė. Su Š. buvo sutarę, kad kuomet susitiks su L., jam parašys žinutę kur esa. Nuėjus prie mokyklos, „sportavo ant skersinių“. Nematant L. parašė žinutę Š. ateiti prie (duomenys neskelbtini) vid. mokyklos, nes ten yra L.. Galvojo, kad Š. su juo tik pakalbėjęs, negalvojo, kad vers vogti. Besportuojant, maždaug po 10 min. atėjo Š. ir K.. Pamatęs Š., L. šsigando, pradėjo isterikuoti. Š. su juo pradėjo normaliai kalbėti. L. ramino, kad jis nesinervuotų, kad nieko nebus. L. suprato, kad jis apgautas ir išsiviliotas iš namų. Š. klausė L. „kodėl neparašai,“. Ką dar kalbėjo, neatsimena. Š. bandė nuraminti, sakė, kad nieko blogo nedarysi, „nu kažką tokio“. Tada Š. pakvietė L. eiti „į baraką pasėdėti“. L. bandė gintis, sakė neis, tačiau Š. įkalbinėjo, sakė „tikrai nieko nedarysim“. L. galiausiai sutiko. Tada jis, L., K. ir Š. nuėjo į tą bendrabutį, kur buvo prieš tai. Pakeliui einant L. atsiskyrė. L. labai bijojo, Š. jį ramino. Bet savo noru L. ėjo. Įėjus keturiese į bendrabutį, liftu pasikėlė berods į 5 aukštą, ten išlipo ir nuėjo į balkoną. Balkone visi sėdėjo ir kalbėjosi. L. toliau bijojo. Po šiek tiek laiko Š. jį pasikvietė paeiti toliau. Jie nuėjo į to paties balkono galą. L. sutiko eiti, jau buvo apsiraminęs. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. Š. nieko L. nedarė. Jeigu būtų pamatęs, kad L. skriaudžia. L. būčiau padėjęs. Kai L. po kiek laiko sugrįžo, jis buvo išsigandęs, bet nieko nesakė. Š. taip pat. Š. visiems pasakė eiti į apačią, kodėl, nesakė. Tada visi su liftu nusileido į pirmą aukštą. Lauke laiptais nusileido prie parduotuvės ir Š. pasiūlė atsisėsti. Š. pradėjo mautis savo batus. L. pasakė „aš tau dabar duosiu batus“. Gal jie jau balkone ką buvo sutarę. L. nusimovė šlepetes padavė Š., o šis jam savo batus, abu apsikeitė, t.y. L. „paėmė ir užsidėjo“. Tada suprato, kas vyksta. Suprato, kad L. eis vogti ir apsikeitė batais, „gal todėl, kad būtų po nusikaltimo patogiau bėgti“. Toliau Š. pasakė „persirenk“. Po ko K. nusirengė maikę ir padavė L.. L. pasiėmė, o savo padavė K.. Jie ruošėsi vagystei. Po to Š. pasakė „einam  prie (duomenys neskelbtini)“ , esančios (duomenys neskelbtini). Suprato, kad ten L. vogs. Visi nuėjo prie prekybos centro. L. nieko nekalbėjo. Buvo šiek tiek išsigandęs, tylėjo. Netoli prekybos centro Š. liepė J. Č. su L. stovėti šalia gatvės ir laukti. Tai buvo kitoje pusėje, nei prekybos centras. Š. su K. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Ko jie ten nuėjo, nesakė, „gal ko nors nusipirkti“. Jiems nuėjus, L. pabėgo. Jis liko. L. jam nieko nesakė. Dar prieš pabėgant, jam paskambino mama, tada jis nubėgo. Po kiek laiko sugrįžo Š. su K.. Jiems pasakė, kad L. pabėgo. Š. pasimetė. Tuo metu pradėjo skambinėti L. mama, ji klausinėjo, kur L., o po jam parbėgus namo, klausinėjo, kodėl jis ne su savo drabužiais. Tačiau jis jai nesakė nieko. Bijodamas, kad L. mama neparašytų pareiškimo, nes per telefoną sakė, kad parašys, nuėjo prie L. namų. Š. jam liepė užsidėti L. drabužius ir nueiti iki jo namų bei ateiti su Š. drabužiais. Jis sutiko. Nuėjo pas L., duris atidarė mama. Prašė jos grąžinti drabužius, su kuriais grįžo L.. Ji sakė, kad be policijos negrąžins. Tada laiptinėje jis laukė policijos. Atvažiavo policija, bet tada vis tiek drabužių neatidavė, todėl jis išėjo iš laiptinės. Š. su K. jau nebuvo. Grįžo namo ne su savo drabužiais, t.y. su L. šlepetėmis ir maike. Jo batai buvo pas Š., o maikė pas Karolį. Mama pamatė, kad jis su svetimais drabužiais, tada jis papasakojo, kas nutiko. L. drabužius laikė pas save iki šios apklausos. Juos pateikia tyrimui. Savo batus iš Š. po savaitės atgavo, o iš K. po 2 dienų atgavo maikę. Apie L. padarytus nusikaltimus nieko nežinau (1 t., b.l. 40 - 41).

Liudytoja V. Ž. pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad L. L., pažįsta apie 2 metai, susipažino kieme, santykiai buvo geri, „susitikdavo beveik kiekvieną dieną ir bendraudavo beveik kiekvieną dieną“. Buvo labai geri draugai ir tik draugai. Jis ateidavo pas ją į namus, kažką paveikdavo, arbatos atsigerdavo. Jis „bernas, kaip bernas“. Žino, kad L. gyvena su mama, broliu, jo tėtis mėgdavo išgerti, o  mama labai „arši“. L. labai mėgsta padėti, visada išklauso, jis labai draugiškas. Žino, kad jis turėjęs reikalų su policija, pats apie tai pasakojo. Sakė, kad su B. kažkokį tai butą apvogė. Kiek žino, tokia A. anksčiau bendravo su L., jie buvo pora, dabartinių jų santykių nežino. A. taip pat pažįsta ir D., anksčiau jie bendravo, dabar nežino. D. B. pažįsta nuo 5-os klasės, susipažino mokyklos valgykloje, jie vienoje mokykloje mokėsi. Buvo geri draugai, dažnai susitikdavo. Prieš pusę metų bendravimas nutrūko. D. pažįsta A. ir L.. D. su L. susipažino kieme. Jų tarpusavio santykiai „nebuvo itin geri“. D. nepatiko L., o L. – D.. Gal dar ir dėl to, kad D. buvo toks išsišokęs, o L. toks ramesnis. Žino, kad D. kabinėdavosi prie L., kaip ir Š.. D. 17 metų. Š. R. buvęs jos draugas, jie buvo pora. Santykiai nebuvo labai geri, nesutapo charakteriai, „pykčiai buvo visokie, susimušdavo, susikoliodavo“. Jų draugystė truko 1 m. 6 mėn. Išsiskyrė. Š. gali apibūdinti, kaip beprotį, žiaurų žmogų, tačiau su juo bendravo, nes jautė jam didelę simpatiją. Žino, kad jis gyvena su mama, tėvai išsiskyrę prieš metus, turi tikrą ar netikrą seserį. Š. santykiai su mama buvo blogi, jie nesutardavo, pykdavosi dėl visko. Š. daug turėjęs reikalų su policija, turėjo vieną kartą „lygtinumą“, lyg tai už „tašę“. Dar sulaužė nosį. Su juo jokių santykių nepalaiko. Š. buvo pažįstami su L. L.. Jie susipažino per ją. Iš pradžių tai gerai sutarė. Bet, kai Š. pamatė, kad L. už jį silpnesnis, pradėjo iš jo tyčiotis. Kas vyko papasakosiu vėliau. Š. santykiai su D. anksčiau buvo geri. 2013 m. vasarą ji buvo kieme prie savo namo. Kartu buvo ir Š. R.. Atėjo L. iš namų. Prieš tai Š. jam skambino ir pasakė „išeik į kiemą, aš prie V. laiptinės“. L. atėjo vienas, nieko neatsinešė. Jo nuotaika, būsena buvo gera. Jis pasisveikino. Kodėl jie abu susitiko, ji nežino. Ji iš karto nuėjo atsisėsti į mamos mašiną, o jie liko dviese kieme. Pagalvojo, kad jie nori pabūti kieme. Š. turėjo su savimi savo kuprinę juodos spalvos „Nike“ firmos. Sėdėdama matė, kad jie tarpusavyje kalbėjosi, Š. padavė L. kuprinę, o šis savo noru pasiėmė. Pasiėmęs kuprinę, L. nuėjo už namo. Tada ji priėjo ir paklausė Š., kam jis davė kuprinę ir kur L. išėjo, o Š. pasakė „šiaip, niekur“. Kai paklausė L., jis atsakė „taip reikėjo“. Po to visi nuėjo prie stadiono susitikti su kitais. Beeinant link stadiono L. nuotaika buvo „blogesnė, pasidarė liūdnas“, nieko nekalbėjo, bet jo niekas nelaikė, jis pabėgti galėjo. Kitą kartą, taip pat 2013 m. vasaros pabaigoje ji buvo su Š.,  D. bei L. ir A. kieme prie mano namų. Kažkaip atsirado L.. Buvo L. B., jam gal 16-17 metų, jis gyvena prie (duomenys neskelbtini), A., pavardės nežino, jis L. klasiokas, vaikinas, vardu K., jam 17 metų, jis gyvena „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo Š. R. draugas. Š. pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Jie buvo šešiese. Kai priėjo L., buvo septyniese. L. atėjo išsigandęs. Atėjęs pasisveikino. Tada Š. pasakė einam. Tai buvo adresuota L.. Kur einam, nepasakė. Visi pakluso, niekas nieko neklausė, ir visi ėjo kartu su Š.. L. buvo išsigandęs, liūdnas. Ji jo klausė, kas yra, bet jis sakė „nieko“. Visi atėjo į „zoną“, tai yra vietovė netoli jos namų prie stadiono prie darželio, ant garažo stogų. Į šią vietą eina parūkyti, pagerti, „ten bomžai miega“. Visi sustojo vietoje. Š. ar L. iš savo krepšio išsitraukė reples. Replės buvo apie 7 cm ilgio, lyg tai juodos ar raudonos, neprisimena. Po to tas pats asmuo Š. ar L. išsitraukė paprastą spalvotą balioną. Kai ji paklausė, ką jie čia darys, Š. atsakė „liežuvį kirpsime“, bet neįvardino L.. Po to jis priėjo prie L. ir liepė jam duoti ranką. L. padavė jam savo ranką. Jis nenorėjo duoti, duodamas apsiverkė, sakė „prašau, nereikia, paimsiu grandinėlę, bet tik nespauskit pirštų“. Š. neklausė, paėmęs ranką, ant piršto, neatsimena ant kurio, užmovė balioną. Tada L. su D. sugriebė ją už pečių ir nusuko nuo jų, tuo pačiu ir patys nusisuko. Ji sakė „paleiskite, ką čia darot ir ką ten darys“. Jie nepaleido ir sakė „tau negalima žiūrėti“. Ji vis tiek prašė paleisti L., bet niekas nereagavo. Ji girdėjo, kaip L. su Š. kalbėjosi, ką – nesigirdėjo. Išgirdo, kaip L. pradėjo rėkti, šaukė verkdamas, bet žodžių netarė. Tada ji apsiverkė, liepė ją paleisti, bet L. ir D. nereagavo, toliau laikė ją už rankų per pečius apsikabinę. Ir patys nežiūrėjo, kas vyksta. L. šaukė „prašau, paleiskit, skauda“. Tai truko labai greitai. Tuo metu ji atsisuko ir pas Š. rankose pamatė reples. Jis tiesiog jas laikė rankoje, o L. verkė, balionas buvo ant jo piršto, jie stovėjo vienas šalia kito. K. su A. stovėjo šalia, viską matė. D. su L.. atsisuko taip pat. L. žiūrėjo į ją verkdamas ir pasakė „man spaudė pirštus“. Š. L. paklausė „eisi padaryti tašę“. L. atsakė, kad padarys, bet ne šiandien, arba atneš iš mamos grandinėlę. Tada Š. pasakė „arba šiandien atneši grandinėlę, arba šiandien padarai tašę“. L. pažadėjo, kad šiandien atneš grandinėlę. Sakė, kad tą dieną atneš prie jos mano laiptinės. Š. sutiko. Tada visi iš ten išėjo. Dar prieš išeinant iš „zonos“, kalbantis Š. su L., Š. reples įsidėjo į savo krepšį. L. nuėjo vienas pirmas, visi ėjo iš paskos. Š. eidamas visiems kalbėjo, sakydamas „jeigu neatneš jis grandinėlės, jam baigsis blogai“. Ji Š. pasakė, kad jis nesveikas, o jis atsakė, kad niekam apie tai nepasakotų, ką matė. Ji nieko jam neatsakė. Visi stovėjo prie jos namo laiptinės, buvo sutemę. L. nesulaukė. Tada Š. rašė L. žinutę. Rašė „ateisi, neateisi, man dar ilgai laukti, neateisi bus blogai“. L. lyg neatrašė, nebeatėjo ir grandinėlės neatnešė. Palaukę apie 1 valandą, visi išsiskirstė į namus. Praėjus kuriam laikui, ji buvo su drauge bendrabutyje, kurio apačioje yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, konkrečiai balkone. Atėjo J. Č., Š., K. ir L.. Ji pasisveikino su L., pasikalbėjo. Jis buvo išsigandęs, bet nieko nepasakojo. Jie visi nuėjo į balkono galą ir kažką kalbėjo, ką – ji negirdėjo. Po kiek laiko jie visi išėjo, sakė, kad eina iki „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną, vakare ji buvo kieme su drauge. Atėjo Š. su J. Č.. Š. buvo apsivilkęs savo maikę, apsiavęs  ne savo batais, o J. Č.. J. buvo apsivilkęs su L. maikute ir L. šlepetėmis. Ji pažįsta L. drabužius. Jų paklausė, kas čia vyksta, kodėl persirengę. K. atsakė, kad L. ėjo „padaryti tašę“, bet pabėgo su ne savo rūbais ir batais. Tada visi nuėjo prie L. laiptinės ir J. bandė eiti į viršų atsiimti savo kedų ir maikės. Bet L. mama atidariusi duris pasakė, kad neduos drabužių, kol neatvažiuos policija. J. laukė ir ten policija jį „paėmė“, o ji su Š. išėjo namo ir viskas. Daugiau jokių įvykių nebuvo. Dar prieš šiuos įvykius pažįstama E. jai sakiusi, kad matė, kaip L. persirenginėja „zonoje“. E. sakė, kad ji matė, kaip jis persirenginėjo ir deda drabužius į kuprinę. Š. vėliau po visų šių įvykių jai sakė „kad L. vogė tašes, nes Š. reikėjo pinigų. Kam Š. reikėjo pinigų, ji neklausė. Kokios įvykių buvo aplinkybės, jis nesakė. Pats L. nieko nepasakojo apie vagystes. Vėliau, kai su savo mama buvo (duomenys neskelbtini), sutiko L. mamą ir jį patį. Su jais apie „visas šitas nesąmones“ kalbėjosi. L. pasakė, kad turi policijoje pasakyti viską, kaip buvo. Sakė, kad iš penkių močiučių pavogė tašes ir yra visi 5 pareiškimai. Tik tada ji viską konkrečiau sužinojo (1 t., b.l. 50-51). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodynmus ir parodė, kad šiuos parodymus tvirtina ir papildo, kad jie bijojo Š. R., todėl L. nepadėjo, apsimetė, kad niekas nieko nematė ir negirdėjo. Jie anksiau buvo pora, ji pati ne kartą patyrė Š. R. smurtą, jis mušė ir jos seserį už tai, kad ji nesuorganizavo jo susitikimo su ja, tai yra su V. Ž., nors jis to reikalavo. Š. R. yra smurtavęs ir prieš kitus. Š. pasirinko L. L. dėl to, kad jis gal buvo iš jų silpniausias. Ji žino, kad L. slapstėsi, kai Š. R. jo ieškojo, jis neatsiliepdavo į jo skambučius ir žinutes. 

Liudytojas D. B. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis pažįsta L. L. ir Š. R.. Su L. susipažino prie V. namo laiptinės, kur jis būdavo su V.. Iš pradžių jų santykiai su L. buvo geri. Vėliau pasidarė blogi, jie likto tik pažįstami, t.y. pasisveikindavo. Š. R. pažįsta net nežino nuo kada, susipažino per klasiokę. Anksčiau su juo santykiai buvo geri, dabar pablogėjo, nes jie susipyko, dėl ko, dabar neatsimenu. Tačiau paskutinį kartą jį matė dieną prieš apklausą, susitikę šiaip „paplepėjo, pakalbėjo“. Pokalbis vyko „apie mokslą ir taip, kaip sekasi“. Š. R. papasakojo, kad jis „sėdėjo“. Apie L. pokalbis nevyko. Kokie dabar santykiai tarp L. ir Š., jis nežino, o anksčiau buvo tai geri, tai blogi. Š. turi pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Čia liko nuo vaikystės. Ką ji reiškia, jis nežino. Su V. Ž. santykiai geri, tačiau dabar jie nebesimato. Kokie jos santykiai su L., dabar nežino. Anksčiau jų santykiai buvo geri. Tarp jų bendravimas buvo paprastas, normalus. V. ir Š. santykiai buvo geri. Jie buvo draugai, draugavo, jie buvo pora. Jų santykiai buvo normalūs. Dabar jie nedraugauja, susipykę. Dėl ko, nežino. L. B. yra jo pažįstamas. Jį pažįsta nuo pirmos klasės, jie buvę klasiokai. Santykiai buvo geri. Dabar blogi, jie susipyko dėl panelės, todėl nebendraujame. Kiek žino, L. su Š. ir L. nebendrauja. Vaikiną, vardu A., pažįsta. Jo pavardės nežino, jam 14 metų. Su juo susipažino per L. 2013 metų. Kur gyvena A., nežinau, bet jis bendrauja su L. B.. A. paskutinį kartą matė žiemą. A. dalyvavo šiuose įvykiuose, kurie įvyko su L.. Mano, kad L. B. nedalyvavo. Man pažįstamas vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuriam 16 ar 17 metų, jis gyvena „(duomenys neskelbtini)“, bet tikslaus adreso nežino. Su juo susipažino per Š., kada „net neatsimena“. Dabar nebendrauja, anksčiau santykiai buvo geri. Neatsimena kada, iš Š. R. išgirdo, kad L. jam skolingas ir pan, nežino už ką, Š. nesakė. 2013 m. vasarą, mėnesio ir dienos neatsimena,  su Š., V. ir A. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvėje susitiko atrodo L.. Paskui jį nusivedė į „zoną“ – Š. L. pasakė „einam zoną“, L. sakė „gerai einam“. Ko eina L., nežinojo, Š. nepasakė.  L. eidamas tylėjo, nuotaika buvo normali. Į zoną ėjome penkiese: jis pats, Š., V., A. ir L.. Ar tą dieną su jais buvo L. ir „(duomenys neskelbtini)“, dabar neatsimena. Pokalbis vyko apie nieką, jis pats atrodo kalbėjosi su A.. Š. ėjo su V. ir L.. Buvo apie 17 val., „zona“ yra už mokyklos, ten yra garažėliai, virš jų stogai. Į zoną eidavo parūkyti. Tądien, kai atėjo į „zoną“, visi sustojo ratuku. L. buvo rate, prie tvoros, prie jo stovėjo Š. ir A.. Visi kiti nuo L. stovėjo gal per porą žingsnių. Suprato, kad „čia atėjo dėl L. skolos Š.“. Š. L. pasakė „eik vogt arba skolą grąžink“. L. sakė „neisiu, nieko nedarysiu“. Tada Š. jam pasakė „eisi ir viskas“ ir pradėjo „spausti“ jam pirštus, t.y. Š. rankose buvo balionas, mėlynos  spalvos, ir berods reples. Kaip atsirado replės, nematė. Replės buvo paprastos, „sidabrinės“. Tada Š. pasiėmė L. dešinę ranką ir ant piršto (kurio neatsimena) uždėjo balioną ir pradėjo replėmis L. spausti pirštą. L. pradėjo šaukti „skauda, pabaik“. Tada Š. jo paklausė „eisi ar neisi, ar skolą grąžinsi“. L. sakė „gerai, eisiu iki namų paimsiu auksą“. Š. pasakė „gerai, palauksiu“. Š. L. taip po penkis ar keturis kartus po kelias sekundes spaudė pirštus. Taip spaudė, tol kol L. sutiko. L. jautėsi blogai ir verkė. Šio įvykio metu pradėjo verkti V., ji verkė, kad L. taip daro. Ji sakė Š., „pabaik“, o jis atsakė „tuoj palauk“. Jis guodė V., buvo ją apsikabinęs, kartu buvo nuo įvykių nusisukę, bet jis buvo porą kartų atsisukęs. A. šių įvykių metu buvo prie Š.. Ar ką nors kalbėjo, neatsimena. Vėliau, kai praėjo po šių įvykių laiko, A. sakė, kad jis matė, kaip Š. reples įsikišo į kišenę. L. pasakė, kad eis link namų, Š. pasakė, kad palauks. L. nuėjo iki namų paimti auksą, kurį turėjo atiduoti Š. R. už skolą. L. išėjo apsiverkęs. Po to visi nuėjo prie krepšinio, žaidė krepšinį ir laukė, kol ateis L.. 20 val. L. neatėjo. Tą patį vakarą Š. L. skambino. L. „nekėlė telefono“. Toliau Š. kalbėjo „eisiu iki jo namų, palauksiu, kol jis eis į mokyklą ar kur nors“. Kas tada bus, kai jie susitiks, Š. nesakė. Bent susidarė toks įspūdis, kad Š. L. „tą patį padarys ar ką nors kito“. Tą vakarą jis su visais atsisveikino ir nuėjo namo. Po šio įvykio su Š. dar kelis kartus buvo nuėjęs prie L. namų, jo palaukti. L. neišeidavo. Vieno iš tų kartų metu Š. jam skambino, bet L. nepakėlė. Š. buvo linksmas (1 t., b.l. 54 – 55). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis žinojo, kaip Š. R. elgėsi su L. L., kai žmogus verčiamas vogti yra blogai. Jie nei vienas nesikišo, nes nenorėjo susipykti su draugu Š. R..

Liudytojas A. V. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad su policija anksčiau reikalų turėjo. Š. R. pažįsta nuo 8 ar 9 metų, susipažino kieme, (duomenys neskelbtini). Anksčiau santykiai buvo geri, buvo draugai. Dabar nebendrauja. Paskutinį kartą jį matė maždaug prieš pusę metų, gal ilgiau. Tai buvo paskutinis kartas, kada jį matė „kai viskas tas vyko“. Š. pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Ką ji reiškia, nežino. L. L. pažįsta, su juos susipažino, kai jį pirmą kartą sutiko prie V. namo laiptinės, kai jis ten buvo kartu su Vytaute ir „Naitu“. Su Liutauru nebendrauja, ir anksčiau buvo „tik taip pažįstami“. L. B. pažįstama, susipažino mokykloje, jie draugai. Merginą, vardu V., pažįsta, jos pavardės nežino. Jokių santykių su ja nėra, jie „nebendrauja“. V. su Š. buvo pora, o su L. buvo draugai. „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamas, bet žinomas. Apie jį buvo pasakojęs Š.. Koks šio asmens vardas, pavardė, nežino. Kur jis gyvena, kaip surasti, nežino. 2013 m. vasarą, kieme susitiko su draugais, prie jų atėjo Š. „(duomenys neskelbtini)“. Po kiek laiko Š. užsiminė „kad L. jam vagia telefonus“. Kokiomis aplinkybėmis L. vagia, nesakė. Kur yra tiek vogti telefonai, nežino. Daugiau Š. nieko nepasakojo. 2013 m. vasarą nuėjo į „zoną“. Buvo L., V., Š., L., kuris buvo išsigandęs. Jie ten kažką kalbėjosi. Jis su V. paėjo šiek tiek toliau (jiems niekas neliepė), nes suprato, kad L. spaus pirštus (apie tai jam pasakė V., ji žinojo). Nuėjo apie 3-5 metrus. Tačiau stovėdamas toliau matė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ iš kišenės išsiėmė balioną, tai buvo paprastas, mėlynas balionas, uždėjo jį L. ant rankos piršto (nykščio, kurios rankos, nežino), o po to iš kišenės išsiėmė reples ir jomis pradėjo spausti L. pirštą. L. pradėjo rėkti. Jis šaukė „skauda“. Ką tada sakė Š., nežino, negirdėjo. Šauksmas buvo su pertraukomis, L. per visą spaudimą piršto šaukė tik tuos pačius žodžius „au skauda“, daugiau nieko nekalbėjo. Tai truko apie 5 minutes.  Girdėjo, kaip Š. „(duomenys neskelbtini)“ pasakė L. „neatneši skolos, bus dar blogiau“. L. buvo išsigandęs, verkė. Pirštas buvo „mėlynas“. Jo pirštas buvo pamėlynavęs iš viršaus ir apačios. L. visą laiką tylėjo. Iš kur reikėjo atnešti tą skolą, nežino. Po to visi išsiskirstė. Matydami šiuos įvykius nieko „(duomenys neskelbtini)“ nesakė, visi tylėjo. Tik V. verkė ir šaukė „baik“. Š. į V. nereagavo. Po to visi iš tos vietos išėjo pažaisti krepšinį. Prieš išsiskiriant „(duomenys neskelbtini)“ visiems pasakė, kad L. turi ateiti prie „kašių“ ir atnešti jam pinigus. Iš kur ir kiek, jis nežino. Tačiau L. nesugrįžo. Apie šį įvykį, kai L. buvo spaudžiami pirštai, niekam nepasakojo. Kas vyko toliau, nežino. Ar buvo daromi nusikaltimai, nežino. Po šio įvykio daugiau jų nematė. Šie parodymai teisingi, juos daviau savanoriškai, savanoriškai suprasdamas visas aplinkybes, viskas buvo taip, kaip pasakojo (1 t., b.l. 58 - 59). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad su Š. R. jis nebendrauja.

Liudytojas L. B. pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad Anksčiau turėjo reikalų su teismais. Nepažįsta L. L., tiesiog žino jį iš matymo. Matęs jį 2 ar 3 kartus. Su juo nėra jokių santykių. Jį pirmą kartą pamatė prie (duomenys neskelbtini) mokyklos krepšinio, paskutinį kartą matė prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, maždaug prieš 2-3 mėnesius. Santykių nepalaiko, anksčiau irgi ne. L. turi pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Š. R. yra „žinomas“. Susipažino “aną vasarą, anais metais, 2013 metais, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos“. Anksčiau bendravo, dabar nebendrauja. Nebendrauja nuo anos vasaros, nes jis kibo prie jo brolio. Mes nesusipykę, tiesiog nebendrauja.  Š. R. paskutinį kartą matė prieš pusę metų prie „(duomenys neskelbtini)“. Š. R. pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl tokia pravardė, nežino. Š. R. „kiaušinis“, tai reiškia, kad kvailas, nes jis „prilindo prie mano brolio“. Kokie yra santykiai tarp L. ir Š., nežino. Žinoma mergina V., ji iš (duomenys neskelbtini) mokyklos. Su ja jo santykiai „jokie“. Su ja nebendravęs, bet matęs daug kartų. Kokie jos santykiai buvo su L. L. ir Š. R., nežino. Vaikinas, vardu A. yra V.. Jam 15 metų. Jie draugai. Su juo susipažino 2012 metų žiemą, jis atėjo jo į mokyklą mokytis, taip pat susitikdavo kieme. Jis su kitais virš paminėtais asmenimis nepažįstamas. „(duomenys neskelbtini)“ yra žinomas, jam 17-18 metų, jis gyvena prie „(duomenys neskelbtini)“, koks tikslus adresas, nežino, koks jo telefono numeris taip pat nežinau, kaip jį surasti nežinau, per feisbuką, jis feisbuke pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“.  2013 m. vasarą, prie krepšinio buvo su A.. Atėjo Š. R., pasakojo, kad turi telefoną, kokį nepasakojo. Sakė, kad L. jam vogė.  Ką vogė, nesakė. Š. R. pasakė, kad L. pavogė, „padarė telefoną“ ir jam atnešė. Kokiomis aplinkybėmis jis buvo pavogtas, nepasakojo. Kur yra tas pavogtas telefonas, jis nežino, tikriausiai parduotas. Kodėl L. atnešė tą telefoną Š., jo neklausinėjo. Kitą kartą Š. atėjo su L., jie buvo dviese. L. B. buvo su A. V.. Š. ir L. nuotaikos buvo paprastos. „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė pažaisti krepšinį. Visi keturi žaidė. Baigus žaisti, visi nuėjo parūkyti „ten už krūmų“, ten vadinama „kitaip sakant „zona“, ten yra garažai, ant garažų viršaus“. Einant link tos vietos vyko kalba apie krepšinį. Kokia buvo L. nuotaika, nežino, į jį nežiūrėjo. Tai buvo dienos metas, apie 2-3 val. Nuėjus, su A. prisidegė cigaretę, o (duomenys neskelbtini) su L. nuėjo už grotų. Berūkant išgirdo rėkiant L., jis šaukė „au“. Atsisuko. Pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ spaudžia L. nagą su balionu ir replėmis. Balionas buvo uždėtas ant dešinės rankos nykščio. Balionas buvo mėlynos spalvos. Replės buvo sidabrinės. L. toliau šaukė „ne“, po to „au, au“ ir po to sakė „taip“. Nieko nesuprato, kas čia vyksta. Ką jie ten kalbėjo, negridėjo, nes jie stovėjau toliau. Pirštų spaudimas vyko gal pusantros minutės, su pertraukomis, nes iš pradžių buvo „au“, po to ne, po to vėl „au“, o po to „taip“. Po to Š. reples ir balioną įsidėjo į kišenes. Parūkius, visi keturi priėjo vieni prie kitų. Jis nesikišo į ne savo reikalus. L. verkė, „kaip gali žmogus jaustis, kai spaudžia pirštą“. „(duomenys neskelbtini) jam pasakė nebijok aukso daryti, ar imti“. Tada suprato, kad L. eis vogti aukso. Kaip atrodė L. pirštas, jis nežino, nežiūrėjo į juos. Po to visi išsiskirstė, L. prieš išsiskiriant verkė, nieko nekalbėjo. Jis jautėsi blogai. Po to jis žaidė, o ką veikė ir kur nuėjo Š. su L., nežino. „(duomenys neskelbtini)“ spaudė pirštą L., taip jis vertė L. vogti, kito paaiškinimo nėra. Po šių įvykių Š. pamatė gal po pusmečio ar ilgiau, susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“, L. sutiko maždaug po 8 mėnesių. Susitiko parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Nekalbėjo, nes „su juo niekada nebendravo“. Kokie toliau sekė įvykiai tarp L. ir Š. po įvykių dėl piršto spaudimo, jis nežino, nesidomėjo. Parodymus davė teisingus, viskas taip ir buvo, davė savo valia, neverčiamas, jų laikysis ir toliau. Viskas buvo prieš metus, gal šiek tiek apsiriko, bet esmė ta pati (1 t., b.l. 61 - 63). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nusikalstamų veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio dalykas yra nusikalstamu būdu gautas turtas, kurį kaltininkas įgijo, juo naudojosi ar realizavo. Veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar neteisėtas turto valdytojas gavo daiktą smurtiniu, ar nesmurtiniu būdu. Kaltinamoji B. G. papuošalus įgijo iš jų L. L., tai yra, neteisėto jų valdytojo, padariusio nusikalstamą veiką, vagystę, todėl B. G. veiksmai vertintini kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas.

Kaltinamoji B. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau duodama parodymus teisme ji savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji tikėjosi išvengi baudžiamosios atsakomybės ir bijojo pasakyti tiesą. Teisiamojo posėdžio metu ji išsamiai paaiškino visas įvykio aplinkybes, parodė, kad suprato, jog iš L. L. gauti daiktai buvo įgyti nusikalstamu būdu, pamelavo L. Š., pasakydama, kad šie aukso dirbiniai priklauso jai pačiai, paprašė aukso dirbinius, paimtus iš L. L., priduoti į lombardą, ko pasėkoje suklaidinta L. Š. L. L. ir M. V. pagrobtus 2 (du) komplektus juvelyrinių aukso dirbinių pridavė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), o už aukso dirbinius gautus pinigus - 465 litų, perdavė jai, tai yra B. G.. Kaltinamoji B. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, nors ji žinojo, kad iš L. L. įgyti daiktai buvo gauti nusikalstamu būdu, ji nesuprato, kieno daiktai tai buvo. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnį kyla, nepaisant to, ar kaltininkas žinojo visas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, kuriuo buvo gautas įgyjamas turtas, aplinkybes. Užtenka bendro kaltininko supratimo apie kito asmens padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ar nusikalstamą turto gavimo būdą.

Kaltinamasis L. L. 2015 m. sausio 27 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 metų balandžio mėnesį, jam būnant namuose, paskambino M. V. ir pasiūlė susitikti. Jie kartu nuėjo į D. Š. namus, kur buvo B., D. Š. ir B. G.. M. V. arba B. G., kuri tiksliai, neprisimena, pasakė, kad K. M. turėjo paduoti auskarus. Tuomet jis su M. V. nuėjo į K. M. namus. Jam paskambino B. G. ir pasakė paimti auksinių auskarų. K. M. padavė jiems dvi poras auskarų, o vieną auskarą ar pakabuką paėmė jis pats. Vėliau šiuos daiktus atidavė B. G. ir D. Š., kurios mama, B. G. paprašius ir nurodžius papuošalus kaip priklausančius jai, tai yra, B. G., įgytus daiktus nunešė į lombardą, tokiu būdu juos realizuojant.

Ištyrus įrodymų visetą ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, darytina išvada, kad teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma - kaltinamosios B. G. visišku prisipažinimu, kaltinamojo L. L. parodymais bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų D. M. ir A. M. parodymais, liudytojų L. Š., A. B., R. Ž. parodymais, nepilnametės liudytojos D. Š., mažametės liudytojos K. M., nepilnamečio liudytojo K. M., mažametės liudytojos M. V. parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad B. G. 2012 m. gegužės 23 d. iš L. L. įgijo ir realizavo iš D. M. pagrobtus 1000 litų vertės auksinius auskarus ir pakabuką.

Kaltinamosios B. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jos veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. numatytą įstatymo draudžiamą veiką.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė).

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Atvira vagystė padaroma kitų asmenų akivaizdoje.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamasis L. L. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nepripažino, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau, nagrinėjant bylą teisme, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai, ir parodė, kad su kaltinamuoju Š. R. buvo pažįstami, kiemo draugai. 2012 metų balandžio mėnesį, Š. R. pasiūlė jam eiti vogti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. Jam atsisakius, Š. R. įkalbinėjo jį bei jam grasino, sakydamas, kad jį sudaužys, išveš į rūsį, su rykštėm daužys, rūsyje laikys, kol šis sutiks tai daryti, todėl šis, bijodamas, kad Š. R. grasinimai realūs ir gali būti įvykdyti, sutiko daryti nusikaltimus.

Kaltinamasis Š. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir patvirtina liudytojų bei kaltinamojo L. L. parodymus. Jis naudojo prievartą prieš L. L., siekdamas palenkti jį eiti vogti. Kaltinamasis parodė, kad Liutaurą jis išsirinko, kadangi jis buvo silpniausias, jį būdavo galima pagąsdinti psichologiškai, kad jis kažką padarytų, todėl jis tuo pasinaudojo. Š. R. pripažino, kad prieš kaltinamąjį L. L. naudojo fizinį smurtą, tai yra, paėmęs iš D. B. reples, balionu apvyniojęs L. L. pirštą, replėmis jį spaudė, taip įkalbinėdamas jį daryti nusikaltimus, ko pasėkoje, šis sutiko.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, jog kurstytojo veika yra žodžiai ar raštu parašytas tekstas, kuriais kitas asmuo prašomas, įkalbinėjamas daryti nusikaltimą, apie kurį jis anksčiau negalvojo ar nesiryžo jo daryti. Kurstymą gali lydėti grasinimai ir net fizinis smurtas. Tačiau grasinimas ir smurtas nepašalina vykdytojo atsakomybės. Subjektyvieji kurstymo požymiai yra kurstytojo suvokimas, kad jis lenkia kitą asmenį nusikalstamai veikai, supratimas, jog jo žodžiai ar laiškas yra lemiami vykdytojui apsisprendžiant, ir noras, kad kitas asmuo padarytų nusikaltimą. Savo ruožtu kitas asmuo suvokia, priima ir sutinka įgyvendinti kurstytojo mintis. Vykdytojo sutikimas daryti nusikaltimą yra bendrininkų susitarimas, todėl darytina išvada, kad kaltinamieji Š. R. ir L. L. nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe kurstytoju ir vykdytoju.

Be to, L. L. 2012 05 23 apie 11 val. 20 min. veikdamas kartu su mažamete M. V., gim.1998 08 26, kurios atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos jauno amžiaus (LR BPK 3 str. 4 d.) bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajai D. M. priklausantį, 1600 Lt vertės turtą. Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. požymius.

Ištyrus įrodymų visetą ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, darytina išvada, kad teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – pačių kaltinamųjų L. L. ir Š. R. kaltės pripažinimais, bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų A. M., D. M., V. P., V. J., J. B., G. J., mažametės liudytojos K. M., nepilnamečio liudytojo K. M., liudytojų R. Ž., A. B., L. Š., nepilnametės liudytojos D. Š., liudytojų nepilnamečių J. Č., M. V., A. R., V. Ž., D. B., A. V., L. B., I. B. parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji nepilnamečiai L. L. ir Š. R., veikdami bendrininkų grupe, kaltinamajam Š. R. veikiant kurstytoju, o kaltinamajam L. L. veikiant vykdytoju, 2013 04 24, prie prekybos centro „Norfa“, panaudodami smurtą, iš V. J. pagrobė 19,00 Lt vertės turtą, 2013 04 24 prie prekybos centro „IKI“, esančio V. Krėvės pr., Kaune, pagrobė J. B. turto už 469,00 Lt, 2013 04 25 prie AB „DnB banko“, esančio Savanorių pr. 298, Kaune, iš G. J. pagrobė turto už 770,00 Lt, 2013 05 02 prie AB „DnB banko“, esančio Savanorių per. 298, Kaune, panaudodami fizinį smurtą iš V. P. pagrobė turto už 775,00 Lt.

Kaltinamųjų Š. R. ir L. L. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo L. L. veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamojo Š. R. veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir  180 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir  180 straipsnio 1 dalyje požymius.

Civiliniai ieškiniai

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 681,15 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (II tomas, b. l. 142 – 148), dėl išlaidų patirtų gydant V. P. ir V. J..

Kadangi žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamųjų Š. R. ir L. L. veiksmų, civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktais įrodymais, todėl patenkintinas visiškai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 4606,56 litų turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios V. P. 2013 05 02 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažinus draudiminiu įvykiu (II tomas, b. l. 182 – 200).

Kadangi žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamųjų Š. R. ir L. L. veiksmų, civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktais įrodymais, todėl ieškinys patenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. pareiškė 1934 litų dydžio civilinį ieškinį, dėl 934,00 litų nusikaltimu padarytos turtinės ir 1000,00 litų neturtinės žalos atlyginimo (II tomas, b. l. 11 - 18). Nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų L. L. ir Š. R. veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinės ieškovės patirta turtine žala, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl patenkintinas visiškai.

Dėl J. B. padarytos neturtinės žalos, nukentėjusioji nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė stresą, fizinį skausmą, turėjo ilgai gydytis, baimę, sumušimo pasekmes jaučia iki šiol, neturtinė žala jai buvo padaryta nusikalstamu kaltinamųjų veikimu, jos būsena priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstamomis kaltinamųjų veikomis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. J. pareiškė 4816 litų dydžio civilinį ieškinį, dėl 1816 litų nusikaltimu padarytos turtinės ir 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 59 – 60). Nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų L. L. ir Š. R. veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinės ieškovės patirta turtine žala, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl patenkintinas visiškai.

Dėl G. J. padarytos neturtinės žalos, nukentėjusioji nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė stresą, įtampą, sumažėjusią galimybę bendrauti su aplinkiniais, neturtinė žala jai buvo padaryta nusikalstamu kaltinamųjų veikimu, jos būsena priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstamomis kaltinamųjų veikomis.

Nukentėjusioji V. P. pareiškė 9800 litų dydžio civilinį ieškinį, dėl 2800 litų nusikaltimu padarytos turtinės ir 7000 litų neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 83-85). Nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų L. L. ir Š. R. veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinės ieškovės patirta turtine žala, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl patenkintinas visiškai.

Dėl V. P. padarytos neturtinės žalos, nukentėjusioji nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, tokius kaip besikartojantis nervinis tikas akių bei veido srityje, panikos priepuoliai, nemiga, sumažėjusi galimybė bendrauti su aplinkiniais, ribotos galimybės užsiimti įprastu sportu ar mėgstama veikla, nepasitikėjimas žmonėmis ir nesaugumas. Nukentėjusioji turėjo ilgai gydytis, tiek turtinė, tiek neturtinė žala jai buvo padaryta nusikalstamu kaltinamųjų L. L. ir Š. R. veikimu, jos būsena priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstamomis kaltinamųjų veikomis.

Nukentėjusioji V. J. pareiškė 737 litų dydžio civilinį ieškinį, dėl 237 litų nusikaltimu padarytos turtinės ir 500 litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (I tomas, b. l. 180 – 181). Nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamųjų L. L. ir Š. R. veiksmų, jų nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinės ieškovės patirta turtine žala, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl patenkintinas visiškai.

Dėl V. J. padarytos neturtinės žalos, nukentėjusioji nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, negalėjo normaliai maitintis septynias dienas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamieji Š. R. ir L. L., veikdami bendrininkų grupe kurstytoju ir vykdytoju, Š. R. sukursčius L. L. daryti nusikalstamas veikas, o šiam sutikus, L. L. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias V. J. ir V. P.. Kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiosios V. P. ir V. J. patyrė fizinį skausmą, ir pažeminimą, be to, ir J. B. bei G. J. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. L. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamasis Š. R. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir  180 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir  180 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusikalstamų kaltinamųjų L. L. ir Š. R. veiksmų nukentėjusioji J. B. patyrė stresą, fizinį skausmą, sumušimo pasekmes ji jaučia iki šiol. Nukentėjusioji G. J. patyrė stresą, įtampą, sumažėjusią galimybę bendrauti su aplinkiniais. Nukentėjusioji V. P. patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, turėjo ilgai gydytis dėl jai padarytų sužalojimų, V. J. patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, turėjo ilgai gydytis dėl jai padarytų sužalojimų. Neabejotina, kad asmens sveikata yra labai svarbi, nesunkiai pažeidžiama ir ne visada atkuriama vertybė. Byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad dėl nusikalstamų L. L. ir Š. R. veiksmų nukentėjusiosios J. B., G. J. ir V. P. patyrė itin neigiamus išgyvenimus.

Nukentėjusiosios J. B. prašoma 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo suma yra nedidelė, nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kurios padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamųjų Š. R. ir L. L. veiksmais, kaltinamojo L. L. pripažįstama, o kaltinamojo Š. R. pripažįstama iš dalies, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nurodyta suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų Š. R. ir L. L., o, šiam neturint pakankamai lėšų ar uždarbio, priteistina subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą L. L..

Nukentėjusiosios V. J. prašoma 500 litų neturtinės žalos atlyginimo suma yra nedidelė, nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kurios padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamųjų Š. R. ir L. L. veiksmais, kaltinamojo L. L. pripažįstama, o kaltinamojo Š. R. pripažįstama iš dalies, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nurodyta suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų Š. R. ir L. L., o, šiam neturint pakankamai lėšų ar uždarbio, priteistina subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą L. L..

Sprendžiant dėl nukentėjusiosios G. J. patirtos 3000 litų, o nukentėjusiosios V. P. patirtos 7000 litų neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiama į kaltinamųjų Š. R. ir L. L. kaltę, nusikaltimų pobūdį, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nusikalstamos veikos, atlyginimo, į tai, kad kaltinamieji niekur nedirba, mokosi, jų turtinė padėtis nėra labai gera, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios G. J. prašomas 3000 Lt dydžio, o V. P. prašomas 7000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams, todėl mažintinas, nukentėjusiajai G. J. priteistina iki 1000 Lt, o nukentėjusiajai V. P. priteistina 1500 litų turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas.

Sprendžiant dėl nukentėjusiosios G. J. patirtos 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiama į kaltinamųjų Š. R. ir L. L. kaltę, nusikaltimų pobūdį, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nusikalstamos veikos, atlyginimo, į tai, kad kaltinamieji niekur nedirba, mokosi, jų turtinė padėtis nėra labai gera, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad nukentėjusiosios prašomas 3000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus nukentėjusiosios patirtiems išgyvenimams, todėl mažintinas iki 1 500 Lt, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių bei 90 – 92 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamosios B. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiųjų bei nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe vykdytoju.

Kaltinamojo Š. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe kurstytoju.

Kaltinamoji B. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

              Kaltinamasis L. L. padarė vieną nesunkų ir keturis apysunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamasis Š. R. padarė keturis apysunkius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia. 

Skirdamas bausmę B. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji, būdama nepilnametė, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teista vieną kartą, teistumui neišnykus padarė naują nusikalstamą veiką, administracine tvarka bausta, nuo 2011 09 08 įrašyta į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados policiją dominančių vaikų apskaitą, nuo 2012 12 19 įrašyta į nepilnamečių profilaktinę įskaitą, Kauno V. Kuprevičiaus vidurinės mokyklos charakterizuojama neigiamai, į tai, kad kaltinamoji laukiasi kūdikio, mokosi 12 klasėje, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.

Skirdamas bausmę L. L., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, padarė vieną nesunkų ir keturis apysunkius tyčinius nusikaltimus, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nuo 2012 12 19 įrašytas į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados profilaktinę įskaitą, yra Kauno mechanikos mokyklos 2 kurso moksleivis, savo kaltę pripažino visiškai ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe vykdytoju, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.

Skirdamas bausmę Š. R., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė keturis apysunkius tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus padarė naujas nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas, mokosi 11 klasėje, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir atsiprašė nukentėjusiųjų, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe kurstytoju, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į tai, kaip žiauriai replėmis jis kankino L. L., jį persekiojo, jam grasino, tokiu būdu versdamas jį daryti nusikaltimus. Jis taikė fizinę ir psichologinę prievartą L. L., kuris dėl fizinės ir psichologinės Š. R. prievartos, ką Š. R. pats pripažino teisiamojo posėdžio metu, net norėjo nusižudyti, atsižvelgiant į jo paniekinantį ir sadistišką elgesį su žmonėmis, liudytojų parodymus, kad jis ne kartą vartojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, be to, buvo akivaizdu, kad teisiamojo posėdžio salėje liudytojai bijojo Š. R. ir bijojo duoti parodymus apie įvykius, kadangi Š. R. ir teisiamojo posėdžio salėje akivaizdžiai demonstravo agresiją. Tik paskyrus Š. R. kardomąją priemonę – suėmimą, liudytojai, matydami, kad pastarasis negali prie jų fiziškai prieiti ir jų paveikti, liudytojai kalbėjo drąsiai jo nebebijodami. todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina mažesnio nei jos vidurkis dydžio reali laisvės atėmimo bausmė.

Manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pagrindo, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, kaltinamajam Š. R. netaikytinos.

Kaltinamajai B. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Kaltinamajam L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Kaltinamajam Š. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, dvi poros auskarų ir auksinis pakabukas, priklausantys nukentėjusiajam A. M., pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajam A. M., paliktini nukentėjusiajam (I t., b. l. 135).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimų išrašų duomenimis, saugojamas byloje, paliktinas prie bylos (I t, b. l. 112 – 120).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nukentėjusiosios J. B. striukė, piniginė, rankinė, „Drogas“ nuolaidų kortelė, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelė, pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai J. B., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini nukentėjusiajai (2 t., b. l. 24, 32).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nukentėjusiajai V. P. priklausantys, MP3 grotuvas „Philips“ ir ausinės, pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai V. P., paliktini nukentėjusiajai. (2 t., b.l. 96).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kaltinamajam L. L. priklausantys, šlepetės ir marškinėliai, pakvitavimu grąžinti kaltinamojo L. L. atstovei pagal įstatymą L. L., paliktini kaltinamojo atstovei pagal įstatymą (I t, b. l. 42 – 48).

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str.,  303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ė :

B. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 1 (vienus) metus laisvės apribojimo,  įpareigojant nuteistąją visą laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2013 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – 2 (du) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąją visą laisvės apribojimo laiką būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš nukentėjusiųjų A. M. ir D. M.) – 1 (vienus) metus laisvės apribojimo,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš J. B.) – 1 (vienus) metus laisvės apribojimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš G. J.) – 1 (vienus) metus ir 5 (penkis) mėnesius laisvės apribojimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš V. J.) – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš V. P.) – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bei 65 straipsnio nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, paskirti galutinę bausmę – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 82 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu ir 5 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba dirbti bei dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Š. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš J. B.) – 1 (vienus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš G. J.) – 1 (vienus) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš V. J.) – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš V. P.) – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi bei 65 straipsnio nustatytomis bausmių keitimo ir sudėjimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo Š. R. kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2015 m. sausio 12 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 3 681,15 litų patirtų išlaidų nukentėjusiųjų V. J. ir V. P. gydymui, patenkinti visiškai ir priteisti 1 066,13 Eurų (vieną tūkstantį šešiasdešimt šešis eurus ir 13 euro centų), tai yra 3 681,15 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą ir 15 ct) solidariai iš kaltinamųjų Š. R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, priteisti subsidiariai kartu su jo atstove pagal įstatymą civiline atsakove L. L. nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieškovo naudai.

Civilini ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl 4 606,56 litų turtinės žalos atlyginimo, pripažinus draudiminiu įvykiu nukentėjusiosios V. P. 2013 05 02 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo, patenkinti visiškai ir priteisti 1 334,15 Eurų (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis eurus ir 15 euro centų) , tai yra 4 606,56 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus šešias litus ir 56 ct) solidariai iš kaltinamųjų Š. R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, priteisti subsidiariai kartu su jo atstove pagal įstatymą civiline atsakove L. L. nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieškovo naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų Š. R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymą civiline atsakove L. L., 560,12 Eurų (penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir 12 euro centų), tai yra 1 934 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt keturis litus) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos civilinės ieškovės naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. J. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų Š. R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymą civiline atsakove L. L., 213, 45 Eurų (du šimtus trylika eurų ir 45 euro centus), tai yra 737 Lt (septynis šimtus trisdešimt septynis litus) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės  žalos civilinės ieškovės naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. J. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų Š. R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai su jo atstove pagal įstatymą civiline atsakove L. L., 815,57 Eurų (aštuonis šimtus penkiolika eurų ir 57 euro centus), tai yra 2 816 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika litų) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės  žalos civilinės ieškovės naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų Š. R. ir L. L., o jam neturint lėšų ar turto, subsidiariai kartu su jo atstove pagal įstatymą civiline atsakove L. L., 1245,37 Eurų (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 37 euro centus), tai yra 4 300 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus litų) nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės  žalos civilinės ieškovės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dvi poras auskarų ir auksinį pakabuką, priklausančius nukentėjusiajam A. M., pakvitavimu grąžintus nukentėjusiajam A. M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajam.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimų išrašų duomenimis, saugojamą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - piniginę ir rankinę, „Drogas“ nuolaidų kortelę, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę, pakvitavimu grąžintus nukentėjusiajai J. B., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - MP3 grotuvą „Philips“ ir ausines, pakvitavimu grąžintus nukentėjusiajai V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - šlepetes ir marškinėlius, pakvitavimu grąžintus kaltinamojo L. L. atstovei pagal įstatymą L. L., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti kaltinamojo atstovei pagal įstatymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                  Tatjana Butkienė