Baudžiamoji byla Nr. 1-999-446/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17946-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 21 d.
Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-18767-19, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas: 1) 2001-06-18 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams su 200 litų konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2003-05-07 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 3) 2004-08-20 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, bausmę subendrinus vadovaujantis BK 64 straipsniu, laisvės atėmimu 3 metams 20 dienų; 4) 2017-03-30 prokuroro nutarimu, patvirtintu 2017-04-06 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis G. P. 2019 m. balandžio 29 d. 23 val. 20 min (duomenys neskelbtini), savo namuose, kambaryje tyčia vieną kartą dešine koja spyrė lovoje gulinčiai mamai I. P. į krūtinės sritį, po to, jai stovinčiai, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į dešinį žastą, po to, sėdinčiai lovoje, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į krūtinės sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 74), kad 2019 m. balandžio 29 d. savo mamai smūgius sudavė, nes ji jam liepė negerti ir tvarkytis. Tuo metu buvo girtas ir piktas. Tiksliai visų to vakaro įvykių neprisimena, bet, kiek pamena, mamai sudavė kumščiu į krūtinę ir į ranką. Ar mamai spyrė koja į krūtinę, neprisimena, tačiau mano, kad taip galėjo būti. Gailisi, kad taip elgėsi. Mamos atsiprašė ir daugiau taip nebesielgs. Būdamas blaivus su mama nesipyksta. Mamos sužaloti nenorėjo, bet nesusivaldė.
Kaltinamojo G. P. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji I. P. parodė (b. l. 7, 27-28, 31), kad G. P. yra jos sūnus ir jis gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 29 d. 23 val. 20 min sūnus į namus parėjo neblaivus, atėjo į jos kambarį ir jai gulint lovoje, spyrė dešine koja vieną kartą jai į krūtinę. Jai atsikėlus iš lovos sūnus jai stovinčiai trenkė kumščiu į dešinį žastą, dėl ko ji nuvirto ant lovos. Jai atsisėdus lovoje sūnus kumščiu jai vieną kartą trenkė į krutinę. Po to sūnus iš kambario išėjo ir būdamas virtuvėje šūkavo. Dėl suduotų smūgių jai ilgai skaudėjo krūtinę ir dešinį žastą. Po šių smūgių ant dešinio žasto jai liko nedidelė kraujosruva, o ties krūtinės viduriu buvo pamėlę. Sūnus ją sumušė, nes ji jam liepė tvarkytis namuose ir negerti. Tą vakarą sūnus jos daugiau nemušė ir jai negrasino. Jis nuėjo į savo kambarį miegoti. Ji jo bijojo, manė, kad jis daugiau nebebus agresyvus, todėl į policiją kreipėsi tik vėliau. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė, pas ekspertus nevyks. Kraujosruvą ant rankos rodė policijos pareigūnams. Turtinė ar neturtinė žala jai nepadaryta.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 4-13) ir BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų (b. l. 21-22) matyti, kad 2019 m. balandžio 30 d. 18 val. 39 min I. P., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad sūnus neįleidžia jos į namus, grasina. GMP atsisakė. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 29 d. G. P. lovoje gulinčiai savo motinai I. P. spyrė koja į krūtinę, jai atsistojus, rankomis sudavė du smūgius į krūtinę bei petį, taip sukeldamas fizinį skausmą.
Fotonuotraukose (b. l. 14-19) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambario apžiūra, I. P. padarytas sužalojimas – kraujosruva ant rankos.
2019 m. gegužės 2 d. akistatos tarp nukentėjusiosios I. P. ir įtariamojo G. P. metu (b. l. 44-45) I. P. patvirtino, kad sūnus G. P. 2019 m. balandžio 29 d. prieš ją smurtavo. G. P. I. P. parodymus patvirtino.
Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Aptartų įrodymų visuma suteikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis G. P. tyčia vieną kartą dešine koja spyrė lovoje gulinčiai mamai I. P. į krūtinės sritį, po to, jai stovinčiai, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į dešinį žastą, po to, sėdinčiai lovoje, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į krūtinės sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl jo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo G. P. apsvaigimą nuo alkoholio 2019 m. balandžio 29 d. vakarą, nėra, tačiau kaltinamasis pripažino, kad jis buvo apsvaigęs, jo veiksmams – smurto panaudojimui prieš motiną - įtakos turėjęs alkoholis, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo mamos atžvilgiu, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 106, 108-110).
Kaltinamasis G. P. praeityje buvo teistas, teistumas išnykęs (b. l. 87-89, 95-96), tačiau 2017 m. kovo 30 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu 2017 m. balandžio 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarytos prieš tą pačią nukentėjusiąją, jo atžvilgiu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. P. (b. l. 91-93), baustas administracine tvarka (b. l. 98-101), niekur nedirba (b. l. 102-103), nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė – vidutinės trukmės laisvės apribojimas, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje.
G. P. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kaltinamasis smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narę – mamą, namuose, todėl tikslinga skirti jam įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris, tikėtina, gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 722 straipsnis).
Kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 84-85).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 30 d. 20.10 val. (b. l. 55) iki 2019 m. gegužės 2 d. 14.20 val. (b. l. 59), t. y. 2 dienas, santykiu 1:2, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, 722 straipsniu, įpareigoti G. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 30 d. 20.10 val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 14.20 val., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti G. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Vilma Raščiuvienė