(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. e2-2247-565/2023 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui M. Z. dėl sandorio pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu bei kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Z., prašydamas:

1.1.                      pripažinti ieškovo pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą dėl atsakovo perduodamų 50 000 Eur uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Open banking LT“ pirminio žetonų platinimo kampanijos vystymui nesudarytu ir negaliojančiu;

1.2.                      pripažinti negaliojančiais bendrovės kasos pajamų orderius: 1) 2017 m. rugpjūčio 29 d. kasos pajamų orderį serija KE Nr. 4; 2) 2018 m. vasario 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-01; 3) 2018 m. vasario 23 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-02; 4) 2018 m. kovo 23 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-03; 5) 2018 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-04; 6) 2018 m. gegužės 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-05; 7) 2018 m. gegužės 30 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-05/2; 8) 2018 m. birželio 11 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-06/1; 9) 2018 m. birželio 25 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-06/2; 10) 2018 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-07/1; 11) 2018 m. rugpjūčio 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-08/1; 12) 2018 m. rugpjūčio 27 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-08/2; 13) 2018 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-09/1 (toliau visi kartu – kasos pajamų orderiai);

1.3.                      pripažinti, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui ir (ar) bendrovei jokių sumų pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. kasos pajamų orderį serija KE Nr. 4, 2018 m. vasario 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-01, 2018 m. vasario 23 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-02, 2018 m. kovo 23 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-03, 2018 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-04, 2018 m. gegužės 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-05, 2018 m. gegužės 30 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-05/2, 2018 m. birželio 11 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-06/1, 2018 m. birželio 25 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-06/2, 2018 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-07/1, 2018 m. rugpjūčio 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-08/1, 2018 m. rugpjūčio 27 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-08/2, 2018 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-09/1.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

3.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1196-392/2023 pagal UAB „Open banking LT“ ieškinį ieškovui P. S. dėl 431 999,77 Eur priteisimo. Ieškinio dalis dėl 422 000 Eur priteisimo iš ieškovo grindžiama tuo, kad jis bendrovės vardu pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. kasos pajamų orderį paėmė iš M. Z. 50 000 Eur, o pagal kitus kasos pajamų orderius paėmė iš M. Z. iš viso 372 000 Eur, kurių neįnešė į bendrovės sąskaitą ir nepanaudojo bendrovės veikloje. Teismas nurodė, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 nesutikimą su bendrovės reikalavimu priteisti iš jo 422 000 Eur grindžia tuo, kad M. Z. nėra perdavęs 422 000 Eur pagal kasos pajamų orderius, ieškovas šių kasos pajamų orderių nėra pasirašęs, jo parašai galimai yra suklastoti.

4.       Teismas nustatė, kad iš esmės analogiškas aplinkybes, prašydamas pripažinti negaliojančiais kasos pajamų orderius ir pripažinti, kad M. Z. nesumokėjo ieškovui ir (ar) bendrovei jokių sumų pagal kasos pajamų orderius, ieškovas nurodė ir šiame ieškinyje. Taigi, ieškiniu ieškovas ginčija kasos pajamų orderius, kurie kaip įrodymai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles bus vertinami civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023.

5.       Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad kasos pajamų orderiai negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir ginčijami atskiroje byloje. Dėl to ieškinio dalį dėl kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais ir pripažinimo, kad M. Z. nesumokėjo ieškovui ir (ar) bendrovei jokių sumų pagal kasos pajamų orderius teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

6.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-927-643/2023 pagal M. Z. prašymą patvirtinti 500 000 Eur kreditorinį reikalavimą bendrovei, kylantį iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo, kurioje trečiuoju asmeniu įtrauktas ieškovas. Ieškovas, civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 nesutikdamas su M. Z. kreditoriniu reikalavimu, nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir šiame ieškinyje, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą, t. y. kad M. Z. neperdavė ieškovui pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą 50 000 Eur, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimas dėl M. Z.s mokamos 50 000 Eur sumos skirtos apmokėti bendrovės išleidžiamus virtualius žetonus, kurių 500 000 vnt. turėjo būti skirti M. Z. ir kurie vėliau turėjo būti išpirkti iš M. Z. už ne mažesnę nei 500 000 Eur sumą, nebuvo nei įvykdytas, nei pradėtas vykdyti.

7.       Teismas konstatavo, kad sutampa civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 ir šios bylos šalys ir pagrindas. Tai, kad šioje byloje P. S. dalyvauja kaip ieškovas, o civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 – kaip trečiasis asmuo, nereiškia šalių netapatumo.

8.       Teismo vertinimu, tai, kad ieškiniu ieškovas formaliai pareiškė reikalavimą pripažinti 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą nesudarytą, taip pat negaliojantį actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiantį ieškovo, kaip bendrovės kreditoriaus, teises, nesudaro pagrindo teigti, kad skiriasi šios bylos pagal ir civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 dalykas.

9.       Teismas nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti ieškinio dalies, kuria prašoma pripažinti 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą nesudarytu ir negaliojančiu ir civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 tapatumą ir šią ieškinio dalį atsisakyti remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovas P. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje ieškovo pareikšto ieškinio dalykas dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu yra tapatus civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 dalykui. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kad bylų tapatumas galėtų būti konstatuotas lyginant ne skirtingose bylose pareikštus ieškinius, o vienoje byloje pareikštą ieškinį su kitoje byloje trečiojo asmens pateiktu atsiliepimu, kaip kad nagrinėjamu atveju buvo atlikta. Dviejų civilinių bylų šalys gali būti laikomos sutampančiomis, tik jei sutampa šių bylų ieškovas ir atsakovas, o ne tretieji asmenys. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti šios bylos ir civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 tapatumo.

10.2.                      Nesutampa šios ir civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 dalykas. Ieškovas pareiškė ieškinį M. Z. dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 M. Z. yra pareiškęs turtinį kreditorinį reikalavimą bendrovės atžvilgiu. Civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 kaip kreditorius (trečiasis asmuo) dalyvaujantis P. S. išvis nėra pareiškęs jokio reikalavimo, susijusio su nagrinėjamu M. Z. kreditoriniu reikalavimu. P. S. nereiškė jokio reikalavimo dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir toks reikalavimas nesudaro minėtos bylos nagrinėjimo dalyko.

10.3.                      Nesutampa šioje byloje bei civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 pareikštų reikalavimų pagrindai. Civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 M. Z. yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą bendrovei, remdamasis 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovas savo reiškiamą reikalavimą dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu grindžia aplinkybe, kad toks susitarimas niekada realiai nebuvo vykdomas ir negali būti laikomas galiojančiu.

10.4.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais bei nustatymo, kad pagal kasos pajamų orderius jokie mokėjimai realiai nebuvo atlikti, tariamai yra nenagrinėtinas teisme. Kasos pajamų orderiai buvo surašyti galimai suklastojant ieškovo, kaip bendrovės vadovo, parašą ant minėtų dokumentų. Visi kasos pajamų orderiai atspindi realiai neįvykusias kasos operacijas. Teismų praktika pripažįsta ieškovo teisę reikšti reikalavimus ir ginčyti sandorius, kuriais remiantis jau yra pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai teisme, ir tokia teisė gali būti įgyvendinama ne tik jau pradėtoje byloje reiškiant priešieškinį ar išdėstant argumentus atsiliepime, bet ir reiškiant savarankišką ieškinį kitoje byloje.

10.5.                      Būtinybę priimti ir šioje byloje nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl kasos pajamų orderių galiojimo ir pagal juos neva atliktų mokėjimo operacijų pripažinimo neįvykusiomis lemia tai, kad ieškovas neturi jokios galimybės tų pačių reikalavimų pareikšti civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023. Tam, kad galėtų efektyviai civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 įrodinėti, jog jokių mokėjimų iš M. Z. pagal kasos pajamų orderius jis negavo, ieškovas turi pirmiausia nuginčyti pačius kasos pajamų orderius ir pagal juos tariamai atliktas mokėjimų operacijas, t. y. reikšti savarankiškus reikalavimus, o ne vien tik atsiliepime prieštarauti pareikštiems reikalavimams. Ieškovas neturi jokios galimybės civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 reikšti priešieškinio ir ginčyti kasos pajamų orderius bei lėšų pagal juos gavimą. Civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 ieškovu yra bendrovė, o atsakovu – P. S.. Tam, kad M. Z. tariamai atlikti mokėjimai pagal kasos pajamų orderius būtų pripažinti neatliktais, o kasos pajamų orderiai – negaliojančiais, ieškovas P. S. turi reikšti reikalavimus ne bendrovės, o paties minėtų mokėjimų neatlikusio ir kasos pajamų orderius galimai suklastojusio M. Z. atžvilgiu. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023, kurioje ieškovu yra ne M. Z., o bendrovė, P. S. neturėtų galimybės pareikšti priešieškinio dėl kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais ir juose nurodytų operacijų pripažinimo neįvykusiomis.

10.6.                      Teismui priėmus ieškovo ieškinį ir nustačius, kad jame pareikšti reikalavimai yra neatsiejamai susiję su civiline byla Nr. e2-1196-392/2023, būtų galima spręsti dėl šių bylų sujungimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkto pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia (liet. be kita ko, be to), suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

14.       Kasacinio Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu

15.       Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18.       Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip ne kartą yra išaiškinęs kasacinis teismas, vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-701/2023, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad negali būti savarankišku ieškinio dalyku reikalavimas, kuriuo ginčijami kitoje byloje pateikti įrodymai, rėmėsi praktika, kurioje kalbama apie turto vertinimo ataskaitos ginčijimą (negalimumą ją ginčyti atskiroje byloje). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia nuginčyti kasos pajamų orderius, kurie, nors ir yra pateikti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 dėl žalos priteisimo kaip įrodymai, tačiau jų teisinė reikšmė nėra analogiška. Priešingai nei turto ir verslo vertinimo ataskaita, kasos pajamų orderiai tiesiogiai sukuria teises ir pareigas, priklausomai nuo to, kokią ūkinę operaciją jais buvo siekiama įforminti, t. y. jie gali būti mokėjimas už prekes ar paslaugas, paskolintų pinigų gavimą patvirtinantis dokumentas ir pan.

19.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pirmosios instancijos teismo nurodoma kasacinio teismo praktika, kaip precedentu, sprendžiant klausimą, ar kasos pajamų orderių (ne)teisėtumo klausimas gali būti savarankišku ieškinio dalyku.

20.       Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas pripažinti negaliojančiais kasos pajamų orderius gali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir teismų praktikoje yra pripažįstama galimybė juos ginčyti, remiantis sandorių negaliojimo pagrindais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-844-464/2018).

21.       CK 1.63

22.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, jog atsiskaitymas pagal sutartį, kaip sutarties vykdymo veiksmas, atitinka sandorio požymius – juo siekiama panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), t. y. užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius. Į tai yra nukreipta šalies valia, kuri yra esminis sandorio požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 45 punktas). CK įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai nėra siejami su tam tikra sandorių (pvz., tik dvišaliai sandoriai) rūšimi, todėl ir vienašaliai sandoriai, tarp jų ir sutarties vykdymo veiksmai, gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-546-915/2015; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 51 punktas).

23.       Tokie kasacinio teismo išaiškinimai, apeliacinio teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad nors kasos pajamų orderiai patys savaime ir nėra sandoriai, tačiau gali būti sandorio sudarymo faktą patvirtinantis įrodymas, be to, atitinka vienašalio sandorio, kuriuo siekiama konkrečių teisinių padarinių, požymius, todėl galėtų būti ginčijami remiantis sandorių negaliojimo pagrindais. Nagrinėjamu atveju ieškovas, ginčydamas kasos pajamų orderius ir teigdamas, kad jis jokių pinigų iš atsakovo M. Z. negavo, kasos pajamų orderių įmonės vardu neišrašė ir jų nepasirašė, siekia paneigti prievolės atsiradimą, t. y. bet kokio sandorio su atsakovu sudarymą. Minėta, kad bankrutuojanti įmonė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1196-392/2023 reikalauja iš P. S. priteisti žalos atlyginimą, remdamasi tais pačiais šioje byloje ginčijamais kasos pajamų orderiais. Tai reiškia, kad BUAB „Open banking LT“ pripažįsta sandorį buvus ir prievolę atsiradus, todėl ieškovas P. S., gindamasis nuo tokio reikalavimo, turi dispoziciją pasirinkti, kaip gintis nuo tokio reikalavimo – ar atsikirsdamas atsiliepime į ieškinį byloje dėl žalos atlyginimo, ar reikšdamas reikalavimą dėl atitinkamų sandorių pripažinimo nesudarytais. Nagrinėjamu atveju ieškovas tą ir padarė – pasirinko pareikšti atskirą reikalavimą (ieškinį), ginčydamas kasos pajamų orderius sandorių negaliojimo pagrindais.

24.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, ieškovo ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais bendrovės kasos pajamų orderius, taip pat pripažinti, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui ir (ar) bendrovei jokių sumų pagal ginčo kasos pajamų orderius, pareiškiant atskirą (naują) ieškinį teisme, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, yra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti šias ieškinio dalis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, naikinama.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu

25.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-927-643/2023 pagal M. Z. prašymą patvirtinti jo 500 000 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Open banking LT“ bankroto byloje, kylantį iš šioje byloje ginčijamo 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo, kurioje trečiuoju asmeniu įtrauktas ieškovas P. S., konstatavo, kad sutampa tiek šios, tiek civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 šalys, tiek ieškinių pagrindas, tiek ir dalykas, todėl atsisakė priimti ieškinio reikalavimą dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

26.       Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinis teismas, aiškindamas proceso teisės nuostatas, susijusias su ieškinių tapatumo nustatymu, yra pažymėjęs, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tik tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Taigi, teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, turi nustatyti visų paminėtų elementų tapatumą.

27.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek šios, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-927-643/2023 duomenis sutinka, kad P. S., nesutikdamas su M. Z. kreditoriniu reikalavimu, pareikštu BUAB „Open banking LT“ bankroto byloje, iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir šioje civilinėje byloje, ginčydamas 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą. Kita vertus, nepaisant bylos šalių ir ieškinių pagrindo sutapimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad sutampa ir abiejų ginčų dalykas. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 yra nagrinėjamas M. Z. pareikšto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, t. y. iš esmės skolos pagal prievolę priteisimo klausimas. Tuo tarpu šioje byloje pareikštu ieškiniu P. S. siekia nuginčyti sandorį – 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą, kurio pagrindu ir reiškiamas reikalavimas.

28.       Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti ieškinių dalyko tapatumo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, naikinama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo P. S. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė