Baudžiamoji byla Nr. 1S-173-397/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03395-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir byla perduota prokurorui.

Teismas

n u s t a t ė :

1. 2017 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla Nr. 01-1-03395-17 su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje L. Š. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
2. 2017 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi konstatuota, kad yra surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Įvykio aplinkybės nėra aiškios ir kylančių abejonių negalima pašalinti tolesnio baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu. Todėl prokuroro pareiškimas atmestas ir byla perduota prokurorui.
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti 2017 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
1. Skunde nurodoma, kad kaltinamojo akto ar pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka trūkumai turi būti tokie, kurie suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad surašytas BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Prokuroro vertinimu, esminių ikiteisminio tyrimo trūkumų nebuvo padaryta.
2. Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-03395-17 visos aplinkybės yra aiškios ir pilnai ištirtos, nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas, nustatytas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Kaltinimas yra grindžiamas pačios kaltinamosios parodymais, taip pat į įvykio vietą atvykusių pareigūnų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga – pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, neblaivumo nustatymo testo rodmenimis, specialistės išvada. Teismui kilusias abejones galima išsklaidyti teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi teismo nurodyti galimai svarbūs duomenys nėra reikšmingi nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Prokuroro teigimu, teismui nėra jokių kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą ir L. Š. atžvilgiu priimti nuosprendį.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.
5. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kaip ir kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame galutinai formuluojamas kaltinimas asmeniui, kartu apibrėžiamos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Taigi šis dokumentas yra vienos pusės – valstybinio kaltintojo – pozicija, kuri užimama procese ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos yra laikomasi.
6. Prokuroro pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus įtvirtina BPK 427 straipsnio 1 dalis, t. y. jame turi būti nurodoma kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų. Nagrinėjamu atveju visi šie duomenys prokuroro pareiškime atsispindi: kaltinamoji yra L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klijuotoja, anksčiau neteista. Kaltinamoji, prokuroro nuomone, turi būti pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas). Pareiškime nurodytas inkriminuotos veikos padarymo laikas (2017 m. sausio 22 d., apie 23.10 val.), vieta ((duomenys neskelbtini) gatvių sankryža), padarymo aplinkybės (vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio) bei konkretūs galimai pažeisti Kelių eismo taisyklių punktai. Prokuroras yra išdėstęs, kurių liudytojų parodymais vadovaujasi bei kokia rašytine bylos medžiaga remiasi, pažymėta, jog nukentėjusiųjų šioje byloje nėra, taip pat nurodyta, jog liudytojų kvietimas į bylos teisminį nagrinėjimą nėra tikslingas, nes kaltinamoji kaltę pilnai pripažįsta.
7. Atkreiptinas dėmesys, jog atvejai, kai kaltinamieji, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažinę, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo poziciją pakeičia, yra pakankamai dažni. Tačiau tai nedaro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ydingo. Prokuroras pateikia teismui duomenis tokius, kokie jie nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, todėl tai, kad L. Š. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo pirminius parodymus aiškindama, jog alkoholį vartojo ne vairuodama transporto priemonę, o jau įvažiavusi į griovį ir laukdama pagalbos, t. y. kol mašina bus ištempta, nelemia fakto, jog bylos fabula yra visiškai neaiški.
8. Apylinkės teismo nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumai – apklaustas tik vienas į įvykio vietą atvykęs pareigūnas, įforminęs įvykį, neapklaustas liudytojas G. V., kuris pirmasis pamatė nuo kelio nuvažiavusį L. Š. vairuojamą automobilį, taip pat neapklaustas kaltinamosios sugyventinis D. K., buvęs įvykio vietoje, – nėra esminiai, kurių nebūtų galima išpildyti teismo iniciatyva. Teismas privalo būti aktyvus ir neapsiriboti vien prokuroro pateiktais duomenimis. Baudžiamasis įstatymas sudaro sąlygas teisėjui, manančiam, jog bylos visapusiškam išnagrinėjimui ir objektyvios tiesos nustatymui tikslinga kviesti ir kitus asmenis, nei nurodyta prokuroro pareiškime, šiuos asmenis šaukti į teismą liudytojais. Tas pats pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog šioje byloje būtina atlikti papildomą saugomo automobilio ir/ar įvykio vietos apžiūrą, išsiaiškinti, ar įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kamerų ir pan. Vadovaujantis BPK 287 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo pačiu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 straipsnis), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vieną galimybę prokurorui, kaip ir teisėjui, aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias naujas aplinkybes, tam jis iš esmės turi laiko iki įrodymų tyrimo pabaigos. Tuo tarpu teismas grąžinti bylą prokurorui gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Tačiau tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas argumentuotai nenurodė, jų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 429 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kada prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali būti atmestas arba byla perduodama prokurorui. Šie du galimi teismo sprendimai yra netapatūs, kiekvienam jų priimti turi būti nustatytos skirtingos sąlygos. Jei prokuroro pareiškimas atmetamas, būtina konstatuoti, kad yra praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas (pareiškimas teismui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos) arba nustatoma, kad byla teisminga apygardos teismui. Kai byla perduodama prokurorui, reikia nustatyti, kad buvo surašytas BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nei vienas aukščiau nurodytų kriterijų, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai sudėjo abu pagrindus į vieną ir nutarties rezoliucinėje dalyje prokuroro pareiškimą atmetė (nors aprašomojoje nutarties dalyje nenurodė, jog byla neteisminga tos grandies teismui ar praleistas bylos pateikimo teismui terminas) ir bylą perdavė prokurorui, nurodant atlikti procesinius veiksmus, kuriuos nėra objektyvių kliūčių atlikti ir pačiam teismui. BPK 428 straipsnio 2 dalis įtvirtina galimus teisėjo sprendimus, išklausius prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomonių, t. y. 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, 2) surengti bylos nagrinėjimą  teisme kitą dieną, 3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 89) matyti, kad teismas nutarė surengti bylos nagrinėjimą tuoj pat, t. y. teisėjas pasirinko vieną iš BPK 428 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų, o vėliau nepagrįstai motyvavo sprendimą bylą perduoti prokurorui.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą pareiškimą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, tuo pačiu, remiantis atlikta analize, teismas privalės priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą. Kaltinamajai pasirinktu būdu gintis nuo jai pareikšto kaltinimo taip pat nėra procesinių kliūčių. Bylos grąžinimas šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių (BPK 432 straipsnis), o remiantis BPK 2421 straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Grąžinus bylą į prokuratūrą procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamosios teisę, kad jos byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.
11. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neatitikimo BPK 427 straipsnio reikalavimams negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui, nesant nustatytų tokių aptariamo procesinio dokumento trūkumų, pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą Nr. 1-531-1049/2017 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03395-17) su joje esančiu pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka grąžinti toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                       Gytis Večerskas