Civilinė byla Nr. eB2-3581-855/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00911-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. (A. G.), A. L., J. J. (J. J.) ir K. V. bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, R. K., J. Z., S. D., R. M., T. Č., A. K., J. P., A. Š., A. J., A. P. (A. P.), A. Č. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Konstrukcijų apdaila“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Koelner Vilnius“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Konstrukcijų apdaila“ (toliau – įmonė, atsakovė) bankroto bylą, kadangi atsakovė laiku ir tinkamai neišmokėjo jiems su darbo santykiais susijusių išmokų, kurias Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) jiems priteisė savo sprendimais.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi priėmė ieškovų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei bei nustatė atsakovei terminą iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikti atsiliepimą į ieškinį.
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, vėliau 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Konstrukcijų apdaila“ direktoriaus A. V. (A. V.) prašymus dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo bei bylos nagrinėjimo atidėjimo ir iki 2020 m. rugsėjo 15 d. pratęsė atsakovei terminą atsiliepimui pateikti bei įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją apie įmonę; bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2020 m. rugsėjo 17 d.
4. Numatytą teismo posėdžio dieną, 2020 m. rugsėjo 17 d., atsakovė, praleidusi terminą (teismas rezoliucija jį atnaujimo) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti ieškinių dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Nurodė, kad:
4.1. Šiuo metu atsakovės turimi įsipareigojimai kreditoriams yra 107 545,15 Eur, tačiau minusuojant dėl Covid-19 atidėtą VSDFV įsipareigojimą, mokėjimai sudarytų 86 312,86 Eur. Tuo tarpu atsakovė turi 29 728,58 Eur gautinų sumų ir 10 270,33 Eur banko sąskaitoje esančių pinigų, ką reiškia, jog įmonė, turinti 4 darbuotojus, yra gyvybingas juridinis asmuo, kuris gali įveikti laikinus finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais.
4.2. Nors atsakovės atstovas praeityje ketino inicijuoti atsakovei bankroto bylą, tačiau šiai dienai situacija yra pasikeitusi – atsakovė vykdo veiklą, veda derybas dėl naujų rangos darbų atlikimo, turi visas galimybes vykdyti pelningą veiklą, todėl bankroto bylos iškėlimas būtų netikslingas.
4.3. Pareiškėjai ir tretieji asmenys neišnaudojo visų pažeistų teisių gynybos būdų kaip, pavyzdžiui, neinicijavo priverstinio vykdymo proceso, todėl bankroto bylos kėlimas atsakovei negali būti pateisinamas.
4.4. Atsakovės finansiniai dokumentai yra pas atsakovės buhalterinę apskaitą vedantį juridinį asmenį, kuris atsisako perduoti atsakovei jos 2018 – 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinius dėl atsakovei nežinomų priežasčių.
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas
5. JANĮ 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad juridinio asmens bankroto byla gali būti keliama, jeigu: i) juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis) ir; ii) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, nenustatė JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą, o dėl JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose numatytų aplinkybių pasisakoma analizuojant nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo sąlygas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.
6. Taikant JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bei JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2–3 punktus, taip pat atsižvelgiant į JANĮ 21 straipsnio 2 dalies formuluotę matyti, kad siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); antra, juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida).
7. Tiek teismų informacinėje sistemoje LITEKO (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 179 straipsnio 3 dalis), tiek rašytinėje bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla.
8. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas - tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad siekiant atsakovei iškelti bankroto bylą būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-10-23 aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789): i) skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; ii) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.
9. Bendrovės mokumo klausimas išsprendžiamas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (t. y. įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję) ir jų santykis su bendrovės turimo turto verte. Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto jos turto verte, o tam, kad būtų nustatyta reali (tikroji) turtinė padėtis, teismas turi vadovautis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne vien įrašytą balanse bendrovės turimo turto vertę. Teismų praktikoje buvo pažymėta ir tai, kad klausimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo neturi būti sprendžiamas formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-544-241/2020).
10. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos procesinės eigos, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, o vėliau 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą iki 2020 m. rugsėjo 15 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, atsakovės turto vertinimą. Atsakovės vadovas kartu su atsiliepimu pateikė teismui tik viešojoje erdvėje prieinamus duomenis apie įmonę bei „Kryžminio sutikrinimo ataskaitą“, tačiau iš esmės teismo įpareigojimas pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją apie įmonę nei iki nustatyto termino pabaigos, nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nebuvo įvykdytas, net ir nepaisant to, kad terminas buvo keletą kartų tęsiamas, todėl atsakovės mokumo klausimas vertinamas pagal į bylą pateiktus ir teismo iniciatyva surinktus duomenis.
11. Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Konstrukcijų apdaila“ įregistruota 2018 m. rugsėjo 13 d., jos vadovu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. įregistruotas A. V.. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentų, pagal kuriuos vertinama įmonės finansinė padėtis (turimo turto vertė, įmonės finansiniai įsipareigojimai, pelnas, nuostoliai ir pan.), Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi ne už vienus metus. Jokių įmonės finansinės atsakomybės dokumentų (balansas, pelno (nuostolių) ataskaitą ir kt.) nebuvo pateikta ir teismui. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, transporto priemonių atsakovės vardu nėra registruota, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad įmonė nuosavybės teise neturi ir nekilnojamojo turto. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš UAB „Konstrukcijų apdaila“ išieškoma 1 736,00 Eur skola Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai, 9 896,67 Eur skola fizinio asmens J. J. naudai, 4 785,98 Eur skola fizinio asmens J. P. naudai, 3 157,33 Eur skola fizinio asmens A. P. naudai, 867,03 Eur skola fizinio asmens A. A. naudai, 485,51 Eur skola fizinio asmens G. P. naudai, 1 714,52 Eur skola fizinio asmens A. Š. naudai, 1 714,52 Eur skola fizinio asmens J. S. naudai, 2 958,84 Eur skola fizinio asmens D. S. naudai, 2 958,84 Eur skola fizinio asmens Č. P. naudai, 2 958,84 Eur skola fizinio asmens A. S. naudai, 2 962,24 Eur skola UAB „Vilniaus rentvėjus“ naudai, 5 318,45 Eur skola UAB „Euremsta“ naudai, 3 035,02 Eur skola UAB „Koelner Vilnius“ naudai, 3 518,82 Eur ir 2 540,97 Eur skolos UAB „Bausita“ naudai, 8 688,98 Eur skola UAB „Kesko Senukai Lithuania“ naudai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, kad šiais metais buvo patenkinti kreditorių UAB „Statvitra“, UAB „Arsenal Industrial“ turtiniai reikalavimai dėl skolų išieškojimo iš atsakovės.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai yra formuojama taisyklė, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama pačiam juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-312-381/2015; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2019; 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020). Vadinasi, būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, kitaip tariant, finansinį pajėgumą atsiskaityti su visais kreditoriais vykdant įprastinę ūkinę veiklą, yra subjektas, kuriam ir tenka pareiga pateikti visus tokią faktinę aplinkybę galinčius patvirtinti įrodymus. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad bendrovė yra nenutraukusi savo veiklos ir ją daugiau ar mažiau sėkmingai vykdo ir kad jos finansinė padėtis neatitinka nemokios bendrovės būsenos, nepateikimas teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1137-464/2020).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės turimo turto sudėtį, jo realumą (t. y. turėjimą), įmonės finansinį pajėgumą, nemokumo būsenos nebuvimą ir pan., kurie paneigtų ieškovų ir trečiųjų asmenų nurodomas aplinkybes dėl nesugebėjimo vykdyti prievoles, o taip pat aukščiau teismo nurodytus ir viešųjų registrų duomenimis grindžiamus faktus dėl jokio turto neturėjimo, itin didelio kiekio ir sumų priverstinio išieškojimo vykdymo iš atsakovės, atitinkamų sumų priteisimo teismo procesiniais sprendimais ir pan. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsiliepime nurodomas aplinkybes apie šiuo metu atsakovės galimai vykdomą veiklą (pvz. naujus sandorius su užsakovais), duomenų, kad su atsakove buvo atsiskaityta ar kad atsakovės finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio. Minėta, teismui pateikti tik viešai prieinami duomenys apie įmonę, iš kurių galima spręsti tik apie tai, kad įmonėje dirba 4 darbuotojai; taip pat pateikta „Kryžminio sutikrinimo ataskaita“, iš kurios spręsti apie įmonės finansinę padėtį nėra jokios objektyvios galimybės. Priešingai, pati atsakovė nurodo, jog jos turimi įsipareigojimai kreditoriams sudaro 107 545,15 Eur, o disponuoja ji 10 270,33 Eur piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje, debitorinių reikalavimų turi 29 728,58 Eur sumai. Taigi, net ir jeigu atitinkamais įrodymais pasitvirtintų pačios atsakovės deklaruojamos aplinkybės ir sumos, jos vis tiek neleistų spręsti apie įmonės mokumą ir sugebėjimą vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi ir pati atsakovė nurodo, kad jos turimi įsipareigojimai ženkliai viršija turimo turto vertę. Pažymėtina, jog iš byloje esančių objektyvių duomenų (Antstolių informacinės sistemos duomenų, ieškovų ir trečiųjų asmenų pateiktų rašytinių įrodymų ir kt.) matyti, kad vien įsiskolinimai įmonės (buvusiems) darbuotojams sudaro apie 30 000 Eur, o iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad net ir pakankamai nedidelių, kaip juridiniam asmeniui, sumų (pvz., 867,03 Eur, 485,51 Eur ir pan.) antstoliams iš atsakovės ilgą laiką nepavyksta išieškoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė, priešingai nei ji deklaruoja, nėra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, ir tai nėra tik laikini finansiniai bendrovės sunkumai, kuriuos atsakovė galėtų įveikti.
14. Atsakovės vadovas nurodo, kad finansinės atskaitomybės dokumentų jis neturi galimybės gauti iš atsakovės buhalterinę apskaitą vedančios įmonės UAB „Apskaita AG“, tačiau teismas šią aplinkybę nagrinėjamu atveju vertina kritiškai, kaip proceso vilkinimą, kadangi, visų pirma, apie esamą situaciją atsakovės vadovas užsiminė tik posėdžio dieną, pavėluotai pateikęs atsiliepimą, nors prašymą dėl šių svarbių bylai dokumentų išreikalavimo arba teismo liudijimo išdavimo galėjo pateikti žymiai anksčiau su ankstesniais (2020 m. rugpjūčio 17 d. ir 2020 m. rugsėjo 10 d.) prašymais teismui dėl terminų pratęsimo; antra, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias atsakovės vadovo nurodomas aplinkybes ar rodytų jo pastangas aktualius duomenis ir dokumentus išreikalauti/gauti; trečia, ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui spręsti, jog atsakovė galimai turi finansinių įsiskolinimų buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, dėl ko pastaroji neperduoda atsakovei jos finansinių ataskaitų rinkinių.
15. Pažymėtina ir tai, kad nors teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei nustatė terminą atsiliepimui ir nutartyje nurodytiems dokumentams pateikti iki 2020 m. rugsėjo 15 d., tačiau atsakovės vadovas atsiliepimą pateikė tik 2020 m. rugsėjo 17 d., t. y. prieš pat posėdį, bet to, pateikė tik atsiliepimą į ieškinį, tačiau pareigos pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus iš esmės neįvykdė. Toks atsakovės pasyvus procesinis elgesys, turint procesinę pareigą įrodinėti, kad ji yra mokus subjektas, gebantis įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ir tokios pareigos nevykdant, teismo vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, proceso vilkinimas bei veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad dar 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teismas įspėjo atsakovės vadovą apie galimą jo elgesio vertinimą, kaip piktnaudžiavimą bei proceso vilkinimą.
16. Lietuvos apeliacinis teismas ne vieną kartą pasisakė, jog vadovo nebendradarbiavimas su teismu ir reikšmingų bylai dokumentų neteikimas negali sudaryti prielaidų vilkinti bylos išnagrinėjimą ar vesti prie procesinio rezultato, kai teismas realiai nemokią ir negalinčią atsiskaityti su kreditoriais įmonę pripažįsta mokia, taip pažeisdamas jos kreditorių teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1356-585/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1137-464/2020).
17. Taigi, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie atsakovės finansinę padėtį bei įvertinęs tai, kad atsakovė, nepaisant jai papildomai suteikto termino, teismui visų reikalautų dokumentų, reikšmingų bankroto bylos iškėlimo pagrindui įvertinti, taip ir nepateikė, elgėsi procese pasyviai, teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką ir šiuo metu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti, nėra, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) kreditoriams yra laikinas, tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šiuo atveju nėra ir JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose numatytų aplinkybių, kurioms esant bankroto byla turėtų būti nekeliama. Tokiu būdu teismas mano esant pakankamą pagrindą tenkinti ieškovų bei trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „Konstrukcijų apdaila“ iškėlimo.
18. Atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius. Pagal šio straipsnio 7 dalį teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Aptariamo straipsnio 3 dalis nustato, jog nemokumo administratorių teismas paskiria vadovaudamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasis atrankos programa. Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinė programa bankroto administratore atrinko mažąją bendriją „Dekompras“ (sąrašo eilės Nr. B-JA402), kuri sutiko dalyvauti įmonės administratoriaus kandidatūros atrankos procese ir administruoti UAB „Konstrukcijų apdaila“ bei pateikė sutikimą (deklaraciją) pagal JANĮ 36 straipsnį. Duomenų apie JANĮ 37 – 38 straipsniuose nurodytas aplinkybes, taip pat kitų duomenų, kurie keltų abejonių dėl šios administratorės paskyrimo bankrutuojančios įmonės bankroto administratore, byloje nėra, todėl ji skiriama administruoti bankrutuojančią UAB „Konstrukcijų apdaila“.
19. JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ pakeistas 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1299 ir išdėstytas nauja redakcija numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius. Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžių lentelėje nurodyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimaliuosius mėnesinius atlyginimus (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje MMA yra 607,00 Eur, todėl atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra tikslių duomenų apie įmonės turimą turtą, jo vertę, teismas sprendžia, kad nemokumo administratoriui nustatytinas bazinis 3 035,00 Eur (5 MMA, t. y. 5 x 607,00 Eur) atlygis už bankroto proceso administravimą. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).
20. UAB „Konstrukcijų apdaila“ nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms taikytinas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
21. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
22. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 25 – 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalimi, 290 – 292 straipsniais,
n u t a r i a :
iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Konstrukcijų apdaila“ (juridinio asmens kodas 304915742, registruotas buveinės adresas: Vilnius, V. Nagevičiaus g. 3) bankroto bylą.
Įmonės nemokumo administratore paskirti mažąją bendriją „Dekompras“ (sąrašo Nr. B-JA402).
Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 3035,00 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Areštuoti visą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Konstrukcijų apdaila“ (juridinio asmens kodas 304915742, registruotas buveinės adresas: Vilnius, V. Nagevičiaus g. 3) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 30 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje, per kurį kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus ir pateikti jų pagrindimo dokumentus, taip pat nurodyti, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Priimtą nutartį išsiųsti uždarajai akcinei bendrovei „Konstrukcijų apdaila“ ir jos vadovui A. V., paskirtai nemokumo administratorei, ieškovams ir tretiesiems asmenims, Turto arešto aktų registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui ir Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.
Įpareigoti nemokumo administratorę apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose ir 3 dalyje nurodytus subjektus.
Nutarties dalį dėl ilgalaikio turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Renata Volodko