Byla Nr. 1S-2032-245/2014
Proceso Nr. 1-88-1-00794-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kybartų pataisos namų 2014-09-15 nutarimą Nr. LK-338 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė:
G. S. nuteistas 2014-05-19 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-10-23, pabaiga – 2015-10-23.
Komisija 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. LK-338 taikė G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas du kartus, mokosi, turi aiškius ir konkrečius ateities planus.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos 2014-09-15 nutarimą Nr. LK-338 motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį G. S. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebūtų pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Nuteistasis G. S. skundžia 2014-10-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. LK-338 taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. Skunde nurodo, kad išnykusio teistumo minėjimas oficialiame dokumente yra neteisėtas, tokia veika yra žmogaus teisių pažeidimas. Apeliantas nurodo, kad yra teistas tris kartus (turi tris neišnykusius teistumus), pagal kuriuos atlieka vieną subendrintą laisvės atėmimo bausmę, todėl teismo teiginys, kad yra teistas 6 kartus, neatitinka tikrovės. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Teismas vadovavosi klaidingomis prokuroro atsiliepime nurodytomis prielaidomis, kad anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir nustatytus įpareigojimus jis pažeidė. Tokio fakto nebuvo. Be to, tik kompetentingos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti nei aiškūs, tikslūs lygtinio paleidimo kriterijai, nei įrodymai, kad šių kriterijų jis neatitinka. Ydinga nutartis, kurioje pateikiamas klaidingas teisės aiškinimas įsiteisėti negali ir privalo būti panaikinta. Bausmės griežtumas nėra faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena efektyviausių priemonių, mažinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką. Sąvoka „per trumpas bausmės atlikimo laikas“ neegzistuoja. Jei nuteistasis nėra atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos arba malonės suteikimo tvarka, atlieka visą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Skirtis gali tik bausmės atlikimo sąlygos, tačiau taip yra įgyvendinamas progresyvaus bausmės atlikimo principas. Bausmės tikslai yra pasiekiami ne bausmės vykdymo eigoje, bet teisingos bausmės paskyrimo būdu.
Nuteistojo G. S. skundas atmestinas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apelianto skunde dėstomais teiginiais nėra objektyvaus pagrindo. Išanalizavus socialinio tyrimo išvados bei psichologinės tarnybos išvados motyvus, kitą rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad G. S. asmenybės šiuo metu negalima vertinti teigiamai, kaip pasiruošusios sėkmingai probacijai.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo argumentus, jog pirmos instancijos teismas neturėjo teisės nurodyti jo teistumų skaičiaus, kurie jau išnykę, todėl nebegaliojantys. Apylinkės teismas pažymėjo, kad G. S. teistas šešis kartus, tai atitinka byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo informaciją (b. l. 31-32). Remiantis minėtais duomenimis, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis turi polinkį nusikalsti, yra pavojingas visuomenei. Išnykęs teistumas neturi įtakos skiriant asmeniui bausmę už padarytą naują nusikalstamą veiką, tačiau vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, kriminalinė asmens patirtis yra svarbi.
Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais, ypatingais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. S. savo elgesio net nebando keisti, savo poelgius pateisina, nusikaltimų darymas yra tapęs savotišku jo gyvenimu būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Byloje nėra duomenų, kad anksčiau jam būtų taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, o tai leidžia daryti išvadą, kad G. S. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir eilinį kartą nepaisė nustatytų įpareigojimų. Mąstymo ir elgesio koregavimo procesas ilgai trunkanti veikla, o keistinų dalykų yra nemažai: nuteistasis nesuvokia, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikalstamu elgesiu, jam būdingas impulsyvus, neapgalvotas elgesys, negebėjimas paaiškinti savo veiksmų ir neapsvarstymas kilusių pasekmių, turi savitvardos problemų, kurios itin pasireiškia apsvaigimo būsenoje, negeba užmegzti brandžių, prasmingų, pagarba grįstų tarpusavio santykių, stokoja valios ir atsakomybės. Nepaisant visų šių probleminių aspektų, G. S. savivertė yra labai aukšta, pataisos namų psichologinės grupės išvados duomenimis, nuteistajam būdingas ir egocentriškumas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nors apylinkės teismas pažymėjo, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas lygtinio paleidimo klausimas, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. S. yra atlikęs privalomą įstatyme numatytą bausmės dalį (1/3 bausmės laiko), tačiau įvykdė tik dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Vadinasi, jis neatitinka nei formalių, nei materialių lygtinio paleidimo kriterijų. Be to, G. S. nustatyti net septyni kriminogeniniai veiksniai, kurie atliekant bausmę nebuvo koreguoti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukšta (107 balai pagal „OASys“ metodiką), o pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Taigi, apelianto pataisos namuose gauti keli paskatinimai už gerą elgesį ir stropų mokymąsi nepersveria bylos duomenų visumos, kurie jį charakterizuoja iš esmės neigiamai. Nuteistojo švelnaus baudžiamumo lūkesčiai yra nepagrįsti ir neadekvatūs pasirenkamiems elgesio variantams.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo G. S. asmenybė, mąstymas, elgesys bausmės atlikimo metu bei likusi neatlikta bausmės dalis neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to konstatuotina, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą priežastys yra pakankamai motyvuotos, todėl nėra pagrindo nutartį keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
n u t a r i a :
nuteistojo G. S. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Kęstutis Dargužis