Administracinė byla Nr. eAS-368-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00323-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Plaukimas visiems“ (toliau – ir pareiškėjas)
2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. AD1-368, įpareigoti Administraciją pateikti visą informaciją, dokumentus, iš naujo organizuoti konkursą, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T2–327 patvirtinto Sporto projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) punktais, atliekant vertinimus ir skiriant lėšas, vadovaujantis skaidrumo ir nešališkumo principais.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo VšĮ „Plaukimas visiems“ skundą, grąžinti jam
20,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Administracija organizavo lėšų skyrimo, įgyvendinant Kūno kultūros ir sporto plėtros programos Nr. 11 priemonę 01.02.02. „Klaipėdos miesto tradicinių tarptautinių sporto renginių dalinis finansavimas“, „Klaipėdos miesto „Sportas visiems“ renginių dalinis finansavimas“, „Klaipėdos miesto sporto šakų federacijų dalinis finansavimas“, konkursą. Administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. AD1-368 „Dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo (neskyrimo) 2019 metams sporto sričių projektams iš dalies finansuoti“
1 punktu nutarta skirti savivaldybės biudžeto lėšų „Sportas visiems“ renginiams finansuoti
2019 metams pagal priedą, o 2 punktu – neskirti savivaldybės biudžeto lėšų, be kita ko, 
VšĮ „Plaukimas visiems“.

Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjo iškeltas ginčas susijęs su lėšų skyrimo, įgyvendinant Kūno kultūros ir sporto plėtros programos Nr. 11 priemonę 01.02.02. „Klaipėdos miesto tradicinių tarptautinių sporto renginių dalinis finansavimas“, konkurso organizavimu, kurio tikslas – sudaryti lėšų naudojimo sutartį su konkurso nugalėtojais, akivaizdu, kad ginčas kilo iš viešojo konkurso teisinių santykių. Viešojo konkurso teisiniai santykiai yra reglamentuojami civilinės teisės normomis, taigi atsakovas viešajame konkurse veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis administravimo procedūrą, bet kaip lygiateisis civilinių santykių dalyvis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję ir ginčas kilęs iš viešojo konkurso teisinių santykių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio
1 dalies 3 punktu bei Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškinimais, priėjo prie išvados, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Be to, pastebėta, kad 2019 m. vasario 26 d. įsakyme Nr. AD1-368 aiškiai nurodyta, jog aktas skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

III.

Pareiškėjas VšĮ „Plaukimas visiems“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą bylą perduoti pagal rūšinio teismingumo taisykles.

Pareiškėjas apžvelgia skundžiamos teismo nutarties argumentus ir pažymi, kad Regionų apygardos administraciniame teisme šiuo metu yra paduoti keli skirtingų pareiškėjų skundai ir nagrinėjamos kelios administracinės bylos dėl to paties atsakovo to paties administracinio akto, tačiau teismas to nenustatė ir nutartyje nepaminėjo. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, susijusias su bylų perdavimu pagal bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, bylų sujungimu, bei teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje suklydo nurodydamas atsisakymo priimti skundą teisinį pagrindą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. AD1-368, kuriuo nuspręsta kuriems Sporto srities projektams iš dalies finansuoti
2019 metais skirti savivaldybės biudžeto lėšų, o kuriems – neskirti, ir kurio 1 priedo lentelės „Klaipėdos miesto „Sportas visiems“ renginiai“ 26 punktu pareiškėjo projektui „Jūrmylės plaukimas“ skirta 682 Eur lėšų, o 2 priedo 12 ir 14 punktais neskirta lėšų pareiškėjo projektams „Plaukimas į 2019 metus“ ir „Plaukimas Neįgaliųjų dienai paminėti“ (b. l. 17–22), teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję su viešo konkurso teisiniais santykiais, tai patvirtina ir Tvarkos aprašo nuostatos, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas įsakymas (pvz., 2 p.: viešuosius projektų finansavimo konkursus organizuoja Savivaldybės administracija). Iš Tvarkos aprašo nuostatų taip pat matyti, jog tokio Administracijos organizuojamo viešo konkurso tikslas – sudaryti projekto įgyvendinimo finansavimo Savivaldybės biudžeto lėšomis sutartį (5.9 p., 5.13 p., 51 p. ir kt.).

Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 3 punktu, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Pažymėtina, kad dalyvavimas tokio pobūdžio konkurse ir, atitinkamai, konkurso laimėjimas yra sąlyga susiklostyti sutartiniams teisiniams santykiams, o tokiu atveju kilęs ginčas yra susijęs su ikisutartiniais teisiniais santykiais ir nepatenka į administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijas, numatytas ABTĮ 17 straipsnyje. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, kad savivaldybė, kaip viešasis asmuo, be tam tikrų valdžios,
t. y. viešojo administravimo, funkcijų, vykdo ir ūkinę-komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Dalyvaudama šiuose santykiuose, savivaldybė atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Savivaldybė tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai, nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra savivaldybė (jos institucija), jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-119/2013, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2017).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, bei Administracija, ginčijamame 2019 m. vasario 26 d. įsakyme Nr. AD1-368 nurodydama, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, teisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą. Tai, kad panašaus pobūdžio ginčai, susiję su viešais konkursais, yra teismingi būtent bendrosios kompetencijos teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjui yra nurodęs ir anksčiau (žr., pvz., 2019 m. birželio 5 d. nutartį Nr. eAS-350-662/2019), be to, byla pagal pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. ADI-3015 „Dėl lėšų skyrimo neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą projektams 2019 metais finansuoti“, kuriuo vėlgi buvo atsisakyta skirti finansavimą pareiškėjo projektui „Plaukimas – pagalba neįgaliesiems“ finansuoti, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui (bylos Nr. eI-3422-583/2019). Papildomai pastebėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bylos rūšinio teismingumo iš esmės neginčija, o jo teiginiai, kad dėl to paties administracinio akto yra nagrinėjamos kelios administracinės bylos, nėra pagrįsti nuorodomis į jokias konkrečias bylas, todėl atmestini.

Dėl atskirojo skundo reikalavimo įpareigoti pirmosios instancijos teismą bylą perduoti pagal rūšinio teismingumo taisykles atkreiptinas dėmesys į tai, jog, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo nutraukta arba skundas paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjo skundą nuo pat pradžių atsisakyta priimti. Nei ABTĮ, nei Civilinio proceso kodekse nėra numatyta, kad teismas skundą (ieškinį) jo priėmimo stadijoje galėtų perduoti kitam teismui. Teismas nutartimi bylą kitam teismui gali perduoti tik tuo atveju, jei byla jau buvo priimta atitinkamo teismo žinion (ABTĮ 69 str. 1 d. 2 p., Civilinio proceso kodekso 34 str. 2 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, pastarasis pareiškėjo reikalavimas netenkintinas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka
(ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Audrius Bakaveckas

        Artūras Drigotas

        Ramūnas Gadliauskas