Civilinė byla Nr. 2-763-236/2016
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo mažosios bendrijos Baltic Partnership Center atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės D. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-552-479/2016 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams E. Ž., E. J., akcinei bendrovei SEB bankui, mažajai bendrijai Baltic Partnership Center dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“, B. T..
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. Ž., E. J., AB SEB bankui, MB Baltic Partnership Center, kurį 2015 m. spalio 5 d. patikslino, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. kovo 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią E. J., atstovaudamas M. J., atsakovui E. Ž. pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. lapkričio 15 d. hipotekos lakštu įformintą sutartinę hipoteką dėl šio žemės sklypo įkeitimo AB SEB bankui, pripažinti negaliojančiu 2015 m. kovo 23 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą bei taikyti vienašalę restituciją natūra - grąžinti M. J. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei MB Baltic Partnership Center nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė skirti E. J. bei E. Ž. po 200 Eur dydžio baudą už nedalyvavimą teismo posėdyje be svarbios priežasties, nustatyti, kad E. J. bei E. Ž. turi teisę per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos kreiptis į teismą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, pripažinti, kad trečiojo asmens B. T. ar jos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę ir areštuoti atsakovei MB Baltic Partnership Center nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai.
Teismas nustatė, jog į 2016 m. sausio 25 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko atsakovai E. J. bei E. Ž., trečiasis asmuo B. T.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo nustatytas atsakovų E. J. bei E. Ž. dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinu, į tai, jog atsakovams apie 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį buvo pranešta tinkamai, sprendė, jog atsakovams paskirtina po 200 Eur dydžio bauda (CPK 107 str.).
Teismas sutiko su ieškove, jog byloje nėra aiškios aplinkybės dėl areštuoto turto pardavimo, todėl sprendė, jog trečiojo asmens B. T. dalyvavimas byloje būtinas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė prašė taikyti restituciją, darė išvadą, jog iki teismo sprendimo priėmimo byloje yra tikslinga turto padėties nekeisti ir areštuoti ginčo dalyką sudarantį turtą. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju buvo parduotas areštuotas turtas, todėl teismas turto pardavimo aplinkybes laikė ginčo dalyku, įpareigojančias teismą nekeisti turto padėties iki sprendimo priėmimo byloje (CPK 145 str. 1 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė MB Baltic Partnership Center atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei neatitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimų;
- Ieškinys preliminariai yra nepagrįstas, kadangi vien aplinkybė, kad antstolio varžytynėse realizuotas turtas buvo areštuotas nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti varžytynes neteisėtomis. Be to, atsakovę nuo pradinio turto savininko skiria sandorių grandinė, pirmasis kurių (ginčijamas ieškiniu) buvo sudarytas prieš 9 metus.
- Pirmosios instancijos teismas, ne tik uždrausdamas perleisti ar įkeisti žemės sklypą bet ir uždrausdamas jį išnuomoti pažeidė ekonomiškumo bei proporcingumo principus, kadangi žemės sklypo nuoma nepadidins rizikos įvykdyti ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.
Atsiliepimu į atsakovės MB Baltic Partnership Center atskirąjį skundą ieškovė D. M. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi areštavo ginčo sklypą, tačiau antstolė B. T. minėtą sklypą realizavo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties dalis, kuria patenkintas ieškovės D. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria patenkintas ieškovės D. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
CPK 144 straipsnio 1 dalis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas lemia tai, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to ieškovei, prašančiai byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovei, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga abiejų minėtų sąlygų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) nepagrįstas, kadangi antstolio varžytynėse realizuotas turtas buvo areštuotas nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti varžytynes neteisėtomis, be to, atsakovę nuo pradinio turto savininko skiria sandorių grandinė, pirmasis kurių (ginčijamas ieškiniu) buvo sudarytas prieš 9 metus. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tik preliminariai vertina ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) bei jo reikalavimų pagrįstumas nėra nagrinėjami iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės. Ieškovė ieškinyje nurodė faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą bei argumentus, kuriais siekiama pagrįsti sudarytų sandorių pripažinimą negaliojančiais. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo parduotas areštuotas turtas, todėl turto pardavimo aplinkybės laikytinos ginčo dalyku. Dėl to nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apeliantės argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmetami, nes jie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d. ir 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis (tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio) laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejamas su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-345-943/2016).
Apeliacinis teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, ne tik uždrausdamas perleisti ar įkeisti žemės sklypą bet ir uždrausdamas jį išnuomoti pažeidė ekonomiškumo bei proporcingumo principus, kadangi žemės sklypo nuoma nepadidins rizikos įvykdyti ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepaneigė reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimai palankiam ieškovei būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai bei atsiliepimo atsikirtimai į jį neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės MB Baltic Partnership Center atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Kazys Kailiūnas