Civilinė byla Nr. eB2-590-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00647-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.1; 3.4.3.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

2023 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

sekretoriaujant Jolantai Žeimienei,

dalyvaujant pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ nemokumo administratorės Rasos Prakienės atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

suinteresuotam asmeniui D. K., kuris yra ir uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos medis“ direktorius, jo atstovui advokatui Alminui Liutkevičiui (iki atstovavimo sutarties nutraukimo dalyvavo ir advokatas Liudas Paltanavičius),

suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos medis“ atstovui advokatui Karoliui Ušinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ nemokumo administratorės Rasos Prakienės ir kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Elektrobalt“ ir mažosios bendrijos „U paslaugos“ pareiškimą, kurioje suinteresuotas asmuo D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkijos medis“, dėl uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismas

        Teismas

6.       Kauno apygardos teismo 2019-08-29 nutartimi UAB „Drustila“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „TOP CONSULT“. Kauno apygardos teismas 2023-02-21 nutartimi, kuri patikslinta Kauno apygardos teismo 2023-02-23 nutartimi, atstatydino UAB „TOP CONSULT“ iš likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Drustila“ nemokumo administratorės pareigų. Nauja nemokumo administratore paskirta Rasa Prakienė. Nutartis įsiteisėjo 2023-04-13.

7.       Kauno apygardos teismas 2019-11-28 nutartimi UAB „Drustila“ bankroto byloje (Nr. B2-65-924/2023) su vėlesniais pakeitimais yra patvirtinęs BUAB „Drustila“ kreditorių finansinius reikalavimus 295 988,56 Eur sumai.

Dėl pareiškimui pripažinti BUAB „Drustila“ bankrotą tyčiniu išnagrinėti taikytinų teisės normų

8.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad veiksmai, dėl kurių BUAB „Drustila“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu, atlikti iki 2020-01-01, t. y. galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl sprendžiant BUAB „Drustila“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, turi būti vadovaujamasi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ normomis.

9.       Nagrinėjamu atveju BUAB „Drustila“ bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 5 punkte ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais.

Dėl pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo

10.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

11.       ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

12.       Kasacinio teismo praktikoje teisinio nemokumo būsena aiškinama plačiau, nei pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

13.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

14.       Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

15.       Tyčinio bankroto požymiais pripažįstami ne bet kokie buvusio įmonės vadovo veiksmai, o tik tokie, kurie pagal byloje teismo nustatytas aplinkybes vertintini kaip sąmoningas blogas valdymas ar neveikimas, kuriuo būtent ir buvo siekta dar labiau pabloginti ir taip jau nemokios įmonės padėtį ir taip išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

16.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022, 32 punktas).

17.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys nesutaria, kada BUAB „Drustila“ tapo nemokia ir bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

18.       Nustatyta, kad 2019 m. UAB „Drustila“ susidūrus su finansiniais sunkumais, bendrovės vadovas D. K. siekė juos spręsti restruktūrizavimo būdu. Kauno apygardos teismo 2019-05-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1468-945/2019 UAB „Drustila“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Minėtoje nutartyje teismas rėmėsi bendrovės 2019-03-31 sudaryto balanso duomenimis, pagal kuriuos bendrovė buvo apskaičiusi turto už 282 322 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 129 352,36 Eur, todėl teismas sprendė, kad bendrovė nėra nemoki, tačiau susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Taigi Kauno apygardos teismas, keldamas UAB „Drustila“ restruktūrizavimo bylą, nemokumo fakto nenustatė. 2019-08-08 UAB „Drustila“ vadovas D. K. pateikė teismui prašymą nutraukti UAB „Drustila“ restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2019-08-29 nutartimi UAB „Drustila“ iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad 2019-06-30 UAB „Drustila“ balanso duomenimis, bendrovės turto vertė yra 264 218 Eur (ilgalaikis turtas – 6 524 Eur, trumpalaikis turtas – 254 000 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 322 495 Eur, iš jų visi mokėtini per vienerius metus. Teismas šioje nutartyje nenustatė konkretaus UAB „Drustila“ nemokumo momento. Nemokumo administratorė nurodo, kad bendrovė nemokia tapo nuo 2019-02-28. Jos teigimu, sprendžiant dėl UAB „Drustila“ nemokumo momento ir nustatant į bendrovės 2019-02-28 balansą įrašyto turto realią vertę, iš šiame balanse apskaitytos turto balansinės vertės (324 008 Eur) turi būti atimti 72 396,16 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai į bankrutuojančias skolininkes UAB „Alkor“ ir UAB „Elektroskydas“. Buvęs bendrovės vadovas D. K. su nemokumo administratore nesutinka ir nurodo, kad bendrovė 2019 m. vasario mėnesį nebuvo nemoki ir nėra pagrindo teigti, jog bendrovės vadovui buvo atsiradęs pagrindas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo anksčiau nei pastarasis kreipėsi, t. y. 2019-08-08. D. K. teigimu, skolų atgavimas iš UAB „Alkor“ ir UAB „Elektroskydas“ buvo visiškai realus, taigi ir 72 396,16 Eur suma buvo pagrįstai apskaitoma UAB „Drustila“ balanse. Taigi, šalys iš esmės ginčija BUAB „Drustila“ balanse nurodyto turto vertę ir pradelstų įsipareigojimų dydį. Tinkamai nustačius bendrovės turėtą turtą ir jo vertę bei pradelstus įsipareigojimus, galima spręsti, kada bendrovė faktiškai tapo nemokia.

19.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Drustila“ finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą pateikti 2021-12-31. Bendrovės balanso už 2016 metus duomenimis, bendrovė turėjo turto už 467 055 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 37 635 Eur, trumpalaikis – 407 501 Eur, iš kurio atsargos sudarė 65 508 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 319 365 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 22 628 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 187 997 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Bendrovės balanso už 2017 metus duomenimis, bendrovės turto vertė sumažėjo iki 428 821 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 30 773 Eur, trumpalaikis – 382 336 Eur, iš kurio atsargos sudarė 43 029 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 324 798 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 14 509 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 246 950 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2017 metais veikė nuostolingai ir nuostoliai siekė 135 520 Eur. Taigi sprendžiant iš bendrovės 2016–2017 metų balansų duomenų, bendrovės padėtis pradėjo blogėti jau 2017 metais. Lyginant 2017 m. ir 2018 m. bendrovės pagrindinius finansinius rodiklius akivaizdžiai matyti jų pokytis neigiama linkme. Iš bendrovės 2018 metų balanso duomenų matyti, kad bendrovės turto vertė tais metais sumažėjo iki 336 072 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 17 198 Eur, trumpalaikis – 313 036 Eur, iš kurio atsargos sudarė 6 551 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 304 463 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2 022 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai padidėjo iki 266 285 Eur (visa suma – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2018 metais veikė nuostolingai ir nuostoliai siekė 112 084 Eur. Įvertinus aptartų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, pažymėtina tai, kad bendrovė iš esmės neturėjo ilgalaikio turto (2018 metų balanso duomenimis bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 17 198 Eur; nekilnojamasis turtas 2019 m. parduotas už 36 500 Eur), o trumpalaikio turto absoliučią dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Bendrovė dvejus metus iš eilės (2017, 2018 metais) veikė nuostolingai. Taigi, sprendžiant iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytų duomenų, 2018 m. gruodžio 31 d. pradelsti bendrovės įsiskolinimai (266 285 Eur) sudarė daugiau nei pusę jos turimo turto vertės (336 072 / 2 = 168 036 Eur). Iš 2019-02-28 balanso matyti, kad įmonės balansinį turtą sudarė viso 324 008 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 17 198 Eur, trumpalaikis – 306 810 Eur, iš kurio atsargos sudarė 105 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso sudarė 271 192 Eur, iš jų pradelsti įsipareigojimai sudarė 228 306,04 Eur. Tai reiškia, kad įmonė jau 2018 m. pabaigoje, o vėliausiai, kaip nurodo nemokumo administratorė, jau nuo 2019 m. vasario 28 d. buvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Drustila“ finansinė padėtis 2017 metais pradėjo blogėti, bendrovė dirbo nuostolingai ir nemokia ji tapo jau 2018 metų pabaigoje ar vėliausiai 2019-02-28, kadangi pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kad reali nekilnojamojo turto (ilgalaikio) rinkos vertė buvo didesnė nei įrašyta į UAB „Drustila“ balansą, nepaneigia teismo nustatytos išvados dėl nemokumo momento, nes įmonės nemokumui nustatyti yra reikšminga būtent į jos balansą įrašyto turto vertė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

20.       Suinteresuoti asmenys D. K. ir UAB „Dzūkijos medis“ atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, kad bendrovės nemokumą 2019-02-28 paneigia tai, kad D. K. kaip bendrovės vadovas kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir ji buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2019-05-14 nutartimi, kuri yra teisėta, galiojanti ir turi prejudicinę galią. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad yra pagrindas remtis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, jeigu teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai, paneigiantys teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytas aplinkybes, kurie leistų nustatyti bendrovės nemokumo momentą atitinkamu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 33 punktas). Nagrinėjamu atveju įmonės mokumo klausimas buvo sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo kontekste pagal duomenis, kuriuos pateikė pareiškėjas – bendrovės vadovas, iš esmės suinteresuotas civilinės bylos baigtimi. Nagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo keliamos prielaidos dėl sudarytų galimai nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų bendrovei sandorių bei galimai netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos, o šios aplinkybės yra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas ir turi esminės reikšmės bylos baigčiai. Taigi nagrinėjamoje byloje remtis Kauno apygardos teismo 2019-05-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1468-945/2019 nustatytomis aplinkybėmis (ar kitose bylose šios nutarties pagrindu atkartotomis išvadomis) nėra teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje nesutampa tiriamos ir vertinamos aplinkybės, be to, teismui yra pateikti papildomi duomenys, leidžiantys nustatyti bendrovės nemokumo momentą, todėl bendrovės nemokumo momentas negali būti nustatomas bendrovės restruktūrizavimo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktomis išvadomis.

21.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog esant įmonei nemokiai, akcininkas ir/ar direktorius kreipiasi į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nepateisina jų delsimo inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimą ir nepaneigia įmonės tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad nors buvęs bendrovės vadovas D. K. nurodo, kad 2019-02-28 bendrovė nebuvo nemoki, tačiau UAB „Drustila“ 2019-03-07 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad 2019-03-07 vykusiame bendrovės akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo siekiant gauti papildomų apyvartinių lėšų ir atstatyti bendrovės mokumą. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas, galėdamas suprasti, kad bendrovė yra nemoki, atsižvelgiant pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą turėjo pareigą inicijuoti ne restruktūrizavimo, bet bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 8 straipsnis). Kadangi pareiškimas dėl BUAB „Drustila“ bankroto bylos iškėlimo pateiktas bendrovės vadovo 2019-08-08, o bankroto byla iškelta 2019-08-29, darytina išvada, kad BUAB „Drustila“ buvęs vadovas D. K. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laiku kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir sąmoningai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį mažindamas bendrovės turtą ir didindamas įsipareigojimus kreditoriams, o vėlesnis šios įmonės bankrotas tik patvirtina šias aplinkybes.

22.       Nors nemokumo administratorė nurodo, kad iš 2019-02-28 balanse apskaitytos turto balansinės vertės (324 008 Eur) turėjo būti atimti 72 396,16 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai į bankrutuojančias skolininkes UAB „Alkor“ ir UAB „Elektroskydas“, tačiau teismas šiuos nemokumo administratorės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas sutinka, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog skolų susigrąžinimas iš bankrutuojančių debitorių yra ribotas, tačiau vien debitoriaus bankroto proceso pradėjimas neturi būti vertinamas kaip aplinkybė, dėl kurios bendrovė iš karto turėtų laikyti, kad skola nebus grąžinta. Bankroto procesas būtent ir vyksta siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus iš šiame procese sukaupto ir realizuoto įmonės turto. Aplinkybė, kad debitorius skolos negrąžins visiškai ar iš dalies, paaiškėja tik išnagrinėjus bankroto bylą iš esmės ir nustačius nepadengtus kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1771-585/2020). Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018-07-31 nutartimi BUAB „Drustila“ debitorei UAB „Alkor“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018-08-11. Vilniaus apygardos teismo 2019-01-28 nutartimi BUAB „Drustila“ debitorei UAB „Elektroskydas“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2019-02-08. Sprendimas dėl BUAB „Drustila“ debitorės UAB „Alkor“ pabaigos ir išregistravimo priimtas tik 2022-11-03, o sprendimas dėl BUAB „Drustila“ debitorės UAB „Elektroskydas“ pabaigos ir išregistravimo nėra priimtas iki šiol. Pažymėtina, kad nemokumo administratorė nepateikė duomenų, rodančių, kad jau pradėjus minėtų BUB „Drustila“ debitorių bankroto procesus, skolų grąžinimas iš karto tapo neįmanomas. Nemokumo administratorė, teigianti, kad debitorinės skolos turėjo būti nurašytos, kadangi 2019-02-28 skolų atgavimas iš debitorių nebuvo realus, turėjo įrodyti, kad atitinkamos aplinkybės iš debitorių bankroto bylų duomenų tuo metu jau buvo žinomos, tačiau tokių duomenų nemokumo administratorė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad BUAB „Drustila“ debitorių UAB „Akor“ ir UAB „Elektroskydas“ 72 396,16 Eur skolos galėjo būti įtrauktos į BUAB „Drustila“ 2019-02-28 balansą. Kita vertus, nepriklausomai, ar reikalavimai į bankrutavusias įmones UAB „Alkor“ ir UAB „Elektroskydas“ laikyti realiu ar nerealiu įmonės turtu, tai nekeičia fakto, kad UAB „Drustila“ nuo 2019-02-28 buvo nemoki. Jeigu 73 396,16 Eur sumą, kurią sudaro UAB „Alkor“ įsiskolinimas 36 420,36 Eur sumai ir UAB „Elektroskydas“ įsiskolinimas 33 382,93 Eur sumai, priskirti prie realaus UAB „Drustila“ turto, gautųsi, kad 2019-02-28 UAB „Drustila“ turto vertė buvo 325 008,00 Eur (251 611,84 Eur + 73 396,16 Eur), o pusė įmonės turto vertės buvo – 162 504 Eur. Tuo tarpu kaip jau minėta, 2019-02-28 UAB „Drustila“ pradelsti įsipareigojimai buvo 228 306,04 Eur ir viršijo pusę įmonės turto vertės. Pažymėtina, kad nustatant įmonės nemokumą 2019-02-28 dienai į debitorių sąrašą buvo įtrauktas debitorius UAB „Kortas“ su 178 987,44 Eur įsiskolinimu, todėl nepagrįsti suinteresuotų asmenų argumentai šiuo klausimu.

23.       Suinteresuoti asmenys D. K. ir UAB „Dzūkijos medis“ nurodo, kad bendrovės finansinių sunkumų priežastys buvo bendrovės debitorių UAB „Alkor“, UAB „Algraižė“, UAB „Minauga“, UAB „Murena“ ir UAB „Kortas“ bankrotai, o ne buvusio bendrovės vadovo D. K. veiksmai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018-07-31 nutartimi BUAB „Drustila“ debitorei UAB „Alkor“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018-08-11. Kauno apygardos teismo 2016-03-04 nutartimi UAB „Algraižė“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016-03-14. Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartimi UAB „Minauga“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2019-05-15 nutartimi UAB „Kortas“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2019-05-28. Kauno apygardos teismo 2009-06-30 nutartimi UAB „Murena“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2009-10-01. Teismas iš dalies sutinka su suinteresuotais asmenimis, kadangi BUAB „Drustila“ debitorių UAB „Alkor“, UAB „Algraižė“, UAB „Minauga“, UAB „Murena“ ir UAB „Kortas“ bankrotai turėjo įtakos bendrovės finansinei padėčiai (ją pablogino), tačiau teismo vertinimu, minėtų debitorių bankrotai neturėjo įtakos BUAB „Drustila“ nemokumui. Kaip jau buvo minėta, BUAB „Drustila“ debitorei UAB „Murena“ bankroto byla iškelta dar 2009-06-30, UAB „Minauga“ – 2013-11-06, UAB „Algraižė“ – 2016-03-04, o BUAB „Drustila“ nemoki tapo 2018 metų pabaigoje. UAB „Alkor“ bankroto byla iškelta 2018-07-31, tačiau BUAB „Drustila“ reikalavimas minėtai bendrovei sudarė 36 420,36 Eur, todėl sudarė nedidelę per vienerius metus gautinos sumos dalį (304 463 Eur). UAB „Kortas“ bankroto byla iškelta 2019-05-15, kai BUAB „Drustila“ jau buvo nemoki.

24.       Taigi, teismo vertinimu, byloje nustatytas aplinkybės, kad BUAB „Drustila“ nemoki tapo jau 2018 metų pabaigoje, o iš 2019-02-28 balanso bendrovės vadovas galėjo ir turėjo tai suprasti, tačiau BUAB „Drustila“ vadovas nevykdė įstatyme nustatytos pareigos laiku kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir sąmoningai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, mažinant bendrovės turtą ir didinant įsipareigojimus kreditoriams (apie tai bus pasisakyta toliau kituose nutarties punktuose), taip siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, sudaro pagrindą pripažinti UAB „Drustila“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymo

25.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

26.       Byloje nustatyta, kad BUAB „Drustila“ iki 2019-03-21 nuosavybės teise priklausė 86,91 kv. m. butas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuris 2019-03-21 tarp UAB „Drustila“ (atstovaujamos direktoriaus D. K.) ir G. J. sudaryta Buto pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas už 26 000,00 Eur kainą. Buto rinkos vertės ekspertizę atlikusi teismo ekspertė Irmanta Krikščiūnienė pateikė išvadą, kad Buto rinkos vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2019-03-21) buvo 68 600,00 Eur. BUAB „Drustila“ iki 2019-03-21 nuosavybės teise priklausė 289,45 kv. m. patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos, garažas), kurios 2019-03-21 tarp UAB „Drustila“ (atstovaujamos direktoriaus D. K.) ir T. R. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi parduotos už 10 500,00 Eur kainą. Teismo ekspertė Irmanta Krikščiūnienė Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. IK-12/2022 nustatė, kad 2019-03-21 Patalpų rinkos vertė buvo 88 100 Eur. Nurodyti UAB „Drustila“ priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo už nepagrįstai mažą kainą sandoriai, tuo metu, kai UAB „Drustila“ buvo faktiškai nemoki, yra ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai bei akivaizdu, jog jie pažeidė jos kreditorių interesus. Nėra pagrindo, kaip to deklaratyviai siekia D. K., konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, mokant atlyginimą darbuotojams, arba atsiskaityti su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla).

27.       Suinteresuotas asmuo D. K. nurodė, kad turtas buvo parduotas pagal tuo metu buvusias rinkos kainas, o parduodant įmonei priklausantį turtą rėmėsi 2019-03-12 UAB „Cre pro“ parengtomis konsultacijomis apie galimą rinkos kainą, kurioje nustatyta 26 500 Eur galima buto rinkos kaina, ir 11 300 Eur galima garažo rinkos kaina. Be to, D. K. teigimu, pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartis, veikė UAB „Drustila“ 2019-03-07 visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų pagrindu, kai akcininkai (D. K. ir S. V. T., turintys po 50 proc. balsų) kolegialiai nusprendė parduoti turtą už atitinkamą kainą. Tačiau teismas šiomis konsultacinėmis išvadomis neturi pagrindo remtis, nes jos neatitinka vertinimo dokumentų turinio bei formos, nėra turto vertinimo dokumentas, o yra tik informacinio konsultacinio pobūdžio dokumentas skirtas užsakovui. Tą pažymėjo pati turto vertintoja savo išvadoje. Konsultacinė išvada nelaikytina patikimu įrodymu. Konsultacinė išvada savo įrodomąja reikšme neprilygsta kitiems turto vertę pagrindžiantiems įrodymams, ji nelaikytina nei teismo eksperto išvada, nei turto vertinimo ataskaita. Be to, konsultacinę išvadą paneigia teismo ekspertės išvados. Teismas, įvertinęs teismo ekspertizės išvadų turinį ir jose išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog, priešingai nei UAB „Cre pro“ parengtos konsultacijos, ekspertės padarytos išvados yra logiškos, nuoseklios ir pagrįstos tyrimo duomenimis. Suinteresuoto asmens nurodyti teiginiai taip pat nėra pakankami siekiant padaryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad parduoto turto būklė jo perleidimo metu buvo bloga, o teiginiai apie turto remontui reikalingas investicijas yra itin abstraktūs ir deklaratyvūs. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, jog tikėtina, kad ši konsultacinė išvada, dėl kurios pateikimo turto vertintojas neprisiėmė jokios atsakomybės, buvo užsakyta tik tuo tikslu, kad pateisinti UAB „Drustila“ bendrovės vadovo ar jos akcininkų veiksmus. Taigi, priešingai nei tvirtina suinteresuotas asmuo, skirtumas tarp sandorio šalių nustatytos ir realiai buvusios rinkos kainos yra ne tik didelis, apie ką turėjo suprasti verslu užsiimantys asmenys, bet ir neabejotinai turėjęs įtakos (reikšmės) bendrovės kreditorių interesams, nes dar labiau pablogino nemokios įmonės finansinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta Patalpų paskirtis – garažų, nereiškia, kad jos faktiškai ir buvo naudojamos tik sandėliavimui. Byloje nustatyta, kad antro aukšto patalpose buvo įrengtos biuro patalpos, jose buvo buhalterės darbo vieta, šiame statinyje buvo registruota ir bendrovės buveinė.

28.       Be to, 2019-05-29 UAB „Drustila“ vadovas D. K. pasirašė „Medžiagų nurašymo aktą remiantis atsargų perdavimu pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DRU001982“ (toliau – Nurašymo aktas), kuriuo nurašyta medžiagų, gaminių, įrenginių, darbų už 44 963,44 Eur sumą. Šiame akte nurodytos medžiagos, gaminiai, įrenginiai, darbai, kaip atliekos (nelikvidus turtas), suinteresuoto asmens D. K. teigimu, buvo priduoti į metalo laužą supirkėjui UAB „Metal invest“. Tačiau byloje nenustatyta duomenų, kad pagal Nurašymo aktą nurašytos medžiagos, gaminiai, įrengimai, darbai buvo netinkami naudoti, juos reikėjo priduoti į metalo laužą kaip atliekas, taip pat teismui kyla abejonės ar visas šis tariamai nurašytas turtas buvo priduotas į metalo laužą (pvz. televizoriai, šviestuvai ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad buvo nurašyti netgi programavimo derinimo darbai. Nors D. K. nurodė, kad dėl įvykusios vandentiekio avarijos sandėlyje 2019-05-29 Medžiagų nurašymo akte nurodytos prekės/medžiagos buvo sulietos vandeniu ir netinkamos naudoti, tačiau tai tik jo deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Pagal UAB „Drustila“ buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kokios konkrečios medžiagos buvo nurašytos (kada jos įsigytos, ar buvo/galėjo būti panaudotos įmonės veikloje ir pan.), suinteresuotas asmuo D. K. nepateikė tinkamo pagrindimo medžiagų nurašymui. Be to, vertinant visą visumą aplinkybių, kai UAB „Drustila“ esant itin sunkioje finansinėje padėtyje (nemokumo būsenoje), objektyviais įrodymais nepagrindus tokio medžiagų nurašymo poreikio, negali būti pateisinamas tokių veiksmų atlikimas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju medžiagų nurašymas negali būti priskirtas prie darbų (veiksmų), būtinų tolimesnei įmonės veiklai vykdyti. Todėl teismas pritaria nemokumo administratorei, kad šis sandoris vertintinas kaip bloginantis jau nemokios UAB „Drustila“ finansinę padėtį ir pažeidžiantis kreditorių teises ir teisėtus interesus nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą.

29.       UAB „Drustila“ priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo už nepagrįstai mažą kainą sandoriai yra ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai, o nepagrįstai nurašant didelės vertės UAB „Drustila“ turtą buvo sumažinta įmonės turto masė, apribotos įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, pabloginta įmonės padėtis, todėl tokie veiksmai vertintini kaip įmonei ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl apgaulingo ir (arba) netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo

30.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

31.       Aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio santykį su veiksmais, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis ir kurie priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

32.       Byloje ginčo, kad UAB „Drustila“ 2019 m. kovo – rugpjūčio mėn. neapskaitė visų ūkinių operacijų, nėra. Byloje nustatyta, kad UAB „Drustila“ 2019 m. kovo – rugpjūčio mėn. dirbo darbuotojai, buvo perkamos medžiagos, samdomi subrangovai darbams atlikti (vien tik darbo užmokesčiui ir prekėms įsigyti patirtos 141 046,22 Eur sąnaudos). Tačiau veikla vykdyta tokiu būdu, kad įmonė tik patyrė veiklos sąnaudas, neapskaitant beveik jokių (išskyrus 1 120 Eur kovo mėn. UAB „Va Statyba“ ir Nacionalinis maisto ir veterinarijos vertinimo institutas, kai sąnaudos buvo 40 348,27 Eur; ir rugpjūtį 3 692,74 Eur UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua“, kai sąnaudos buvo 3 688,52 Eur) UAB „Drustila“ gautinų pajamų už atlikus darbus, suteiktas paslaugas, parduotas prekes. Taigi, iš bendrovės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, kur bendrovė atlikinėjo darbus, kokiai pinigų sumai buvo atlikti darbai, neaišku, kodėl neišrašytos sąskaitos (neaiškios gautinos pajamos). 

33.       Pažymėtina, kad pagal nemokumo administratorės turimus bei į bylą pateiktus UAB „Drustila“ dokumentus negalima nustatyti, ar pagal 2018-11-23 subrangos sutartį Nr. 2018/11-23, sudaryta tarp subrangovo UAB „Drustila“ ir rangovo UAB „VA Statyba“, užaktuotų darbų vertė ir gautų pajamų suma faktiškai atitinka realiai atliktų darbų vertę, nes yra du skirtingi tos pačios subrangos sutarties egzemplioriai su skirtingomis sumomis: i) restruktūrizavimo metmenyse buvo nurodyta, kad darbai objekte pagal 2018-11-23 subrangos sutartį yra vykdomi, kad bendra sutarties kaina yra 90 314,23, bei kad užaktuota (atlikta) darbų 52 967,66 Eur sumai; ii) nemokumo administratorės turimame tos pačios 2018-11-23 subrangos sutarties Nr. 2018/11-23 kitame egzemplioriuje yra nurodyta ženkliai mažesnė bendra darbų kaina, t. y. 56 967,66 Eur.

34.       Be to, UAB „Drustila“ vykdė elektros sistemų įrengimo paslaugų darbus, tačiau pagal bendrovės apskaitos ir kitus dokumentus negalima identifikuoti ir patikrinti šių ūkinių operacijų turinio ir realumo, t. y. buvo netinkamai nurašomos medžiagos, kadangi negalima nustatyti, į kokį būtent objektą medžiagos perkamos/priskiriamos, kur ir į kokius objektus šios medžiagos nurašytos ir ar pagrįstai nurašytos. Kadangi UAB „Drustila“ kiekvienam statybos objektui nevedė pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais“, taip pat Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto Standartų tarybos 2004-08-25 nutarimu Nr. 5 patvirtinto 25-ojo verslo apskaitos standarto III dalies nuostatas, kad „kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu“.

35.       Akcentuotina, kad suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės nepasisakė dėl pareiškimo argumentų, kuriais įrodinėjama, kad BUAB „Drustila“ apskaita buvo vedama netinkamai ir tik deklaratyviai nurodė, jog netinkamai vesta apskaita negali būti tyčinio bankroto požymiu. Suinteresuotas asmuo D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 metais galimai buvo atlikinėjami/užbaiginėjami darbai, kurie perduoti užsakovams atliktų darbų aktais iki 2019 metų, tačiau šioms aplinkybės pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, be to, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad užsakovas kaip atidus ir rūpestingas asmuo būtų priėmęs darbus, kurie vis dar nebuvo atlikti. Kita vertus, ir paties D. K. paaiškinimai abstraktūs bei yra abejotinos reikšmės.

36.       Teismo vertinimu, byloje nustatytas aplinkybės, kai iš veiklos sąnaudų matyti, jog UAB „Drustila“ 2019 m. kovo – rugpjūčio mėn. vykdė veiklą (vien tik darbo užmokesčiui ir prekėms įsigyti patirtos 141 046,22 Eur sąnaudos), tačiau per 6 mėnesius (nuo 2019-03-01 iki 2019-09-10) už darbus išrašė PVM sąskaitų faktūrų, kurių suma tik 4 812,74 Eur be PVM, t. y. iš esmės negavo jokių pajamų, o dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto (gautinų pajamų), be to dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima nustatyti, į būtent kokį objektą medžiagos perkamos/priskiriamos, kur ir į kokius objektus šios medžiagos nurašytos ir ar pagrįstai nurašytos, sudaro pagrindą pripažinti UAB „Drustila“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu.

37.       Teismo vertinimu, tokiu pažeidimu tikėtina buvo sąmoningai siekiama nuslėpti bendrovės veiklą, jos turtą ar kitas suinteresuotiems asmenims nenaudingas aplinkybes. Nemokumo administratorė, perėmusi bendrovės apskaitos dokumentus negali nustatyti, kokiuose konkrečiuose objektuose buvo patirtos nurodytos sąnaudos ir kodėl už darbus nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei kokios iš užsakovų gautinos pajamos. Byloje nustatytų aplinkybių visetas paneigia suinteresuoto asmens teiginį, kad perduotų bendrovės dokumentų pakanka nustatyti visą bankroto procesui reikalingą informaciją. Priešingą išvadą leidžiančių daryti įrodymų D. K. byloje nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pažymėtina, kad D. K. nemokumo administratorei neperdavė 2019-05-13 UAB „Drustila“ direktoriaus įsakymo ir 2019-05-13 defektinio akto dėl medžiagų nurašymo, todėl toks veikimas (slėpimas/nepateikimas) taip pat gali būti vertinamas kaip netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, kuris pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą laikomas vienu iš tyčinio bankroto požymių, taip pat neatmestina galimybė, jog šie dokumentai galėjo būti sudaryti atgaline data (suklastoti).

Dėl veiklos ir darbuotojų perkėlimo į UAB „Dzūkijos medis“

38.       Nemokumo administratorė prašė bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir tuo pagrindu, kad bendrovės veikla ir darbuotojai buvo perkelti į kitą įmonę UAB „Dzūkijos medis“.

39.       Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

40.       Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, kad vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-700-407/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).

41.       Pagal viešus www.rekvizitai.lt duomenis UAB „Dzūkijos medis“ laikotarpiu nuo 2019-09-10 iki 2019-12-31 dirbo nuo 19 iki 21 darbuotojo. Byloje nustatyta, kad pagal iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) gautus duomenis, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31 net 16 buvusių UAB „Drustila“ darbuotojų (tame tarpe vadovas) prieš šios įmonės bankrotą arba po šios įmonės bankroto buvo įdarbinti UAB „Dzūkijos medis“ (nuo 2019-05-02 iki 2019-09-10 (bankroto bylos iškėlimo) – 14 darbuotojų). Akcentuotina, kad suinteresuotas asmuo D. K., kuris nuo 1997 m. iki 2019-09-10 buvo UAB „Drustila“ vadovas bei akcininkas, nuo 2019-09-26 dirbo (direktoriaus gamybai pareigose) UAB „Dzūkijos medis“, o nuo 2021-10-29 yra UAB „Dzūkijos medis“ direktorius, be to nuo 2019-09-26 yra ir vienas iš UAB „Dzūkijos medis“ akcininkų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek UAB „Dzūkijos medis“, tiek UAB „Drustila“ vykdo veiklą tose pačiose patalpose (adresu (duomenys neskelbtini)). Pagal 2020-01-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp V. M. ir E. M. ir UAB „Dzūkijos medis“, nuomotojas perdavė UAB „Dzūkijos medis“ nuomos teise naudotis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), t. y. tas pačias patalpas, kurias UAB „Drustila“ už 77 600,00 Eur mažesne nei reali turto vertė kaina pardavė tretiesiems asmenims.

42.       Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) gautų registrų, nustatyta, kad UAB „Dzūkijos medis“ išrašė eilę PVM sąskaitų faktūrų įmonei UAB „VA Statyba“, su kuria prieš tai jokių verslo reikalų neturėjo, tuo tarpu šiuo metu likviduojama UAB „Drustila“ su ja buvo sudariusi subrangos sutartis bei keliant UAB „Drustila“ restruktūrizavimo bylą parengtuose Restruktūrizavimo plano metmenyse (21-22 lapas) nurodė, kad UAB „Drustila“ vykdo arba planuoja vykdyti darbus toliau užsakovo UAB „VA Statyba“ objektuose. Teismas sutinka su nemokumo administratore, kad UAB „Dzūkijos medis“ pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos poziciją dėl BUAB „Drustila“ veiklos perkėlimo į UAB „Dzūkijos medis“, o būtent: 1. 2018-03-13 tarp UAB „VA statyba“ ir UAB „Drustila“ buvo sudaryta Elektros ūkio eksploatacijos sutartis Nr. 2018/03-2E dėl elektros įrenginių eksploatavimo statybos aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), paslaugų kaina – 100 Eur / mėn. Sutartis turėjo galioti iki 2019-05-31. Prieš D. K. kreipiantis į teismą dėl UAB „Drustila“ bankroto bylos iškėlimo (pareiškimą teismui pateikė 2019-08-08), 2019-08-01 identiška sutartis – Elektros ūkio eksploatavimo sutartis Nr. 2019/08-01E/19, buvo sudaryta tarp UAB „VA statyba“ ir UAB „Dzūkijos medis“; 2. 2018-04-12 tarp UAB „VA statyba“ ir UAB „Drustila“ buvo sudaryta Statybos darbų rangos sutartis Nr. 2018/04/12 dėl Modernaus miego sutrikimo ir sveikatingumo paslaugų centro įkūrimo, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Drustila“ restruktūrizavimo metmenyse buvo numatyta, kad šių darbų kaina 484 077,40 Eur, atlikta darbų už 8 970,45 Eur (tikėtina, kad prieš UAB „Drustila“ bankrotą minėta sutartis buvo perrašyta, sumažinant sutarties kainą nuo 484 077,40 Eur iki 19 463,12 Eur). Prieš UAB „Drustila“ bankrotą nurodytos rangos sutarties vykdymas buvo perkeltas į UAB „Dzūkijos medis“, ką patvirtina 2019-05-20 tarp UAB „VA Statyba“ ir UAB „Dzūkijos medis“ sudaryta iš esmės identiška Statybos darbų rangos sutartis Nr. 2019/05-20/13 dėl Modernaus miego sutrikimo ir sveikatingumo paslaugų centro įkūrimo, adresu (duomenys neskelbtini), nurodant darbų kainą 474 879,48 Eur su PVM. Atkreiptinas dėmesys, kad šios naujai sudarytos sutarties 1.3 punkte taip pat nurodyta, kad rangovo UAB „Dzūkijos medis“ sąmatas paruošia pagal 2018-01-04 pasiūlyme „Dėl modernaus miego sutrikimo ir sveikatingumo paslaugų centro įkūrimo statybos darbų pirkimo“ pateiktus duomenis. Taigi, tikėtina, kad UAB „Dzūkijos medis“ iš UAB „Drustila“ perėmė darbų vykdymą adresu (duomenys neskelbtini) tomis pačiomis sąlygomis kaip šiame objekte dirbo UAB „Drustila“, t. y. toliau tęsė darbus objekte, kur prieš tai darbus atliko UAB „Drustila“; 3. 2018-11-23 tarp UAB „VA statyba“ ir UAB „Drustila“ buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. 2018/11-23, objektas – UAB „Grand SPA Lietuva“ viešbučio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrieji statybų darbai (sutarties kaina, nurodyta restruktūrizavimo metmenyse  – 90 314,23 Eur). UAB „Drustila“ atliko darbų už 52 967,66 Eur, todėl neatliktų darbų likutis 37 346,57 Eur (90314,23 Eur – 52967,66 Eur). 2019-05-20 tarp UAB „VA Statyba“ ir UAB „Dzūkijos medis“ buvo sudaryta identiška subrangos sutartis – Statybos darbų subrangos sutartis Nr. 2019-05-20-2/11 dėl darbų atlikimo (užbaigimo) tame pačiame objekte, nurodant darbų vertę su PVM 37 346,17 Eur. Tikėtina, kad šiame objekte UAB „Grand SPA Lietuva“ viešbučio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai visus darbus arba didžiąją jų dalį atliko UAB „Drustila“ (objekte dirbo ir samdyti UAB „Drustila“ pasitelkti subrangovai, tame tarpe UAB „Audiotonas“), tačiau apmokėjimą už šiuos darbus gavo UAB „Dzūkijos medis“. Tokią išvadą galima daryti dėl to, jog 2019-05-20 tarp UAB „VA Statyba“ ir UAB „Dzūkijos medis“ sudarytoje sutartyje buvo numatytas itin trumpas šių darbų atlikimo terminas (iki 2019-05-31); 2019 m. gegužės mėnesį šiame objekte faktiškai dirbo UAB „Drustila“ pasamdytas subrangovas UAB „Audiotonas“ pagal 2019-03-06 Sutartį Nr. 2792/2019; 2019-05-24 tarp UAB „Drustila“ ir UAB „Audiotonas“ buvo pasirašytas Darbų priėmimo–perdavimo aktas (prekių ir atliktų darbų vertė 7 494,01 Eur), išrašyta PVM sąskaita faktūra, tačiau už nurodytas prekes ir darbus UAB „Drustila“ neišrašė PVM sąskaitos faktūros ir negavo iš užsakovo apmokėjimo; 2019-05-31 tarp UAB „VA Statyba“ ir UAB „Dzūkijos medis“ pasirašytas atliktų darbų aktas (objektas UAB „Grand SPA Lietuva“ viešbutis (duomenys neskelbtini)), kurio vertė yra 37 346,17 Eur (be PVM), kas leidžia spręsti, jog už nurodytas prekes ir darbus apmokėjimą iš UAB „VA statyba“ gavo UAB „Dzukijos medis“; 4. 2019-01-25 Statybos darbų subrangos sutartis Nr.2019/01-25, sudaryta tarp UAB „Drustila“ ir UAB „VA statyba“ dėl darbų atlikimo pastate-dailės galerijoje adresu (duomenys neskelbtini), darbų kaina su PVM – 37 509,23 Eur. Pagal šią sutartį UAB „Drustila“ jokių darbų, kaip atliktų neįformino (neužaktavo) ir mokėjimų negavo. UAB „VA statyba“ ir UAB „Dzūkijos medis“ buvo sudaryta 2019-05-20 Statybos darbų subrangos sutartis Nr. 2019-05-20-2/11, kuria tomis pačiomis sąlygomis, įskaitant ir darbų kainą, UAB „Dzūkijos medis“ medis perėmė darbų vykdymą šiame objekte.

43.       Taigi, viena vertus, byloje nustatytos aplinkybės, jog UAB „Drustila“ darbuotojai, tame tarpe ir pats direktorius ir akcininkas D. K., perėjo dirbti į kitą veikiančią įmonę – UAB „Dzukijos medis“, kuri perėmė UAB „Drustila“ nebaigtas vykdyti ar įvykdytas sutartis, po to D. K. tapo šios įmonės darbuotoju/direktoriumi bei vienu iš akcininkų; kita vertus, teismui kylančios pagrįstos abejonės, jog UAB „Drustila“ veiklos sąnaudos (už prekes ir darbus) atiteko bankrutuojančiai įmonei, o pajamas (nepatyrus sąnaudų) tikėtina gavo UAB „Dzūkijos medis“, sudaro teismui pakankamą pagrindą pripažinti UAB „Drustila“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (pagal įtvirtintą prezumpciją). Liudytojos J. B. parodymai dėl UAB „Drustila“ darbuotojų įsidarbino UAB „Dzūkijos medis“ ar UAB „VA Statyba“ ir UAB „Dzūkijos medis“ sudarytų subrangos sutarčių aplinkybių, juos vertinant visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, esminės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, nes yra abstraktūs, ji nebuvo UAB „Dzūkijos medis“ valdymo organas, turėjęs teisę priimti sprendimus šiais klausimais.

44.       Kiti byloje dalyvavusių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-12-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020 nurodė, kad, atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslus, pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnyje (ĮBĮ 20 straipsnyje) nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose (ĮBĮ 20 straipsnio 5–8 dalyse) nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nei nagrinėjamam ginčui taikytiname ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu jokių savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pritardamas anksčiau nurodytai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, 2021-07-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 (žr. nutarties 29 punktą) ir 2021-07-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 (žr. nutarties 47 punktą) pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslą, galima teigti, jog šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus (ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalys), o, nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno ĮBĮ (JANĮ) nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotą pripažinti tyčiniu.

Dėl bylos procesinės baigties

45.       Taigi, byloje nustatytos aplinkybės dėl nutartyje nurodytų nuostolingų ir UAB „Drustila“ nenaudingų sandorių, kurie neatitiko rinkos kainų, sudarymo, nepagrįsto įmonės turto (medžiagų, gaminių, įrenginių, darbų, kaip atliekų (nelikvidaus turto) nurašymo, dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kai negalima nustatyti įmonės veiklos ir jos viso turto (gautinų pajamų), taip pat UAB „Drustila“ veiklos ir darbuotojų perkėlimas į UAB „Dzūkijos medis“ ir bendrovės vadovo nesikreipimas laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo vertinimu turėjo esminės įtakos esmingam jos turtinės padėties pablogėjimui, todėl bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto, 5 punkto ir 3 dalies 1 punkto pagrindais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

46.       Akcentuotina ir tai, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą (-us) ar sandorį (-ius), lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Taigi, teismas įvertindamas visus nemokumo administratorės nurodytus įmonės valdymo organo veiksmus (sprendimus), sprendžia, kad yra nustatyta pakankamai požymių, kurie leidžia konstatuoti, jog nemokios įmonės turtinė padėtis buvo esmingai bloginama, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

47.       Kadangi teismas įmonės bankrotą tyčiniu pripažįsta pagal ĮBĮ, nėra pagrindo nutartyje nurodyti asmens, atsakingo už tyčinį bankrotą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49.       Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorės prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas, yra pagrindas tenkinti ir jos prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, atmetant suinteresuotų asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

50.       Nemokumo administratorės atstovas prašo priteisti 3 954,41 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs pareiškėjos patirtas atstovavimo išlaidas, daro išvadą, kad pastarosios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš suinteresuoto asmens D. K..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“ bankrotą tyčiniu.

Priteisti iš suinteresuoto asmens D. K. likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Drustila“ 3 954,41 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Edvardas Paliokas