Administracinė byla Nr. eA-2240-815/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01509-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. E. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas P. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2024 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 24S46521 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. 2024 m. kovo 31 d., pareiškėjui įvažiuojant nuosavu automobiliu iš Serbijos į Kroatiją, pasienio punkte jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo uždrausta įvažiuoti į Kroatijos Respublikos teritoriją remiantis perspėjimu, patalpintu Šengeno informacinėje sistemoje. Pareiškėjas suprato, kad šis perspėjimas buvo inicijuotas Lietuvos Respublikos, nes nė vienoje iš Šengeno erdvei priklausančių Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių nebuvo nusižengęs, išskyrus Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas 2023 m. balandžio mėnesį buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos padarymo, kai 2023 m. kovo 26 d. Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte pasieniečiams pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas buvo sulaikytas, o vėliau suimtas, tačiau 2023 m. balandžio 14 d. paleistas į laisvę, sutikęs baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Atsakovo priimtas ginčijamas Sprendimas įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti pareiškėjui į ES valstybių narių teritoriją žlugdo jo verslą, varžo teisę laisvai judėti, kelia daug nepatogumų asmeniniame gyvenime. Iš esmės tai yra dvigubas nubaudimas už padarytą nusikaltimą, nes pareiškėjas jam paskirtą bausmę Lietuvos Respublikoje jau atliko.
2.2. Pareiškėjas turi stiprius asmeninius, socialinius ir ekonominius ryšius su ES (jo įmonė, įregistruota Serbijoje prekiauja su ES veikiančiomis bendrovėmis, todėl jam reikia nevaržomai judėti ES narių teritorijoje), todėl atsakovo Sprendimas įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje, yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.
2.3. Atsakovo Sprendimas neatitinka 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies a punkto sąlygų, nes pareiškėjas už padarytą veiką buvo nubaustas ir atliko 18 dienų areštą, o ne vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (SIS reglamento 24 str. 2 d. a p.).
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Migracijos departamento atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
4.1. Atsakovas gavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, t. y. 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu ir nuteisė už dokumento suklastojimą, suklastoto dokumento panaudojimą (apysunkis nusikaltimas) bei skyrė pareiškėjui 18 parų arešto bausmę. Pareiškėjui nebuvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinės vizos, jis neturėjo darbo santykių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
4.2. Pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams, kadangi viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams. Įvertinus maksimalų draudimo atvykti laikotarpį; pareiškėjo keliamą grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei; VSAT siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (5 metus); pareiškėjo padaryto nusikaltimo sunkumą; aplinkybę, kad pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta; ir tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti atvykti į kitas Šengeno valstybes; taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose; ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
4.3. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui pritaikytos priemonės yra dvigubas pareiškėjo nubaudimas už jo padarytą nusikaltimą yra nepagrįsti. Pareiškėjui taikomos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), neprilygsta priemonėms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK).
4.4. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo vardu Serbijos Respublikoje yra registruota ribotos atsakomybės bendrovė, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjui nevaržomai judėti ES narių teritorijoje. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Visuomenės ir valstybės interesas, jog Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (taip pat ir vykti į kitas ES šalis) tik tiems užsieniečiams, kurie pateikia tikrovę atitinkančius duomenis ir nesuklastotus dokumentus, yra svarbesnis už pareiškėjui (pasieniečiams pateikusio suklastotą dokumentą) nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, kuris galimai sukels nepatogumų pareiškėjui.
4.5. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi ne vien tik pateikta VSAT išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, bet ir įvertintas pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdis, kitos reikšmingos aplinkybės. Ginčijamame Sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai. Ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
6. VSAT atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
6.1. Atlikus Moldovos Respublikos piliečio P. E. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą, VSAT nustatė, jog 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas jį pripažino kaltu už apysunkį nusikaltimą (netikro dokumento panaudojimą) ir skyrė jam 18 parų arešto bausmę.
6.2. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.
6.3. Pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika (apysunkis nusikaltimas) nebuvo netyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo. Asmuo suprato ir galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes. Nors asmuo teigė, jog paduodamas nepastebėjo, kurį dokumentą pateikia pareigūnui, tačiau pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą jis vis tiek klaidino tyrėją ir teikė melagingus duomenis. Taigi galima manyti, kad tai nėra tik neatsargumas, ir vertintina, kad asmuo veikė sąmoningai, turėjo tikslą nuslėpti šioje situacijoje nepalankius faktus. Įprastai asmuo vienoje valstybėje gali turėti vieną galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Atskirais atvejais, kai asmeniui reikalingas vairuotojo pažymėjimas kitose valstybėse, t. y. keliaujantiems ir vairuojantiems tose užsienio šalyse, kurios nepriklauso ES ar Europos ekonominei erdvei, gali būti išduotas papildomas dokumentas – tarptautinis vairuotojo pažymėjimas. Šiuo atveju pareiškėjas turi galiojantį nacionalinį Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomą, galiojantį tarptautinį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip informavo Serbijos Interpolo nacionalinis biuras, Serbijoje Novi Sad mieste pareiškėjas keitimui pateikė dar vieną galiojantį, jo vardu išduotą Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, asmuo vienu metu turi du nacionalinius, galiojančius, jo vardu išduotus Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimus, o taip negali būti. Neaiškus motyvas, kodėl turint galiojančius nacionalinį vairuotojo pažymėjimą ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą reikalingas dar vienas vairuotojo pažymėjimas, kurį jis gauna Serbijoje. Toks asmens elgesys leidžia daryti prielaidą, kad jis galimai piktnaudžiauja ir naudojasi situacija norėdamas išvengti galimos atsakomybės užsienio valstybėse už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes pažeidimo padarymo metu apsunkinama dokumentų patikrinimo tarpvalstybinė galimybė, kadangi asmuo yra Moldovos pilietis, gyvenamoji vieta – Serbijoje, vairuotojo pažymėjimai išduoti Rusijos Federacijoje ir Serbijoje.
6.4. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog asmens keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali. Taigi ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
II.
7. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. E. skundą.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. VSAT, vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko Moldovos Respublikos piliečio P. E. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą ir nustatė, kad 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 2 dalį („<...> padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“) bei skyrė jam 18 parų arešto bausmę. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio „Nusikaltimas“ 4 dalį kvalifikuojama kaip apysunkis nusikaltimas, t. y. asmuo laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. kovo 26 d., iš nenustatyto asmens įsigijo žinomai netikrą dokumentą – Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su pareiškėjo asmens duomenimis ir nuotrauka. Šį dokumentą laikė bei gabeno su savimi iki tol, kol 2023 m. kovo 26 d. 01.50 val. Vilniaus r., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, vykdamas automobiliu (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respublikos teritoriją, Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte jį panaudojo, pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2023 m. kovo 29 d. specialisto išvada Nr. 109KTS-38 patvirtina, kad tirti pateiktas Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas P. E. vardu, yra netikras, jame pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra.
8.2. VSAT 2024 m. vasario 6 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 14VR-366 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai bei pasiūlė nustatyta tvarka įrašyti Moldovos Respublikos pilietį P. E. į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metams ir, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsniu, įvesti jo duomenis į centrinę Šengeno informacinę sistemą.
9. Teismas pažymėjo, kad VSAT Išvada pateikta remiantis turima informacija apie pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką – dokumento suklastojimą ir suklastoto dokumento panaudojimą (apysunkis nusikaltimas). Už tai Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 2 dalį bei skyrė pareiškėjui 18 parų arešto bausmę. VSAT, įvertinusi turimą informaciją apie pareiškėjo elgesį, t. y. dokumento suklastojimą, disponavimą suklastotu dokumentu, atsižvelgdama į Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2024 m. sausio 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13-684 „Dėl grėsmių viešajai tvarkai“ bei vadovaudamasi Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 8 punktu konstatavo, kad pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei.
10. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei aptaręs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Įstatymo, SIS reglamento, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) bei Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Tvarka) bei Tvarkos aprašo nuostatas, sutiko su išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, veikė pagal savo kompetenciją, vadovaudamasis Įstatymo, SIS reglamento, Taisyklių ir Tvarkos nuostatomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų akto panaikinimo pagrindų taip pat nėra.
11. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir nustatydamas trijų metų draudimo laikotarpį Tvarkos nuostatų nepažeidė, taip pat pagrįstai, nepažeisdamas Taisyklių 15 punkto įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
12. Teismas pažymėjo, kad skundo teiginiai, jog ginčijamu Sprendimu pareiškėjui pritaikytos priemonės yra dvigubas jo nubaudimas už padarytą nusikaltimą, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjui taikomos priemonės, numatytos Įstatyme, neprilygsta priemonėms, numatytoms BK.
13. Teismas taip pat pabrėžė, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ne pareiškėjo nurodomu SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies a punktu, kuris teigia, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme, o vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktu, kuris numato, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
III.
14. Pareiškėjas P. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pareiškėjo grėsmė viešajai tvarkai konstatuota remiantis išimtinai VSAT Išvada, neatlikus individualaus pareiškėjo padėties vertinimo ir Sprendime nepagrindus, kokiu pagrindu pareiškėjas pirmą kartą gyvenime padaryta nusikalstama veika, paskyrus mažiausia iš sankcijoje numatytų bausmių (18 parų areštą), jam visiškai pripažinus savo kaltę ir sutikus su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nesant jokių kitų duomenų apie kitus asmens baudžiamuosius / administracinius pažeidimus, indikuoja jo realią ir akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovo priimtame Sprendime bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiški konstatuoti pareiškėjo realią, akivaizdžią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjo elgesiu, charakteristika, neapsiribojant išimtinai pirmą kartą gyvenime padarytos nusikalstamos veikos faktu. Ginčo atveju toks individualus vertinimas nebuvo atliktas, o grėsmė viešajai tvarkai konstatuota formaliai.
15.2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktu, kuris numato, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, tokiu būdu gerokai praplėsdamas šio c punkto nuostatas, nes pareiškėjas buvo nuteistas Lietuvos Respublikoje tik tai 18 parų arešto bausme. Be to, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino ir tą faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas pakeitė naujai gautą Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą į nacionalinį Serbijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teikdamas, kad pareiškėjas nėra kritiškas savo elgesiui, siekdamas sušvelninti savo padėtį, teismo posėdžio metu teikė nepatvirtintus faktus, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu.
15.3. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės, galimai suvaržė pareiškėjo teisę į visapusišką ir nešališką bylos nagrinėjimą teisme.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
17. VSAT atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Iš nustatytų duomenų matyti, kad pareiškėjas vienu metu turi du nacionalinius, galiojančius jo vardu išduotus Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimus, o taip negali būti. Pažymėtina, kad praėjus 45 dienoms po paleidimo iš kardomosios priemonės – suėmimo ir turint galiojantį Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 26 d. Serbijos Respublikoje pareiškėjas vairuotojo pažymėjimo keitimui pateikia dar vieną jo vardu išduotą RF vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir gauna naują Serbijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Tokio pareiškėjo elgesio motyvai, kai turint galiojančius nacionalinį vairuotojo pažymėjimą ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, reikalingas dar vienas vairuotojo pažymėjimas, kurį jis gauna Serbijoje, nėra aiškūs. Toks asmens elgesys leidžia daryti prielaidą, kad jis galimai piktnaudžiauja ir naudojasi situacija, tikslu išvengti galimos atsakomybės užsienio valstybėse už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes pažeidimo padarymo metu apsunkinama dokumentų patikrinimo tarpvalstybinė galimybė, kadangi asmuo yra Moldovos pilietis, gyvenamoji vieta – Serbijoje, vairuotojo pažymėjimai išduoti Rusijos Federacijoje ir Serbijoje.
17.2. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios apklausos metu savo kaltės nepripažino ir pateikė melagingą versiją, t. y. neva turėtą vairuotojo pažymėjimą pametė, todėl užsisakė oficialioje vairuotojo pažymėjimo išdavimo vietoje naują ir apie jokias klastotes nieko paaiškinti negali. Tik antrosios apklausos metu kaltę pripažino, kad 2022 metų pabaigoje jis buvo Maskvoje pas pažįstamą Aleksandrą, kuris pasigyrė, kad turi labai gerą skenavimo aparatą, pasiūlė atsiųsti kokio nors dokumento nuotrauką, kad įsitikintų. Pareiškėjas nusiuntė su savimi turėto seno Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimo nuotrauką, kurią turėjo savo telefone, draugas nuėjo ir greitai sugrįžo, padavė jam vairuotojo pažymėjimą, kuris iš pirmo žvilgsnio pasirodė kaip tikras. Pareiškėjas pasijuokė, kad tikrai neblogai atrodo, ir netikrą vairuotojo pažymėjimą įsidėjo į savo piniginę ir pamiršo. Nuo to laiko dokumentas gulėjo jo piniginėje, kol 2023 m. kovo 26 d. 01.50 val. Vilniaus r., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, vykdamas automobiliu (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respublikos teritoriją, Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte šį dokumentą panaudojo, pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paduodamas nepastebėjo, kad padavė netikrą vairuotojo pažymėjimą, nors su savimi turėjo ir galiojantį, tikrą vairuotojo pažymėjimą. Nors pareiškėjas teigė, kad paduodamas nepastebėjo kurį dokumentą pateikia pareigūnui, tačiau VSAT pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas vis tiek klaidino tyrėją ir teikė melagingus duomenis. Tai leidžia manyti, kad tai nėra tik neatsargumas, ir vertintina, kad asmuo sąmoningai veikė ir turėjo tikslą nuslėpti faktus, kurie jam šioje situacijoje yra nepalankūs.
18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė praleidęs terminą, kuris nebuvo atnaujintas.
IV.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
19. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 24S46521 teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus.
21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad byloje esančių įrodymų visuma ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai arba visuomenei, todėl Migracijos departamentas, ginčijamu Sprendimu pagrįstai uždraudęs pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir nustatydamas 3 metų draudimo laikotarpį, Tvarkos nuostatų nepažeidė, taip pat pagrįstai, nepažeisdamas Taisyklių 15 punkto, įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas individualus visų reikšmingų bylai aplinkybių vertinimas, o pareiškėjo keliama grėsmė viešai tvarkai ir visuomenei konstatuota formaliai, pirmosios instancijos teismas praplėtė SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos taikymą, be kita ko suvaržė pareiškėjo teisę į visapusišką ir nešališką bylos nagrinėjimą teisme, nurodydamas, kad kiti proceso dalyviai dokumentuose išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau jie, teismo vertinimu, nėra esminiai ir nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. To pačio straipsnio 7 dalis numato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. To pačio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įskaymu pareiškėją pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 300 straipsnio „Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“ 2 dalį („<...> padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytas veikas, pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“) bei skyrė galutinę jam 18 parų arešto bausmę (sumažinęs vienu trečdalių 27 parų arešto bausmę). Asmuo laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. kovo 26 d., iš nenustatyto asmens įsigijo žinomai netikrą dokumentą – Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su pareiškėjo asmens duomenimis ir nuotrauka. Šį dokumentą pareiškėjas laikė bei gabeno su savimi iki tol, kol 2023 m. kovo 26 d. 01.50 val. Vilniaus r., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, vykdamas automobiliu (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respublikos teritoriją, Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte jį panaudojo, pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2023 m. kovo 29 d. specialisto išvada Nr. 109KTS-38 patvirtina, kad tirti pateiktas Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas P. E. vardu, yra netikras, jame pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra. VSAT 2024 m. vasario 6 d. Migracijos departamentui pateikė išvadą Nr. 14VR-366, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai bei pasiūlė nustatyta tvarka įrašyti Moldovos Respublikos pilietį P. E. į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metams ir, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsniu, įvesti jo duomenis į centrinę Šengeno informacinę sistemą.
26. Teisėjų kolegija sutinka su vertinimu, kad aptartų aplinkybių visuma, pareiškėjo pažeidimo pobūdis patvirtina, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir yra pagrindas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, šiuo aspektu Migracijos departamentas įvertino ir kompetetingos valstybės institucijos pateiktą informaciją (VSAT išvadą) (Tvarkos 37.1 p.) bei pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje (Tvarkos 37.1 p.), todėl Tvarkos nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad nors VSAT siūlė nustatyti 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, tačiau Migracijos departamentas remdamasis Tvarkos 38.1 punktu laikė proporcingu ir nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpį. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo tokio vertinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
27. Įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatytų aplinkybių visumą, teisinį reguliavimą ir su juo susijusią praktiką, teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus.
28. Taisyklių 15 punktas nustato, kad duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus, nagrinėjamu atveju mutatis mutandis ir SIS reglamente, nustatytus pagrindus.
29. SIS reglamento 24 straipsnis, reglamentuojantis perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, be kita ko, nustato: valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (SIS reglamento 24 str. 1 d.); situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (SIS reglamento 24 str. 2 d.).
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvesti į SIS, nes, prieš tai, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 išaiškino, kad, prieš į SIS įvedant perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju – Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, grindžiamas to asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui (nagrinėjamu atveju – ir viešai tvarkai), neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Prieš įvedant tokį perspėjimą, kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024).
31. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1607-1033/2023 pareiškėjui už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 18 parų arešto bausmę, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę (dirba, Lietuvos Respublikoje neteistas ir nebaustas administracine tvarka), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad pagal BK 300 straipsnio 2 dalį maksimali bausmė už tokią nusikalstamą veiką yra laisvės atėmimas iki ketverių metų. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinęs visumą aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės paskyrė minimalią bausmę. Minėtas baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikšmingos verinant pranešimo įtraukimą į SIS adekvatumą ir proporcingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo vertinimui, kad perspėjimo įtraukimas į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždraudžiant atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus, kas lemtų pareiškėjo subjektinių teisių suvaržymą visos ES mastu, yra proporcinga ir adekvati priemonė.
32. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento 2024 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 24S46521 dalis dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS yra neteisėta, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė daugiau argumentų, tačiau jie teisine prasme neesminiai, nekeičiantys padarytų išvadų, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nustačius, kad nepagrįstai sutiko su perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimu į SIS. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, Migracijos departamento 2024 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 24S46521 dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS naikinant, kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Už skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, o už apeliacinį skundą – 11,50 Eur (viso 34 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisiama viso 17 Eur žyminio mokesčio už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. E. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 24S46521 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d.sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui P. E. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Ernestas Spruogis