Civilinė byla Nr. 2A-15/2013

                                    Procesinio sprendimo kategorija 52.3                                                                                 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir                      Algirdo Gailiūno,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant atsakovo atstovams L. R., R. L., advokatei Gražinai Mauručaitienei, 

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vingida“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ,,Bega“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-413-479/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vingida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai ,,Bega“ dėl sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo, ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Vingida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas: pripažinti atsakovo UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ,,Bega“ 2008-05-26 rangos sutarties Nr. F 9B/1 nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovo 1 164 733 Lt skolą, 76 230 Lt netesybų; įpareigoti atsakovą priimti sandėlių bloko I dalies ašyse 1-15 PVC tentinį audinį, II dalies ašyse 1-29 PVC tentinį audinį ir stumdomus vartus (susideda iš dviejų uždangų), I ir II dalių sujungimo ašyse 29-33 PVC tentinį audinį su 2 vienetais stumdomų vartų ir I dalies 1 ašyje ir II dalies 1 ašyje PVC tentinio audinio galines sienas su stumdomais vartais ir sumokėti jų 234 610 Lt kainą; pripažinti susitarimą Nr. 1 prie 2008-05-26 sutarties Nr. F 9B/1 sudėtine 2008-05-26 rangos sutarties F 9B/1 dalimi, įpareigoti atsakovą priimti sandėlių bloko I dalies 55 ašies ir II dalies 29 ašies PVC tentinio audinio galines sienas su stumdomais vartais ir priteisti 165 668 Lt sumą už atliktus ir atsakovui perduotus darbus; priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-26 šalys sudarė birių-pakuotų medžiagų sandėlio statybos rangos sutartį. Darbai turėjo būti vykdomi (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas vykdė statybos darbus, atsakovas 2008-12-01 vienašališkai sutartį nutraukė. Atsakovas sutartį nutraukė nepagrįstai, nes ieškovas vykdė sutartį pagal galimybes, atliko didžiąją dalį darbų ir galėjo sutartį įvykdyti visiškai, o statybos darbų perdavimo terminų pažeidimas buvo sąlygotas ne ieškovo, o atsakovo veiksmų. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovas neturėjo būtino rangos sutarčiai įvykdyti kvalifikacinio atestato, tačiau ieškovas galėjo darbus užbaigti su subrangovų pagalba ir tai negalėjo atsakovui sutrukdyti perduoti sandėlius valstybinei komisijai. Kadangi atsakovas nepagrįstai nutraukė rangos sutartį, ieškovas negalėjo panaudoti įsigyto tento, kurio vertė 234 610 Lt ir tai yra ieškovo nuostoliai. Atsakovas rangos sutarties vykdymo metu pakeitė sandėlio projektą ir sublokuotus sandėlius nutarė atskirti. Atskiriant sandėlius ieškovas atliko darbų, kurių vertė              165 668 Lt.

Atsakovas UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas: priteisti iš atsakovo 2 261 039,75 Lt nuostolių atlyginimo; 131 277,04 Lt sumą, kuri ieškovui buvo permokėta už atliktus statybos montavimo darbus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pažeidė 2008-05-26 statybos rangos sutartį, nes praleido sutarties įvykdymo terminą ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, nes sandėliai buvo reikalingi atsakovui, atsakovas dėl praleistų terminų negalėjo tinkamai vykdyti suplanuotos veiklos. Dėl tos priežasties atsakovas vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį ir ieškovo neatliktus darbus atliko kitos įmonės. Be to, atsakovas nustatė, kad ieškovo atlikti darbai yra nekokybiški, nepateikti konstrukcijų, medžiagų atitikties sertifikatai ir atsakovui padaryta 2 261 039 Lt nuostolių. Kadangi atsakovas yra permokėjęs už atliktus darbus ieškovui 131 277 Lt, ieškovas šią sumą turėtų grąžinti.

           

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu: patenkino ieškovo ieškinio dalį dėl rangos sutarties nutraukimo, atsakovo įvykdytą vienašališką 2008-05-26 statybos rangos sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu; priteisė ieškovui iš atsakovo 696 633 Lt skolos už atliktus darbus; priteisė ieškovui iš atsakovo 234 610 Lt nuostoliams atlyginimo; įpareigojo atsakovą priimti sandėlių bloko 1 dalies ašių 1-15 tentą, 2 dalies ašių 1-29 tentą bei stumdomus vartus, 1 ir 2 dalių sujungimo ašių 29-33 tentą su 2 stumdomais vartais, 1 ir 2 ašių galinių sienų tentą bei stumdomus vartus; priteisė iš atsakovo ieškovui 6 procentų metines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą              931 243 Lt sumą, nuo 2009-03-30 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė; atmetė atsakovo priešieškinį; priteisė iš atsakovo ieškovui 13 312 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 65 Lt pašto išlaidų valstybei; įsiteisėjus teismo sprendimui, teismas nurodė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, taikytą ieškovės UAB „Vingida“ turtui pagal 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas statybos rangos sutartį nutraukė dėl esminių rangos sutarties pažeidimų – ieškovas neturėjo reikiamo kvalifikacinio atestato bei jis pažeidė sutarties įvykdymo terminus, kurie atsakovui buvo itin svarbūs. Atsakovas priešieškiniu pripažino aplinkybę, jog ieškovas laimėjo atsakovo paskelbtą konkursą dėl sandėlių bloko statybos ir su ieškovu buvo pasirašyta statybos rangos sutartis (b. l. 35, t. 1). Tai teismo manymu, įrodo, kad atsakovas pripažino, jog ieškovas gali tinkamai įvykdyti statybos darbus, turi reikiamą patirtį šių darbų atlikimui ir atsakovui buvo priimtina ieškovo pasiūlyta darbų kaina. Taip pat rangos sutartyje nėra jokių nuorodų apie tai, kad ieškovui reikia turėti kokį nors kvalifikacinį atestatą. Teismo teigimu, šios aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovas neslėpė informacijos apie ieškovo turimą kvalifikaciją ir ieškovo turima kvalifikacija nekėlė atsakovui jokių abejonių, rangos sutartis nedraudė ieškovui sudaryti sutartis su subrangovais, turinčiais reikiamą kvalifikaciją. Atsakovė statybos leidimą gavo tik 2008-11-14, nors pagal rangos sutartį darbai turėjo būti pradėti nuo sutarties sudarymo dienos 2008-05-26 ir baigti 2008-11-15. Teismas nurodė, kad tai įrodo, jog atsakovas pašalino ieškovo galimybę sudaryti sutartį su subrangovais, nes neturint statybos darbų leidimo statybos darbų atlikimas nėra galimas, ieškovas  vykdė statybos darbus nesant leidimo tik žinodamas, jog statybos leidimas bus gautas, ir siekdamas nepažeisti sutartinių įsipareigojimų. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovo pateiktame statybos darbų žurnale (b. l. 23, 24) užfiksuota, jog sandėlių statybą nuo pat pradžios, tai yra nuo sandėlių kolonų pastatymo, atliko reikiamą kvalifikacinį atestatą turinti UAB „Saprega“. Atsakovo statybos darbų prižiūrėtojo funkcijas vykdęs E. Č. teismui pripažino, jog UAB „Saprega“ tik užbaigė ieškovo neatliktus statybos darbus, sandėliai po sutarties nutraukimo su ieškove nebuvo demontuoti. Atsakovo užsakymu atlikto tyrimo išvadose UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ taip pat nurodė, kad ieškovo atlikti pagrindinių metalinių konstrukcijų montavimo darbai yra tinkami ir būtini tik dalies jau atliktų darbų trūkumų ištaisymai. Teismas sprendė, kad atsakovui nenutraukus sutarties, ieškovas galėjo užtikrinti jau atliktų darbų perdavimą reikiamą kvalifikacinį atestatą turinčiam subrangovui ir tuo užtikrinti statinių perdavimą valstybinei komisijai bei normalią jų eksploataciją. Teismas įvertino ir ieškovo nuostatą apie tai, kad 2009-04-09 ieškovas jau gavo atestatą ypatingos kategorijos statinių darbų atlikimui, atsakovas ginčo sandėlius valstybinei komisijai perdavė tik 2009-12-28, taigi atsakovei nenutraukus rangos sutarties, ieškovas galėjo perduoti atsakovui atliktus darbus nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nutraukė rangos sutartį, kai ieškovas buvo atlikęs apie 90 procentų metalinių konstrukcijų montavimo darbų ir tai pripažino atsakovo statybos darbų prižiūrėtojas E. Č.. Teismas nurodė, kad tokios apimties darbų atlikimo faktas taip pat įrodo, jog atsakovas sutiko su ieškovo atliekamais darbais, jų kokybe ir, šalims bendradarbiaujant, ieškovas galėjo tinkamai įvykdyti rangos sutartį, todėl dėl ieškovės kvalifikacijos atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti rangos sutartį.

Dėl statybos rangos sutarties terminų pažeidimo teismas nurodė, kad atsakovas byloje įrodinėja tai, kad ieškovas pažeidė sutarties įvykdymo terminus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog ieškovas pirmiausia neįvykdė savo įsipareigojimo perduoti projektinę dokumentaciją, sutrukdė atsakovui gauti statybos leidimą nedelsiant po rangos sutarties sudarymo, ieškovo vėliau pateiktą projektinę dokumentaciją paruošė nekvalifikuotas asmuo ir ši dokumentacija nebuvo tinkama. Teismo teigimu, ieškovas pagal 2008-05-26 sutartį įsipareigojo paruošti tik metalo laikančių konstrukcijų techninį ir darbo projektus, tai yra tik dalį statybos leidimui gauti reikalingų projektavimo darbų. Rangos sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovas turi turėti kvalifikacinį atestatą statybos darbų projektavimui. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad visą sandėlių projektą statybos leidimui gauti privalėjo generalinis projektuotojas UAB „Restitas“. Ieškovas pateikė teismui sandėlio konstrukcijų techninį projektą su darbo brėžiniais, kurį paruošė kvalifikacinį atestatą turinti T. T.. Projektavimo užduotį atsakovas patvirtino tik 2008-07-31. Ieškovas projektavimo darbus pagal rangos sutartį atsakovui perdavė  2008-08-04 ir jokių pretenzijų ieškovui nebuvo pareikšta. Atsakovas 2008-09-08 po projektavimo darbų atlikimo, pagal 2008-05-26 rangos sutarties 4.2 punkto nuostatas, pervedė ieškovui 315 060 Lt. Byloje yra pateiktas atsakovo 2008-10-21 nurodymas pataisyti konstrukcinės dalies projektą, o 2008-11-14 atsakovui jau buvo išduotas statybos leidimas. UAB „Restitas“ projektų vadovė O. K. patvirtino, kad ieškovės pateiktas projektas buvo pataisytas įvertinant jau atliktus darbus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog dėl projektavimo darbų atlikimo ieškovas sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovas privalėjo sandėlius perduoti iki 2008-11-15 ir tai buvo esminė sutarties sąlyga. Šalys pagal sutarties 3.2 p. susitarė sudaryti kalendorinį darbų atlikimo grafiką, tačiau toks grafikas nebuvo sudarytas. Teismas sutiko su ieškovo nuostata, kad atsakovui neturint statybos leidimo, sudaryti statybos darbų grafiką nebuvo galima. Atsakovas ieškovui nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio nuolat reiškė pretenzijas dėl to, jog ieškovas vėluoja perduoti atliktus darbus ir iki 2008-11-15 gali nesuspėti perduoti sandėlių atsakovui. Kadangi atsakovas statybos leidimą gavo tik 2008-11-14, teismo teigimu, atsakovo pretenzijos dėl sutarties termino pažeidimo yra niekinės, nes neturint statybos leidimo statybos darbai negali būti vykdomi  (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str.). Ieškovas pripažino, jog nuo 2008-11-19 nutraukė statybos darbų vykdymą, nes atsakovas nevykdė pareigos sumokėti 696 633 Lt. Tą aplinkybę, jog atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui už atliktus darbus, patvirtina atsakovo pasirašyti aktai apie ieškovo atliktų darbų vertę (b. l. 30, 31, 79, byla Nr. L2-801-479/2009). Atsakovas nurodė, kad jis sulaikė 696 633 Lt mokėjimą už atliktus darbus, nes atsakovui kilo abejonių, ar darbai yra atlikti kokybiškai. Atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus už laikotarpį nuo 2008-05-26 iki 2008-11-18 ir jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ieškovui nebuvo pareikšta. Teismas sprendė, kad atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui 696 633 Lt ir neturėjo pagrindo prievolės įvykdymo sustabdymui (CK 6.46 str. 1 d.), ieškovas turėjo teisę sustabdyti prievolės vykdymą, nes atsakovui nemokant didelės skolos sumos, ieškovas neturėjo pagrindo tęsti darbų atlikimą ir tuo didinti savo nuostolius (CK 6.46 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindų sutarčiai nutraukti dėl esminio sutarties pažeidimo ir tai yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1 164 733 Lt skolą teismas nurodė, kad byloje yra pateikta ieškovo pažyma, jog ieškovas atliko darbų, kuriuos atsakovas priėmė ir jų vertė sudaro 2 473 870 Lt (b. l. 32, byla Nr. L2-801-479/2009). Atsakovas už darbus sumokėjo 1 777 237 Lt. Šalių finansininkai apskaičiavo, kad atsakovo skola už atliktus ir jau priimtus darbus sudaro 696 633 Lt (b. l. 79, byla Nr. L2-801-479/2009). Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad buvo atlikti papildomi statybos darbai, kurių ieškovas nesuspėjo perduoti. Teismas nurodė, kad atlikti darbai pagal rangos sutarties nuostatas privalėjo būti perduodami priėmimo–perdavimo aktais, šalys paskutinį darbų perdavimą atliko 2008-11-18 (b. l. 31, byla Nr. L2-801-479/2009), ieškovas pripažino, jog nuo 2008-11-19 nutraukė statybos darbų atlikimą ir 2008-11-28 atsakovui nurodė, jog atnaujins darbų atlikimą, jeigu atsakovas sumokės 696 633 Lt skolą (b. l. 69, t. 1). Todėl teismas sprendė, kad neįrodyta, jog ieškovas nuo 2008-11-19 atliko statybos darbus (CPK 178 str.). Teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui 135 346 Lt avansinių įmokų, kurios iš ieškovo buvo priteistos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-02 sprendimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog ši suma yra avansinė įmoka ir ji nėra įtraukta į tas lėšas, kurios turi būti sumokėtos ieškovui už atliktus darbus pagal tarp šalių pasirašytas sąskaitas faktūras, taigi dėl 135 346 Lt avansinės įmokos ginčas yra išspręstas ir pakartotinai spręsti dėl šių lėšų priteisimo iš atsakovo nėra pagrindo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovui už atliktus pagal rangos sutartį darbus priteistina 696 633 Lt skola (CK 6.687 str. 1 d.).

Dėl 76 230 Lt delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovui nesumokėjus skolos, ieškovas įgijo teisę į delspinigių atlyginimą. Atsakovas paskutinę sąskaitą dėl 1 406 560 Lt sumokėjimo už atliktus darbus pasirašė 2008-11-20 (b. l. 29, byla Nr. L2-801-479/2009). Atsakovė pagal sutarties nuostatas privalėjo sumokėti už darbus per 10 dienų nuo sąskaitos faktūros bei atliktų darbų akto gavimo dienos (sutarties 4.3 p.). Rangos sutartis nuo 2008-12-01 buvo nutraukta. Teismas nurodė, kad sutarties nutraukimas atleido šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.), todėl atsakovas neprivalo mokėti delspinigių pagal rangos sutartį (CPK 178 str.).

Dėl ieškovo nuostolių atlyginimo teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentu, jog dėl neteisėto rangos sutarties nutraukimo ieškovas negalėjo panaudoti sandėlio statybai reikalingo tento, vartų, kuriuos ieškovas buvo įsigijęs, ir ieškovui padaryti 234 610 Lt dydžio nuostoliai. CK 6.221 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovas buvo įsipareigojęsi savo lėšomis įsigyti ir sumontuoti sandėlių dangą (sutarties 1.1.1 p.). Atsakovas 2008-11-06 rašte ieškovui pranešė, kad ieškovas lėtai vykdo tento uždengimo darbus, ašyse Nr. 1-27 uždėti tik du tentai iš keturių (b. l. 53, t. 1). Tai teismo manymu, patvirtina, jog atsakovas žinojo, jog ieškovas yra įsigijęs sandėlių uždengimui reikalingą tentą, ir  vienašališkai nutraukdamas rangos sutartį, privalėjo laikytis sutarčių vykdymo ekonomiškumo principo, pasiūlyti ieškovui perduoti turimą tentą, tačiau to nepadarė ir nedelsiant po vienašališko sutarties nutraukimo užsakė naujo tento gamybą, įsipareigodamas sumokėti UAB „Evereksas“           281 767,48 Lt. Atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovas ieškovui likusio turto vertės neginčija, neteisėtai nutraukė rangos sutartį, neleido ieškovui panaudoti sutarties įvykdymui reikalingas medžiagas, jos liko ieškovui, teismas sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.263 str.).

Dėl turto įgijimo be teisėto pagrindo teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentu, jog ieškovas pagal atsakovo prašymą atskyrė sandėlius, panaudojo papildomas medžiagas, o atsakovas be pagrindo atsisako sumokėti už atliktus darbus 165 668 Lt bei pasirašyti papildomų darbų sutartį. Byloje pateiktas papildomas susitarimas prie rangos sutarties, kurį atsakovas pasirašyti atsisakė (b. l. 19, 20). Įstatymas numato, jog iškilus būtinumui atlikti papildomus darbus bei padidinti darbų kainą, rangovas privalo laiku pranešti užsakovui (CK 6.653 str. 4 d.). Teismo teigimu, kadangi ieškovas projektavo sandėlių metalines konstrukcijas, ieškovas, sužinojęs apie atsakovo prašymą atskirti sandėlius, privalėjo įvertinti šių darbų kainą ir suderinti ją su atsakovu, tačiau nėra pateiktą duomenų, kad ieškovas prieš darbų atlikimą įspėjo atsakovą apie tai, jog reikės atlikti papildomus darbus ir dėl to padidės darbų kaina (CPK 178 str.). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas nesutiko su papildomų darbų apmokėjimu (b. l. 149, 154, t. 1). Teismas nurodė, kad ieškovui likę galinių sienų tentai, vartai įrodo, kad ieškovas neatliko papildomų darbų, o tik ruošėsi juos atlikti, todėl galima padaryti išvadą, kad atsakovas nesutiko su papildomų darbų apmokėjimu ir atsakovas neprivalo sumokėti ieškovui 165 668 Lt (CPK 178 str.).

Dėl atsakovo priešieškinio teismas nurodė, kad 2008-12-12 atsakovas pranešė ieškovui, kad  atsisako sumokėti ieškovui už atliktus darbus, nes atsakovas nustatė atliktų darbų trūkumus (b. l. 63, t.1). Teismo teigimu, šalių pasirašyti aktai apie atliktų darbų vertę iki 2008-11-18 (b. l. 30, 31, Nr. L2-801-479/2009) patvirtina, jog atsakovas ieškovo atliktus darbus priėmė ir pretenzijų nebuvo pareikšta, todėl atsakovas prarado teisę remtis trūkumų faktu, įvykdant pareigą sumokėti už jau priimtus darbus (CK 6.662 str. 2 d.). Atsakovas galėtų remtis trūkumų faktu, jeigu atsakovas vėliau būtų nustatęs trūkumus, kurie nėra akivaizdūs (CK 6.662 str. 3 d.). Atsakovo pateiktose UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2008-12-30 išvadose nurodyta, kad ieškovas nepateikė reikiamos statybinės dokumentacijos bei ieškovo atlikti darbai yra neužbaigti, tai yra ne visos kolonos pritvirtintos prie padų, inkarų kiekis bei jų skersmuo neatitinka reikalavimų. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2009-04-20 išvadose nurodyta apie ieškovo neatliktus darbus bei tokius trūkumus, kurie yra akivaizdūs: netinkamas antikorozinis padengimas, netinkama ir deformuota ryšių sutvirtinimo sistema. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė duomenis ne apie ieškovo darbų paslėptus trūkumus, bet duomenis apie ieškovo nepabaigtus darbus, kuriuos ieškovas būtų atlikęs, jeigu nebūtų nutraukta rangos sutartis. Teismas konstatavo, kad neatliktų darbų užbaigimas pasitelkiant trečiąjį asmenį UAB „Saprega“ ir tam išleistos lėšos negali būti įvertinamos kaip atsakovo nuostoliai, todėl atsakovo priešieškinis yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 178 str.). Atsakovas priešieškinyje taip pat nurodė, kad ieškovas pastatė 331 kv. m mažesnio ploto sandėlius, nei buvo numatyta projekte, ir atsakovui padaryta 131 277 Lt nuostolių ir rangos sutartyje nurodyta kaina turi būti sumažinta šia suma. Teismo teigimu, atsižvelgtina į tai, kad ieškovo vykdomus darbus prižiūrėjo atsakovo atstovas E. Č. ir ieškovui nebuvo pareikštos pretenzijos dėl to, kad ieškovas stato per mažo ploto sandėlius, atsakovas turi sumokėti už atliktus darbus, kuriuos jau yra priėmęs. Jeigu ieškovas dalies darbų neatliko, tai tų darbų vertė nėra atsakovo nuostoliai. Atsakovas nenurodė, dėl kokios priežasties reikia sumažinti sutartyje nurodytą statybos rangos darbų kainą 131 277 Lt, jeigu rangos sutartį atsakovas yra nutraukęs ir ieškovas nereikalauja priteisti rangos sutartimi nustatytos darbų kainos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškinis dėl 131 277 Lt priteisimo taip pat yra neįrodytas  (CPK 178 str.).

                       

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

Ieškovas UAB ,,Vingida“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovo ieškinio dalis dėl 468 100 Lt skolos ir 76 230 Lt netesybų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti atmestą reikalavimo dalį dėl 468 100 Lt skolos ir 72 463 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai; panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 165 668 Lt už papildomus darbus ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti Susitarimą Nr. 1 prie 2008-05-26 sutarties Nr. F 9B/1 sudėtine 2008-05-26 rangos sutarties F 9B/1 dalimi, įpareigoti atsakovą priimti sandėlių bloko I dalies 55 ašies ir II dalies 29 ašies PVC tentinio audinio galines sienas su stumdomais tentiniais vartais ir priteisti 165 668 Lt sumą už atliktus ir atsakovui perduotus darbus; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 468 100 Lt skolos, motyvuodamas tuo, jog ieškovas neatliko daugiau darbų nei nurodyta atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktuose. Nors rangos sutartis numatė, kad atlikti darbai privalėjo būti perduodami priėmimo-perdavimo aktais, tai nereiškia, kad ieškovui su atsakovu abipusiai pasirašytu perdavimo-priėmimo aktų jų neperdavus, o atsakovui faktiškai juos priėmus, atsakovui nekilo pareiga už juos sumokėti. Nors teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovas po 2008-11-19 statybos rangos darbų daugiau neatliko, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad prieš pat darbų sustabdymą pažyma apie atliktų darbų vertę už 2008-09-30 – 2008-11-18 laikotarpį buvo perduoti visi darbai iki darbų sustabdymo. Faktinę aplinkybę, kad 2008-11-18 pažyma nebuvo perduoti visi atlikti darbai patvirtina šalių tarpusavio susirašinėjimo raštai, kurie parodo, kad 2008-11-18 pažymos projektas atsakovui buvo pateiktas daug anksčiau, o laikotarpiu, kol atsakovas delsė jį pasirašyti, darbai buvo vykdomi toliau ir į 2008-11-18 pažymą įtraukti nebuvo. Ieškovas ketino darbus užbaigti, todėl įtraukė į 2008-11-18 pažymą tik užbaigtų etapų darbus. Taip pat aplinkybę, kad 2008-11-18 pažyma nebuvo perduoti visi atlikti darbai, patvirtina atsakovo 2008-12-10 iki sutarties nutraukimo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu priimta ir UAB ,,Vakarų regiono konsultacinis biuras“ ekspertizės akto I dalyje užfiksuota darbų dalis nepatenka į 2008-11-18 pažyma perduotus darbus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sandėlių bloko abiejų dalių atsakovui realiai perduotų darbų kaina yra 2 806 624 Lt. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pažymomis apie atliktų darbų vertę priėmė darbų už 2 473 870 Lt sumą. Todėl faktiškai atsakovo priimtų darbų vertė yra lygi 332 754 Lt.

2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 468 100 Lt skolos į skolos sumą neįtraukdamas atsakovo susigrąžintos avanso dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-02 įsakymu atsakovui buvo priteista 135 346 Lt avanso dalis. Atsakovas šią sumą susigrąžino, kuri keičia (sumažina) iki minėto teismo įsakymo išdavimo atsakovo pavedimais sumokėtą avanso sumą, kuri savo ruožtu keičia visą atsakovo už darbus sumokėtą sumą.

3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti šalių rangos sutartyje nustatytus delspinigius. Teismas nurodydamas, kad sutarties nutraukimas atleido šalis nuo sutarties vykdymo sumokant netesyba taikė CK 6.221 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai netaikė šio straipsnio 2 dalies, kurią taikyti šiuo atveju reikėjo. Taip pat teismas nepagrįstai netaikė sutartinės civilinės atsakomybės instituto normų. Pasibaigus sutartyje nustatytam terminui sumokėti už atliktus darbus, kilo pareiga sumokėti sutartyje numatyto dydžio netesybas, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas vienašališkai sutartį nutraukė. Be to, teismui pripažinus atsakovo vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, sutarties galiojimas yra atstatytas, todėl vien šiuo pagrindu teismas nepagrįstai taikė CK 6.221 straipsnio 1 dalį.

4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kad ieškovas pagal atsakovo prašymą atskyrė sandėlius, panaudojo papildomas medžiagas ir atliko papildomus darbus, o atsakovas be pagrindo atsisakė pasirašyti papildomų darbų susitarimą bei sumokėti už atliktus papildomus darbus 165 668 Lt. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas laiku neįspėjo atsakovo dėl kainos padidėjimo, todėl atsižvelgiant į CK 6.653 straipsnio 4 dalies reikalavimus, privalėjo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Ieškovui vykdant sutartį nebūtų reikėję didinti kainos, jei atsakovas nebūtų pakeitęs sutarties sąlygų. Dėl to, kad atsakovas padidino darbų apimtis, padidėjo ir darbų kaina. Šalys sudarė žodinį susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, t. y. ginčo sandėlių bloko atskyrimo, dalies jau panaudotų medžiagų pakeitimo kitomis ir papildomos kainos sumokėjimo, kurį abi šalys vykdė ir ketino įforminti raštu. Teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusiems statybos rangos teisiniams santykiams dėl papildomų darbų atlikimo taikė CK 6.653 straipsnio 4 dalį, kuri reglamentuoja situaciją, kai tarp sutarties šalių dėl papildomų darbų nėra susiformavę faktiniai statybos rangos teisniai santykiai. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas neatliko papildomų darbų, o tik ruošėsi juos atlikti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas atsakovo pageidavimu pakeitė projektinius sprendinius atskirdamas bloko sandėlius, dėl ko ginčo sandėlių bloke atsirado būtinybė įrengti dvi papildomas galines sienas (frontonus). Ieškovas suprojektavo, pagamino ir sumontavo galinių sienų metalines konstrukcijas, pagamino jų tentus, tentinius vartus, tačiau sumontuoti ir perduoti dėl neteisėto sutarties nutraukimo nespėjo. Ieškovas pakeitė sumontuotų konstrukcijų tvirtinimo elementus į nerūdijančio plieno.

Atsakovas UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ,,Bega“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš ieškovo atsakovui          1 510 548,02 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, kadangi parengiamojo teismo posėdžio metu siūlė ieškovui patikslinti savo ieškinio reikalavimus, tenkindavo ieškovo prašymus atidėti teismo posėdį, nes bendrovės direktorius yra suimtas baudžiamojoje byloje. Taip pat teismas pažeidė CPK 229 straipsnį, nes byloje buvo paskirti net keturi parengiamieji teismo posėdžiai.

2. Neteisinga teismo išvada, kad aplinkybė, jog sudarant 2008-05-26 rangos sutartį, ieškovas neturėjo darbams atlikti reikalingos licencijos ir pažeidė sutartyje nustatytą terminą, nėra esminis sutarties sąlygų pažeidimas. Sudarant 2008-05-26 rangos sutartį ieškovas neturėjo licencijos ne tik atlikti projektavimo darbus, bet ir licencijos statybos-montavimo darbų atlikimui. Tik po rangos sutarties pasirašymo atsakovas sužinojo, kad ieškovas neturi teisės rengti projektinius darbus, išaiškėjo, kad ieškovas pagal savo ruoštą laikančių metalo konstrukcijų darbo projektą, taip pat neturėdamas šiam darbui reikalingo atestato, atlikinėjo ir gaminimo bei montavimo darbus. Teismo išvada, kad ieškovas kvalifikacinį atestatą ypatingos kategorijos darbų atlikimui gavo 2009-04-09 ir galėjo perduoti atliktus darbus nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, prieštarauja Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 daliai, kurioje numatyta, kad turėti kvalifikacinį atestatą reikia prieš pradedant darbus.  Vien kvalifikacinio atestato tiek projektavimo darbams, tiek statybos montavimo darbams atlikti neturėjimas suteikė atsakovui teisę nutraukti rangos sutartį su ieškovu, nes tai esminis sutarties pažeidimas, kadangi atsakovas būtų negalėjęs statinių priduoti valstybinei komisijai.

3. Teismas nepagrįstai rangos sutartyje numatytų terminų pažeidimo nelaikė esminiu sutarties sąlygų pažeidimu. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovas 2008-08-04 perdavė atsakovui projektavimo darbus, bet ne laikančių metalo konstrukcijų techninį ir darbo projektą. Tačiau projektinė dokumentacija neatitiko įstatymo reikalavimų jau vien todėl, kad buvo paruošta įmonės, neturinčios tam tinkamo veiklos atestato. Ta aplinkybė, kad tokį atestatą turėjo UAB ,,Restitas“ nereiškia, kad visas projektas tinkamas tvirtinimui. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas pažeidė sutarties darbų atlikimo terminus, motyvuodamas tuo, jog statybos leidimą atsakovas gavo tik 2008-11-14, todėl iki to laiko statybos darbai negalėjo būti vykdomi. Leidimas statybai buvo išduotas 2008-11-14, tačiau pagal atliktų darbų aktus matyti, kad darbus ieškovas pradėjo 2008 metų birželio mėnesį. Tai įrodo, kad tiek projektavimo užduoties nebuvimas, tiek statybos leidimo nebuvimas neįtakojo nei statybos darbų pradžios, nei jų eigos ir tai neturėjo įtakos darbų pabaigimo terminui. Nuo 2008-09-03 iki 2008-11-24 ieškovui nuolat buvo reiškiamos pretenzijos dėl atliekamų darbų terminų nesilaikymo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas darbų nevykdė dėl to, kad atsakovas nemokėjo už atliktus darbus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad mokėjimas buvo sustabdytas todėl, kad ieškovas į atliktų darbų aktus pradėjo įtraukti darbus, kurie dar neatlikti arba tuos, dėl kurių nebuvo susitarta. UAB ,,Vakarų regiono konsultacinis biuras“ atlikdamas ekspertizę, nustatė, kad ieškovas yra prirašęs darbų už 131 277,04 Lt.

4. Teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 696 633 Lt sumą nurodydamas, kad ją patvirtina teismui pateikta šalių finansininkų pažyma. Teismo nurodyta pažyma negali turėti įrodomosios reikšmės, nes tarpusavio skolų suderinimo aktą pasirašė atsakovo įmonės vyr. finansininkės pavaduotoja, neturinti tam teisės. Taip pat iš minėtos sumos turėjo būti išskaičiuota 135 346 Lt dydžio nepagrįstai sumokėtas UAB ,,Vingida“ avansas, 131 277,04 Lt sumai nepagrįstai pasirašytų darbų pagal ekspertizės aktą, 315 060 Lt suma, sumokėta avansu už projektavimo darbų atlikimą. Pagal teismo sprendimą nėra aišku, už kokių konkrečiai darbų atlikimą teismas ieškovui priteisė 696 633 Lt.

5. Teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė nuostolius dėl sutarties nutraukimo. Šalių sudarytos rangos sutarties 9.2 p. buvo numatyta, kad nei viena šalis, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindo negali reikalauti iš kitos šalies padengti netiesioginių nuostolių ar praradimų. Todėl, jeigu ieškovas pagamino tentus ir vartus jau žinodamas apie atsakovo ketinimą nutraukti sutartį, tai nuostolius jis patyrė savo rizika. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tentų audinio įsigijimą, stumdomų vartų pagaminimą bei jų vertę. Ieškovo pateikti duomenys apie patirtų nuostolių dydį negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai, nes jie atspindi tik paties ieškovo įvertinimą. Taip pat teismas sprendime visiškai neaptarė sąlygų, numatytų CK 6.245 straipsnyje, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti.

6. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus. Ieškovo atliktų darbų trūkumai bei atsakovo patirtų nuostolių dydis yra nustatytas UAB ,,Vakarų regiono konsultacinis biuras“ ekspertizės išvadose. Neteisinga teismo išvada, kad atlikta ekspertizė negali patvirtinti darbų trūkumo, kadangi ją atliekant ekspertas neturėjo visų dokumentų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nutraukus rangos sutartį su ieškovu, atsakovui nebuvo perduotas statybos darbų žurnalas, medžiagų, panaudotų darbų eigoje, atitikties dokumentai, todėl ekspertui nebuvo galima pateikti šių dokumentų. Be to, patirtų nuostolių dydį teismas galėjo įvertinti ne tik pagal pateiktas ekspertizės išvadas, kurios ieškovo nebuvo nuginčytos, bet ir pagal faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus.  

Ieškovas UAB ,,Vingida“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinis, palikti nepakeistą.

Atsakovas UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ,,Bega“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

 

Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos ginčas kildinamas iš rangos teisinių santykių.

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB IfP&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K- 3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.

Byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. gegužės 26 d. sudarė rangos sutartį (civ. bylos Nr. L2-801-479/2009, b. l. 24-27), kuria susitarė atlikti atitinkamus darbus pagal užsakovo (atsakovo) užsakymą, statant birių-pakuotų medžiagų sandėlių bloką Nemuno g. 2, Klaipėdoje. Sutarties darbų kaina – 2 670 000 Lt (sutarties 2.1 p.), darbų pradžia 2008 m. gegužės 26 d., pabaiga – 2008 m. lapkričio 15 d. (sutarties 3 p.).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovui sumokėjo iš viso 1 777 237 litus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą pažymą (civ. byla Nr. L2-801-479/2009, b. l. 32) ieškovas atliko darbų už 2 473 870 litų, todėl priteisė iš atsakovo 696 633 litus, kaip skirtumą už atliktus, bet neapmokėtus darbus.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas netinkamai įvertino atliktų darbų kokybės reikalavimus ir padarė neteisingą išvadą dėl rangos sutarties nutraukimo teisėtumo ir iš to sekančių padarinių, todėl nepagrįstai atmetė priešieškinį.

 

Dėl rangovo atsakomybės už atlikto darbo kokybę

Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką - tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681-6 699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos - tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d nutartis, priimta civilinėje byloje AB IfP&C Insurance AS v. UAB „Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).

Nagrinėjamoje byloje atlikus ginčo statinio statybos darbų ekspertizę (ekspertas L. U.), ekspertas padarė išvadą, kad esant nustatytiems defektams, sandėlių bloko eksploatacija negalima (neleistina) (ekspertizės akto 243 psl.,  l. 5.2 p.).

Akivaizdu, kad toks statinys neatitinka anksčiau minėtų nuostatų, kad statybos darbai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan. Todėl, šiuo atveju, negalima vadovautis vien tik įstatymo nuostata, kad užsakovas negali remtis atliktų darbų trūkumų faktu, jei apie juos nebuvo pažymėta tinkamai priimant darbus. Nors ekspertas ir nurodė, kad UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ,,Bega“ (statytojas) galėjo nustatyti statybos darbų kiekį ir kokybę statybos darbų priėmimo metu (5.1 p.), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas siekė, bet dėl ieškovo kaltės negalėjo patikrinti darbų kokybės (būtent, plieninio strypo skersmens). Byloje yra atsakovo 2008 m. gruodžio 8 d. ieškovui rašytas prašymas (t. 1, b. l. 61), kuriame reikalaujama pateikti statyboje naudotų konstrukcijų atitikties deklaracijas. Ieškovas šio reikalavimo nevykdė, teismo posėdžiuose aplinkybės, kad atsakovas negalėjo be techninių dokumentų nustatyti naudojamų konstrukcijų kokybę, nepaneigė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl statybos rangos darbų trūkumų, yra išaiškinęs, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai;
įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija - rangovas, jeigu ko kita nenustato
statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka
normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje
nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad
jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo
arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų
kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia
specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu
atsiradusių statybos darbų trūkumų. Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB IfP&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai - apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, civilinėje byloje UAB ,,Jaukurai“ v. BUAB ,,Forslita“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais užsakovo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnis), inter alia, atitinkamai sumažinti darbų kainą.

Nagrinėjamoje byloje atlikus ekspertizę, buvo nustatyti du esminiai darbų trūkumai – kolonų padui tvirtinti naudoto plieninio strypo skersmuo neatitiko numatyto techniniame projekte (vietoj 28 mm skersmens, naudotas 25 mm skersmens strypas) ir netinkama statinio antikorozinė danga ir dėl šių trūkumų, kaip minėta, neleistina statinio eksploatacija (klausimas 5.2). Taip pat ekspertas nustatė, kad šių defektų ištaisymo kaina – 945 426,51 Lt.

Todėl teisėjų kolegija nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas neturi teisės į nuostolių, atsiradusių dėl blogos kokybės statybos darbų, atlyginimą.

Ekspertas nustatė, kad UAB ,,Vingida“ pagal rangos sutartį atliko darbų už 2 705 914,57 Lt (ekspertizės akto 241 psl., klausimas 3). Kaip minėta, atsakovo apmokėta suma – 1 777 237 Lt, trūkumų nustatyta už 945 426,51 Lt.

Įvertinus įstatymo nuostatą, jog užsakovas turi teisę trūkumų suma mažinti darbų kainą, iš ieškovo atsakovui priteistina 16 749 Lt.

Atsakovas eksperto nustatytą atliktų darbų kainą prašė sumažinti projektavimo darbų verte – 75 585,61 Lt, nurodydamas, kad už projektavimo darbus ieškovui jis neturi mokėti, nes ieškovas neturėjo projektavimo darbams būtino atestato, todėl jo atlikti darbai niekiniai ir neturi būti apmokėti. Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Iš jau minėto ekspertizės akto išvadų (237 psl.) matyti, kad  techninio projekto konstrukcijų dalį parengė projektuotojas UAB ,,Vingida“ (klausimas 1) ir kad techninį projektą galima buvo taikyti darbo projektui rengti. Be to, ekspertas atsakė, kad realiai darbai vyko tiek pagal UAB ,,Restitas“, tiek ir pagal UAB ,,Vingida“ techninį projektą (klausimas 1.1) ir kad UAB ,,Vingida“ pateikti dokumentai buvo inkorporuoti į techninį projektą (klausimas 1.2, 239 psl.). Kaip minėta, ekspertas nustatė, kad UAB ,,Vingida“ atliktų projektavimo darbų vertė yra 75 585,61 Lt, ši vertė įskaičiuota į bendrą pagal rangos sutartį atliktų darbų vertę ir dėl atsakovo nurodytų aplinkybių šia suma atliktų darbų vertės mažinti nėra pagrindo.

Taip pat atsakovas prašo atliktų darbų vertę mažinti tentinės dangos konstrukcijų gaminių pagaminimo ir atliktų montavimo darbų verte – 254 053,21 Lt.

Ekspertas, tirdamas šią statybos darbų poziciją, nurodė, kad UAB ,,Vingida“ atliko tentinės dangos konstrukcijų 80 procentų montavimo darbų (173 psl.). Nesumontuotos dangos kiekis - 1713,6 kv. m, šis kiekis atskirai neįvertintas, ekspertas nurodė, kad visos tentinės dangos pagaminimo ir 80 procentų montavimo darbų vertė yra 254 053,21 Lt. Atsakovas pripažino, kad dalis tentinės dangos buvo sumontuota. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kokiai vertei tentinės dangos buvo sumontuota ir kokia likusios pas ieškovą tentinės dangos vertė, tokio klausimo jis neprašė užduoti ir ekspertui. Todėl atsakovui nepateikus patikimų ir leistinų įrodymų atsikertant į ieškinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atlyginti jam už tentinės dangos pagaminimą ir sumontavimą yra pagrįstas ir šia suma nėra pagrindo mažinti ieškovo atliktų darbų vertę.

Paliktina nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas priimti tentinę dangą ir stumdomus vartus iš ieškovo. Patenkinus ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo ieškovui už tentinės dangos pagaminimą ir dalies dangos sumontavimą, būtų nepagrįsta šią dangą palikti pas ieškovą.

 

Dėl sutarties nutraukimo

Pagal Civilinio kodekso 6.217 straipsnio pirmąją dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio trečioji dalis numato, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2008 m. gruodžio 12 d. raštu (t. 1, b. L. 63) pranešė ieškovui, kad nuo 2008 m. gruodžio 10 d. jis nutraukia rangos sutartį. Nutraukimo priežastimis nurodė statybos darbų nekokybiškumą, darbų atlikimo terminų nesilaikymą ir atitinkamų sutarties vykdymui reikalingų dokumentų neturėjimą.

Pirmosios instancijos teismas tokį sutarties nutraukimą laikė neteisėtu, nurodydamas, jog atsakovo nurodyti sutarties pažeidimai nelaikytini esminiais ir kad ieškovas pats buvo pajėgus iki galo įvykdyti sutartį, jeigu atsakovas nebūtų jos nutraukęs.

Su tokia teismo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, nepagrįsta laikytina teismo išvada, kad rangovui reikiamo atestato neturėjimas (jei ši sąlyga nebuvo įrašyta rangos sutartyje), nėra kliūtis vykdyti statybos darbus. LR Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2009-08-31, Nr. I-1240) 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdyti ypatingų statinių statybą turi teisę asmenys, gavę Vyriausybės įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems statiniams statyti. Kad ginčo objektas buvo ypatingas statinys ir kad rangovas neturėjo atitinkamo atestato, šios aplinkybės neginčijo nei atsakovas, nei ieškovas.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal CK 6.684 straipsnį rangovas privalo statybos darbus vykdyti laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat privalo užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Senasis dvaras“ v. AB ,,Glasma LT“, bylos Nr. 3K-3-496/2010).

Minėtas Statybos įstatymo reikalavimas turėti atestatą yra imperatyvaus pobūdžio. Todėl jo neturint ir vykdant statybos darbus, neabejotinai keliama grėsmė minėtoms vertybėms – žmonių saugumui, aplinkai. Toks sutarties pažeidimas laikytinas esminiu ir suteikiančiu sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Kitu pagrindu – dėl statybos darbų terminų nesilaikymo, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat sutartis nutraukta teisėtai. Kaip minėta, sutartimi nustatytas jos įvykdymo terminas – 2008 m. lapkričio 15 d. (sutarties 3.2 p.).

Byloje yra atsakovo raštai ieškovui (t. 1, b. l.  44-58), kuriuose jis, pradedant nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. ir baigiant 2008 m. lapkričio 28 d., nuolat ragino ieškovą baigti statybos darbus ir laikytis terminų (iš viso 13 raštų). Ieškovo bendradarbiavimo su atsakovu šiuo klausimu iš bylos medžiagos nematyti. Kadangi ieškovas per papildomai nustatytus terminus darbų neatliko, atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas darbų negalėjo atlikti laiku dėl atsakovo kaltės, nes šis statybos leidimą gavo tik 2008 m. lapkričio 14 d., nėra pagrįsta. Kad statybos leidimas gautas nurodytu laiku ir kad tai buvo atsakovo pareiga, ginčo nėra. Tačiau tam, kad būtų galima gauti statybos leidimą, privaloma pateikti statinio projektą ir statinio projekto ekspertizės išvadas (Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 4 p., 5 p.). Pagal sutartį šiuos dokumentus privalėjo pateikti ieškovas (rangovas) (sutarties 1.1.1 p.). Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB ,,Vingida“ pateikus konstrukcinės dalies techninį projektą, UAB ,,Klaipėdos ekspertizė“ atliko projekto ekspertizę ir padarė išvadą, kad techninis projektas neatitinka privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų, todėl projekto negalima tvirtinti (t. 1, b. l. 96-99). Statybos darbų ekspertizę atlikęs ekspertas patvirtino, kad statytojas (UAB KJKK ,,Bega“), neturėdamas konstrukcijų dalies techninio projekto ar turėdamas tokį projektą su neigiamomis ekspertizės išvadomis, negalėjo vykdyti statybos leidimo išėmimo procedūros (klausimas 2, psl. 241).

Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl paties atsakovo kaltės (statybos leidimo nebuvimo) ieškovas numatytais terminais negalėjo įvykdyti sutarties ir konstatuoja, kad atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė rangos sutartį, todėl ši ieškinio dalis netenkintina.

 

Dėl papildomų darbų, delspinigių, kitų ieškinio reikalavimų

Ieškovas nurodė, kad atsakovo prašymu atskyrė sandėlius ir dėl to atliko darbų už 165 668 litus. Rangos sutartimi šie darbai nebuvo aptarti. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko, nurodė, kad jokių papildomų darbų ieškovo atlikti neprašė.

Ieškovas pateikė į bylą susitarimą prie 2008-05-26 rangos sutarties (t. 1, b. l. 19-20), kuriame nurodoma, kad užsakovas (atsakovas) pareiškė pageidavimą atskirti sandėlių blokus. Šis dokumentas šalių nepasirašytas, atsakovas neigia buvus tokį susitarimą, ieškovas nepateikė įrodymų, kad tokio pobūdžio susitarimas tarp šalių būtų sudarytas ar bent kad būtų vykusios derybos tarp šalių dėl tokio susitarimo sudarymo. Įstatymas numato, kad tuo atveju, jei būtina atlikti papildomų darbų ir dėl to rangovui tenka didinti darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui (CK 6.653 str. 4 d.). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad rangovas (ieškovas) būtų pranešęs apie būtinybę atlikti papildomus darbus, taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas būtų prašęs ieškovo tokius darbus atlikti. Be to, neįrodyta, kad tokie darbai apskritai buvo atlikti. Ekspertas savo išvadose nurodė, kad rangovo UAB ,,Vingida“ atliktų darbų kiekių ir vertės neatitikimas rangos sutarties sąlygoms nenustatytas, sutartimi nenumatytų darbų neatlikta (klausimas 3, 242 psl.).

Dėl paminėtų aplinkybių laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio dalis dėl papildomų darbų neįrodyta, todėl netenkintina. Taip pat teisėjų kolegija laiko teisingomis ir pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas ir argumentus dėl 135 346 litų avansinių įmokų ir 76 230 litų delspinigių nepriteisimo, su teismo motyvais sutinka ir jų nekartoja.

Sutiktina ir su teismo išvada, jog atsakovo priešieškinio dalis dėl 131 277 Lt priteisimo už 331 kv. m sumažintą pastato plotą, nepagrįsta. Atsakovas šios aplinkybės neįrodė, ieškovas jos nepripažįsta. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad rangovo UAB ,,Vingida“ atliktų pagal rangos sutartį statybos bei projektavimo dokumentuose nurodyta vertė neviršija faktiškos, prirašytų darbų nėra (klausimas 3, 242 psl.).

Apibendrinant nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrįsta ir tenkintina ieškinio dalis dėl atlyginimo už pagamintus ir iš dalies sumontuotus tentus – 254 053,21 Lt, tenkintina priešieškinio dalis dėl nekokybiškai atliktų darbų – 945 426,51 Lt, atmestina ieškinio dalis pripažinti neteisėtu rangos sutarties nutraukimą. Kadangi tentų pagaminimo ir sumontavimo vertė eksperto įtraukta į bendrą statybos darbų kainą, įvertinant atsakovo sumokėtą už rangos ir projektavimo darbus sumą (1 777 237 Lt) ir įskaitant priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovo atsakovui priteistina 16 749 Lt suma (2 705 914-1 777 237=928 677; 945 426-928 677=16 749).

 

Bylinėjimosi išlaidos

Iš dalies patenkinus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Proporcingai pareikštiems ir patenkinamiems šalių piniginiams reikalavimams iš atsakovo ieškovui priteistina 2 700 Lt žyminio mokesčio išlaidų (t. 1, b. l. 11, 43). Iš ieškovo atsakovui priteistina 200 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 77-78). Byloje buvo paskirta statinio projekto ir statinio ekspertizė, už kurios atlikimą 28 000 Lt sumokėjo atsakovas (t. 5, b. l. 105). Įvertinus patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų dalis, iš ieškovo atsakovui priteistina 4 200 Lt ekspertizės išlaidų. Atlikus šalių turėtų bei priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymus, iš ieškovo atsakovui priteisina 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovo priteistina 25 Lt, o iš atsakovo 43 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų siuntimu, valstybei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vingida“ atsakovui UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ 16 749 Lt nuostoliams atlyginti.

Įpareigoti atsakovą UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją „Bega“ priimti sandėlių bloko 1 dalies ašių 1-15 tentą, 2 dalies ašių 1-29 tentą bei stumdomus vartus, 1 ir 2 dalių sujungimo ašių 29-33 tentą su 2 stumdomais vartais, 1 ir 2 ašių galinių sienų tentą bei stumdomus vartus.

Kitą ieškovo UAB „Vingida“ ieškinio dalį bei atsakovo UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ priešieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Vingida“ atsakovui UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai „Bega“ 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Vingida“ 25 Lt, o iš atsakovo UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“  43 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų siuntimu, valstybei.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, taikytą ieškovės UAB „Vingida“ turtui pagal 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartį.

 

 

Teisėjai	Alė Bukavinienė
	Virginija Čekanauskaitė
	Algirdas Gailiūnas