Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-245/2020

                                                                     Proceso Nr. 1-01-1-21419-2019-2

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.         

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2020 m. gegužės 27 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,

nuteistajai S. T. – S., jos gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. T.-S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. T.-S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 15 d. vagystė) jai paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 16 d. vagystė) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su įsiteisėjusiais nuosprendžiais S. T.-S. paskirtomis bausmėmis. Prie griežčiausios 2019 m. lapkričio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirtos 7 (septynių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu (pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 (devyni) mėnesiai), 2019 m. lapkričio 26 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu (pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis – 9 (devyni) mėnesiai), 2019 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu (pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 (penki) mėnesiai), 2019 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu (pridėta laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 (šeši) mėnesiai) ir  S. T.-S. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytos bausmės (jų dalys), S. T.-S. atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius.

Kitų asmenų, kurių atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       S. T.-S. (toliau – S. T.-S.) 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, 2019 m. gegužės 15 d. laikotarpyje nuo 13.23 val. iki 13.30 val., būdama UAB „K.S.L.“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 35, esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą turtą – 4 vienetus skaldymo kirvių X5 „Fiskars“, bendros 252,76 eurų vertės, tuo padarydama UAB „K.S.L.“ 252,76 eurų turtinę žalą.

2.       Be to, ji, 2019 m. gegužės 16 d., laikotarpyje nuo 08.09 val. iki 08.24 val., veikdama kartu su A. M. ir E. S. iš UAB „K.S.L.“ priklausančios parduotuvės Nr. 35, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą turtą – 4 vienetus skaldymo kirvių „X25 Fiskars“, bendros 252,76 eurų vertės, tuo padarydama UAB „K.S.L.“ 252,76 eurų turtinę žalą.

3.       Apeliaciniame skunde S. T.-S. prašo ją išteisinti dėl 2019 m. gegužės 15 d. įvykdytos vagystės. Apeliantė skunde nurodo, kad minėtos vagystės ji nepadarė, o šią aplinkybę gali patvirtinti vaizdo įrašai. Nuteistoji nurodo, kad visuomet prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir teigia, kad minėto nusikaltimo ji nepadarė.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios S. T. – S. apeliacinis skundas atmetamas  

5.       Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6.       Apeliaciniame skunde nuteistoji S. T.-S. teigia, kad už vieną iš jai inkriminuotų nusikalstamų veikų (2019 m. gegužės 15 d. vagystė) ji nuteista nepagrįstai, kadangi nėra surinkta pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, o teismo išvados dėl minėto nusikaltimo grįstos tik prielaidomis. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuoja, kad tokie nuteistosios skundo argumentai nepagrįsti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamu nuosprendžiu dėl minėtos vagystės padarytos išvados pagrįstos byloje esančiais įrodymais, kuriuos, kaip matyti, pirmosios instancijos įvertino tinkamai ir atliko išsamią jų analizę, įvertindamas tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą bei BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.

7.       Pati S. T.-S. neginčija aplinkybės, kad 2019 m. gegužės 15 d. ji buvo UAB „K.S.L.“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 35, esančioje (duomenys neskelbtini), ir, kad tuo metu (laikotarpiu nuo 13.23 val. iki 13.30 val.) į prekių vežimėlį ji įsidėjo prekes. Tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas (t. 2, b. l. 21) iš kurio matyti, kad 2019 m. gegužės 15 d., parduotuvės prekių salėje nuteistoji vežasi prekių vežimėlį, 13:24:53 val. pastumia vežimėlį šiek tiek į šoną, prieina prie prekių lentynos ir 13:25:02 val. paėmusi prekę įdeda ją į vežimėlį ir stumdamasi vežimėlį bei kalbėdama mobiliuoju telefonu eina prie kitos prekių lentynos. 13:25:26 val. nuteistoji pradeda krauti kitas prekes į prekių vežimėlį. Baigusi krauti prekes ir paėjusi dar šiek tiek į šoną, 13:25:59 val. nuteistoji dingsta iš kameros matymo zonos. Iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota prekybos centro lauko prekybos zona matyti, kad 13:26:04 val. į prekybos centro lauko prekybos zoną, veždamasi prekių vežimėlį su jame esančiomis prekėmis, įeina S. T.-S., nusiveža jį iki pat galo ir dingsta iš kameros matymo zonos. 13:26:49 val. nuteistoji, kalbėdama mobiliuoju telefonu, grįžta į kameros matymo zoną, tačiau jau be prekių vežimėlio ir 13:26:58 val. ji išeina iš prekybos centro lauko prekybos zonos. Iš prekybos centro prekybos salę fiksuojančio vaizdo įrašo matyti, kad 13:27:03 val. prekybos centro salėje pasirodo S. T.-S., eina link prekybos centro išėjimo ir 13:27:12 val. dingsta iš vaizdo kameros matymo zonos. Iš vaizdo įrašo, kuriame matomas prekybos centro kasų vaizdas, matyti, kad 13:27:22 val. nuteistoji, kalbėdama mobiliuoju telefonu, praeina pro prekybos centro kasas ir 13:27:29 val. išeina iš prekybos centro. Nors nuteistosios teigimu, jai išėjus iš prekybos centro, vežimėlis su kirviais liko prekybos centro lauko prekybos teritorijoje, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šį jos teiginį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančiame vaizdo įraše nustatytas faktas, kad būtent S. T.- S. prekių vežimėlyje vežėsi kirvius, eidama į prekybos centro lauko prekybos centro teritoriją, o jai išėjus iš minėtos teritorijos, su savimi ji neturėjo nei kirvių, nei prekių vežimėlio, t. y. būtent S. T.-S. buvo paskutinis asmuo, kuris su savimi turėjo kirvius ir būtent nuo nuteistosios įėjimo į prekybos centro lauko prekybos teritoriją, nebebuvo galima nustatyti kirvių buvimo vietos. Iš byloje esančio 2019 m. gegužės 23 d. UAB „K.S.L.“ patikslinto pareiškimo dėl vagystės (t. 2, b. l. 16) matyti, kad UAB „K.S.L.“ parduotuvėje Nr. 35, esančios (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 15 d., apie 17.00 val. lauko prekybos teritorijoje buvo rastas prekių vežimėlis su jame esančiomis sodo žirklėmis ir pakuotėmis nuo „FISKARS“ kirvių. Minėtos prekės (sodo žirklės ir „FISKARS“ kirviai) buvo užfiksuoti vežimėlyje, kurį vežėsi nuteistoji S. T.-S. (t. 2, b. l. 18). Nors nuteistosios teigimu, apylinkės teismo išvados grįstos prielaidomis, tačiau apygardos teismas su tokiais jos argumentais nesutinka, priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra tikslios ir logiškos. Vien jau toks nuteistosios elgesys, kuomet ji į prekių vežimėlį įsidėjo keturis brangius kirvius bei sodo žirkles, neturėdama ketinimo minėtas prekes įsigyti ir tai, kad prekių vežimėliu nuvežė šias prekes į prekybos centro lauko prekybos teritoriją, į vietą, esančią atokiau kamerų, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistoji jau iš anksto turėjo sumanymą minėtas prekes pavogti, o jos nurodyta gynybinė įvykių versija, esą ji minėtas prekes tiesiog paliko prekybos centro lauko prekybos teritorijoje, pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyta nepagrįsta ir nelogiška. Iš byloje esančio UAB „K.S.L.“ 2019 m. gegužės 16 d. inventorizacijos akto (t. 2, b. l. 20) matyti, kad atliekant inventorizaciją buvo užfiksuotas 8 vnt. „FISKARS X25“ kirvių trūkumas. Dėl 4 kirvių vagystės, įvykdytos 2019 m. gegužės 16 d. nuteistoji savo kaltę prisipažino visiškai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismo vertinimu, byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip nuteistoji 2019 m. gegužės 15 d. dar 4 kirvius prekių vežimėliu nuveža į prekybos centro lauko prekybos teritoriją, patvirtina tą aplinkybę, kad likusius 4 kirvius, kurių trūkumas užfiksuotas minėtame inventorizacijos akte, S. T.-S. pavogė būtent 2019 m. gegužės 15 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino ir tą aplinkybę, kad tiek 2019 m. gegužės 15 d., tiek 2019 m. gegužės 16 d. įvykdytų vagysčių schemos yra analogiškos – numatytos pavogti prekės prekių vežimėliu buvo nuvežamos į prekybos centro lauko prekybos teritoriją ir iš ten jos dingo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad sumanymas kitą dieną vėl eiti į tą patį prekybos centrą vogti tų pačių daiktų bei naudojant tą pačią schemą tik dar pasitelkus bendrininkus S. T.-S. kilo po to, kai ji sėkmingai įvykdė pirmąją vagystę (2019 m. gegužės 15 d.). Ta aplinkybė, kad sekančią dieną (2019 m. gegužės 16 d.) S. T.-S. į prekybos centrą nėjo, o laukė bendrininkų prekybos centro teritorijoje, taip pat pagrįstai buvo įvertintas kaip nuteistosios siekis būti neatpažinta, kadangi dieną prieš tai, tame pačiame prekybos centre ji įvykdė tokių pat prekių vagystę. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje atliko išsamų ir visapusišką įrodymų tyrimą ir tuo pagrindu pagrįstai pripažino, kad S. T.-S., 2019 m. gegužės 15 d. UAB „K.S.L.“ įvykdė vagystę – pagrobė 4 „FISKARS X25“ kirvius, dėl ko ji pagrįstai buvo pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nuteistosios veiksmai leidžia teigti, kad ji neabejotinai suprato, jog vagia svetimą, jai nepriklausantį turtą, t. y. nuteistoji veikė tiesiogine tyčia. Ji suprato, kad ji užvaldys svetimą, jai nepriklausantį turtą, o minėto turto savininkui dėl tokių jos veiksmų kils turtinė žalą, ir savo veiksmais ji tokių padarinių siekė. 2019 m. gegužės 15 d. nuteistosios įvykdyta nusikalstama veika baigta – apeliantė užvaldė svetimą turtą, priklausantį UAB „K.S.L.“, taip įgydama galimybę neteisėtai jį valdyti ir juo naudotis bei disponuoti. Nors nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistosios gynėja teigė, kad jos ginamoji neneigia, kad turėjo ketinimą 2019 m. gegužės 15 d. pagrobti kirvius, tačiau šio ketinimo ji atsisakė, apygardos teismas tokius nuteistosios gynėjos teiginius laiko nepagrįstais, kadangi po to, kai nuteistoji prekių vežimėlį su jame esančiomis prekėmis nuvežė į prekybos centro lauko prekybos teritoriją, vėliau prekės rastos nebebuvo, buvo rastos tik kirvių „FISKARS X25“ pakuotės. Teisėjų kolegija pažymi, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką, tai asmens sąmoningas sprendimas atsisakyti tęsti pradėtą pasirengimą nusikaltimui ar pabaigti pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką. Tokį sprendimą asmuo turi priimti ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su neįveikiamomis kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą parengtinę nusikalstamą veiką, o savanoriškai. Nagrinėjamu atveju, tai, kad vaizdo įraše nuteistoji užfiksuota iš parduotuvės išeinanti be kirvių, negali būti laikoma atsisakymu pabaigti nusikalstamą veiką, kadangi, kaip jau aptarta aukščiau, S. T.- S. buvo paskutinė, kuri turėjo pavogtas prekes, o prekybos centro lauko prekybos teritorijoje buvo rastos tik minėtų prekių pakuotės.

8.       Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikdamas įrodymų tyrimą BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismo padarytos dėl S. T.-S. 2019 m. gegužės 15 d. įvykdytos vagystės yra logiškos ir pagrįstos, byloje nėra šioms teismo išvadoms prieštaraujančių įrodymų. Nuteistosios skundo argumentai nepagrįsti, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. paliekamas nepakeistas, o S. T.-S. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

           nuteistosios S. T.-S. skundą atmesti.

     Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną. 

Teisėjai                             Kęstutis Dargužis

                                                         Danguolė Šiugždinytė 

                                                                              Jurga Vasiliauskienė