Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-238/2020

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39209-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Linai Kopštalytei, Indrei Vitkutei, 

dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,

nuteistajam E. S., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta bausmė – 15 MGL dydžio (750 Eur) bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. S. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 00.45 val., (duomenys neskelbtini), prie 24 numeriu pažymėto namo, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato RS vyr. tyrėjai S. B. ir vyr. patruliui M. T. sustabdžius automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su velkama priekaba „Tauras“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, būdamas prie tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) davė 20 eurų, t. y., mažesnės negu 1 MGL vertės, kyšį už valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą, t. y. atsilygino už tai, kad policijos pareigūnai nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, jog E. S. vairavo ne jam priklausantį transporto priemonių junginį, nepateikė reikalingų dokumentų, priekabai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. 

2.       Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis E. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1.                      Teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, nesivadovaudamas ir nevertindamas įrodymų viseto, nepateikdamas motyvuotų argumentų, kodėl nuteistojo parodymai buvo atmesti, tiesiog formaliai jo parodymus įvertino kaip gynybinę versiją. Teismui pakako, kad tokias aplinkybes, kokios nurodytos kaip nusikalstamos veikos požymiai, įvardijo pareigūnai, nors jų parodymai yra prieštaringi ir jų nepatvirtina jokie byloje esantys ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.

2.2.                      Nurodo, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytos įstatymo normos. Apylinkės teismo nuosprendyje išvardinti visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau nei viename šių veiksmų protokole nėra užfiksuota jokių duomenų, kad jis (nuteistasis) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinimo pagrįstumo, išimtinai vadovavosi tik liudytojų S. B. ir M. T. parodymais, kuriuos teismas įvertino kaip nekeliančius abejonių, nes yra neprieštaringi, nuoseklūs ir jie nėra linkę apkalbėti nuteistojo ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

2.3.                      Liudytojas M. T. nurodė, kad jis nematė, kaip atsirado pinigai. Liudytoja S. B. nurodė, kad jis (nuteistasis) atsidaręs piniginę, padėjo pinigus ant M. T. kojų, pasakydamas „čia jums ant pietų“. Po to, jie pasakė: „ar supranti, ką čia darai“. Tokie liudytojos S. B. parodymai prieštarauja byloje esančiam vaizdo įrašui, iš kurio matyti, kad ji pinigus pamatė tik tada, kai juos liudytojas M. T. padėjo tarp sėdynių. Tada ji pasakė: „dabar tau viskas“. Daugiau jokių žodžių ši liudytoja nepasakė.

2.4.                      Skunde nurodo, kad jis nuteistas už tai, kad davė kyšį už valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą, t. y. atsilygino už tai, kad policijos pareigūnai nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, jog jis vairavo ne jam priklausantį transporto priemonių junginį, nepateikė reikalingų dokumentų, priekabai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Jeigu ir būtų tai padaręs, tai atsakomybė pagal BK 227 straipsnį nekyla. Pagal tokią kaltinimo formuluotę patys pareigūnai padarė teisės pažeidimą. Be to, nuteistojo vairuotą transporto priemonių junginį, kurio priekabai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, jie toliau leido vairuoti nuteistojo iškviestam vairuotojui, nors pagal teisės aktus, draudžiama dalyvauti eisme transporto priemonei be privalomosios techninės apžiūros. Dėl tokių pareigūnų veiksmų nebuvo atliktas joks tyrimas, o tai duoda pagrindo teigti, kad ir jo (nuteistojo) veiksmuose nebuvo nieko neteisėto. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo gynėjas Rimantas Bučma prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Darius Dziegoraitis prašė apeliacinį skundą atmesti.

4.       Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

6.       Nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad bylos duomenimis yra nustatyti faktai, kurių neginčija ir pats kaltinamasis E. S., o būtent tai, kad jis vairavo transporto priemonę „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su velkama priekaba „Tauras“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 00.45 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir apie juos perspėjo E. S., kuris prašė pareigūnų jį paleisti ir nebausti. Teismas laikė gynybine versija kaltinamojo paaiškinimus, kad jis nedavė jokio kyšio policijos pareigūnams, o jam stovint prie policijos pareigūnų automobilio ir dedantis teises į piniginę, iš jos iškrito 20 Eur kupiūra, kuri nukrito prie pareigūno. Teismas nurodė, kad šią E. S. versiją paneigė byloje surinkti įrodymai. Būtent, liudytoja S. B. patvirtino, kad stovėdamas prie atidarytų tarnybinio automobilio durų, iš vairuotojo pusės, E. S. išsitraukė piniginę, ją atsidarė ir iš jos ištraukęs 20 Eur kupiūrą, ją padėjo sėdinčiam kolegai M. T. ant kojos, pasakęs „čia jums pietums“. Liudytojas M. T. patvirtino, kad patikrinus dokumentus, jis padavė teises E. S., o atsisukęs pamatė, kad padėtas 20 Eur banknotas ant jo kairės kojos. Paklausus, kas čia yra, asmuo sakė, kad „čia jums pietums už tai, kad paleidžiat“. Tą pasakymą „ant pietų“ ir pinigus, jis suprato kaip kyšio davimą, nes tai buvo akivaizdu. E. S. pinigai negalėjo iškristi, matėsi, kad asmens piniginė buvo uždaryta, kaltinamasis stovėjo pusės metro atstumu nuo jo, kaltinamojo piniginė, rankos nebuvo viduje automobilio. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti liudytojų S. B. ir M. T. parodymais, kurie yra neprieštaringi, nuoseklūs ir byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareigūnai būtų linkę apkalbėti kaltinamąjį ar kitaip būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Minėtus liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teisiamajame posėdyje peržiūrėto įvykio metu užfiksuoto vaizdo įrašo turinys atskleidžia, kad kaltinamasis E. S. ima teigti apie iškritusius pinigus tik po to, kai pareigūnas išlipo iš tarnybinio automobilio, siekdamas šį laikinai sulaikyti. Teisiamojo posėdžio metu E. S. nurodė, kad jis gal pasakė „nieko blogo nenorėjau, neforminkit”, tačiau kodėl taip pasakė, paaiškinti negalėjo. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog sustabdytos transporto priemonės vairuotojas E. S., įvykio metu, iš tikrinančių pareigūnų nebuvo gavęs leidimo pasišalinti. Įvykio metu E. S. buvo atiduotas tik vairuotojo pažymėjimas. Todėl teismas kritiškai vertino kaltinamojo E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog pareigūnai jį paleido. Teismas darė išvadą, jog E. S. turėjo motyvą duoti kyšį policijos pareigūnams. Teismas vertino tą aplinkybę, kad byloje esantys duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas darė išvadą, jog kaltinamasis suvokė, jog davė 20 Eur kyšį policijos pareigūnams. 

7.       Taigi, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino E. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227

8.       Nors apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis išvadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus, kuriais remiantis atmeta nuteistojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu užimtą gynybinę poziciją, pagrindė išvadas dėl E. S. nusikalstamos veikos byloje esančiais tokiai išvadai padaryti pakankamais įrodymais, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje. Esminių BPK pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta. 

9.       Byloje nėra ginčo dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, susijusių su įvykio vieta, faktu, jog E. S. 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 00.45 val. vairavo transporto priemonių junginį su priekaba ir sustabdžius policijos pareigūnams jis nepateikė transporto priemonės ir priekabos registracijos liudijimų, privalomo civilinio draudimo, valstybinės techninės apžiūros ir priekabai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, už ką jam ir buvo surašytas protokolas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, jis nubaustas 30 Eur bauda, kuri sumokėta. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos R. A. parodymai.

10.       Byloje nustatyta, kad Policijos pareigūnai S. B. ir M. T. tą vakarą (naktį) – 2019 m. rugsėjo 12 d. patruliavo (duomenys neskelbtini) miestelyje ir pastebėjo transporto priemonę su priekaba, kurioje buvo talpa ir jiems kilo įtarimas, todėl minėtą transporto priemonę sustabdė. Šiems policijos pareigūnams E. S. davė 20 Eur kyšį.

11.       Apeliantas prašo jį išteisinti nesant subjektyviosios jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo pusės – tiesioginės tyčios, tvirtindamas, jog pinigų patruliams nedavė, o 20 Eur kupiūra jam (E. S.) iškrito iš piniginės, kuomet dėjosi policijos pareigūno atiduotus dokumentus ir šiais veiksmais nesiekė papirkti policijos pareigūnų, kad šie nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo už padarytus administracinius nusižengimus. Tokios pačios versijos nuteistasis laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Tokią apelianto nurodytą įvykių versiją pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, vadovaudamasis ir įvertinęs liudytojų S. B. ir M. T. parodymus.

12.       Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog iš esmės pagrindiniai tiesioginiai E. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, pagrindžiantys įrodymai yra būtent policijos pareigūnų S. B. ir M. T. parodymai, kurie nesutampa su nuteistojo duotais parodymais dėl tų aplinkybių, kurios yra esminės sprendžiant apie nuteistojo tyčios turinį. Natūralu, jog E. S., neigdamas savo kaltę padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, jis aiškina aplinkybes sau palankia linkme. 

13.       Nors pirmosios instancijos teisme apklaustas apeliantas kategoriškai neigė davęs pinigus policijos pareigūnams, tvirtino, kad jam stovint prie policijos pareigūnų automobilio ir dedantis teises į piniginę, iš jos iškrito 20 Eur kupiūra, kuri nukrito prie pareigūno M. T., tačiau šį aiškinimą paneigė tiesiogiai įvykyje dalyvavę asmenys (policijos pareigūnai). Liudytoja apklausta S. B. parodė, kad stovėdamas prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, iš vairuotojo pusės, jis (E. S.) išsitraukė piniginę, ją atsidarė ir iš jos ištraukęs 20 Eur kupiūra, ją padėjo sėdinčiam kolegai M. T. ant kojos, sakydamas „čia jums ant pietų“. Be to, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. T. nurodė, kad patikrinęs dokumentus, jis juos atidavė E. S. ir atsisukęs pamatė, kad ant jo kairės kojos padėta 20 Eur kupiūra, taip pat patvirtino, kad sėdėjo vairuotojo vietoje, prasidaręs duris. Duodamas parodymus M. T. nurodė, kad jo (E. S.) paklausus „kas čia yra?“, asmuo atsakė „kad čia jums už tai, kad paleidžiat, ant pietų“. Liudytojas M. T. patvirtino aplinkybę, kad pinigai E. S. negalėjo iškristi, nes pareigūnas matė, kad asmens piniginė buvo uždaryta, pasakymą „ant pietų“ ir pinigus policijos pareigūnas suprato kaip kyšio davimą.

14.       Įvertinęs liudytojų policijos pareigūnų S. B. ir M. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat tarnybinius pranešimus bei akistatų protokolų tarp liudytojos S. B. ir E. S., ir tarp liudytojo M. T. ir E. S., turinius, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog liudytojai S. B. ir M. T. apklausiami tiek liudytojais, tiek akistatų su nuteistuoju metu bei surašinėdami tarnybinius pranešimus, nuosekliai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes dėl kyšio davimo. Tuo tarpu, pagrindo abejoti nei liudytojo M. T., nei liudytojos S. B. parodymų teisingumu, teismas nenustatė. Kaip minėta anksčiau, abu šie liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, kad liudytojai siektų apkalbėti apeliantą, duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, jog liudytojo M. T. parodymais jo kaltė negali būti grindžiama, kadangi šis asmuo yra suinteresuotas, be to, jo parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi, teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutikti negali. Pažymėtina, jog apeliantas skunde nurodydamas, jog policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nekonkretizuoja konkrečių duomenų, kuo pasireiškia jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, būtų šališki ir neobjektyvūs, pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nemato ir apygardos teismas. Vien tai, kad šie liudytojai yra policijos pareigūnai, kurių tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų pagrindu E. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pakankamo pagrindo netikėti ir nesivadovauti jų duotais parodymais. Tuo tarpu E. S. keliamos versijos (pinigai iškrito) nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Nuosprendyje nurodyti motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo vadovautis ne nuteistojo E. S., o policijos pareigūnų parodymais, pagrįstumą. Todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad E. S. nusikalstama veika atitinka BK 227 straipsnio 4 dalį, jis nuteistas pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti priimtą nuosprendį.

15.       Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

16.       Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

17.       Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir nesudarė pagrindo jomis abejoti, todėl nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. vasario 18 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai         Kęstutis Dargužis

        Danguolė Šiugždinytė

        Jurga Vasiliauskienė