Civilinė byla Nr. e2-981-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01709-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą ir prašymą dėl atskirojo skundo patikslinimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio
15 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti sustabdymo uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ restruktūrizavimo byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi, patenkinęs uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ direktoriaus V. Š. pareiškimą, iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą, bendrovės nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Valnetas“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 21 d.

2020 m. balandžio 1 d. restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Iviltra“ direktorius kreipėsi į restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą su prašymu sustabdyti termino restruktūrizavimo plano projekto teismui pateikti skaičiavimą nuo 2020 m. kovo 16 d., kai buvo paskelbtas karantinas, atnaujinant jo skaičiavimą nuo karantino pabaigos.

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pagal pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 14 straipsnio 5 dalį, RUAB „Iviltra“ dalyvių ir kreditorių patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas teismui turėtų būti pateiktas iki 2020 m. liepos 21 d. Tačiau atsižvelgiant į šalyje susiklosčiusią situaciją, Vyriausybei dėl COVID-19 paskelbus karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val., dėl to apribojus susitikimų su užsienio ir Lietuvos kreditoriais bei skolininkais, taip pat galimais investuotojais galimybes bei įstaigų darbą nuotoliniu būdu, nustatyto 6 mėnesių termino paruošti išsamų ir pagrįstą restruktūrizavimo plano projektą bei teisės aktų nustatyta tvarka pateikti jį įvertinti akcininkams bei kreditoriams ir gauti jų pritarimą neužtenka. Labiausiai tikėtina, jog karantinas bus pratęstas ir vėliau, todėl šiuo metu nėra galimybės prognozuoti šių nenumatytų kliūčių pasibaigimo terminų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi prašymą atmetė.

Teismas išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo nuostatos taikomos asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus nagrinėjamam atvejui nereikšmingas išimtis. Todėl restruktūrizavimo plano pateikimas nagrinėjamoje restruktūrizavimo byloje turi vykti pagal JANĮ nuostatas. Juridinio asmens dalyvių ir kreditorių patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas teismui turėtų būti pateiktas iki 2020 m. gegužės 21 d. (JANĮ 110 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas procesinio termino restruktūrizavimo planui pateikti neprašo pratęsti ir nepateikė įrodymų, kad įvykdytos JANĮ 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos plano projekto pateikimo teismui termino pratęsimo sąlygos. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė sustabdyti nepasibaigusį procesinį terminą. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios trukdo laiku pateikti restruktūrizavimo planą.

III.                      Atskirojo skundo, atsiliepimo į jį bei pareiškimo argumentai

Pareiškėjas V. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį bei, patenkinus pareiškėjo prašymą, sustabdyti termino restruktūrizavimo plano projektui teismui pateikti skaičiavimą nuo 2020 m. kovo 16 d., kai buvo paskelbtas karantinas, atnaujinant jo skaičiavimą nuo karantino pabaigos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas dar prieš įsigaliojant JANĮ, t. y. 2019 m. lapkričio 26 d. JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3-4 punktuose nustatytos šio įstatymo taikymo išimtys, susijusios būtent su restruktūrizavimo plano rengimu ir tvirtinimu. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad restruktūrizavimo plano pateikimas turi vykti pagal JANĮ nuostatas, JANĮ 155 straipsnio 1 dalį aiškino pernelyg siaurai bei nepagrįstai neatsižvelgė į joje įtvirtintas išimtis.

1.2.                      Jeigu nutartis iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą būtų įsiteisėjusi iki JANĮ įsigaliojimo, pareiškėjo pareiga pateikti restruktūrizavimo plano projektą teismui būtų nustatoma pagal ĮRĮ nuostatas, t. y. per 6 mėnesius, ko pareiškėjas ir tikėjosi, numatė bei pagal tai vertino savo galimybes, teikdamas prašymą teismui. Tačiau Vilniaus apygardos teismui pratęsus ĮRĮ
7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą nutarčiai iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, tokia nutartis buvo priimta jau įsigaliojus JANĮ. Teisės aktų reikalavimais negali būti leidžiama tokia dviprasmiška ir nuo pareiškėjų veiksmų nepriklausanti neapibrėžta situacija, kai kelių dienų skirtumu vienoms restruktūrizuojamoms įmonėms taikomas 6 mėnesių terminas restruktūrizavimo plano projektui teismui pateikti, o kitoms – 4 mėnesiai. Atitinkamai, pareiškėjui kreipusis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, terminas pateikti teismui restruktūrizavimo plano projektą turėtų būti nustatomas pagal ĮRĮ, o ne JANĮ reikalavimus. 

1.3.                      Iškėlęs bendrovei restruktūrizavimo bylą, 2020 m. sausio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatė kreditoriams 45 dienų nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą RUAB „Iviltra“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti, t. y. taikė ĮRĮ įtvirtintą terminą kreditorių finansiniams reikalavimams pateikti. Tokia savo nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas leido pareiškėjui pagrįstai manyti, jog nagrinėjamoje byloje atsirandančioms asmenų teisėms ir pareigoms bus taikomos ĮRĮ nuostatos.

1.4.                      2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 207 dėl COVID-19 visoje šalyje yra paskelbtas karantinas, o koronaviruso grėsmė atitinka nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę. Nors nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), nei ĮRĮ ar JANĮ nereglamentuoja terminų sustabdymo pagrindų dėl nenugalimos jėgos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnį, reglamentuojantį nenugalimos jėgos aplinkybę, sutarčių teisėje šalys yra atleidžiamos nuo atsakomybės už sutarties įvykdymą, jeigu sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. Atitinkamai, įvertinus iki šiol šalyje nebuvusią situaciją, vadovaujantis esminiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, kliūčių, kurios trukdytų teismui sustabdyti ir procesinio termino skaičiavimą, nėra.

1.5.                      Iki šiol nežinoma, kiek laiko nenumatytos aplinkybės tęsis (atskirojo skundo ruošimo metu karantinas pratęstas iki balandžio 29 d.). Termino restruktūrizavimo plano projektui pateikti pratęsimas, neturint duomenų apie nenumatytų aplinkybių tęstinumą, neišspręstų klausimo esmės, kadangi negalima objektyviai nustatyti, kuriam laikotarpiui šį terminą pratęsti. Atitinkamai, prašymai dėl termino pratęsimo būtų teikiami pakartotinai, neišsitenkant į teisės aktais reglamentuojamą maksimalų terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti, tokiu būdu apsunkinant teismo darbą. 

1.6.                      Nemokumo administratorės prašymas teismui patvirtinti RUAB „Iviltra“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą buvo pateiktas tik 2020 m. balandžio 17 d., t. y. pareiškėjo prašymo dėl termino skaičiavimo stabdymo teikimo metu kreditorių finansiniai reikalavimai ne tik nebuvo patvirtinti, bet net ir nebuvo pateikti teismui tvirtinti. Todėl dabartinėje situacijoje pareiškėjas net neturėjo jokios objektyvios galimybės gauti kreditorių sutikimo dėl kreipimosi į teismą, t. y. pasinaudoti JANĮ 110 straipsnio 2-3 dalių nuostatomis, kad būtų pratęstas terminas restruktūrizavimo plano projektui pateikti. 

RUAB „Iviltra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį patenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį bei, patenkinus pareiškėjo prašymą, sustabdyti termino restruktūrizavimo plano projektui teismui pateikti skaičiavimą nuo 2020 m. kovo 16 d., kai buvo paskelbtas karantinas, atnaujinant jo skaičiavimą nuo karantino pabaigos. Atsiliepime pritariama atskirojo skundo argumentams bei papildomai nurodoma:

1.7.                      Nors JANĮ 110 straipsnio 1 dalis įtvirtina 4 mėnesių terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti teismui, tačiau prieš tai šiam projektui turi pritarti tiek juridinio asmens dalyviai, tiek kreditoriai. Nagrinėjamu atveju šioje restruktūrizavimo stadijoje, t. y. iki 4 mėnesių termino suėjimo likus 3 savaitėms, dėl didelio kreditorių skaičiaus dar net nėra patvirtinti kreditorių reikalavimai teisme. Atitinkamai pagal JANĮ reikalavimus šaukti kreditorių susirinkimą, suteikiant jiems galimybę susipažinti su restruktūrizavimo plano projektu bei pateikti savo pastabas, net nėra įmanoma. Todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti JANĮ nuostatos, susijusios su restruktūrizavimo projekto pateikimo teismui termino skaičiavimu.

1.8.                      2020 m. balandžio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui taikymo įstatymas Nr. XIII-2861, kurio 3 straipsnyje įtvirtina, jog juridinių asmenų nemokumo įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 mėnesių termino skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Taigi įstatymo leidėjas, įvertinęs paskelbto karantino pasekmes juridinių asmenų nemokumo procesams, numatė galimybę stabdyti terminų skaičiavimą netgi 6 mėnesiams. Todėl teisės aktai ne tik nedraudžia stabdyti terminų skaičiavimą, bet ir nurodo tą daryti karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo. Aplinkybė, jog tokio reglamentavimo nebuvo anksčiau, laikytina tiesiog įstatymo spraga, kadangi šalyje nėra buvusios analogiškos situacijos.

2020 m. birželio 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto pareiškimas dėl atskirojo skundo prašymo patikslinimo, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį bei, patenkinus pareiškėjo prašymą, pratęsti terminą restruktūrizavimo plano projektui teismui pateikti dėl paskelbto karantino iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Pareiškime apeliantas nurodė, jog prašymo pirmosios instancijos teismui teikimo metu nebuvo išspręstas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas, todėl net ir nesiekdamas skųsti Vilniaus apygardos teismo nutarties, tačiau, atsižvelgdamas į joje išdėstytus argumentus dėl JANĮ, o ne ĮRĮ, kuris nenumato kreditorių sutikimo būtinybės dėl termino pratęsimo, taikymo, formaliai apeliantas neturėjo galimybės reikšti papildomo prašymo dėl termino restruktūrizavimo plano projektui pateikti pratęsimo. Apelianto tikslas nėra kategoriškas siekis taikyti termino skaičiavimo stabdymo institutą, o sudaryti sąlygas paruošti ir pateikti teismui tvirtinti tinkamą ir pagrįstą restruktūrizavimo plano projektą, ko jis negalėjo padaryti dėl paskelbto karantino. 

2020 m. birželio 11 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl papildomų įrodymų – 2020 m. birželio 11 d. AB SEB banko rašytinio sutikimo „Dėl termino parengti bei pateikti RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo planą pratęsimo“ ir 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties – prijungimo prie bylos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

3.       Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

2020 m. birželio 11 d. pareiškėjas kartu su prašymu dėl naujų įrodymų prijungimo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus įrodymus – 2020 m. birželio 11 d. AB SEB banko rašytinį sutikimą „Dėl termino parengti bei pateikti RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo planą pratęsimo“ ir 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pateiktas naujas įrodymas – 2020 m. birželio 11 d. AB SEB banko rašytinis sutikimas „Dėl termino parengti bei pateikti RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo planą pratęsimo“ yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku bei negalėjo būti pateiktas anksčiau, jį priima ir vertina (CPK 42 straipsnis, 314 straipsnis). Tačiau, remdamasis tuo, jog teismai, esant poreikiui ir pagrindui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d nutarties nepriima.

Dėl atskirojo skundo prašymo patikslinimo

4.       Pareiškėjas V. Š. 2020 m. balandžio 21 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti sustabdymo. 2020 m. birželio 8 d. pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pareiškimą dėl atskirojo skundo prašymo patikslinimo, kuriuo prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį bei, patenkinus pareiškėjo prašymą, pratęsti terminą restruktūrizavimo plano projektui teismui pateikti dėl paskelbto karantino iki 2020 m. rugsėjo 1 d.

5.       CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).

6.       Remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl termino sustabdymo, o ne Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas pareiškimas dėl atskirojo skundo prašymo patikslinimo, pastarąjį atsisakytina priimti bei jis grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK
315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 323 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodė, kad restruktūrizavimo plano pateikimo procedūra nagrinėjamoje RUAB „Iviltra“ byloje turi vykti pagal JANĮ nuostatas, t. y. restruktūrizavimo plano projektas teismui turėtų būti pateiktas per 4 mėn. nuo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjimo dienos (2020 m. sausio 21 d.). Apelianto įsitikinimu šiuo atveju turėtų būti taikomas ĮRĮ 14 straipsnio
5 dalyje nustatytas 6 mėn. terminas restruktūrizavimo plano projektui teismui pateikti.

JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

Pagal JANĮ 2 straipsnio 4 dalį juridinio asmens bankroto procesas (toliau – bankroto procesas) – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas (toliau – restruktūrizavimo procesas) – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Nemokumo, t. y. bankroto ar restruktūrizavimo procesą (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis) turi teisę inicijuoti juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso (toliau – juridinio asmens vadovas), jeigu juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemokus; kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Jeigu juridinis asmuo nemokus, ar juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėjus, kad juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas ir likvidatorius (juridinio asmens likvidavimo metu) privalo inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 5 straipsnio 1-2 punktai).

Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 1-2 dalys).

Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 1-2 dalys).

Susitarimą dėl pagalbos sudaro juridinis asmuo ir kreditoriai, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas (JANĮ 10 straipsnio 1 dalis).

Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 
4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai).

Aukščiau išdėstytų JANĮ nuostatų sisteminis aiškinimas sudaro prielaidas išvadai, kad nemokumo procesas laikomas pradėtu nuo pranešimo, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė, terminas per kurį turėtų būti prievolė įvykdyta (jei pranešimą siunčia kreditorius), sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, bendrovės kreditoriams, jei nemokumo procesą inicijuoja juridinio asmens vadovas ar likvidatorius, arba juridiniam asmeniui, jeigu nemokumo procesą inicijuoja bendrovės kreditorius, išsiuntimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 26 d. pagal ĮRĮ 6 straipsnio nuostatas, numatančias, kad pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui įmonės valdymo organas paduoda per 5 darbo dienas nuo įmonės dalyvių susirinkimo, savininko arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, patvirtinus restruktūrizavimo plano metmenis, sprendimo pritarti įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tai patvirtina, kad RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo procesas pradėtas pagal iki JANĮ galiojusias ĮRĮ nuostatas, nereikalavusias iki pareiškimo teismui pateikimo sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

Minėta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai akcentuoja apeliantas, JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3-4 punktuose nustatytos šio įstatymo taikymo išimtys yra susijusios būtent su restruktūrizavimo plano rengimu, reikalavimais jo turiniui ir plano tvirtinimo procedūra, į ką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė.

Pagal JANĮ restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai (JANĮ
106 straipsnio 1 dalis) ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai (restruktūrizavimo plano paveikiamas kreditorius – kreditorius, kurio civilines teises ir (ar) pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina juridinio asmens restruktūrizavimo planas (JANĮ 2 straipsnio 9 dalis) grupėse (JANĮ 107 straipsnio
1 dalis)). ĮRĮ nustatyta, kad įmonės valdymo organas restruktūrizavimo plano projektą pateikia įmonės dalyvių susirinkimui, savininkui arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Įmonės dalyvių susirinkimui, savininkui arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pritarus restruktūrizavimo plano projektui, įmonės valdymo organas restruktūrizavimo plano projektą pateikia restruktūrizavimo administratoriui, kuris: 1) parengia rašytinę išvadą dėl restruktūrizavimo plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia įmonės valdymo organui; 2) suderina su įmonės valdymo organu numatomo kreditorių susirinkimo dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui laiką ir vietą; 3) raštu informuoja kiekvieną kreditorių, asmenis, kuriems įmonė yra užtikrinusi savo ar trečiųjų asmenų įsipareigojimų tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, taip pat asmenis, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už įmonę, ir šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją apie kreditorių susirinkimo dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui laiką ir vietą, būdus, kuriais galima susipažinti su parengtu restruktūrizavimo plano projektu ir išvada (ĮRĮ 14 straipsnio 1–2 dalys). Kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 14 straipsnio
3 dalis), t. y.  restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti visų įmonės kreditorių kvalifikuota dauguma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau pateiktos įstatymų nuostatos pakankamos spręsti, kad pradėjus restruktūrizavimo procesą pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮRĮ normas, iš esmės nėra įmanomas restruktūrizavimo plano pateikimas teismui pagal naujai įsigaliojusį JANĮ. Pradėjus restruktūrizavimo procesą pagal ĮRĮ, skirtingai nei pagal JANĮ, nėra sudaromas susitarimas dėl pagalbos tarp juridinio asmens ir kreditorių, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas. Minėta, kad tokie kreditoriai yra restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurie kaip tik ir gali balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo restruktūrizavimo plano projektui. Pradėjus restruktūrizavimo procesą pagal ĮRĮ, atitinkamai nesudarius susitarimo dėl pagalbos, restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių neatsiranda. Remiantis nurodytu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo plano pateikimui taikomos JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3-4 punktuose įtvirtintos išimtys ir restruktūrizavimo plano pateikimas turi vykti pagal ĮRĮ nuostatas, t. y. taikomas ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas 6 mėn. terminas restruktūrizavimo plano projektui teismui pateikti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgus į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas. Dėl to buvo apribotas judėjimas per Lietuvos Respublikos sienas bei šalies viduje, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje; privačiajam sektoriui taip pat rekomenduota dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje. Uždraustas lankymas visose stacionariose socialinių paslaugų įstaigose. Remdamasis nurodyta aplinkybe, pareiškėjas 2020 m. balandžio 5 d. restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą dėl termino restruktūrizavimo plano projektui pateikti sustabdymo. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybė sustabdyti nepasibaigusį procesinį terminą, prašymo netenkino.

CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje atsisakius sustabdyti terminą restruktūrizavimo plano projekto pateikimui, pirmosios instancijos teismas neįvertino Lietuvoje ir visame pasaulyje susidariusios nepaprastosios padėties dėl epideminės situacijos ir dėl to visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino. Šalyje susiklosčiusi išimtinė situacija neabejotinai apsunkino įprastinės veiklos juridiniams asmenims vykdymo galimybes bei sukėlė kliūtis restruktūrizuojamai įmonei tinkamai vykdyti įstatymuose nurodytas pareigas. Tai patvirtina ir restruktūrizavimo bylos duomenys, pagal kuriuos bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patvirtintas tik 2020 m. gegužės 7 d., kurių vaidmuo sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano projekto yra lemiamas. Bendrovės kreditorius AB SEB bankas, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, atsižvelgdamas į šalyje susidariusias nenumatytas aplinkybes, taip pat sutiko, kad terminas parengti bei pateikti RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo plano projektą būtų pratęstas. Vien ta aplinkybė, kad prašymo pateikimo bei jo išsprendimo metu negaliojo tokią ar panašią situaciją reguliuojančių teisės aktų, nereiškia, kad teismas neprivalėjo atsižvelgti į šalyje paskelbtą karantiną ir, sprendžiant pareiškėjo pateiktą prašymą, vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Tai patvirtina ir netrukus po skundžiamos nutarties priėmimo paskelbtas Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas. Nors nagrinėjamu atveju terminas restruktūrizavimo plano projektui pateikti skaičiuojamas pagal ĮRĮ, tačiau aukščiau nurodyto įstatymo priėmimas tik patvirtina išimtinės situacijos šalyje susidarymą. Pažymėtina, kad pagal šio įstatymo
2 bei 3 straipsnių nuostatas stabdomas nemokumo proceso inicijavimo, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, restruktūrizavimo bylos nutraukimo terminų skaičiavimas karantino laikotarpiu ir 3 mėn. nuo jo atšaukimo.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ne tik netinkamai aiškino JANĮ 155 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet kartu, nesivadovaudamas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis,
7 dalis, CK 1.5 straipsnis), nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo.

Karantinas visoje Lietuvos Respublikoje teritorijoje atšauktas Vyriausybės sprendimu nuo 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ 1 straipsnis).

Kadangi terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti, o, išnykus termino sustabdymo pagrindui, nuo jo atnaujinimo dienos procesiniai terminai eina toliau (CPK 76 straipsnis), todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo prašymą patenkinus, pripažįstama, kad terminas RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo plano projektui pateikti buvo sustabdytas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. imtinai.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki termino restruktūrizavimo plano projektui pateikti buvo praėję 1 mėnuo ir 24 dienos, bei vadovaujantis CPK 76 straipsniu, restruktūrizavimo plano projektas RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo byloje teismui turi būti pateiktas per likusį 4 mėnesių ir 6 dienų laikotarpį, t. y. iki 2020 m. spalio 22 d. imtinai. 

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. Š. prašymą tenkinti ir pripažinti, kad terminas restruktūrizavimo planui RUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo byloje pateikti buvo sustabdytas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. imtinai.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. Š. 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pareiškimą dėl atskirojo skundo prašymo patikslinimo ir jį grąžinti pareiškėjui.

Teisėjas                                         Artūras Driukas