Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-531-903/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00345-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.25.; 21.9.10.

 (S)

Registro objektas ROIK: 20112510365

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Teismas

n u s t a t ė:

V. S., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau - ir PPTFPĮ) 19 straipsnio, 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) direktoriaus 2017-12-15 įsakymo Nr. V-l86 „Dėl asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 29, 32, 36 punktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-01-30 nepranešęs apie paskirtus atsakingus asmenis, kurie organizuotų PPTFPĮ nustatytų priemonių įgyvendinimą bei apie pinigines operacijas, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų, neturėdamas ir netvarkydamas pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo; vienkartinių piniginių operacijų arba sandorių, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, registracijos žurnalo; klientų, dėl kurių tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo kyla abejonių, ar kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika, registracijos žurnalo; klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti PPTFPĮ straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalo, vykdė ūkinę komercinę veiklą, t. y. (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) klientai 13 kartų atsiskaitė grynais pinigais už automobilių pirkimą iš JAV, kai atsiskaitymų suma didesnė arba lygi 15 000 eurų (2020-01-22 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001687, suma 24995 USD; 2020-01-08 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001617, suma 16916 USD; 2020-01-08 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001618, suma 23499 USD; 2020-01-09 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001622, suma 39473 USD; 2020-01-09 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001623, suma 23208 Eur; 2020-01-17 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001667, suma 26068 USD; 2020-01-06 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr. 001610, suma 21227 Eur; 2020-01-06 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001611, suma 22115 Eur; 2020-01-03 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001605, suma 20970 Eur; 2020-01-03 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001606, suma 21853 USD; 2020-01-03 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001600, suma 30909 Eur; 2020-01-16 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001662, suma 18500 USD; 2020-01-21 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001681, suma 19793 Eur; 2020-01-24 Pinigų priėmimo kvitas Serija IFD Nr.001695, suma 21995 USD). Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 198 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Teismo posėdžio metu V. S. kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažino. Parodė, kad tai jo kaip direktoriaus aplaidumas. Jį suklaidino tai, kad visi pinigai buvo gauti iš trečių šalių, o ne iš Europos Sąjungos. Jis manė, kad jie kirsdami sieną deklaravo, jog turi daugiau nei 10 000 eurų. Visus pinigus jis nešė į banką ir manė, kad to užtenka. Nežinojo, kad jis turėjo atskirai informuoti FNTT. Visi automobiliai buvo įvažiavę į Lietuvą, pirkėjams buvo suformintos Muitinės procedūros bei tranzitinės deklaracijos. Visi automobiliai iš Lietuvos išvažiavo. Šiandien jis jau viską sutvarkė, turi visus reikiamus žurnalus ir stebi pirkėjus. Šiai dienai dar nebuvo apie ką pranešti FNTT. Kitose įmonėse sandoriai yra visai kitokie, ne didesni nei 3 000 eurų. Prašo skirti kuo švelnesnę baudą, nes turi įsipareigojimus bankui, antstoliams, augina tris mažamečius vaikus.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusi R. K. paaiškino, kad ji atliko įmonės patikrinimą bei nustatė, jog įmonė disponuoja nemažomis piniginėmis lėšomis (apie 16 000 000 eurų), kurios kelia abejonių dėl jų atsiradimo Lietuvoje. Direktorius, gaunantis grynuosius pinigus, juos užpajamuoja ir jie negali nustatyti asmens atsiskaičiusio grynais duomenų, taip pat negali nustatyti pinigų kilmės. Todėl ir reikalingi minėti žurnalai. Visi įmonės gauti pinigai buvo įnešti į banką. Bankui taip pat buvo kilę įtarimai dėl pinigų kilmės. Bankas ir buvo patikrinimo iniciatorius. V. S. turi dar ir kitas įmones, tai jis tikrai turėjo žinoti įstatymų reikalavimus. Jos žiniomis, V. S. dar nėra sutvarkęs pažeidimų. Tačiau buvo karantinas ir jie pakartotinai V. S. įmonės netikrino.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

be V. S. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinių nusižengimų padarymo taip pat įrodyta 2020 m. kovo 27 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 0046-ANR_P-16-2020, FNTT vyriausiosios tyrėjos R. K. tarnybiniais pranešimais, FNTT 2020 m. sausio 31 d. patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-12-1080-A1, 2020 m. vasario 25 d. patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-12-1080-A3, 2020 m. kovo 27 d. patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-12-1080-A4 ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi nekyla abejonių, jog V. S., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi pažeisdamas PPTFPĮ 19 straipsnio, 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių bei FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-l86 29, 32, 36 punktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d. nepranešęs apie paskirtus atsakingus asmenis, kurie organizuotų PPTFPĮ nustatytų priemonių įgyvendinimą bei apie pinigines operacijas, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur., neturėdamas ir netvarkydamas pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo; vienkartinių piniginių operacijų arba sandorių, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, registracijos žurnalo; klientų, dėl kurių tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo kyla abejonių, ar kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika, registracijos žurnalo; klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti PPTFPĮ straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalo, vykdė ūkinę komercinę veiklą, t. y. (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) klientai 13 kartų atsiskaitė grynais pinigais už automobilių pirkimą iš JAV, kai atsiskaitymų suma didesnė arba lygi 15 000 Eur. Tokios jo veikos atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 198 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pranešimo apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir sandorius priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas, pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos informacijos apsaugos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 198 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimas.

V. S. pripažino savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažino ir dėl to gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu V. S. prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti švelnesnes administracines nuobaudas nei numatytos ANK 198 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijose.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

V. S., būdamas ne vienos įmonės direktoriumi ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, šiurkšiai pažeidė eilę teisės aktų, nustatančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, reikalavimų, dėl ko kontroliuojanti institucija negalėjo nustatyti asmenų, atsiskaičiusių grynais pinigais, duomenų bei pinigų kilmės. 

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismo nuomone, mažesnių baudų nei numatyta ANK 198 straipsnio 2 ir 3 dalyse paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas pažeidėjas privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 198 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nusižengimų padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Tokiu būdu teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad V. S. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 198 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijų minimumą atitinkančias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. S. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 198 straipsnio 2, 3 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti V. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20112510365, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                Gintaras Stonkus