Civilinė byla Nr. A2-1882-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07840-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.38.; 3.4.5.20.; 3.3.1.18.2.

(S)                                                                     

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-9329-435/2019 pagal pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018 pagal ieškovų M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018. Atsakovė nurodė, jog bylą nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme atsakovė teismui pateikė prašymą išreikalauti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) turimus A. P. pažeistų plaučių patologinio tyrimo atsakymus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi nurodyti dokumentai nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo pateikti ekspertams, surašiusiems ekspertizės aktą. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašymą atmetė nurodydamas, kad atliekant ekspertizę yra įvertinta A. P. atlikta operacinė biopsija 2015 m. gegužės 21 d., kurios atsakymas – „daugiausia duomenų už egzogeninę riebalinę medžiagą plaučių parenchimoje ir reakcinius pokyčius“, kaip matyti, yra identiškas atsakovės nurodomos biopsijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymui, todėl teismas sprendė, kad biopsijos rezultatas ekspertų jau yra įvertintas. Kitos biopsijos atsakymas – „obliteruojantis bronchiolitas“, ekspertizės metu nebuvo tiriamas ir vertinamas, tačiau atsakovė teismui nepateikė duomenų, kurie leistų manyti, kad vienos biopsijos atsakymas galėtų pakeisti ekspertų pateiktas išvadas dėl profesinės ligos diagnozės ir dėl mirties priežasties. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-127-667/2019 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 175 straipsnio 1 dalyje, kurioje teismas tenkino atsakovės prašymą ir išreikalavo iš (duomenys neskelbtini) A. P. pažeistų plaučių patologinio tyrimo atsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), šie dokumentai baudžiamojoje byloje buvo gauti 2019 m. sausio 21 d. Tuomet šių dokumentų turinys tapo žinomas atsakovei. Atsakovė prašyme nurodo, kad šie duomenys nebuvo ir negalėjo būti žinomi atsakovei civilinės bylos nagrinėjimo metu, jie nebuvo pateikti ir analizuojami civilinėje byloje, taip pat nebuvo vertinami atliekant ekspertizę. Šie tyrimų atsakymai iš esmės paneigia ekspertizės akto išvadas ir sudaro pagrindą proceso atnaujinimui šioje byloje, nes jei tokie įrodymai būtų buvę analizuoti atliekant ekspertizę ar nagrinėjant bylą pirmosios / apeliacinės instancijos teisme, galimai būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Atsakovė prašymą atnaujinti procesą grindė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės teikiami įrodymai – minėti du tyrimų atsakymai – sudaro pagrindą atnaujinti procesą, nes šie tyrimai jau buvo atlikti ir nagrinėjant civilinę bylą jie jau egzistavo. Šie tyrimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė negalėjo su tokiais konfidencialiais dokumentais susipažinti, iki jie nebuvo išreikalauti baudžiamoje byloje. Atsakovė teigė, kad apie šių dokumentų egzistavimą ji sužinojo tuomet, kai jie buvo gauti baudžiamojoje byloje (2019 m. sausio 21 d.). Šie rašytiniai įrodymai paneigia ekspertizės akto išvadas, kuriomis vadovaujantis buvo priimti pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis. Jei šie medicininiai dokumentai būtų buvę žinomi anksčiau, teismo sprendimas būtų priimtas iš esmės kitoks. Atsakovė nurodo, kad civilinėje byloje nėra nė vieno įrodymo, išskyrus išvestinį – ekspertizės aktą – kuris patvirtintų, kad A. P. sirgo profesine liga silikoze. Atsakovė įrodinėjo, kad ekspertizės akto išvados yra neobjektyvios, klaidingos ir iš esmės prieštarauja byloje esančiai medžiagai, taip pat ginčijo ekspertizės akto išvadas ir atskirus jo punktus. Atsakovė taip pat nurodo, kad ekspertizės akto išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas procesinis sprendimas, turi esminių trūkumų, kadangi A. P. medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota jokių silikozei būdingų požymių, dar daugiau, A. P. medicininiai dokumentai paneigia ekspertizės išvadas, t. y. kad A. P. sirgo silikoze. Atsakovės teikiami įrodymai paneigia ekspertizės išvadas ir sudaro pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-57-920/2018 nagrinėjimą. Atsakovė nurodo, jog byloje yra esminių abejonių dėl ekspertizės akto, atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti nešališkam ekspertui. Taip pat atsakovė nurodo, jog A. P. mirus nebuvo atlikta autopsija, o autopsija turėjo būti atlikta įtariant, kad jis mirė dėl profesinės ligos ar infekcinės ligos.

2.       Ieškovai M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š. ir G. Š. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, su kuriuo nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad atsakovė siekia vilkinti sprendimo vykdymą. Pirmas atsakovės nurodomas dokumentas ((duomenys neskelbtini)) yra 2015 m. lapkričio 10 d. biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatas, kuris sudarytas po to, kai 2015 m. lapkričio 4 d. buvo pašalintas A. P. plautis. Atlikus biopsiją dokumente nurodoma, kad „daugiausia duomenų už egzogeninę riebalinę medžiagą plaučių parenchimoje ir reakcinius pokyčius“. Antrasis dokumentas ((duomenys neskelbtini)) 2015 m. gruodžio 15 d. biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatas buvo sudarytas po to, kai 2015 m. gruodžio 10 d. iš A. P. kūno buvo pašalinti abu plaučiai – Nr. 1 – A. P. plautis, Nr. 2 – donoro plautis, transplantuotas 2015 m. lapkričio 4 d. Atlikus biopsiją nurodoma išvada „obliteruojantis bronchiolitas“. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovės nurodytame tyrime negalėjo būti rastos nurodomos dalelės, nes 2015 m. gruodžio 15 d. buvo tiriami ne A. P., o persodinti donoro plaučiai, kurie, akivaizdu, nebuvo asmens, sirgusio silikoze. Bronchiolitas – ūmus apatinių arba vadinamųjų smulkiųjų kvėpavimo takų susirgimas – galėjo susiformuoti persodintuose organuose kaip uždegimas po plaučių persodinimo. Įvertinus atsakovės pateiktus tyrimų atsakymus negalima rasti jokių aplinkybių, kurios paneigia arba galėtų iš esmės paneigti ekspertizės aktą. Aplinkybė, kad silicio dioksido dalelės tiesiogiai nebuvo aptiktos plaučiuose, buvo žinoma ir vertinta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir yra įvertinta ekspertizės akte, kur nurodyta, kad šių dalelių ne visada aptinkama, ypač sergant ūmine šios ligos forma (silikoproteinoze). Ieškovai teigė, kad ši aplinkybė buvo ne tik žinoma ir pripažinta, tačiau ir nesudarė pagrindo trims sertifikuotiems medicinos ekspertams spręsti, jog šių ar kitokių dalelių nebuvimas galėtų lemti diagnozės paneigimą. Atsakovei, neturinčiai jokio medicininio išsilavinimo, subjektyviai atrodo, jog profesinės ligos – silikozės – nustatymui yra privalu konstatuoti silicio dalelių sukeltus pakitimus, leidžiančius daryti išvadą apie ūmią ir (ar) lėtinę silikozę ar rasti silikoproteinozę, silikotinius mazgelius, silicio dulkių daleles, kiaušinio lukšto kalcifikaciją tarpuplaučio limfmazgiuose. Be to, atsakovė jau prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismo, tačiau Kauno apygardos teismas atsisakė tai padaryti, nustatęs, jog, pirma, atliekant ekspertizę yra įvertinta A. P. atlikta operacinė biopsija 2015 m. gegužės 21 d., kurios atsakymas – „daugiausia duomenų už egzogeninę riebalinę medžiagą plaučių parenchimoje ir reakcinius pokyčius“, yra identiškas atsakovės nurodomos biopsijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymui, todėl spręstina, kad yra įvertintas ekspertų, antra, nors ekspertizės metu nebuvo tiriamas ir vertinamas kitos biopsijos atsakymas – „obliteruojantis bronchiolitas“, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kurie leistų manyti, kad vienos biopsijos atsakymas galėtų pakeisti ekspertų pateiktas išvadas dėl ligos diagnozės ir mirties priežasties. Buvo nurodyta, kad bendrai prieinamais duomenimis, bronchiolitas gali būti ne tik pirminė bronchioles pažeidžianti liga, bet ir antrinė patologinė būklė dėl kitų plaučių ligų. Tuo pagrindu teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą, duoti atsakovės atstovui teismo liudijimą ir svarstyti dėl pakartotinės ekspertizės. Ieškovai pažymėjo ir tai, kad atsakovė prašymą grindė dviem tyrimais, tačiau iš esmės visas prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas kitu tyrimu – 2015 m. rugpjūčio 5 d. atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė, ginčydama ekspertizę, rėmėsi būtent šiuo atsakymu, o ne neva naujai paaiškėjusiais tyrimais. Tačiau nurodytas atsakymas buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, buvo arba galėjo būti žinomas atsakovei, tad jis negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Be to, atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vertinamas ir atliekant ekspertizę, tad bandymas nuginčyti ekspertizę šio tyrimo pagrindu yra nelogiškas ir nepagrįstas. Ieškovai nurodė ir tai, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą buvo iškviesta ir apklausta (duomenys neskelbtini) klinikos darbo medicinos gydytoja R. R., kuri toje byloje atmetė visas atsakovės iškeltas alternatyvias A. P. diagnozes ir vienareikšmiškai patvirtino, kad profesinė liga – silikozė, buvo diagnozuota pagrįstai. Kita aplinkybė, patvirtinanti, kad ekspertizėje buvo teisingai konstatuota atsakovės darbuotojo liga, yra ir ta, jog ir kitam atsakovės darbuotojui, dirbusiam tame pačiame skyriuje kaip ir A. P., buvo diagnozuota tokia pati profesinė liga – progresuojanti plaučių silikozė, dėl kurios jo sveikata šiuo metu yra itin prasta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018 pagal ieškovų M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

4.       Teismas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovė jau žinojo ne tik tai, kad yra, pasak atsakovės, ekspertų nevertinti biopsijos tyrimų atsakymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir šių tyrimų atsakymų turinį. Todėl atsakovės nurodoma šių aplinkybių sužinojimo data – 2019 m. sausio 21 d. – yra neteisinga ir galimai sąmoningai nurodyta vėlesnė, nei atsakovė iš tikro sužinojo apie šių aplinkybių egzistavimą. Teismas laikė, kad objektyviai pagrįsta, jog atsakovė apie A. P. biopsijos tyrimų atsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo 2018 m. gruodžio 10 d., todėl trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas.

5.       Teismas sutiko su atsakove, kad biopsijos tyrimų atsakymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jau egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, nes šie tyrimai buvo atlikti 2015 m. lapkričio 5 d. (atsakymo gavimo data 2015 m. lapkričio 10 d.) bei 2015 m. gruodžio 10 d. (atsakymo data 2015 m. gruodžio 15 d.). Ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2016 m. balandžio 21 d., sprendimas priimtas 2018 m. liepos 2 d.

6.       Teismas sprendė, kad gavus visą A. P. medicininę dokumentaciją nei teismas, nei byloje dalyvaujantys asmenys negalėjo žinoti, kad joje trūksta dviejų tyrimų atsakymų. Kad teismo medicinos ekspertams buvo pateikta visa A. P. medicininė dokumentacija iki pat paciento mirties (duomenys neskelbtini) patvirtinto ir Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs bylą apeliacine tvarka (2018 m. gruodžio 21 d. nutarties 19 punktas). Apie nurodytų tyrimų egzistavimą tapo žinoma jau įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui.

7.       Teismas taip pat nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties 19 punkte yra nurodęs, kad atliekant ekspertizę yra įvertinta A. P. atlikta operacinė biopsija 2015 m. gegužės 21 d., kurios atsakymas – „Daugiausia duomenų už egzogeninę riebalinę medžiagą plaučių parenchimoje ir reakcinius pokyčius“, kaip matyti, yra identiškas atsakovės nurodomos biopsijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymui, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šis biopsijos rezultatas ekspertų jau yra įvertintas. Teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo nurodytais motyvais.

8.       Dėl biopsijos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) teismas pažymėjo, kad ir Kauno apygardos teismas nematė pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir spręsti dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo vien šių tyrimo pagrindu. Be to, atliekant tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tiriami abu A. P. plaučiai po transplantacijos. Teismas nurodė, kad net ir neturint specialių medicininių žinių galima daryti išvadą, kad pateiktas naujai paaiškėjęs biopsijos tyrimo atsakymas niekaip nepakeistų ir neįtakotų ekspertų padarytų išvadų, kadangi buvo tiriamas ne mirusiojo A. P. plautis, bet donoro plautis, A. P. transplantuotas 2015 m. lapkričio 4 d.

9.       Teismas akcentavo, kad dėl ekspertizės išvados pagrįstumo jau yra pasisakęs ir Kauno apygardos teismas, tuo tarpu šiuo atveju atsakovė pakartotinai kelia klausimus dėl ekspertizės išvados pagrįstumo, iš esmės prašyme atnaujinti procesą atsakovė dėsto, jos nuomone, netinkamas ekspertų išvadas ir motyvus, pateikia savo vertinimą ir išaiškinimus, tačiau tie atsakovės išaiškinimai paremti ne jos nurodytomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (biopsijų tyrimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), bet, tikėtina, atsakovės atstovo medicininiu išprusimu.

10.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju pagrindo proceso atnaujinimui nėra, kadangi atsakovės nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, nors ir egzistavo priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme ir nutartį apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepatvirtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo jų pagrindu būtų priimtas kitoks sprendimas.

11.       Dėl atsakovės keliamų aplinkybių, jog nebuvo įvertina tai, kad nebuvo atliktas patalogoanatomijos tyrimas, teismas pažymėjo, kad gavus ekspertizės aktą, atsakovė jo neginčijo, neprašė paskirti pakartotinės ekspertizės, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl autopsijos tyrimo. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovės tokie motyvai lemptų kitokio teismo sprendimo priėmimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

12.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 6 d. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2- 57-920/2018 ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018; priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti teismo medicinos gydytoją / ekspertą P. P.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė jokiais objektyviais duomenimis neparemtą vertinimą, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog civilinę bylą nagrinėjant iš naujo jų pagrindu būtų priimtas kitos teismo sprendimas. Teismas pats imasi vertinti tyrimų rezultatus ir daryti objektyviai nepagrįstą vertinimą, jog pateikti rašytiniai įrodymai neturėtų įtakos teismo ekspertizės akto Nr. EDM 58/2017 (01) išvadoms. Šiuo atveju teismas neturi specialiųjų medicininių žinių vertinti pateiktų medicininių dokumentų ir spręsti, ar patologinių tyrimų atsakymuose nurodyti aprašymai ir išvada / diagnozė sąlygotų kitokią ekspertizės akto išvadą.

12.2.                      Atsakovei raštiškai užklausus, net pats diagnostinius tyrimus atlikęs (duomenys neskelbtini)  klinikos patologas V. Š. negalėjo atsakyti į esminį klausimą (ar mirusiojo A. P. biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatai (2015 m. lapkričio 10 d. atlikto tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 15 d. atlikto tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nurodyti pakitimai būdingi tik silikozei, ar gali būti atsiradę kitų egzogeninių faktorių poveikyje) ir nurodė, kad pateiktas klausimas yra ekspertinio pobūdžio, buvo kreiptasi į teismo medicinos gydytoją / ekspertą P. P., įtrauktą į Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sąrašą.

12.3.                      Specialiųjų žinių turintis teismo medicinos gydytojas / ekspertas patvirtino reikšmingas aplinkybes dėl nevertintų tyrimų rezultatų įtakos ekspertizės akte Nr. EDM 58/2017 (1) daromoms išvadoms, kad biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nurodyti pakitimai objektyviai nepatvirtina profesinės ligos – silikozės diagnozės.

12.4.                      Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašymas paremtas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir šių rašytinių duomenų (biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) vertinimu, kurį atliko specialiųjų medicininių žinių turintis specialistas – teismo medicinos gydytojas / ekspertas P. P., Taigi, teismas neturėjo pagrindo abejoti teismo medicinos gydytojo / eksperto P. P. parengta išvada.

12.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad biopsijos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezultate, aprašant neva tik donoro 2015 m. lapkričio 4 d. transplantuotą plautį Nr. 2, daroma išvada – obliteruojantis bronchiolitis. Teismas, neturėdamas specialiųjų medicininių žinių ir nesiekdamas pašalinti galimas abejones, pats imasi vertinti biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo (duomenys neskelbtini) makroskopinį ir mikroskopinį aprašymą ir neaišku dėl kokių priežasčių būtent tik histologinio / citopatologinio objekto Nr. 2 mikroskopinį aprašymą sieja su biopsijos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvada / diagnoze. Kaip teisingai nurodo ir pats teismas, biopsijos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo vertintas ir histologinio / citopatologinio objekto Nr. 1 makroskopinis ir mikroskopinis aprašymas, taigi ir dėl histologinio / citopatologinio objekto Nr. 1 daroma išvada / diagnozė – obliteruojantis bronchiolitas.

12.6.                      Ne tik teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0192/19, bet ir teismui teikiama Specialisto išvada Nr. PAP-1-0192/19 patvirtina, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, kad 2015 m. gruodžio 15 d. biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatas Nr. (duomenys neskelbtini) keičia ekspertizės aktą Nr. EDM 58/2017 (1) parengusių ekspertų pateiktas išvadas dėl mirusiajam A. P. profesinės ligos diagnozės ir dėl mirties priežasties.

12.7.                      Teismui pateikti naujai paaiškėjusias aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai (biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir jų svarbą reflektuojančios Specialisto išvada Nr. 0192/19, Specialisto išvada Nr. PAP-1-0192/19 neabejotinai patvirtina atsakovės nurodytą argumentą, kad tyrimų rezultatai prieštarauja ekspertizės išvadoms ir jei jie būtų vertinti atliekant ekspertizę, ekspertų išvada butų kitokia, jos pagrindu būtų priimtas iš esmės kitoms sprendimas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vieningos praktikos, vadovavosi pirminiams įrodymams prieštaraujančiu ekspertizės aktu, nevertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, neturėdamas specialiųjų medicininių žinių vertino tyrimų rezultatų duomenis, ko pasėkoje priėmė neteisėtą nutartį.

12.8.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vienpusiškai pasisako dėl specialių medicinos žinių reikalaujančių rašytinių įrodymų, nepateikia objektyvių duomenų, dėl ko nutarties motyvai yra subjektyvūs ir jų nepakanka teisingam visų aplinkybių įvertinimui. Be to, teismas neįvertino, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bylos proceso atnaujinimo klausimas konkrečiu nurodytu pagrindu, nenagrinėjant bylos iš esmės, hipotetiškai skundžiamoje nutartyje, neturėdamas specialiųjų medicininių žinių, nurodė argumentus, susijusius su bylos nagrinėjimu iš esmės.

13.       Ieškovai M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š. ir G. Š. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.                      Atsakovės pateikti tyrimų rezultatai neturi jokios (ypač esminės) reikšmės bylai. Pirma, vieno iš nurodytų tyrimų, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini), turinys („daugiausiai duomenų už egzogeninę riebalinę medžiagą plaučių parenchimoje ir reakcinius pokyčius“) yra analogiškas 2015 m. gegužės 21 d. operacinės biopsijos išvadai, kuri buvo žinoma bylos metu ir vertinama teikiant ekspertizę. Taigi šis tyrimas neatitinka ne tik esminės reikšmės bylai kriterijaus, bet ir naujumo kriterijaus, kadangi nors dokumento pavadinimas ir numeris buvo kitas, tačiau išvados sutapo ir teismo buvo įvertintos.

13.2.                      Antrasis iš atsakovo nurodytų tyrimų taipogi neturi esminės reikšmės bylai bei negali niekaip įtakoti ekspertizės išvadų, kadangi šio tyrimo išvada „Obliteruojantis bronchiolitas“ buvo priimta ištyrus ne A. P., o donoro plautį. Tad net jeigu atsakovo aptariamus reiškinius apskritai ir būtų galima rasti tokio susirgimo atveju, šio tyrimo atveju jų nebuvo įmanoma rasti, kadangi 2015 m. gruodžio 15 d. buvo tiriami nebe A. P., o persodinti donoro plaučiai, kurie, akivaizdu, nebuvo asmens, sirgusio silikoze. O bronchiolitas, kuris apibrėžiamas kaip ūmus apatinių arba vadinamųjų smulkiųjų kvėpavimo takų susirgimas, galėjo susiformuoti persodintame plautyje kaip uždegimas po plaučių persodinimo.

13.3.                      Atsakovės pateikiamos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės šioje byloje neturi jokios esminės reikšmės, kadangi jos arba jau buvo žinomos (nors kitokia forma, tačiau turinys tapatus), arba buvo neaktualios, o būtent – tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvada yra priimta ištyrus ne A. P., o donoro, nesirgusio silikoze, plautį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi ne atsakovės, neturinčios jokio medicininio išsilavinimo ir nurodančios menamus specialistus, su kuriais neva buvo konsultuotasi, nuomone, o trijų nesuinteresuotų medicinos profesionalų rengta ekspertize.

13.4.                      Pirmosios instancijos teismas net neturėjo galimybės įvertinti P. P. pateiktą konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0192/19, kuri nebuvo pateikta kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir kuri buvo gauta tik praėjus beveik trims mėnesiams nuo prašymo atnaujinti procesą pateikimo. Be to, minėta išvada buvo pateikta ne pirmosios instancijos teismui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl teismas neprivalėjo kitoje byloje esančios išvados vertinti.

13.5.                      Nors atsakovės pateiktą išvadą teikė teismo ekspertų sąraše esantis P. P., tačiau ši išvada laikytina mažiau informatyvia, nuodugnia ir tikslesne negu ekspertizė. Ši išvada buvo pateikta per 13 dienų, tuo tarpu ekspertizė buvo rengta beveik du mėnesius. Išvadą rengė vienas asmuo, išskirtinai užsiimantis teismo medicinos eksperto veikla, tuo tarpu ekspertizę – trys medicinos atstovai, iš kurių du – aktyviai praktikuojantys gydytojai, tad akivaizdžiai gerai išmanantys ne tik tokios ligos gydymo ir diagnostikos teoriją, bet ir praktiką. Be to, net ir įvertinus minėtas eksperto išvadas, jos niekaip neįtakotų nei ekspertizės rezultatų, nei teismų priimtų sprendimų, kadangi išvados yra pateiktos atsakant į klausimus, nesusijusius su tyrimais, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą, arba vertinant tyrimą, neaktualų proceso atnaujinimui, kadangi jame buvo tiriamas ne A. P., bet donoro plautis.

13.6.                      Atsakovės atstovas, nepaisydamas A. P. sveikatos informacijai taikomos konfidencialumo apsaugos ir duomenų slaptumo, be jo įpėdinių leidimo ar net žinios, visus jo sveikatos būkle nusakančius dokumentus su visa asmeninio pobūdžio informacija atskleidė trečiajam asmeniui – ekspertui P. P.. Toks atsakovės atstovo poelgis akivaizdžiai pažeidžia mirusiojo A. P. privataus gyvenimo neliečiamumą ir sveikatos duomenų apsaugą.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

15.       Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, kurioms esant yra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, t. y. iškilus abejonių dėl pateiktų tyrimų rezultatų pagrįstumo arba jų reikšmės ekspertizės akto išvadoms, jau pirmosios instancijos teisme turėjo būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, kviečiamas į klausimo nagrinėjimą specialisto išvadą teikęs teismo medicinos ekspertas P. P., kadangi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas tokio klausimo nagrinėjimui neturi specialiųjų medicininių žinių įvertinti pateiktus medicininius dokumentus.

16.       Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.).

17.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus ir tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, kuris neprivalo būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka, sprendžia, jog šiuo atveju nenustatyta būtinybė atsakovės atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl ginčo esmės

18.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. 

20.       Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š. ir G. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovų M. P. ir L. P. naudai 6 043,80 Eur laidojimo išlaidų atlyginimą, ieškovų M. P., L. P. ir G. Š. naudai po 40 000,00 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimą, ieškovų A. P., D. M. naudai po 20 000,00 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovų M. P. ir L. P. naudai priteisdamas 6 043,80 Eur laidojimo išlaidų, ieškovės M. P. naudai – 35 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo L. P. naudai – 35 000,00 Eur neturinės žalos atlyginimo, ieškovės N. Š. naudai – 8 750,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo G. Š. naudai – 8 750,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės D. M. naudai – 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo A. P. naudai – 3 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisiant 5 procentus dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei D. M., dėl ieškovų A. P., N. Š. ir G. Š. reikalavimų, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų N. Š. ir G. Š. ieškinys, ir dėl šių ieškovų reikalavimų paliko Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalį nepakeistą, taip pat pakeitė dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovų ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir siekiant nustatyti A. P. mirties priežastį, byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad A. P. mirties priežastis buvo silikozė, kitos ligos ar kiti A. P. įpročiai įtakos mirčiai neturėjo, medikų klaidų, galėjusių nulemti A. P. mirtį, taip pat nenustatyta.

22.       Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018, kuris grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

23.       Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

24.       Nagrinėjamoje byloje prašymą atnaujinti procesą pateikusi atsakovė kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodė tai, kad (duomenys neskelbtini) A. P. pažeistų plaučių patologinio tyrimo atsakymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo pateikti ekspertams, surašiusiems ekspertizės aktą. Pareiškėjos teigimu, būtent biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatai ir nurodyti juose pakitimai objektyviai nepatvirtina nustatytos A. P. profesinės ligos – silikozės diagnozės, todėl jei šios naujai paaiškėjusios aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, būtų pagrindas priimti visai kitokį teismo sprendimą, nes būtų padarytos kitokios ekspertizės išvados.

25.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018 tuo pagrindu, kad atsakovės naujai nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, t. y. spręsta, kad šiose įrodymuose esantys duomenys nesudarytų pagrindo, bylą nagrinėjant iš naujo, priimti kitokį sprendimą. Teismas nurodė, kad teismo medicinos ekspertams buvo pateikta visa A. P. medicininė dokumentacija iki pat paciento mirties, tuo tarpu atliekant ekspertizę, buvo įvertinta A. P. atlikta operacinė biopsija 2015 m. gegužės 21 d., kurios atsakymas – „Daugiausia duomenų už egzogeninę riebalinę medžiagą plaučių parenchimoje ir reakcinius pokyčius“, yra identiškas atsakovės nurodomos biopsijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymui. Dėl atsakovės pateikto biopsijos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymo teismas nurodė, kad jis niekaip nepakeistų ir neįtakotų ekspertų padarytų išvadų, kadangi buvo tiriamas ne mirusiojo A. P. plautis, bet donoro plautis, A. P. transplantuotas 2015 m. lapkričio 4 d. 

26.       Pažymėtina, kad CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2-3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai.

27.       Kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 2-3 dalyje, antrojoje stadijoje, t. y. priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. J. K., J. N. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, VĮ Vilniaus miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007). Teismas, nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi antrojoje stadijoje nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje J. Ž. v. AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-347/2010). Priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta šios taisyklės išimtis – pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda nagrinėti bylą iš esmės.

28.       Trečioji stadija (CPK 370 straipsnio 4 dalis): teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka, sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje J. Ž. v. AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-347/2010).

29.       Kaip ir minėta, pareiškėja padavė teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos dėl žalos atlyginimo procesą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą priėmė (pirma prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija) ir skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjos pateiktą prašymą (antra prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas proceso atnaujinimui, taip pat iš esmės vertino pareiškėjos teikiamas įrodinėjimo priemones, kurių turinys nebuvo nagrinėjamas bylos eigoje ir galutinai pasisakė, kad biopsijos tyrimų atsakymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) niekaip nepakeistų ir neįtakotų ekspertų padarytų išvadų, t. y. apeliacinės instancijos vertinimu, skundžiama nutartimi pasisakyta ir dėl pačios ginčo esmės.

30.       Pažymėtina, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo išvadai, jog neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas proceso atnaujinimui, nepritaria. Šiuo atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apeliantės nurodomos aplinkybės negali niekaip įtakoti prašomo peržiūrėti teismo sprendimo. Sutiktina su atsakovės atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, ne tik, kad neturėdamas specialių medicininių žinių vertino į bylą pateiktus A. P. biopsijos atsakymus ir jų įtaką atliktos ekspertizės išvadai, bet tokiu būdu iš esmės pasisakė ir vertino priimto procesinio sprendimo, dėl kurio pateiktas prašymas atnaujinti procesą, pagrįstumą ir teisėtumą. Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pats pripažįsta, jog civilinėje byloje, kurioje atsakovė siekia atnaujinti procesą, nors teismo medicinos ekspertams ir buvo pateikta visa A. P. medicininė dokumentacija iki pat paciento mirties, tačiau pateiktoje dokumentacijoje iš esmės trūko dviejų tyrimų rezultatų, t. y. iš esmės teismo medicinos ekspertams nebuvo pateikta visa minėto asmens medicininė dokumentacija ir nebuvo atskleistas minėtų biopsijos tyrimų atsakymų turinys (šių atsakymų turinys nebuvo atskleistas ir Kauno apygardos teismui, apeliacine tvarka išnagrinėjusiam bylą).

32.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

33.       Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad biopsijos tyrimų atsakymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jau egzistavo nagrinėjant bylą, tačiau šių tyrimų apimtis bei turinys atsakovei nebuvo prieinamas, t. y. nebuvo žinomas. Apeliantės vertinimu, atliekant nurodytus tyrimus buvo gauti duomenys, kurie iš esmės paneigia ekspertų išvadas, kad mirties priežastis buvo silikozė. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

34.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau šioje nutartyje išdėstytus motyvus, sutinka su apeliantės argumentais, jog nustačius, kad biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nurodyti pakitimai objektyviai nepatvirtina profesinės ligos – silikozės diagnozės, teismo sprendimas turėtų būti keičiamas, kadangi atitinkamai būtų pagrindas spręsti dėl atsakovės atsakomybės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nors iš esmės ir pripažinęs, kad neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas proceso atnaujinimui, neatnaujinęs bylos proceso, konstatavo ankstesnio bylos proceso teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, byloje keliamas abejones dėl ginčo esmės ir proceso teisėtumo, t. y. mirties priežasties, taip pat dėl teikiamų naujai įrodinėjimo priemonių ir jų pagrindu atlikto tyrimo rezultato įtakos priimto procesinio sprendimo, kuriuo nustatyta profesinės ligos – silikozės diagnozė, teisėtumui ir pagrįstumui, įstatymas numato galimybę aiškintis ir nustatyti tik trečioje proceso stadijoje. Tik priėmus procesinį sprendimą atnaujinti procesą ir pakartotinai nagrinėjant atnaujintą bylą pagal bendrąsias CPK taisykles, vertintinos į bylą pateiktos šalių įrodinėjimo priemones dėl ginčo esmės.

35.       Atsižvelgus į išdėstytą, o taip pat įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovės nurodyta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) A. P. pažeistų plaučių patologinio tyrimo atsakymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (jų turinys) nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo pateikti ekspertams, surašiusiems ekspertizės aktą, tapo žinoma jau išnagrinėjus bylą, o taip pat pripažinus, jog ši aplinkybė atitinka esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės požymius, spręstina, kad egzistuoja pagrindas byloje procesą atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios atsakovei paaiškėjo jau išnagrinėjus bylą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas proceso atnaujinimui, t. y. kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas procesas Kauno apylinkės teismo išnagrinėjote civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018  (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37.       Patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėjote civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas