Administracinė byla Nr. AN2-84-519/2017

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00467-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

18.8.; 21.11.9.; 21.11.10.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal K. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1.Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. S. 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu skyrė K. A. baudą už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 488 straipsnio 1 dalyje, padarymą, o būtent už tai, kad 2017 m. balandžio 1 d. 22.30 val. neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės svečių namai „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) r., teritorijoje buvo šaudomi fejerverkai, keliamas triukšmas, tuo buvo sutrikdyta aplinkiniams gyventojams ramybė ir poilsis.

1.1. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi K. A. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. gegužės 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Patikslintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. gegužės 17 d. nutarimas, pašalinta aplinkybė „buvo šaudomi fejerverkai“. Nutartyje teismas konstatavo, kad policijos pareigūnų atvykimas, tiek liudytojų parodymai, iš dalies ir paties K. A. paaiškinimai patvirtina, kad buvo sutrikdyta ramybė ir poilsis, todėl K. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios rimties trikdymas.

2. Apeliaciniu skundu K. A. prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antro veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. S. 2017 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 41ANN-100254189-17 bei Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-69-885/2017 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, visiškai nevertino jo nurodytų teiginių, jog kaimynų M. ir S. M. pasipiktinimą sukėlė, ir šie asmenys 2017 m. balandžio 1 d. apie 21.30 val. iškvietė policiją, tai, kad kieme kalbėjo (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pažymi, kad arčiau nei M. S. M. gyvena ir kiti kaimynai, tačiau jie nereiškia jokių pretenzijų. Be to, liudytojų teiginiai, kad garsus kalbėjimas sutrikdė jų poilsį ir ramybę yra subjektyvus, sąlygoti netolerancijos kitataučiams.

2.2. Teigia, kad nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. balandžio 1 d. apie 21.30 val. buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau mano, jog šiuo atveju policijos pareigūnai turėjo visas galimybes nustatyti galimai triukšmavusius ir garsiai kalbėjusius asmenis, tačiau jų nenustatė. Pasak apelianto, patys liudytojai M. ir S. M. turėjo galimybę nurodyti konkrečius asmenis su kuriais konfliktavo, tačiau šių asmenų nenurodė. Pažymi, kad svečių namai „(duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), yra įsikūrę uždaroje teritorijoje. Šiuose poilsio namuose gyvenantys asmenys bendrauja tarpusavyje lauke būtent šioje teritorijoje. Pasak apelianto, akivaizdu, kad būtent 2017 m. balandžio 1 d. iškviesti policijos pareigūnai turėjo visas galimybes užfiksuoti, skundą policijos įstaigą pateikusių M. S. M. nurodytas aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kad kieme bendravusių svečių namų gyventojų kalbėjimas viršijo teisės aktų reikalavimus. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų pažeisti leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės vadovavosi ne teisės aktais, o liudytojų subjektyviais vertinimais, kurie akivaizdžiai nukreipti prieš kitataučius.

2.3. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nutartyje teigiama, jog jis neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės svečių namai „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijoje 2017 m. balandžio 1 d., 22.30 val. nebūtų keliamas triukšmas. Teigia, kad svečių namai „(duomenys neskelbtini)“ nepriklauso jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Šį įmonė nuo 2010-02-04 likviduojama ir nevykdo jokios ūkinės – komercinės veiklos. Nurodytas turtas nėra įtrauktas į įmonės apskaitą. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydamas pateikti informaciją apie 2017 m. balandžio 1 d. atvykusius pareigūnus į svečių namus „(duomenys neskelbtini)“, tačiau komisariatas tokios informacijos teismui nepateikė. Nurodo, kad tiek jis, tiek liudytojai patvirtino, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau jie atvykę neužfiksavo jokio triukšmo ir asmenų ramybės ir poilsio sutrikdymo.

2.4. Pažymi, kad Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje pripažįstama, kad pažeidimai, kurie Lietuvoje priskiriami administracinių teisės pažeidimų sričiai, vertintini kaip baudžiamojo pobūdžio pažeidimai. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), taip pat ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas  prielaidomis - teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015). Apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais,  jog policijos pareigūnų atvykimas leidžia daryti prielaidą, kad buvo sutrikdyta ramybė ir poilsis. K. A. nuomone, policijos pareigūnų atvykimas ir nurodytų faktų neužfiksavimas tik patvirtina, kad nebuvo padarytas joks teisės pažeidimas. Pažymi, jog Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 47 punktas numato, jog policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku. Pasak apelianto, nurodytas teisinis reguliavimas tik dar kartą pavirtina jo teiginius, kad nebuvo padarytas joks teisės pažeidimas ir atvykęs policijos pareigūnas jo neužfiksavo.

2.5. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje iškreipiami jo parodymai. Tiek institucijai, priėmusiai nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tiek pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jis negali nurodyti asmenų, kurie šaudė fejerverkus, nes jie buvo šaudomi ne iš jam priklausančios teritorijos ir šio fakto nematė. Niekada neteigė, kad negalėtų nurodyti jo svečių namuose gyvenusių asmenų. Šiuo atveju atvykę policijos pareigūnai galėjo juos nustatyti. Be to, ir liudytojai, atvykus policijos pareigūnams, galėjo nurodyti konkrečius asmenis, kurie liudytojų manymu triukšmavo.

2.6. Pažymi, kad pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, atsakomybė kyla tik konkrečiam subjektui, atlikusiam šiame straipsnyje numatytas veikas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog nurodytas veikas jis atliko ar galėjo atlikti. Teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino minėtą teisės normą. Pažymi, kad viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007, Administracinė jurisprudencija, Nr. 3 (13), 2007). Dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir materialines teises normas. Pažymi ir tai, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodoma ir įvardijama, jog jis yra įmonės savininkas.

2.7. Pasak apelianto, administracinėje byloje nėra įrodymų, kad jam nuosavybės teise priklausančių svečių namų „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo keliamas triukšmas, ir šias veikas jis įvykdė. Mano, kad šiuo atveju nurodytas netinkamas nusižengimo subjektas.

3. Atsiliepimu į K. A. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad tiek vyresniosios tyrėjos A. S. 2017 m. gegužės 17 d. nutarimas, tiek ir skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Teigia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų apie įvykio aplinkybes, pagrindžiančių K. A. kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinis skundas netenkintinas

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, K. A. ginčija padaręs ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teigdamas, kad administracinėje byloje nėra įrodymų, kad jam nuosavybės teisė priklausančių svečių namų „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo keliamas triukšmas, ir šias veikas jis įvykdė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais ir pažymi, kad apylinkės teismas apklausė liudytojus, įvertino jų parodymus kartu su kitais byloje surinktais duomenimis ir teisingai nustatė faktines aplinkybes bei padarė motyvuotas išvadas, jog K. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios rimties trikdymas.

4.1. Liudytojas M. M. savo pirminiame paaiškinime bei duodamas parodymus teisme nuosekliai paaiškino, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini). Vakare 21.30 val. buvo leidžiami fejerverkai, policijos pareigūnai atvyko 22.30 val. Policiją iškvietė, nes vyrų kompanija buvusi pas K. A. garsiai kalbėjo, keikėsi. Jie neapsikentė kompanijos elgesio. Stalai buvo išnešti į kiemą ir triukšmavo. Triukšmavo treti asmenys, o K. A. buvo kartu su jais. Teisme apklausta liudytoja S. M. patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad balandžio 1 d. 21.30 val. pradėjo šaudyti fejerverkus. Triukšmas pažadino vaikus, todėl jie viską nufilmavo ir iškvietė policiją. Viskas vyko įmonės kieme. Iš teisme apklausto liudytojo A. P. parodymų seka, kad tą vakarą pradėjo šaudyti fejerverkai, o K. A. padėties nekontroliavo. Leido stalus išsinešti į kiemą ir elgtis kaip svečiai norėjo. Girdėjosi ginčai, keiksmažodžiai, taip bendravo svečiai tarpusavyje. Jam kitą dieną į darbus reikia eiti, o jie šventė iki 2.00 val. Jis keletą kartų perspėjo, sakė tuoj baigs, bet taip nebūna. Jo poilsis ir ramybė buvo sutrikdyti, nes niekas tokiomis sąlygomis negyvena. Analogiškas aplinkybes liudytojas A. P. buvo nurodęs ir savo paaiškinime. Liudytoja A. S. teismo posėdyje patvirtino, kad tarnybinį pranešimą, po to protokolą, ji surašė pagal liudytojų parodymus ir vaizdo medžiagą, paaiškino, jog liudytojų parodymai buvo nuoseklūs. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir policijos BIRT ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuoti duomenys apie 2017 m. balandžio 1 d. po 21.30 val. keliamą triukšmą (duomenys neskelbtini) namo kieme, jog dėl keliamo triukšmo sutrikdyta M. ir S. M., G. M., K. M., J. Ir A. M. poilsis ir ramybė.

4.2. Taigi, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, kurie tarpusavyje sutampa, patvirtina, kad po to, kai fejerverkai buvo leidžiami apie 21.30 val., triukšmas nesiliovė, įmonės kieme, (duomenys neskelbtini), buvę tretieji asmenys garsiai kalbėjo, ginčijosi, keikėsi, jog dėl triukšmo sutrikdyta ramybė ir poilsis ir dėlto buvo kreiptasi  policiją.

5. Jokios byloje esančios aplinkybės, išskyrus apelianto teiginius, nepatvirtina, kad kaimynai S. ir M. M., A. P. turėtų prieš apeliantą asmeninį suinteresuotumą, ar turėtų motyvų pateikti melagingą informaciją, kaltinti K. A. administracinio nusižengimo padarymu. Todėl, apygardos teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad liudytojai K. A. apkalba ir tokiu būdu siekia jam pakenkti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog pats K. A. tiek paaiškinime, tiek duodamas paaiškinimus teisme neneigė, kad 2017 m. balandžio 1 d. svečių namuose buvo išnuomojęs rusakalbiams (ukrainiečiams) asmenims kambarius, jog būna kartais, kad jie patriukšmauja, vartoja necenzūrinius žodžius.

6. Nors nėra duomenų pavirtinančių, kokie policijos pareigūnai buvo atvykę 2017 m. balandžio 1 d. apie 22.30 val. dėl (duomenys neskelbtini) r., teritorijoje keliamo triukšmo, tačiau tai nepaneigia anksčiau aptartų duomenų visumą, kad 2017 m. balandžio 1 d. jam priklausančių svečių namų „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir teritorijoje keliamo triukšmo buvo sutrikdyta ne tik kaimynų S. ir M. M., jų mažamečių vaikų, bet ir kaimyno A. P., kitų aplinkinių gyventojų ramybė ir poilsis. Esminių prieštaravimų dėl ko apeliacinės instancijos teismui būtų pagrindas bylos duomenis vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nenustatyta. Nepagrįsti yra ir K. A. argumentai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kieme bendravusių svečių namų gyventojų kalbėjimas viršijo teisės aktų reikalavimus. Kaip jau minėta, tai, kad kieme buvę asmenys kėlė triukšmą ir taip buvo sutrikdyta aplinkiniams gyventojams ramybė ir poilsis, nustatyta anksčiau aptartais įrodymais.

7. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo byloje nurodytas netinkamas nusižengimo subjektas. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas K. A. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui (savininkui) K. A. surašytas kaip už įmonės komercinę, ūkinę ir socialinę veiklą atsakingam subjektui. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. A. nenurodė asmenų, kurie 2017 m. balandžio 1 d. jo vadovaujamos įmonės svečių namai „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) r., teritorijoje kėlė triukšmą ir dėl to buvo sutrikdyta aplinkiniams gyventojams ramybė ir poilsis. Taigi natūralu, jeigu administracinio nusižengimo teiseną pradėjusiems pareigūnams nebuvo pateikta visa reikšminga informacija, administracinėn atsakomybėn traukiamas pats įmonės vadovas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nusižengimo byloje ištirtų įrodymų visumą ir tai, kad K. A. nepateikė duomenų, kas 2017 m. balandžio 1 d. 22.30 val. naudojosi jo vadovaujamoje įmonėje – svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis ir triukšmavo, sprendžia, jog pagrįstai pripažinta, kad K. A. nagrinėjamu konkrečiu atveju yra tinkamas ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį nepakeistą ir K. A. apeliacinį skundą netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                          Gražvydas Poškus