Civilinė byla Nr. 2A–423/2008 S
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugpjūčio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,
dalyvaujant ieškovei K. R. ,
ieškovės atstovei adv. Sonatai Žukauskienei,
atsakovo Kėdainių lopšelio darželio „Varpelis“ atstovui adv. Tomui Vildžiūnui,
trečiojo asmens Kėdainių rajono savivaldybės atstovui Daliui Ramonui,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. R. ir J. R. apeliacinį skundą ir atsakovo Kėdainių lopšelio – darželio „Varpelis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-358-555/2007 pagal ieškovų K. R. ir J. R. ieškinį atsakovui Kėdainių lopšeliui-darželiui „Varpelis“, dalyvaujant tretiesiems asmenims B. B. , Kėdainių rajono savivaldybei, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
nustatė:
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo ieškovui J. R. 400000 Lt, o ieškovei K. R. 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. gruodžio 22 d. jos sūnus J. R. , būdamas vaikų lopšelyje-darželyje „Varpelis“, labai sunkiai susižalojo dėl darželio auklėtojos kaltės, neatsargumo, netinkamos vaikų priežiūros, neužtikrinant būtino atidumo ir rūpestingumo, ir kitų pažeidimų. Jis užkliudė kėdę, ant kurios buvo arbatinukas su verdančiu vandeniu, ir to pasėkoje ant vaiko užkrito karštas arbatinukas. Kauno medicinos universiteto klinikose jam buvo konstatuota 30 proc. kūno paviršiaus nudegiminė žaizda, apimanti galvą, kaklą, veidą, krūtinės ląstą, nugarą, dešinę ranką ir dešinę koją. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu vaikų lopšelio-darželio „Varpelis“ auklėtoja B. B. buvo pripažinta kalta, bet nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 139 straipsnio l dalį atleista kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Vaikui teko ištverti labai didelius dvasinius bei emocinius išgyvenimus ir fizines kančias. Vaikas patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, estetinės išvaizdos pakitimus. Šiuo metu vaikas yra mažas ir dar negali daug ko suprasti, tačiau, po kurio laiko dėl šio sužalojimo jam gali kilti dvasinių išgyvenimų ir kitokių nepatogumų. Kadangi šio sužalojimo pasekmių negalima iš karto pašalinti, vaikui augant, yra labai didelė tikimybė, jog reikės atlikti randų plastines operacijas, nes nudeginto kūno vietų oda nėra ir nebus tokia tampri, kaip nepažeista oda. Taigi, vaiko patirti sužalojimai liks visam gyvenimui. Po sūnaus sužalojimo ieškovė taip pat patyrė didelių emocinių išgyvenimų, jaučia pastovų nerimą dėl papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, susijusių su šia sūnaus trauma. Vaikui buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Kadangi darbdavys yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl savo darbuotojų, einančių pareigas kaltės, ieškovė prašė iš atsakovo J. R. priteisti 400000 Lt, o jai - 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovė taip pat nurodė, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra protingas ir pagrįstas, atsižvelgiant į sužalojimą, pasekmes, kaltę, atsakovo turtinę padėtį.
Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovui J. R. 80000 Lt, ieškovei K. R. 20000 Lt iš atsakovo Kėdainių lopšelio-darželio „Varpelis“ neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad byloje nekyla ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, todėl teismas sprendė, jog byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: priešingi teisei atsakovo veiksmai (nevykdymas įstaigoje patvirtintos auklėtojos pareigybinės instrukcijos), kaltė (neatsargumas), žala (nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas) ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (nukentėjusysis buvo sužalotas dėl atsakovo darbuotojos neatsargių veiksmų). Tarp šalių yra iškilęs ginčas tik dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą įrodinėja įvykio metu ir po jo patirtu fiziniu skausmu ir dvasiniais išgyvenimais. Iš su ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad kūno sužalojimas padarytas mažamečiam asmeniui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Mažametį J. R. viena augina, juo rūpinosi tiek prieš žalos padarymą, tiek ir po įvykusio įvykio jo motina K. R. , todėl pripažintina, kad J. R. ir jo motinos ryšiai yra labai glaudūs, šie asmenys emociškai labai susiję. Nagrinėjamojoje byloje fizinė žala yra padaryta mažamečiam asmeniui, todėl sūnaus sužalojimo faktas, teismo vertinimu, neabejotinai sukėlė ne tik J. R. , bet ir jo motinai neigiamus ypač didelius dvasinius išgyvenimus. Be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos priskirtini išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Įvertinus šiuos įrodymus, ieškovės paaiškinimus visiškai akivaizdu, kad dėl nurodytų sužalojimų ir ilgalaikio intensyvaus gydymo tiek tiesiogiai įvykio metu nukentėjęs mažametis J. R. , tiek ieškovė patyrė neišmatuojamą skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinę depresiją ir didelius dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat nurodė, jog neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės atvejis atitinka aukščiau minėtas išimtinumo sąlygas, todėl jos neturtinė žala, patirta dėl sūnaus sveikatos sutrikimų, atlygintina (CK 6.250 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad neatsargiais nusikaltimais asmenį sunkiai sužalojus, neturtinės žalos dydis sudaro apie 30.000 Lt. Paanalizavus teismų praktiką civilinėse bylose, matyti, jog teismų priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra gana įvairus. Pavyzdžiui, LAT 2003-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“ ieškovei, patyrusiai sunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis buvo nustatytas 120000 Lt. Šioje nutartyje yra konstatuota, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovės sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes – jauną amžių, profesinį išsilavinimą ir galimybių praradimą. Civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005 mažamečiams ieškovams, ligoninės darbuotojų įvykdyto neatsargaus nusikaltimo pasėkoje patyrusiems sunkius sveikatos sužalojimus, buvo priteista po 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiškose bylose, įvertindamas visas nustatytas aplinkybes kompleksiškai, siekdamas nustatyti kiek įmanoma sąžiningesnį ir teisingesnį atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui, vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, 6.282 straipsniu, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.254 straipsnio 2 dalimi, nustatė mažamečiui J. R. 80000 Lt, jo motinai K. R. 20000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą ir ieškinį visiškai patenkinti. Apeliantė nurodo, kad:
1. Teismas nustatydamas 80000 Lt ir 20000 Lt neturtinės žalos jos sūnui J. R. ir jai, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, bylos duomenų, dėl ko priteisė aiškiai per mažą neturtinę žalą. Kauno apygardos teismas neįvertino labai svarbios aplinkybės, kad J. R. buvo sužalotas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Kiekvienas tėvas atvesdamas savo vaikus į ikimokyklinę įstaigą, yra garantuotas, jog jo vaikui bus sudarytos tinkamos sąlygos jo sveikatai ir ugdymui. Sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, buvo būtina įvertinti lopšelio darželio įstaigos pagrindinius uždavinius ir tikslus, kurie įtvirtinti įstaigos nuostatuose. Pagal kuriuos darželio tikslas - teikti kokybišką, atitinkantį vaiko poreikius ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, ankstyvojo amžiaus vaikams sudaryti saugias, buitį atitinkančias sąlygas, pritaikytas vaikų amžiui bei sveikatai ir t.t. Be to, Kauno apygardos teismas, nustatydamas žalos dydį, nepakankamai įvertino faktą, jog J. R. buvo nudegintas karštu vandeniu, ir toks sužalojimas yra ypatingai skausmingas. Kūno nudeginimas yra vienas skausmingiausių ir ilgai gyjančių sužalojimų, paliekančių nesugražinamų pasekmių - nelygią odą, randus, trukdančius tolimesniam vaiko augimui ir vystymuisi.
2. Teismas neįvertino, kad Kauno medicinos universiteto klinikose J. R. buvo konstatuota 30 proc. kūno paviršiaus nudegiminė žaizda, apimanti galvą, kaklą, veidą, krūtinės ląstą, nugarą, dešinę ranką ir dešinę koją. Sūnus buvo operuotas, jam persodino odos transplantus, perpylė kraują. Vaikui buvo leidžiamas morfijus skausmams sumažinti. Vaikui teko ištverti labai didelius dvasinius bei emocinius išgyvenimus, jau nekalbant apie jo fizines kančias. Vaikas patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, estetinės išvaizdos pakitimus. Šie sužalojimai turi ir turės įtakos vaiko tolimesniam vystymuisi. Kadangi šio sužalojimo pasekmių negalima iš karto pašalinti, vaikui augant, yra labai didelė tikimybė, jog reikės atlikti randų plastines operacijas, nes nudeginto kūno vietų oda nėra ir nebus tokia tampri, kaip nepažeista oda. Taigi, vaiko patirti sužalojimai liks visam gyvenimui.
3. Teismas priteisė aiškiai per mažą neturtinę žalą apeliantei, nes ji dėl sūnaus sužalojimo patyrė nežmoniškus išgyvenimus ir kančias. Stebėdama nudegintą savo sūnų, daugkartinį žaizdų perrišinėjimą, vaiko verksmą ir rėkimą, jo skausmus, o dabar matydama žaizdotą vaiko kūnelį, patyria siaubingus išgyvenimus. Todėl, apeliantės nuomone, jai turi būti priteista 100000 Lt neturtinė žala.
4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Teisminėje praktikoje yra išnagrinėta analogiška byla, kurioje analogiškoje situacijoje yra priteista vaikui 200000 litų, o tėvams - 100000 litų. Kadangi CPK numato, jog teismai privalo atsižvelgti į kasacine tvarka išnagrinėtas bylas, todėl šia nutartimi privalu vadovautis. Be to, šioje byloje vaikai buvo nudeginti dar mažiau (14 proc. kūno ir 20 proc. kūno). Tuo tarpu mano sūnus pradžioje buvo nudegintas 30 procentų, ir tik po pirminio gydymo, nudegimo procentas buvo sumažintas iki 20 procentų.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą priteisiant ieškovui 5000 Lt neturtinės žalos. Atsakovas nurodo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas šioje byloje neturtinės žalos dydį ir priteisdamas ieškovams bendroje sumoje 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, iš esmės rėmėsi civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005, suformuota praktika. Nagrinėjamojoje byloje ieškovui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris buvo padarytas švietimo įstaigoje. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, ieškovams nustatyti sunkūs kūno sužalojimai, kurie buvo padaryti sveikatos priežiūros įstaigoje, t.y. įstaigoje tiesiogiai atsakingoje už joje esančių asmenų sveikatos priežiūrą. Be to šioje byloje sužalojimai buvo padaryti bejėgiškos būklės asmenims - naujagimiams. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes galima konstatuoti, kad nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-7-255/2005, faktinės aplinkybės nėra analogiškos, pačios bylos (atsižvelgiant į skirtingus civilinės atsakomybės subjektus, jų teisinį statusą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, nukentėjusiųjų skirtingą amžių ir kt. aplinkybes) taip pat nėra analogiškos, todėl pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nepagrįstai vadovavosi vien tik civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, suformuota praktika.
2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005 konstatavo, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tai kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. CK nenumatyta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais, todėl ieškovė K. R. , nepateikdama jokių CPK leistinų įrodymų, patvirtinančių jos patirtą neturtinę žalą, neturi teisės reikalauti neturtinės žalos už sūnaus patirtą žalą.
3. Pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį neįvertino visų civilinėje byloje esančių įrodymų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui augant yra didelė tikimybė, kad reikės randų plastinių operacijų. Civilinėje byloje nėra nei vieno CPK leistino įrodymo, patvirtinančio šią aplinkybę. Šią aplinkybę patvirtino (neturėdamas tam teisinio pagrindo) ir pirmos instancijos teismas. Be to, pirmos instancijos teismas neįvertino medicininiuose dokumentuose konstatuotų aplinkybių: „vaiko būklė gerėjanti, vaikšto, daro gydomąją mankštą“, „transplantai prigijo“, „prognozė visais požiūriais palanki“, (ligos istorijos Nr. 7912007): „gydymo eigoje būklė pagerėjo“, „padidėjo judesių amplitudė dešinės peties sąnaryje“, „eisenos stereotipas taisyklingas“, (ligos istorijos Nr. 7861584/2006).
4. Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-7-255/2005), todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai susirūpinimą dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo priskyrė neturtinei žalai.
5. Pirmos instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 100000 Lt ieškovų naudai neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teisės aktų ir teismų praktikos. Atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo įgyvendinimo veiklą, tai pelno nesiekianti, iš biudžeto lėšų finansuojama įstaiga. Atsakovo finansavimui skiriamos lėšos naudojamos tenkinti visų šioje įstaigoje besilankančių asmenų poreikius. Atsakovo turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų į kuriuos pirmos instancijos privalėjo atsižvelgti. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pirmos instancijos teismas į atsakovo turtinę padėtį neatsižvelgė, bei nesivadovavo CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir patenkinti atsakovo apeliacinį skundą.
Tretysis asmuo Kėdainių rajono savivaldybė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Tretysis asmuo Kėdainių rajono savivaldybė atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, jog su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Tretysis asmuo nurodo, kad nesutinka su ieškovų argumentu, jog B. B. veiksmai turi būti vertinami kaip didelis neatsargumas, nes jos kaltė pasireiškė paprastu neatsargumu. Be to, apeliantai neteisingai nurodo, kad teismas neįvertino, jog ieškovui buvo padarytas 30 procentų kūno nudegimas, nes iš medicininių išrašų matyti, kad nudegimai lygūs 20 proc. kūno paviršiaus. Tretysis asmuo taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi civiline byla Nr. 3K-7-255/2005, nes šios bylos nėra analogiškos.
Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje ginčas tarp šalių vyksta tik dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje nepateikta išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Taigi, fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Dėl J. R. priteistinos neturtinės žalos.
Šioje byloje nekyla ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo pagrįstumo bei atsakovo darbuotojos kaltės.
Atsakovas neneigia kaltės ir sutinka atlyginti neturtinę žalą viso – 5000 Lt.
Teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo neturtinės žalos dydžio įvertinimu – 5000 Lt, o taip pat ir su pirmos instancijos teismo vaikui priteistu 80000 Lt neturtinės žalos dydžiu, bei ieškovės reikalaujamu 400000 Lt neturtinės žalos dydžiu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad žala, t.y. kūno sužalojimai, apdeginant verdančiu vandeniu, mažamečiui vaikui padaryti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, ieškovas patyrė labai didelius fizinius skausmus, nepatogumus, estetinius išvaizdos pakitimus. Didelių skausmų buvimą paliudija gydymo stacionare istorijos, kuriose nurodoma, jog apžiūrint ieškovą konstatuota 30 proc. kūno paviršiaus nudegiminė žaizda (b.l. 14), o vaikui dėl didelių skausmų buvo leidžiamas morfinas. Šiuo metu vaikas yra mažas ir daug ko negali suprasti, tačiau laikui bėgant jam gali kilti dvasinių išgyvenimų ir kitokių nepatogumų. Be to, J. R. nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis iki 2009 m. kovo 18 d. ir nustatytas sunkus neįgalumo lygis iki jam sukaks 18 metų (b.l. 11).
Nurodytos aplinkybės rodo, jog J. R. buvo padaryta didelė žala ir sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nustatant šios žalos dydį būtina atsižvelgti ir į kitus aukščiau paminėtus kriterijus.
Ieškovai nepagrįstai kaip neturtinę žalą vertina tikimybę, jog ateityje J. R. reikės atlikti randų plastines operacijas. Išlaidos susiję su plastinių operacijų atlikimu vertinamos kaip turtinė žala, o šioje byloje ginčas vyksta tik dėl neturtinės žalos priteisimo.
Atsakovo kaltė bylos medžiaga yra pilnai įrodyta. Kadangi atsakovas savo kaltės neginčija, šis klausimas plačiau neaptariamas.
Kolegijos nuomone, nepagrįstas atsakovo argumentas, jog žalai atsirasti padėjo nukentėjusiojo paprastas neatsargumas, nes nukentėjusysis buvo įspėtas, jog negalima eiti į darželio miegamąjį, tačiau savo auklėtojos nurodymų nevykdė, todėl priteisiant neturtinę žalą teismas turėjo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Nukentėjusysis įvykio metu buvo mažametis ir negalėjo suvokti savo veiksmų pasekmių. Auklėtoja remiantis jos pareigybės aprašymo 11.2 punktu privalėjo saugoti vaikų sveikatą, garantuoti fizinį ir psichologinį saugumą grupėje, salėje ir kitose įstaigos erdvėse, todėl vaiko veiksmų negalima laikyti paties nukentėjusiojo neatsargumu.
Kaip jau minėta, J. R. buvo sužalotas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kuri yra iš biudžeto lėšų finansuojama įstaiga. Atsakovas yra pelno nesiekiantis, ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo įgyvendinimo veiklą. Atsakovo finansavimui skiriamos lėšos naudojamos tenkinti visų šioje įstaigoje besilankančių asmenų poreikius, o finansavimas skiriamas proporcingai teikiamų paslaugų apimčiai. Todėl atitinkamai turi būti vertinamas atsakovo balanse apskaičiuotas turtas bei piniginės lėšos, kurie naudotini tik konkretiems tikslams įgyvendinti.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.).
Be nurodytų kriterijų ir aplinkybių, teisėjų kolegija, vertindama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, šalies ekonominę padėtį bei į visos visuomenės pragyvenimo lygį.
Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisėjų kolegija laiko pagrįstu ir pakankamu neturtinės žalos atlyginimu vaikui 150000 Lt.
Todėl atitinkamai keistinas pirmos instancijos teismo sprendimas.
Kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, nes ji nėra analgiška. Priešingai, abiejose byloje nukentėjo mažamečiai vaikai, juos apdeginant, atsakovai yra biudžetinės įstaigos atsakingos už nukentėjusiųjų sveikatą ir saugumą, o žala padaryta dėl atsakovų darbuotojų kaltės, t.y. neatsargių veiksmų.
Nors atsakovas nurodo, kad kitose panašiose neatsargiais nusikaltimais sužalojus asmenį bylose paprastai priteisiama apie 30000 Lt, tačiau jo nurodytų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl jomis šioje byloje nesivadovaujama.
Dėl K. R. priteistinos neturtinės žalos.
Atsakovas pagrįstai nurodo, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tai kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tokią išvadą patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduojama valstybėms Europos Tarybos narėms savo įstatymuose nustatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusiojo asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 p.). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenumato kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais. Todėl turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad ieškovės atvejis turi išimtinumo sąlygų, kas leistų pripažinti, kad ieškovė mažamečio vaiko motina turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nukentėjo ieškovės mažametis sūnus, kuriam įvykio metu buvo tik penki metai, dėl sužalojimų vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, todėl motina nuolat priversta galvoti kaip sužalojimai ateityje paveiks sūnaus sveikatą. Sūnus iki šiol yra gydomas ir nėra aišku, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti. Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovė patyrė ir patiria ypatingai didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją, emocinį sukrėtimą, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Tačiau kolegija negali sutikti su ieškovės prašoma jai priteisti 100000 Lt neturtinės žalos suma. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 ir nurodo, kad šioje analogiškoje byloje tėvams už išgyvenimus dėl sužalotų vaikų buvo priteista 100000 Lt. Tačiau civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005 buvo priteista neturtinė žala dviems tėvams po 50000 Lt dėl dviejų sužalotų vaikų. Be to, kolegijos nuomone, jie patyrė didesnę neturtinę žalą, nes tėvas patyrė ir fizinius skausmus, kadangi buvo odos donoru persodinant vaikams odą, o motinai buvo pogimdyminė depresija.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į aukščiau nurodytus neturtinės žalos skaičiavimo kriterijus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės patirtą neturtinę žalą ir pagrįstai jai priteisė 20000 Lt žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Ieškovui J. R. priteistą neturtinės žalos sumą padidinti iki 150000 Lt.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė
Konstantinas Gurinas
Marytė Mitkuvienė