Civilinė byla Nr. 3K-3-582-916/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01710-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.1; 2.5.10.5.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bendrovės „Bradley Enterprises Limited“ ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „Bradley Enterprises Limited“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Metoil“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių terminalas“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – bendrovė „Spelden Management S. A.“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymą subjektams, kurie dėl konkretaus objekto yra sudarę atskiras sutartis, ir proceso teisės normų, nustatančių teismo teisę pasiūlyti šalims pakeisti atsakovą byloje, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pašalinti jos valdymo teisės į krovinį pažeidimą ir įpareigoti atsakovę UAB „Metoil“ (dabar – BUAB „Metoil“) nutraukti krovinio sulaikymą; nagrinėjant bylą ieškovei priklausantis ginčo krovinys realizuotas be jos nurodymo ar sutikimo, todėl patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovių solidariai 2 335 098,87 JAV dolerio nuostolių atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad bendrovė „Bradley Enterprises Limited“ su bendrove „Spelden Management S. A.“ 2011 m. sausio 1 d. sudarė sutartį dėl naftos produktų krovos ir transportavimo paslaugų teikimo Nr. 005/Bradley, kuria susitarė, kad ieškovė tiekia įsigytus degalus, o trečiasis asmuo priima saugoti, krauti šviesiuosius naftos produktus, teikti transporto ir ekspedijavimo aptarnavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip pat ekspedijuoti šiuos produktus Klaipėdos uoste. Trečiasis asmuo ir atsakovė BUAB „Metoil“ 2010 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį dėl bendradarbiavimo perkraunant naftos produktus UAB „Krovinių terminalas“ terminale, kuria UAB „Metoil“ (terminalo operatorius) įsipareigojo priimti iš bendrovės „Spelden Management S. A.“ šviesiuosius naftos produktus saugoti terminale, juos perkrauti ir teikti kitas paslaugas; sutartyje nurodytas jos objektas – naftos produktų pirkimo, transportavimo, saugojimo, perdirbimo ir perkrovimo organizavimas bendromis jėgomis, panaudojant terminalo pajėgumus. UAB „Metoil“ (terminalo operatorius) ir UAB „Krovinių terminalas“ 2011 m. vasario 8 d. sudarė operatoriaus sutartį, pagal kurią terminalas įsipareigojo operatoriaus nurodymu priimti šviesiuosius naftos produktus saugoti, krovos darbams, laiku ir tinkamai suteikti visas reikiamas paslaugas operatoriui ir (ar) jo klientams, užtikrinti operatoriaus ir (ar) jo klientų pateiktų produktų kiekio ir kokybės perdavimą ir tinkamą perkrovimą.

Ieškovė nurodė, kad pagal sutartį UAB Baltarusijos naftos kompanija dėl naftos produktų pirkimo ir 2011 m. vasario 17 d. papildomą susitarimą įsigijo 5000 metrinių tonų (mt) ekologiškai pagerinto automobilinio benzino AI-92-50. Dalis (2782,550 mt) šio benzino išsiųsta į UAB „Krovinių terminalas“ saugyklas vėliau realizuoti; važtaraščiuose nurodytas krovinio siuntėjas GV „Belorusneft – Mozyrneftepostavka“; ekspeditorius Klaipėdos uoste – UAB „KLASCO Ekspedicija“: bendrovei „Bradley Enterprises Limited“ per bendrovę „Spelden Management S. A.“. Ieškovės teigimu, santykiuose su UAB „Krovinių terminalas“ ji veikė per trečiąjį asmenį – bendrovę „Spelden Management S. A.“, pagal 2011 m. sausio 1 d. sutartį Nr. 005/Bradley. Nuo 2010 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gegužės 3 d. į UAB „Krovinių terminalas“ terminalą atgabenta 126 621,881 mt ieškovei priklausančio benzino; trečiasis asmuo, vykdydamas ieškovės instrukcijas, pateikė nurodymus dėl 124 741,587 mt ieškovei priklausančių degalų pakrovimo į laivus, krovinius perleidžiant tretiesiems asmenims. Benzino likutis 2011 m. gegužės 9 d. sudarė 29 097,244 mt, jis 2011 m. gegužės 11–12 d. turėjo būti pakrautas į laivą „King Edgar“ ir pristatytas pirkėjai bendrovei „Venex S. A.“, tačiau į laivą buvo pakrauta ir išvežta tik 27 016,950 mt degalų. Taigi po 6 atliktų išvežimų UAB „Krovinių terminalas“ terminale liko 2150,294 mt ieškovei priklausančių degalų. UAB „Krovinių terminalas“ byloje pateikus krovinių iškrovimo ir pakrovimo suvestinę kartu su 2013 m. sausio 30 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškėjo, kad 2150,294 mt ieškovei priklausančių degalų likutis realizuotas be jos sutikimo ir žinios, 2012 m. rugpjūčio 29–30 d. 883,500 mt degalų pakraunant į laivą „Gotland Marieann“, ir 2012 m. spalio 21–22 d. 1266,794 mt pakraunant į laivą „High Tide“. Ieškovė pažymi, kad negavo jokių pajamų, susijusių su šio degalų likučio realizavimu. Ieškinyje pateikiami argumentai, kad dėl neteisėtų bendrų abiejų atsakovių veiksmų, be ieškovės sutikimo ir žinios parduodant, pakraunant bei savavališkai realizuojant jai nuosavybės teise priklausančių degalų likutį ir galbūt pasisavinant šių degalų pardavimo lėšas, ieškovė patyrė nuostolių, kurie yra lygūs prarastų degalų rinkos vertei – 2 335 098,87 JAV dolerio, juos ir prašo priteisti solidariai iš atsakovių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad pagal ginčo šalių sudarytas sutartis krovinio savininkės bendrovės „Bradley Enterprises Limited“ nurodymus ir instrukcijas dėl naftos produktų pakrovimo vykdė bendrovė „Spelden Management S. A.“, jos instrukcijas ir nurodymus dėl pateiktų produktų kiekio ir kokybės perdavimo ir tinkamo pakrovimo vykdė UAB „Metoil“, turinti vienintelę (išimtinę) krovos ir sandėliavimo darbų sutartį su UAB „Krovinių terminalas“; visos krovinio pakrovimo instrukcijos UAB „Krovinių terminalas“ buvo teikiamos tik UAB „Metoil“ atstovų. Teismas nustatė, kad bendrovės „Spelden Management S. A.“ atsakovei UAB „Metoil“ 2011 m. balandžio 21 d. elektroniniu paštu pateiktu nurodymu 2011 m. balandžio 21 d. į laivą „King Edgar“ turėjo būti pakrauta ir išvežta 29 036,644 mt degalų; šis nurodymas persiųstas UAB „Krovinių terminalas“, tačiau jo vykdymas sustabdytas. UAB „Metoil“, atsakydama į bendrovės „Spelden Management S. A.“ raštą dėl netinkamo nurodymo pakrauti krovinį vykdymo, 2011 m. gegužės 9 d. ir 10 d. raštais nurodė, kad laivo „King Edgar“ pakrovimas bus patvirtintas tik kai bendrovė „Spelden Management S. A.“ įvykdys savo finansinius įsipareigojimus. UAB „Metoil“ 2011 m. gegužės 10 d. elektroniniu paštu nurodė UAB „Krovinių terminalas“ į laivą „King Edgar“ pakrauti ne daugiau kaip 27 000 mt degalų; 2011 m. gegužės 11–12 d. buvo pakrauta ir išvežta 27 016,950 mt ieškovei priklausančių degalų. Teismas, įvertinęs faktinius šalių santykius ir susirašinėjimą, atmetė UAB „Metoil“ argumentus, kad ji tik vykdė bendrovės „Spelden Management S. A.“ nurodymus. Teismas nustatė, kad pirminis nurodymas buvo pakrauti 29 036,644 mt krovinį, o nurodymas pakrauti ne mažiau kaip 27 000 mt buvo UAB „Metoil“ raštuose išdėstytos pozicijos (kad į laivą „King Edgar“ gali būti pakrauta ne mažiau kaip 27 000 mt benzino, jei bendrovė „Spelden Management S. A.“ pasirašytų garantinį raštą dėl teisių suteikimo UAB „Metoil“ sulaikyti terminale 2210 mt benzino ir susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos ir krovinio sulaikymo) ir jos su bendrove „Spelden Management S. A.“ 2011 m. gegužės 9 d. pasirašyto Susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos ir krovinio sulaikymo pasekmė. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Krovinių terminalas“ žinojo, kad į jos talpyklas pristatyti ir jose saugomi ieškovei priklausantys degalai, realizuojami gavus ieškovės ir banko „BNP Paribas S. A.“ nurodymus, juos duodant ne tiesiogiai UAB „Krovinių terminalas“, bet laikantis šalių pasirašytų sutarčių nuostatų. Šią aplinkybę žinojo ir UAB „Metoil“, veikusi ne ieškovės duodamų nurodymų, o su trečiuoju asmeniu pasirašytos sutarties pagrindu. Teismas vertino, kad UAB „Metoil“ neįvykdė bendrovės „Spelden Management S. A.“ duoto nurodymo pakrauti į laivą „King Edgar“29 036,644 mt degalų, nors pagal bendrovės „Spelden Management S. A.“ ir UAB „Metoil“ 2010 m. gruodžio 30 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties sąlygas laivo pakrovimo procedūros turi būti atliktos per 3 valandas nuo paraiškos gavimo. Tačiau pasirašius 2011 m. gegužės 9 d. Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos ir krovinio sulaikymo bendrovės „Spelden Management S. A.“ duotas nurodymus pakrauti 27 000 mt benzino buvo įvykdytas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad bendrovė „Spelden Management S. A.“ pažeidė su ieškove 2011 m. sausio 1 d. sudaryta sutartimi Nr. 005/Bradley prisiimtus įsipareigojimus; dėl trečiojo asmens veiksmų krovinys nebuvo išsiųstas pagal ieškovės nurodymus. Kadangi reikalavimas bendrovei „Spelden Management S. A.“ byloje nepareikštas, tai teismas nevertino ieškovės ir trečiojo asmens prievolinių santykių vykdymo ir teisinių padarinių. Teismas nustatė, kad ginčo krovinys (2150,294 mt ieškovės degalų likutis) pakrautas į laivus „Gotland Marieann“ ir „High Tide“ jau po ieškinio priėmimo teisme, tai padaryta pagal UAB „Metoil“ nurodymus UAB „Krovinių terminalas“; byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krovinio likutis pakrautas į laivus be ieškovės ir trečiojo asmens duotų nurodymų pagal sutartį Nr. 005/Bradley, tačiau šie atsakovių veiksmai atlikti vykdant jų pasirašytas ir galiojančias sutartis, nenustatančias pareigos dėl krovinio likučio gauti nurodymus iš ieškovės. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl bendrovės „Spelden Management S. A.“ ir UAB „Metoil“ 2010 m. gruodžio 30 d. sudarytos Sutarties sąlygų vykdymo, jos 2011 m. gegužės 9 d. pasirašė Susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos ir krovinio sulaikymo (toliau – ir Susitarimas), kuriame nustatė, kad bendrovė „Spelden Management S. A.“ skolinga UAB „Metoil“ pagal pirmiau nurodytą Sutartį; patvirtino 270 mt krovinio perteklių; bendrovė „Spelden Management S. A.“ suteikė UAB „Metoil“ teisę UAB „Krovinių terminalas“ terminale sulaikyti 2210 mt ekologiškai pagerinto automobilinio benzino AI-92-50; jeigu skola nesumokama iki 2011 m. gegužės 20 d., UAB „Metoil“ įgyja teisę realizuoti krovinį, o gautas lėšas panaudoti skolai padengti. Pažymėjęs, kad, kiek leidžia pareikšto ieškinio ribos, neturi pagrindo vertinti Susitarimo teisėtumo, jo turinio ir tikrosios šalių valios, teismas sprendė, kad Susitarimas pagrindžia reikšmingą aplinkybę, jog UAB „Metoil“ turėjo sutartinį pagrindą duoti nurodymus dėl 2150,294 mt degalų. Iš byloje pateiktų įrodymų (UAB „Metoil“ 2011 m. rugpjūčio 31 d. rašto ieškovei, kuriuo siūlyta realizuoti jai priklausantį terminale sulaikytą krovinio likutį, gautus pinigus panaudojant bendrovės „Spelden Management S. A.“ skolai padengti, ir ieškovės atsisakymo tai padaryti) teismas sprendė, kad ieškovė buvo informuota apie bendrovės „Spelden Management S. A.“ ir UAB „Metoil“ sutartinius įsipareigojimus, ir nors jiems nepritarė, tačiau jų neginčijo ir nereiškė reikalavimų trečiajam asmeniui dėl sutarties Nr. 005/Bradley pažeidimo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovės neatliko neteisėtų veiksmų, kuriuos su ieškovei atsiradusia žala sietų priežastinis ryšys. Teismas pažymėjo, kad UAB „Krovinių terminalas“ veiksmus, susijusius su degalų priėmimu, saugojimu, krovos darbais, atliko veikdama pagal sudarytą su UAB „Metoil“ sutartį, kurios nevykdymas byloje neginčytas, atlikdama savo pareigas elgėsi atidžiai ir rūpestingai. UAB „Metoil“ buvo sudariusi Bendradarbiavimo perkraunant naftos produktus terminale sutartį tik su bendrove „Spelden Management S. A.“; nėra duomenų, kad, vykdydama savo įsipareigojimus, ji privalėjo gauti kokius nors kitų asmenų, išskyrus trečiąjį asmenį, leidimus, sutikimus ar instrukcijas. Kadangi visi veiksmai atlikti pagal šalių pasirašytų sutarčių nuostatas, tai teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovei priklausantis 2150,294 mt degalų likutis realizuotas neteisėtais atsakovės UAB „Metoil“ veiksmais, kurie sukėlė žalą ieškovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovių apeliacinius skundus, 2015 m. kovo 12 d. sprendimu panaikino dalį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo; ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš BUAB „Metoil“ 1 936 019,33 Eur žalos atlyginimą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą; grąžino ieškovei ir jos advokatui sumokėtą žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovių argumentus, kad byloje neįrodyta, jog ginčo benzinas priklausė ieškovei, nurodė, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo benziną pagrindė objektyviais rašytiniais įrodymais – sutartimi su UAB Baltarusijos naftos kompanija dėl degalų įsigijimo ir papildomu susitarimu, apmokėjimo dokumentais, išsiųstų prekių važtaraščiais, vagonų ir prekių kiekių duomenimis bei kitais dokumentais; šią aplinkybę taip pat patvirtina UAB „Krovinių terminalas“ pateikti duomenys – į atsakovei priklausančias talpyklas nuo 2010 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. gegužės 3 d. atgabentų degalų suvestinė, kurioje bendrovė „Spelden Management S. A.“ nurodyta kaip disponentas. Teismo vertinimu, UAB „Metoil“ ir bendrovės „Spelden Management S. A.“ 2011 m. gegužės 9 d. Susitarimas nepaneigia degalų priklausymo ieškovei; Susitarimas yra teisminio ginčo objektas, o teisme ginčijamas susitarimas paprastai negali nei patvirtinti, nei paneigti nuosavybės fakto; nepagrįstas ir argumentas, kad benzinas buvo pakrautas į tanklaivį „CPO Korea“ dar 2011 m. balandžio 4 d., prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Spręsdama dėl 27 000 t krovinio pakrovimo į laivą „King Edgar“, kolegija sutiko, kad pakrovimas į laivą, turėjęs vykti 2011 m. balandžio 24–26 d., galbūt neįvyko dėl objektyvių priežasčių, laiku neatvykus laivui, tačiau pažymėjo, jog tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad tokio kiekio, t. y. 27 000 mt, pakrovimą lėmė UAB „Metoil“ ir bendrovės „Spelden Management S. A.“ Susitarimas; ieškovė krovinį padalijo tik tada, kai bendrovė „Spelden Management S. A.“ ją informavo, kad dėl tam tikrų techninių priežasčių terminalas gali pakrauti į tanklaivį „King Edgar“ maždaug 27 000 mt. Teisėjų kolegija sprendė, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog nurodomos techninės priežastys buvo 2011 m. gegužės 9 d. pasirašytas Susitarimas; šios išvados nepaneigia byloje esantis šalių susirašinėjimas. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino atsakovių veiksmų teisėtumą bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai, sąžiningai aspektu, ieškovei pareiškus reikalavimą dėl žalos, kildinamos iš delikto, atlyginimo; vien reikalavimo nepareiškimas 2011 m. sausio 1 d. sutarties kontrahentui bendrovei „Spelden Management S. A.“ dėl sutartinės atsakomybės taikymo nekliudo įvertinti ir kitų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nepaisant aplinkybės, kad ieškovės ir atsakovių nesiejo tiesioginiai sutartiniai santykiai (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, 6.6 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytų sutarčių nuostatas, paaiškinimus, tarpusavio susirašinėjimus ir faktą, kad tarp bendrovės „Spelden Management S. A.“ ir UAB „Metoil“ buvo susiklostę tęstiniai santykiai, padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad UAB „Metoil“ žinojo, jog trečiasis asmuo, teikdamas laivų krovos instrukcijas, veikia ne kaip krovinių savininkas, bet kaip kito subjekto atstovas. Atsižvelgusi į UAB „Metoil“ prašymą ieškovei parduoti degalų likutį, ieškovės pranešimą, kad degalų likutis priklauso jai ir ji nesutinka dėl jo realizacijos, bendrovės „Spelden Management S. A.“ pranešimus UAB „Metoil“, byloje pareikštą pradinį vindikacinį ieškinį, kolegija konstatavo, kad UAB „Metoil“ negalėjo nežinoti, kad pagal pasirašytą su trečiuoju asmeniu Susitarimą realizuoja ne šiam, o kitam asmeniui priklausantį, teisminio ginčo objektu tapusį turtą. Kolegija pažymėjo, kad bendrovė „Spelden Management S. A.“, kuriai turtines pretenzijas reiškė UAB „Metoil“, nebuvo daikto (degalų) savininkė, o savininkė bendrovė „Bradley Enterprises Limited“ nebuvo atsakovės, pasinaudojusios sulaikymo teise, skolininkė, be to, daikto sulaikymo teisė negalėjo pasibaigti turto perleidimu. Kolegijos nuomone, UAB „Metoil“ veiksmai (ginčo objekto perleidimas tretiesiems asmenims prasidėjus teismo procesui) neatitiko CK 4.232 straipsnio nuostatų ir pažeidė savininko teises; tai leidžia UAB „Metoil“ veiksmus vertinti kaip neteisėtus, pažeidžiančius bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nepažeisti įstatyme įtvirtintos savininko teisių apsaugos (CK 4.93 straipsnio 2 dalis). Vien aplinkybė, kad bendrovė „Spelden Management S. A.“ ir UAB „Metoil“ sudarė Susitarimą, kuriuo remdamasi UAB „Metoil“ realizavo sulaikytą krovinį, kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog atsakovė savo civilines (sutartines) teises įgyvendino nepiktnaudžiaudama teise, veikdama kaip sąžininga verslo rinkos dalyvė, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kolegija konstatavo UAB „Metoil“ kaltę, įvertinusi tai, kad atsakovė vos po kelių dienų jau neabejotinai žinojo, jog sandorį su bendrove „Spelden Management S. A.“ sudarė dėl jai nepriklausančio krovinio ir dėl jo teisme yra iškelta civilinė byla. Nesustabdžiusi savo sutartinių teisių įgyvendinimo, UAB „Metoil“ nebuvo tiek sąžininga, rūpestinga ir atidi verslo santykių dalyvė, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kad būtų išvengta krovinio savininko teisių pažeidimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB „Metoil“ veikimas (ginčo krovinio pardavimas) ir nurodymų UAB „Krovinių terminalas“ pakrauti krovinius į laivus „Gotland Marieann“ ir „High Tide“ davimas bei ieškovės patirti nuostoliai dėl turto praradimo yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

Vertindama UAB „Krovinių terminalas“ veiksmų teisėtumą, kolegija pažymėjo, kad atsakovė veikė jos ir UAB „Metoil“ sudarytos operatoriaus sutarties pagrindu, pagrindinė šio subjekto funkcija buvo krovos darbų vykdymas, remiantis UAB „Metoil“ laiškais persiųstomis instrukcijomis. Bylos duomenys, UAB „Krovinių terminalas“ terminale gautų krovinių suvestinė, ieškovės pranešimas dėl nesutikimo, kad UAB „Metoil“ sulaikytų ir realizuotų jai priklausantį krovinio likutį, UAB „Krovinių terminalas“ raštai, kuriuose nurodyta, kad terminale saugomi degalai pagal bendrovės „Spelden Management S. A.“ ir UAB „Metoil“ sutartį nuosavybės teise priklauso ieškovei, kolegijos nuomone, leido daryti išvadą, kad UAB „Krovinių terminalas“ buvo žinoma, jog terminale laikomas benzinas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Kita vertus, kolegija pažymėjo, kad byloje aktualu nustatyti, ar UAB „Krovinių terminalas“ žinojo, jog ginčo degalai, pakrauti į laivus „High Tide“ ir „Gotland Marieann“, priklauso ieškovei. Pirmiau nurodytų įrodymų pagrindu tokių išvadų kolegija nepadarė; ji sprendė, kad atsakovių susirašinėjimas dėl laivų „Gotland Marieann“ ir „High Tide“ pakrovimo neleidžia spręsti ir byloje nėra kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Krovinių terminalas“ buvo ar turėjo būti žinoma, kam nuosavybės teise priklausančių degalų krovos darbus ji privalės atlikti; tarp atsakovių buvo susiklostę tęstiniai paslaugų teikimo santykiai, UAB „Metoil“ teikė nurodymus ne tik dėl ieškovei priklausančių krovinių pakrovimo į tanklaivius. Kolegija konstatavo, kad techniniai krovos darbai, vykdant sutartinius įsipareigojimus UAB „Metoil“, neįrodžius UAB „Krovinių terminalas“ sutartyje ar įstatyme nustatytos pareigos aiškintis, kam priklausantį krovinį ji kiekvienu atveju pakrauna, nelaikytini neteisėtu UAB „Krovinių terminalas“ veikimu deliktinės atsakomybės prasme.

Spręsdama dėl ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija nurodė, kad byloje pateikti duomenys (su bendrove „Venex S. A.“ 2011 m. balandžio 14 d. sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o bendrovė „Venex S. A.“ – nupirkti 5000 mt degalų už sutartyje nustatytą kainą, ir duomenys, kad pagal šią sutartį buvo parduota tik 2975,906 mt degalų) patvirtina, kad ieškovė, praradusi ginčo degalus (2150,294 mt), patyrė nuostolių (žalą), kurie lygūs sutartai krovinio pardavimo kainai – 2 335 098,87 JAV dolerio. Kolegija padarė išvadą, kad nustačius, jog ieškovė prarado įsigytus degalus (neteko turto, jo pardavimo pajamų), jos patirtos žalos susiejimas su prarastų degalų rinkos verte, kuri grindžiama sutartine pardavimo kaina, atitinka žalos atlyginimo instituto nuostatas, taip kompensuojami prarastų degalų įsigijimo sąnaudos ir negautos pajamos, kurios teismų praktikoje suprantamos kaip grynasis pelnas. Kolegija pripažino, kad ieškovės negautos pajamos buvo planuotos, pagrįstai tikėtos gauti esant normaliai veiklai, vykdant sutartinius įsipareigojimus su bendrove „Venex S. A.“. Kolegija nustatė, kad prašomas priteisti žalos atlyginimas apskaičiuotas JAV doleriais, kurie nėra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. Dėl to, remdamasi Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, CK 6.36 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 157, Lietuvos banko lito ir užsienio valiutų santykių duomenų bazės duomenimis, teisėjų kolegija priteistinos žalos atlyginimą perskaičiavo į eurus ir nurodė, kad ji sudaro 1 936 019,33 Eur.

III. Kasacinių skundų, prisidėjimų prie jų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti 1 936 019,33 Eur nuostolių atlyginimą solidariai iš BUAB „Metoil“ ir UAB „Krovinių terminalas“; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl UAB „Krovinių terminalas“ veikloje taikytinų teisės aktų reikalavimų. Kasatorė nurodo, kad UAB „Krovinių terminalas“ užsiima profesionaliomis naftos produktų saugojimo, agentavimo, pakrovimo ir kt. paslaugomis. Jos veikloje taikomas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, kurio 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvarkyti visų operacijų, atliekamų sandėlyje ar tiesioginio pristatymo vietoje, akcizais apmokestinamų prekių apskaitą. Bendrieji operacijų sandėlyje apskaitos ir apskaitos priemonių reikalavimai nurodyti Operacijų akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje apskaitos tvarkoje ir reikalavimuose dėl apskaitos priemonių, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 154 (toliau – Apskaitos tvarka). Pagal Apskaitos tvarkos 4 punktą, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje laikomos ne tik sandėlio savininkui, bet ir kitiems asmenims priklausančios akcizais apmokestinamos prekės ir (arba) žaliavos joms gaminti, iš dokumentų (sutarčių ar kt. dokumentų), taip pat akcizais apmokestinamų prekių sandėlio apskaitos duomenų turi būti įmanoma nustatyti duomenis apie šių prekių savininką. Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. VA-16 (toliau – Apskaitos taisyklės), reglamentuota, kad ūkio subjektai nustatytais atvejais privalo pildyti atitinkamus naftos produktų žurnalus, tai daroma pagal kiekvieną atskirą kuro talpyklą ar kiekvieną technologiškai sujungtą kuro talpyklų grupę arba pagal produktų rūšį; jei kuro objekto eksploatuotojai talpykloje saugo ne tik savo, bet ir kitiems savininkams priklausančius produktus, jie atskirai kiekvienam savininkui pildo žurnalus, kuriuose nurodomos operacijos su kiekvienam kitam savininkui priklausančiais produktais (Apskaitos taisyklių 6, 7, 28 punktai, 1 priedas). Atsižvelgdama į šiuos teisės aktų reikalavimus, kasatorė kritiškai vertina UAB „Krovinių terminalas“ poziciją, kad ji degalų apskaitą vykdė trečiojo asmens vardu, nežinojo, kas yra tikrasis jų savininkas. Nurodytas reguliavimas paneigia UAB „Krovinių terminalas“ argumentus, kad ji neturėjo pareigos aiškintis, kam priklauso ginčo krovinys, nes veikė išimtinai sutarties su UAB „Metoil“ pagrindu pagal šios bendrovės nurodymus. Kasatorės įsitikinimu, sutartimi negalima paneigti teisės aktų reikalavimų, kurie nustatė pareigą akcizinio sandėlio savininkui vesti talpyklose laikomų produktų (degalų) apskaitą, iš kurios būtų galima nustatyti jo savininką. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Krovinių terminalas“ ir BUAB „Metoil“ – vienos įmonių grupės „Achema“, kuri yra ir atsakovių akcininkė, narės; kai atsakovės neteisėtai realizavo kasatorės degalus, UAB „Metoil“ finansinė padėtis jau buvo sunki; žinodama, kad išvengs nuostolių atlyginimo (ieškovė bus įtraukta į kreditorių eilę), ji savavališkai realizavo benziną; tokius veiksmus galėjo koordinuoti ir derinti AB „Achema“.
2. Dėl UAB „Krovinių terminalas“ pareigos nustatyti ginčo krovinio savininką. Kasatorės teigimu, UAB „Krovinių terminalas“ terminale gautų krovinių suvestinė patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie terminale laikomus kasatorei nuosavybės teise priklausančius degalus, tokią išvadą pagrįstai padarė ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau jis nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Krovinių terminalas“ buvo ar turėjo būti žinoma, kam nuosavybės teise priklausančius degalus ji pakrovė į laivus „Gotland Marieann“ ir „High Tide“. Teismas tokią išvadą be pagrindo padarė remdamasis vien atsakovės darbuotojos teismo posėdyje duotais paaiškinimais (kad darbai atlikti pagal UAB „Metoil“ pateiktas instrukcijas), nors jie turėjo būti įvertinti kartu su UAB „Krovinių terminalas“ veiklai keliamais teisės aktų reikalavimais. Be to, byloje esantys šalių raštai, banko faksimilė, mokėjimo dokumentai, kasatorės manymu, patvirtina, kad UAB „Krovinių terminalas“ nuo pat krovinio patekimo į jos talpyklas buvo žinoma, jog saugomi degalai nuosavybės teise priklauso ieškovei, kurios instrukcijas įgyvendina bendrovė „Spelden Management S. A.“ ir UAB „Metoil“. Taip pat atsakovei buvo žinoma, kad tarp ieškovės ir UAB „Metoil“ kilęs ginčas dėl krovinio; ginčo metu atsakovė elgėsi nesąžiningai – pagal ieškovės paklausimus neteikė informacijos apie saugomų degalų savininką, nesiėmė priemonių nustatyti, kam priklauso ginčo krovinys, nesielgė sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai, nepažeisdama degalų savininkės (kasatorės) teisių.
3. Dėl UAB „Krovinių terminalas“ civilinės atsakomybės sąlygų. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad ieškovės patirti nuostoliai pernelyg nutolę nuo UAB „Krovinių terminalas“ veiksmų. UAB „Krovinių terminalas“ veiklai taikomų teisės aktų reikalavimai dėl galimybės nustatyti tikrąjį krovinio savininką, atsakovės vengimas bendradarbiauti su kasatore, teikti informaciją apie terminale esančius jai priklausančius degalus, anot kasatorės, patvirtina UAB „Krovinių terminalas“ tyčią pažeisti kasatorės interesus. Neteisėti atsakovės veiksmai, kurie sudarė sąlygas UAB „Metoil“ įgyvendinti savo turtinius interesus, atlikti nepaisant bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kasatorės įsitikinimu, nors UAB „Krovinių terminalas“ ir veikė sutarties su UAB „Metoil“ pagrindu, tačiau ji negalėjo piktnaudžiauti teise, vengdama kasatorei teikti informaciją apie jai priklausančių degalų terminale buvimą; privalėjo laikytis bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, veikti kaip sąžiningas ir atsakingas verslo subjektas (CK 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis). UAB „Krovinių terminalas“ veiksmai prisidėjo prie kasatorės nuostolių atsiradimo, nes sudarė sąlygas UAB „Metoil“ neteisėtai parduoti ieškovei priklausančius degalus ir pasisavinti gautas lėšas; UAB „Krovinių terminalas“ privalėjo išsiaiškinti, kam priklausančius degalus krauna į laivus „Gotland Marieann“ ir „High Tide“, ir, žinodama, kad savininkas prieštarauja, jog degalai būtų parduoti, susilaikyti nuo ieškovės interesų pažeidimo. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, kasatorė daro išvadą, kad UAB „Krovinių terminalas“ veiksmai buvo, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos priežastis.

Kasaciniu skundu atsakovė BUAB „Metoil“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimą ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą – pašalinti teismo motyvus apie bendrovės „Bradley Enterprises Limited“ nuosavybės teisę į ginčo krovinį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl taikytinos teisės ieškovės nuosavybės teisei nustatyti. Kasatorė nurodo, kad, remiantis CK 1.48 straipsnio 1 dalies nuostata, tais atvejais, kai Lietuvos teismuose pareiškiamas vindikacinis ieškinys dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, šio daikto savininko daiktinių teisių gynimui turi būti taikoma valstybės, kurioje daiktas buvo jo teisinės padėties pasikeitimo metu, teisė. Kadangi ieškovė nurodo, kad ginčo krovinį (degalus) nuosavybės teise įgijo Baltarusijoje pagal 2010 m. spalio 4 d. su UAB Baltarusijos naftos kompanija sudarytą sutartį ir papildomą susitarimą prie jos, tai, kasatorės manymu, norint teisingai išspręsti ieškovės nuosavybės teisės į ginčo turtą klausimą, reikėtų nustatyti ginčui taikytiną teisę. Kasatorės įsitikinimu, savo nuosavybės teisę į krovinį ieškovė turėjo įrodyti pagal Baltarusijos Respublikos teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė; žemesnės instancijos teismas nesprendė taikytinos teisės klausimo.
2. Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynybos būdo. Atsižvelgusi į ginčo šalių tarpusavio teisinius santykius, sudarytus sandorius, kasatorė mano, kad ieškovė krovinio arba jo vertės atlyginimo sutartiniu (prievoliniu) pagrindu turėjo reikalauti iš trečiojo asmens, kuris privalėjo rūpintis kroviniu pagal sutartį su ieškove. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo turtą, kurio savininkė teigia esanti ieškovė, 2011 m. gegužės 9 d. Susitarimu įkeitė kasatorei kaip savo, taigi kasatorė turėjo teisę į ginčo krovinį. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino nurodyto Susitarimo, remdamasis tuo, kad jis ginčijamas teisme; vien sandorio ginčijimo teisme faktas (nesant galutinio teismo sprendimo) nereiškia, kad jis bus pripažintas negaliojančiu. Skunde pažymima, kad ieškovė neįrodė visų kasacinio teismo praktikoje nurodomų vindikacinio ieškinio sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-44/2009). Kasatorės manymu, teismai nepagrįstai ieškovę pripažino ginčo krovinio savininke, atsakovėms iškėlė nepagrįstus reikalavimus žinoti, kas konkrečiu momentu yra ekspedijuojamo krovinio savininkas, nors sutartiniai santykiai dėl krovinio aptarnavimo paslaugų kasatorę siejo ne su ieškove, o tik su trečiuoju asmeniu, be to, pati ieškovė pripažino, kad iki tol, kol naftos produktai pasiekia savo galutinį gavėją, nuosavybės teisė gali būti perleidžiama net keliolika kartų (neturėdama tiesioginių santykių su ieškove, kasatorė gali nesužinoti apie krovinio nuosavybės teisės pasikeitimą). Kasatorė skunde laikosi pozicijos, kurią grindžia faktiniais bylos duomenimis, kad ieškovės nurodomas degalų likutis 2011 m. balandžio 4 d. buvo pakrautas į tanklaivį „CPO Korea“, o į laivą „King Edgar“ pagal trečiojo asmens nurodymus pakrautas kitas krovinys; padarydami priešingą išvadą (kad ieškovė yra ginčo krovinio savininkė), teismai netinkamai įvertino bylos duomenis.
3. Dėl priteisto žalos atlyginimo dydžio. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei žalos atlyginimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė nuo planuotų pajamų už bendrovei „Venex S. A.“ sutartus parduoti degalus dar būtų turėjusi sumokėti mokesčius, taigi būtų uždirbusi mažiau, nei jai priteista iš kasatorės. Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo sutarusi parduoti bendrovei „Venex S. A.“ būtent pas kasatorę buvusius degalus, neaišku, ar 5000 mt degalų, nurodytų sutartyje su bendrove „Venex S. A.“, šiai nebuvo parduota.
4. Dėl valiutos, kuria priteistas žalos atlyginimas, pakeitimo. Nors bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityviai pasirinktas ir ieškinyje nurodytas jo pagrindas ir dalykas, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.36 straipsnio 1 dalimi ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, prašomą priteisti sumą JAV doleriais konvertavo į eurus. Nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, kasatorė nurodo, kad juridiniai asmenys turi teisę tarpusavio atsiskaitymams teisėtai naudoti bet kokią valiutą, taip pat reikšdami ieškinį dėl sumų priteisimo pasirinkti, kokia valiuta (užsienio arba Lietuvos Respublikos nacionaline) tai turėtų būti padaryta (CK 6.36 straipsnio 3 dalis), todėl žalos atlyginimas ieškovei turėjo būti priteistas jo prašoma valiuta – JAV doleriais, kuriais sutartyje buvo nustatyta ginčo krovinio kaina.
5. Dėl CK 6.282 straipsnio taikymo byloje. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad yra bankrutuojanti įmonė, nežinojo, jog ieškovė gali būti ekspedijuojamo krovinio savininkė ir dėl to reikia laikytis jos nurodymų dėl krovinio aptarnavimo (kasatorė tai darė sutarties su trečiuoju asmeniu pagrindu, vykdydama jo nurodymus), ieškovė, degalus perdavusi bendrovei „Spelden Management S. A.“, nereiškia jokių pretenzijų krovinio neišsaugojusiam trečiajam asmeniui. Dėl nurodytų aplinkybių, spręsdamas, kad už degalų praradimą atsakinga kasatorė, teismas byloje turėtų taikyti CK 6.282 straipsnio nuostatas. Kasatorės nuomone, ieškovė kalta dėl situacijos, kad kasatorė neturėjo informacijos apie tikrąjį krovinio savininką.

Prisidėjimu prie ieškovės kasacinio skundo trečiasis asmuo, palaikydamas kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai atkreipdamas dėmesį į faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad UAB „Krovinių terminalas“ buvo žinoma, jog konkretus degalų likutis priklauso bendrovei „Bradley Enterprises Limited“, prašo ieškovės kasacinį skundą tenkinti – panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti 1 936 019,33 Eur nuostolių atlyginimą solidariai iš BUAB „Metoil“ ir UAB „Krovinių terminalas“; priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Prisidėjimu prie atsakovės BUAB „Metoil“ kasacinio skundo atsakovė UAB „Krovinių terminalas“, palaikydama kasaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, prašo BUAB „Metoil“ kasacinį skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė BUAB „Metoil“ prašo kasacinį skundą atmesti ir patenkinti BUAB „Metoil“ kasacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl ieškovės nurodomų aplinkybių. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad bendradarbiavimo sutartį su trečiuoju asmeniu ji sudarė 2010 m. gruodžio 30 d., o trečiasis asmuo ir ieškovė sutartį sudarė tik 2011 m. sausio 2 d.; kasaciniame skunde ieškovė nurodo apie tariamai jai priklausiusių degalų gabenimą (pradėti vežti nuo 2010 m. lapkričio 28 d.), nors tuo metu ji nebuvo sudariusi sutarties dėl krovinių aptarnavimo.
2. Dėl UAB „Krovinių terminalas“ pareigos nustatyti ginčo krovinio savininką. Atsakovė pažymi, kad UAB „Krovinių terminalas“ buvo įrenginių, reikalingų kurui saugoti ir transportuoti, savininkė, dėl šių įrenginių naudojimo sudariusi sutartį su UAB „Metoil“, todėl laikosi pozicijos, kad, net ir pripažinus UAB „Krovinių terminalas“ pareigą įtraukti į apskaitą jos talpyklose laikomų produktų savininkus, negalima daryti išvados, jog šios pareigos nevykdžiusi atsakovė padarė žalos ieškovei. Pavedimus aptarnauti tam tikrą krovinį UAB „Krovinių terminalas“ gaudavo iš sutarties partnerės UAB „Metoil“, o ne iš kasatorės ar kito asmens, produktus aptarnavo pagal juos patiekusio asmens pavedimus, todėl sutartines paslaugas teikusi UAB „Krovinių terminalas“ negali būti pripažįstama atsakinga kitiems asmenims. Kadangi ieškovė nurodė, kad naftos produktų savininkas galėjo pasikeisti keletą kartų, kol jie buvo nuperkami iš gamintojo ir gabenami į paskirties vietą, tai atsakovė laikosi pozicijos, kad prekes gabenę asmenys neturėjo nei poreikio, nei galimybių sužinoti, kas tam tikru momentu yra prekių savininkas; savininko pasikeitimas nedarė įtakos prekių gabenimo procedūrai, kurią UAB „Krovinių terminalas“ vykdė pagal BUAB „Metoil“ nurodymus. Jei UAB „Krovinių terminalas“ būtų klausiusi ieškovės nurodymų dėl prekių aptarnavimo, būtų pažeidusi savo sutartines prievoles UAB „Metoil“.
3. Dėl kasatorės argumentų dėl atsakovių sąsajos. Atsakovės teigimu, ginčo teisinių santykių metu AB „Achema“ nebuvo nė vienos iš atsakovių akcininkė. Atsiliepime nurodoma, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir jų nevertino bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai, todėl jomis negali būti remiamasi kasaciniame teisme.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė UAB „Krovinių terminalas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir patenkinti BUAB „Metoil“ kasacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl ieškovės nurodomų aplinkybių. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Metoil“ bendradarbiavimo sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė 2010 m. gruodžio 30 d., o trečiasis asmuo ir ieškovė sutartį sudarė tik 2011 m. sausio 2 d.; kasaciniame skunde ieškovė nurodo apie tariamai jai priklausiusių degalų gabenimą (pradėti vežti nuo 2010 m. lapkričio 28 d.), nors tuo metu ji nebuvo sudariusi sutarties dėl krovinių aptarnavimo.
2. Dėl UAB „Krovinių terminalas“ pareigos nustatyti ginčo krovinio savininką. Atsakovė pažymi, kad ji yra įrenginių, reikalingų kurui saugoti ir transportuoti, savininkė, dėl šių įrenginių naudojimo sudariusi sutartį su UAB „Metoil“. Atsakovės manymu, net ir pripažinus jos pareigą įtraukti į apskaitą talpyklose laikomų produktų savininkus, negalima daryti išvados, jog nevykdžiusi (netinkamai vykdžiusi) šios pareigos ji padarė žalos ieškovei. Pavedimus aptarnauti tam tikrą krovinį atsakovė gaudavo iš sutarties partnerės UAB „Metoil“, o ne iš kasatorės ar kito asmens, produktus aptarnavo pagal juos patiekusio asmens pavedimus, todėl ji, teikusi paslaugas pagal sutartį, negali būti pripažinta atsakinga kitiems asmenims; tokie susiklostę santykiai paaiškina aplinkybę, kodėl atsakovė neteikė informacijos apie jai perduotus degalus asmenims, su kuriais jos nesieja sutartiniai santykiai (ieškovei). Kadangi ieškovė nurodė, kad naftos produktų savininkas galėjo pasikeisti keletą kartų, kol jie buvo nuperkami iš gamintojo ir gabenami į paskirties vietą, tai atsakovė laikosi pozicijos, kad prekes gabenę asmenys neturėjo nei poreikio, nei galimybių sužinoti, kas tam tikru momentu yra prekių savininkas; savininko pasikeitimas nedarė įtakos prekių gabenimui, kurį UAB „Krovinių terminalas“ vykdė pagal BUAB „Metoil“ nurodymus. Jei UAB „Krovinių terminalas“ būtų klausiusi ieškovės nurodymų dėl prekių aptarnavimo, būtų pažeidusi savo sutartines prievoles UAB „Metoil“.
3. Dėl pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė nesutinka su kasatorės nuomone, kad ji buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, nes nesiėmė iniciatyvos ir neišsiaiškino, kas yra tikrasis jai pateikto krovinio savininkas; anot ieškovės, tai išsiaiškinusi, ji turėjo nebevykdyti sutarties partnerės UAB „Metoil“ instrukcijų, o laukti nurodymų iš krovinio savininko. Atsakovės manymu, tokia ieškovės pozicija nepagrįsta, ji neatitinka rūpestingo ir atidaus verslininko standarto; priešingai, atsakovė būtų laikoma nerūpestinga, jei kvestionuotų kontrahento pavedimus ar jų nevykdytų vien dėl to, kad ieškovė kelia klausimus, susijusius su kroviniu. Atsakovė įsitikinusi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino situaciją ir pagrįstai sprendė, kad nėra UAB „Krovinių terminalas“ tyčios veikti prieš ieškovę ar jos interesus.
4. Dėl krovinio realizavimo. Atsakovė nurodo, kad ji teikė krovinių aptarnavimo paslaugas, tačiau neturėjo teisės disponuoti kroviniu ir gauti jo pardavimo pajamų. Dėl to atsakovė laiko nepagrįsta ieškovės poziciją, kad ji privalėjo įrodyti, kur panaudojo realizavus ginčo degalus gautas pajamas; pasak atsakovės, tokią aplinkybę pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi įrodyti ieškovė. Atsakovės įsitikinimu, kasaciniame skunde ieškovė pateikė niekuo nepagrįstą schemą, kad degalų pardavimą ir gautų lėšų pasisavinimą koordinavo atsakovių akcininkai; tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir jų nevertino bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai, todėl jomis negali būti remiamasi kasaciniame teisme.

Atsiliepimu į atsakovės BUAB „Metoil“ kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą ir UAB „Krovinių terminalas“ prisidėjimą prie skundo atmesti ir palikti galioti skundžiamo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo dalį; priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl ieškovės teisės pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškovė pažymi, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė asmeniui pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą. Ji kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu, prašydama pašalinti jos valdymo teisės pažeidimą, o atsakovėms be jos valios realizavus ieškovės turtą, t. y. pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir šiam daiktinės teisės gynybos būdui tapus neveiksmingam, ieškinys buvo patikslintas reikalaujant priteisti iš atsakovių dėl jų neteisėtų veiksmų patirtos žalos atlyginimą delikto pagrindu. Ieškovės vertinimu, pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, todėl ji mano, kad turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš bet kurio solidariojo skolininko – tiek iš trečiojo asmens, tiek iš bet kurios iš atsakovių; solidarioji atsakomybė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji – vienam bendraskoliui atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. BUAB ,,Auto1“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-118-219/2015). Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė mano, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad nebuvo pareikštas reikalavimas trečiajam asmeniui su ieškove sudarytos sutarties pagrindu, nepaneigia jos teisės įrodinėti kitų solidariųjų skolininkų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, atitinka CK 1.137 straipsnio 1 dalies, 6.6 straipsnio 3, 4 dalių, 6.279 straipsnio nuostatas. Ieškovės įsitikinimu, BUAB „Metoil“, kasaciniame skunde pateikdama argumentus, kad neegzistuoja vindikacinio ieškinio patenkinimo sąlygos, siekia suklaidinti teismą dėl tikrosios bylos esmės ir išvengti atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos. Ieškovė pažymi, kad savo nuosavybės teisę į degalus pagrindė byloje esančiais ir teismų įvertintais degalų įsigijimo, atsiskaitymo už jį dokumentais ir kitais duomenimis.
2. Dėl priteisto žalos atlyginimo dydžio. Ieškovė nesutinka su kasatorės argumentais, pažymėdama, kad kasaciniame skunde nenurodoma, kiek ir kokių mokesčių apeliacinės instancijos teismas turėjo išskaičiuoti iš priteistos sumos, nepateikti žalos dydį pagrindžiantys apskaičiavimai. Teismas, nustatęs, kad ieškovė prarado turtą (2150,294 mt), ieškovės patirtą žalą pagrįstai susiejo su prarasto turto rinkos verte (sutartine pardavimo kaina), toks sprendimas atitinka žalos atlyginimo instituto nuostatas.
3. Dėl valiutos, kuria priteistas žalos atlyginimas, pakeitimo. Ieškovė, nesutikdama su kasacinio skundo argumentais, nurodo, kad neprieštarauja apeliacinės instancijos teismo sprendimui žalos atlyginimą priteisti eurais. Jos vertinimu, toks sprendimas atitinka CK 6.36 straipsnio, Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 157 nuostatas.
4. Dėl CK 6.282 straipsnio taikymo byloje. Ieškovės teigimu, CK 6.282 straipsnis byloje netaikytinas, nes nenustatytas nei ieškovės neatsargumas, nei jos kaltė, priešingai, žala padaryta dėl atsakovių kaltės. Ieškovės manymu, BUAB „Metoil“ argumentai, kad ji buvo sudariusi sutartį su bendrove „Spelden Management S. A.“, kuri veikė kaip krovinio teisėta valdytoja ir savininkė, neatitinka faktinių bylos duomenų ir teisės aktų nuostatų; ieškovės ir bendrovės „Spelden Management S. A.“ sudaryta krovinių ekspedijavimo sutartis nesusijusi su nuosavybės teisės į krovinį perleidimu bendrovei „Spelden Management S. A.“ (CK 6.824 straipsnis).

Atsiliepimu į atsakovės BUAB „Metoil“ kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo kasacinį skundą ir UAB „Krovinių terminalas“ prisidėjimą prie skundo atmesti ir palikti galioti skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimo dalį; priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepime trečiasis asmuo nurodo, kad sutarties su ieškove pagrindu santykiuose su atsakovėmis veikė kaip ekspeditorius, ieškovės lėšomis gabeno jai priklausantį krovinį ir atliko kitus su tuo susijusius veiksmus (dėl to sutartį su BUAB „Metoil“ sudarė savo vardu). Nors turėjo teisę valdyti jai ieškovės perduotą turtą (degalus), trečiasis asmuo netapo jo savininku, veiksmus atlikdavo su ieškovės žinia ir jos nurodymu. Atsakovių argumentai, kad bendrovė „Spelden Management S. A.“ kroviniu disponavo kaip savo, neatskleisdama tikrosios padėties, trečiojo asmens manymu, neturi jokio teisinio pagrindo, jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai (šalių susirašinėjimas, susiklostę ilgamečiai santykiai; kt.). Trečiojo asmens nuomone, 2011 m. gegužės 9 d. Susitarimas su UAB „Metoil“, kurio teisėtumas dėl jo sudarymo dėl ekonominio spaudimo ginčijamas atskiroje civilinėje byloje, negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad krovinys priklauso bendrovei „Spelden Management S. A.“.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčui taikytinos teisės

Pagal procesiniuose dokumentuose dalyvaujančių byloje asmenų pateikiamus rekvizitus, ieškovės bendrovės „Bradley Enterprises Limited“ buveinės vieta yra Meno sala (Icle of Man), t. y. atskira Jungtinės Karalystės teritorija, atsakovių – BUAB „Metoil“ ir UAB „Krovinių terminalas“ – Lietuvos Respublikoje, o trečiojo asmens bendrovės „Spelden Management S. A.“ – Panamos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra užsienio elementas, prieš nagrinėdamas bylą iš esmės teismas turi patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos teismams, kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti šiam ginčui taikytiną teisę.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės buveinė yra atskiroje Jungtinės Karalystės teritorijoje, kuriai Europos Sąjungos teisės aktai taikomi labai ribotai, nėra taikomos teismų bendradarbiavimo, susijusio su civilinėmis bylomis, priemonės, tarp jų ir teisės aktai, reglamentuojantys teismų jurisdikcijos ar ginčams taikytinos teisės nustatymą (Europos Sąjungos sutarties 52 straipsnis, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnio 5 dalies c) punktas, 1972 m. sausio 22 d. Sutarties dėl naujų valstybių narių įstojimo į Europos ekonominę bendriją ir Europos atominės energijos bendriją Protokolas Nr. 3). Lietuvos Respublika taip pat nėra prisiėmusi įsipareigojimų dvišalių ar daugiašalių tarptautinių sutarčių pagrindu, kurios būtų aktualios nagrinėjamoje byloje, todėl jurisdikciją nagrinėti šį ginčą Lietuvos teismai įgyja CPK 787 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagal atsakovių buveinės vietą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimus atsakovėms dėl žalos atlyginimo grindžia įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, ieškovės ir atsakovių nesieja tiesioginiai sutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir tai, kad nėra tarptautinių sutarčių, kurių nuostatos turėtų būti taikomos nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, taikytina teisė turėtų būti nustatoma pagal CK 1.43 straipsnio nuostatas. CK 1.43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, atsirandančias dėl padarytos žalos, nustatomos pagal valstybės, kurioje padarytas veiksmas ar buvo kitokių žalą sukėlusių aplinkybių, teisę arba pagal žalos atsiradimo vietos valstybės teisę. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tiek ieškinį, tiek vėlesnius procesinius dokumentus grindžia Lietuvos Respublikos materialiosios teisės normomis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškiai išreiškė savo valią, kad byla būtų nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos teisę, t. y. valstybės, kurioje padarytas veiksmas (galimai neteisėtai sulaikytas daiktas, kuris vėliau galimai neteisėtai realizuotas), teisę.

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir teismai skirtingai sprendė dėl atsakovių deliktinės civilinės atsakomybės už, kaip nustatyta teismams įvertinus faktines bylos aplinkybes, ieškovei priklausiusių degalų perleidimą be šios sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustatęs atsakovių deliktinės atsakomybės sąlygų, o apeliacinės instancijos teismas jį tenkino iš dalies, nuostolių atlyginimą priteisė iš atsakovės BUAB „Metoil“, atmesdamas ieškinio dalį, kuria reikalavimas pareikštas ir atsakovei UAB „Krovinių terminalas“, kaip solidariajai skolininkei. Su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nesutinka abi ginčo šalys – ieškovė jį skundžia dėl nepagrįstai netaikytos deliktinės atsakomybės UAB „Krovinių terminalas“, o atsakovė BUAB „Metoil“ (prie kurios kasacinio skundo prisidėjo ir UAB „Krovinių terminalas“) kasaciniame skunde kelia klausimus dėl taikytinos teisės, ieškovės pasirinkto teisių gynybos būdo tinkamumo, teikia argumentus, kad byloje nenustatytos visos vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Teisėjų kolegija pažymi, kad BUAB „Metoil“ savo kasaciniame skunde nenurodo tiesioginių argumentų, kuriais ginčytų skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl netinkamai aiškintų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau grįsdama pirmiau nurodytus kasacinio skundo argumentus, taip pat teikdama atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą, atsakovė nurodo reikšmingas aplinkybes, kurios turi įtakos jai taikytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų kvalifikavimui ir procesinei bylos baigčiai. Kadangi BUAB „Metoil“ iš esmės nesutinka su skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu ir siekia, kad jis būtų panaikintas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tai teisėjų kolegija, vertindama ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl civilinės atsakomybės UAB „Krovinių terminalas“ taikymo bei atsižvelgdama į ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, teisės taikymo aspektu pasisako ir dėl BUAB „Metoil“ taikytos deliktinės civilinės atsakomybės.

Civiliniame kodekse reglamentuota, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.292 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 6.299 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo BUAB „Metoil“ veiksmų neteisėtumą, nustatęs, kad atsakovė žinojo, jog į laivus „High Tide“ ir „Gotland Marieann“ pakrovė ne trečiojo asmens bendrovės „Spelden Management S. A.“, o ieškovės degalus. Teismas nurodė, kad BUAB „Metoil“ sulaikė degalus, priklausančius subjektui, į kurį neturi reikalavimo teisės, be to, neužtikrino degalų saugumo, taip pažeisdama CK 4.229, 4.232 straipsnių nuostatas, taip pat bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nepažeisti įstatyme įtvirtintos savininko teisių apsaugos, pagal kurią niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybės prievarta (CK 4.93 straipsnio 2 dalis). Vertindamas UAB „Krovinių terminalas“ veiksmų teisėtumą, teismas nustatė, kad atsakovė žinojo, jog jos terminale laikomi ir ieškovei priklausantys degalai, tačiau dėl paslaugų teikimo specifikos galėjo nežinoti, kam priklausančius degalus, veikdama atsakovių sudarytos sutarties pagrindu, pagal BUAB „Metoil“ nurodymus pakrovė į laivus „High Tide“ ir „Gotland Marieann“. Nesutikdama su tokia teismo išvada, ieškovė kasaciniame skunde nurodo argumentus, kad atsakovė UAB „Krovinių terminalas“ pagal specialiųjų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Akcizų įstatymo, Operacijų akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje apskaitos tvarkos ir reikalavimų dėl apskaitos priemonių, Naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių) reikalavimus privalėjo vykdyti terminale saugomų degalų apskaitą, kurioje, be kita ko, turėjo būti nurodomas ir konkretaus apskaitomo krovinio savininkas. Dėl to ieškovė daro išvadą, kad UAB „Krovinių terminalas“ žinojo (privalėjo žinoti), jog terminale laikomas ieškovei priklausantis turtas; laikydamasi bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, ji privalėjo veikti kaip sąžiningas ir atsakingas verslo subjektas (CK 6.246 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis), susilaikyti nuo ieškovės interesų pažeidimo. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad ekspedijavimo proceso ypatumai lemia, jog krovinį aptarnaujantys subjektai gali nežinoti, kam konkrečiu metu priklauso krovinys, pažymi, kad 2011 m. gegužės 9 d. su bendrove „Spelden Management S. A.“ sudaryto Susitarimo pagrindu turėjo teisę disponuoti degalais. Teisėjų kolegija ieškovės argumentų nepripažįsta pakankamais UAB „Krovinių terminalas“ neteisėtiems veiksmams konstatuoti, taip pat pasisako dėl BUAB „Metoil“ veiksmų neteisėtumo vertinimo.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012; kt.). Ginčą nagrinėjamoje byloje sprendę teismai nustatė, kad visus byloje dalyvaujančius asmenis sieja sutartiniai teisiniai santykiai – ieškovė yra sudariusi Naftos produktų krovos ir transportavimo paslaugų teikimo sutartį su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo yra sudaręs sutartį dėl bendradarbiavimo perkraunant naftos produktus UAB „Krovinių terminalas“ terminale su BUAB „Metoil“, o ši – operatoriaus sutartį su atsakove UAB „Krovinių terminalas“. Kadangi ieškovės ir atsakovių nesieja tiesioginiai sutartiniai teisiniai santykiai, tai, ieškovei pareiškus reikalavimą joms taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, nekyla sutartinės ir deliktinės civilinės atsakomybės konkurencija. Tačiau tai nepaneigia teismo pareigos sprendžiant, ar egzistuoja atsakovių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, be kitų reikšmingų aplinkybių, atsižvelgti ir įvertinti tai, kad šalis sieja sutartiniai santykiai dėl naftos produktų – jų transportavimo, ekspedijavimo, saugojimo, perkrovimo ir šių paslaugų aptarnavimo. Nustatyti byloje dalyvaujančius asmenis siejantys sutartiniai ryšiai itin aktualūs nagrinėjamoje byloje vertinant atsakovių veiksmų teisėtumą pagal ieškovės įrodinėjamą bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, nes tiek atsakovės, tiek nurodymus joms atlikti veiksmus su ieškovės degalais teikęs trečiasis asmuo privalėjo laikytis ne tik teisės aktuose jiems nustatytų vykdomą veiklą reglamentuojančių reikalavimų ar vykdyti CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos, bet ir [santykiuose su kontrahentais] konkrečių sutartinių įsipareigojimų, paslaugas teikti ir darbus atlikti taip, kaip susitarta. Konkretūs sutartiniai įsipareigojimai tarp šalių vertintini kaip jų nusistatytas lex specialis bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai atžvilgiu. Dėl to nustatinėjant atsakovių veiksmų teisėtumą (net ir ieškovei pareiškus reikalavimą dėl deliktinės atsakomybės taikymo), nekonstatavus aiškiai neteisėtų teisės normas pažeidžiančių veiksmų, pirmiausia vertintina veiksmų atitiktis šalių sudarytų sutarčių sąlygoms (išskyrus atvejus, jei būtų nustatyta, kad šios pažeidžia ar prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms) ir tik tuomet, jei konkreti veikla (neveikimas) nesiejama su konkrečiais sutartiniais įsipareigojimais, spręstina, ar ji vykdyta (susilaikyta nuo veiksmų) laikantis bendro pobūdžio atidumo ir rūpestingumo pareigos.

Nurodytų išaiškinimų kontekste pripažintini pagrįstais BUAB „Metoil“ kasacinio skundo argumentai, kuriais atsakovė nurodo, jog nagrinėjamoje byloje svarbi ir teismų privalo būti vertinama aplinkybė dėl šalis siejančių sutartinių santykių. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šios kasatorės argumentą, kad prarasto krovinio (degalų) vertės atlyginimo ieškovė sutartiniu pagrindu privalėjo reikalauti iš kontrahento trečiojo asmens bendrovės „Spelden Management S. A.“, su kuria yra sudariusi Naftos produktų krovos ir transportavimo paslaugų teikimo sutartį. Civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovei pasirinkti konkretaus savo teisių gynybos būdo – reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju ieškovės turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovių veiksmų teisėtumo, kiekvienos jų atžvilgiu vertino skirtingas byloje nustatytas faktines aplinkybes – BUAB „Metoil“ veiksmų neteisėtumą konstatavo atsižvelgęs į nustatytą faktą, kad atsakovė žinojo apie degalų savininką, ir tai, kad jos veiksmai neatitiko CK 4.229, 4.232 straipsnių, 6.263 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nevertindamas jos sudarytų sandorių, susijusių su ginčo degalų perkrovimu. UAB „Krovinių terminalas“ veiksmus teismas vertino, be kita ko, ir atsakovės sudarytos operatoriaus sutarties sąlygų kontekste, tačiau išvadą dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo padarė remdamasis išimtinai tuo, kad atsakovė nežinojo, kas yra konkrečių pakrautų degalų savininkas. Teismo išvadas įvertinusi pagal pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos padarytos nevisiškai įvertinus ir netinkamai kvalifikavus byloje nustatytas aplinkybes.

Pirma. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino BUAB „Metoil“ atsikirtimų, kuriuose nurodoma, kad atsakovė ginčo degalais disponavo remdamasi su trečiuoju asmeniu bendrove „Spelden Management S. A.“ sudarytos bendradarbiavimo perkraunant naftos produktus sutarties ir 2011 m. gegužės 9 d. pasirašyto Susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos ir krovinio sulaikymo nuostatomis. Teismas laikėsi pozicijos, kad Susitarimas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Tokia pozicija nepripažintina pagrįsta. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau šioje nutartyje, ginčo šalių sudaryti sandoriai ir pagal juos prisiimtų įsipareigojimų vykdymas gali būti reikšmingas vertinant asmenų veiksmų teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės veiksmus su degalais atliko vykdydamos sutartinius įsipareigojimus – BUAB „Metoil“ degalus sulaikė ir vėliau davė nurodymą UAB „Krovinių terminalas“ juos pakrauti į laivus „High Tide“ ir „Gotland Marieann“ remdamosi su trečiuoju asmeniu sudaryta sutartimi ir 2011 m. gegužės 9 d. Susitarimu. Byloje nenustatyta, kad šie sandoriai pažeidžia imperatyviąsias teisės normas ar dėl kitų priežasčių yra ydingi, pažeidžia kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, šalių nebuvo įrodinėtas jų neteisėtumas. Ta aplinkybė, kad Susitarimas ginčijamas teisme kitoje civilinėje byloje, kol joje nepriimtas ir neįsiteisėjo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, nepašalina šalių pareigos veikti pagal jo nuostatas, taigi ir teismo pareigos veiksmus, atliktus laikantis Susitarimo, vertinti kaip teisėtus. Dėl nurodytų argumentų pripažintina nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teisme ginčijamas Susitarimas negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių.

Antra. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad, sulaikydama ir vėliau realizuodama degalus, BUAB „Metoil“ pažeidė CK 4.229, 4.232 straipsnių reikalavimus. Nurodytose teisės normose reglamentuojama daikto sulaikymo tvarka, kuria gali pasinaudoti kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenims nedraudžiama susitarti ir dėl kitokios daikto sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarkos, tokia teisė jiems suteikiama CK 4.232 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju daiktas buvo sulaikytas 2011 m. gegužės 9 d. Susitarimo pagrindu; jame trečiasis asmuo ir atsakovė susitarė, inter alia, kad, trečiajam asmeniui iki nustatytos datos negrąžinus skolos, kilusios iš šalių sudarytos bendradarbiavimo perkraunant naftos produktus sutarties, BUAB „Metoil“ įgyja teisę realizuoti dalį Susitarime nurodyto krovinio, o gautas lėšas panaudoti skolai pagal sutartį padengti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė krovinį sulaikė ir realizavo nurodyto Susitarimo pagrindu, byloje nėra duomenų, kad buvo pažeistos Susitarimo sąlygos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo pažeistos teisės normų, reglamentuojančių sulaikymą įstatymo pagrindu, nuostatos ir tai be pagrindo vertinta kaip neteisėti BUAB „Metoil“ veiksmai.

Trečia. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės BUAB „Metoil“ neteisėtus veiksmus grindė, o UAB „Krovinių terminalas“ neteisėtų veiksmų nenustatė remdamasis atsakovių žinojimu (UAB „Krovinių terminalas“ atveju – nežinojimu) apie degalų priklausymą ieškovei ir iš to kilusiu pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino degalų nuosavybės faktą. Sutiktina su atsakovių argumentais, kad krovinio priklausymas nuosavybės teise konkrečiam subjektui šios bylos aplinkybių kontekste neturi esminės reikšmės atsakovių veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčius teisiniams santykiams, kai ieškovė nurodymus dėl naftos produktų transportavimo, saugojimo, perdirbimo ir perkrovimo duodavo trečiajam asmeniui, šis teikdavo instrukcijas ir nurodymus dėl degalų krovos atsakovei BUAB „Metoil“, o ji nurodymus perduodavo UAB „Krovinių terminalas“; UAB „Krovinių terminalas“ ir BUAB „Metoil“ sutartiniams santykiams apimant ir kitiems asmenims priklausančių krovinių saugojimo ir krovos paslaugas, negali būti konstatuoti neteisėti atsakovių veiksmai, šioms pagal sudarytas sutartis duodant teisėtus (tokiais jie laikytini, kol neįrodyta priešingai) nurodymus ir vykdant prisiimtus įsipareigojimus – BUAB „Metoil“ pagal Susitarimą su trečiuoju asmeniu duodant nurodymus pakrauti degalus, o UAB „Krovinių terminalas“ – pagal juos atliekant faktinius krovos darbus. Vien ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji nepritarė 2011 m. gegužės 9 d. Susitarimo turiniui (nesutiko, kad krovinys galėtų būti sulaikytas), nesudaro pagrindo BUAB „Metoil“ veiksmų pripažinti neteisėtais – atsakovė vykdė Susitarimą su bendrove „Spelden Management S. A.“, iš kurios visuomet gaudavo nurodymus dėl degalų pakrovimo, todėl neturėjo pagrindo abejoti šio asmens Susitarime išreikšta valia ar Susitarimo teisėtumu. Tai, kad pasirašydamas Susitarimą trečiasis asmuo galbūt viršijo savo įgaliojimus ar galimai atliko kitus neteisėtus veiksmus, aktualu sprendžiant dėl šios bendrovės sutartinės atsakomybės ieškovei, tačiau nesudaro pagrindo atsakovių veiksmų pripažinti neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vien aplinkybė, kad degalai, dėl kurių pasirašytas Susitarimas, nepriklausė bendrovei „Spelden Management S. A.“, atsakovėms nežinant konkrečių jos susitarimo su ieškove detalių ir apimties, įvertinus ankstesnį šalių bendradarbiavimą, nepaneigia BUAB „Metoil“ ir UAB „Krovinių terminalas“ veiksmų teisėtumo.

Atsižvelgiant į padarytas išvadas, plačiau nevertintini ieškovės kasacinio skundo argumentai, kuriais, remiantis akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkų veiklą reguliuojančiais teisės aktais, įrodinėjamas atsakovės UAB „Krovinių terminalas“ žinojimas apie degalų priklausymą ieškovei nuosavybės teise. Ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės nustatymas nekeičia atsakovės veiksmų kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismui konstatavus ir šalims byloje nepateikus tai paneigiančių argumentų, kad UAB „Krovinių terminalas“ veiksmai atitiko sudarytos Operatoriaus sutarties reikalavimus, bei nenustačius aplinkybių, kad buvo pažeisti imperatyvieji teisės aktų reikalavimai.

Ketvirta. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad ieškovė neįrodė kitų, nei apima (reguliuoja) byloje dalyvaujančių asmenų sudarytų tarpusavio susitarimų sąlygos, atsakovių veiksmų, kurie būtų pažeidę bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigą ir dėl kurių būtų kilusi žala ieškovei.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, įvertinusi teismų nustatytas bylos aplinkybes ir jas vertinant padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog BUAB „Metoil“, nurodydama pakrauti degalus į laivus „High Tide“ ir „Gotland Marieann“, ir nurodymus įvykdžiusi UAB „Krovinių terminalas“ atliko neteisėtus veiksmus. Padarydamas priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovių veiksmų teisėtumo, vertino jų sutartinius įsipareigojimus, nustatė, kad šių buvo laikytasi, dėl to padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės neatliko neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą jų deliktinei atsakomybei kilti. Dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jį papildant šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

Teisėjų kolegija atmeta BUAB „Metoil“ kasacinio skundo argumentus, kuriais atsakovė grindžia savo poziciją, kad byloje nenustatytos visos vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Šie argumentai nepagrįsti, nes ieškovė, byloje pareiškusi reikalavimą pašalinti jos valdymo teisės į krovinį (degalus) pažeidimą ir įpareigoti atsakovę BUAB „Metoil“ nutraukti krovinio sulaikymą, nagrinėjant bylą paaiškėjus, kad atsakovė degalų neturi (jie parduoti), patikslino ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovių solidariai 2 335 098,87 JAV dolerio nuostolių atlyginimą, savo reikalavimą grindė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.

Nekonstatavusi atsakovių neteisėtų veiksmų ir pripažinusi, kad byloje paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinių skundų, prisidėjimų prie jų ir atsiliepimų į juos argumentų, susijusių su UAB „Krovinių terminalas“ civilinės atsakomybės sąlygų vertinimu, priteistino žalos atlyginimo dydžio ar valiutos, kuria priteistinas žalos atlyginimas, nustatymu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

Kasaciniam teismui nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai pakeistinas ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme atsakovė UAB „Krovinių terminalas“ nurodė, kad turėjo 3388 Lt (981,23 Eur) atstovavimo išlaidų (pridėjo advokato išrašytas PVM sąskaitas faktūras). Kadangi atsakovė nepateikė sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, tai UAB „Krovinių terminalas“ prašomas išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimas iš ieškovės nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė BUAB „Metoil“, pateikdama kasacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą, turėjo 3235,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovė UAB „Krovinių terminalas“, pateikdama pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir atsiliepimą į ieškovės kasacinį skundą, turėjo 1901,44 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą atsakovės prašo priteisti iš ieškovės. Atsakovės BUAB „Metoil“ prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo ir atsiliepimo į kitos šalies kasacinį skundą parengimą bendras dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.12, 8.14 punktuose nurodytų dydžių, todėl priteistinas iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Krovinių terminalas“ prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą ir prisidėjimo prie kasacinio skundo parengimą dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14, 8.16 punktuose nurodytą dydį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteistinas 1500 Eur atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 8,42 Eur tokių išlaidų. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, ši suma valstybės naudai priteistina iš ieškovės bendrovės „Bradley Enterprises Limited“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės bendrovės „Bradley Enterprises Limited“ prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – BUAB „Metoil“ ir UAB „Krovinių terminalas“ turto areštas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimu UAB „Krovinių terminalas“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos. Atsižvelgdama į tai, kad turto areštas išregistruotas iš Turto arešto aktų registro (Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. kovo 13 d. pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą iš Turto arešto aktų registro Nr. TA2-15-033167 (T. 6, b. l. 139–142), teisėjų kolegija, panaikinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą, pakartotinai nesprendžia dėl UAB „Krovinių terminalas“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Kadangi bylą išnagrinėjus kasacine tvarka apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti, naikintinos ir BUAB „Metoil“ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalis,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą.

Priteisti BUAB „Metoil“ (j. a. k. 300071694) iš bendrovės „Bradley Enterprises Limited“ (registracijos Nr. 087707C) 3235,35 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis Eur 35 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti UAB „Krovinių terminalas“ (j. a. k. 163391047) iš bendrovės „Bradley Enterprises Limited“ (registracijos Nr. 087707C) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš bendrovės „Bradley Enterprises Limited“ (registracijos Nr. 087707C) 8,42 Eur (aštuonis Eur 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės BUAB „Metoil“ (j. a. k. 300071694) turto areštą.

Apie šios nutarties priėmimą informuoti Turto arešto aktų registrą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Donatas Šernas

Dalia Vasarienė