Civilinė byla Nr. 2-758-360/2010

                                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija                    

                                                                                                             44.2,44.5.1, 126.3

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 15 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pokomsta“ atstovui advokatui Arūnui Jaskelevičiui, atsakovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pokomsta“ ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, ir

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 156 600,00 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Nurodė, kad UAB „Pokomsta“ Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-16 nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB“Verslo administravimo kompanija“. Atsakovas A. S. administratoriui neperdavė įmonės turto t.y. 149 000,00 Lt piniginių lėšų. 2007-08-20 kaip avansą už darbą iš UAB“Eurotroba“ atsakovas gavo 70 000,00 Lt grynais pinigais, iš G. G. 2007-04-06 gavo 14 000,00 Lt, 2007-04-23 20 000,00 Lt, 2007-06-28 15 000,00Lt, 2007-07-20 15 000,00 Lt, 2006-10-24 15 000,00 Lt. Neperduodamas visų šių piniginių sumų ieškovei atsakovas padarė žalą įmonei. Pagal 2009-04-06 kasos pajamų orderius atsakovas iš L. M. gavo 7 000,00 Lt, o iš UAB „Norstatus“ gavo 600,00 Lt. Iš to seka, kad atsakovas pinigus gavo tada kai jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai. Remdamasi šiomis aplinkybėmis ieškovė prašo priteisti nuostolių atlyginimo.

Atsakovas prašo civilinę bylą sustabdyti arba ieškinį atmesti. Nurodo, kad su tokiu ieškiniu nesutinka, nes jis neatitinka realios esamos padėties. Taip pat nurodo, kad ieškinį padavęs asmuo administratorius P.Puidokas neturėjo teisės pareikšti ieškinį, nes administratoriaus išduotas įgaliojimas neatitinka CK 2.140 str. Atsakovas pažymi, kad vyksta ikiteisminis procesas, todėl nuo faktų išdėstymo susilaiko. Teigia, kad pinigų nepasisavino, atlikinėjo darbus numatytus pagal sutartis. UAB “Eurotroba“ kai kurių sutarčių yra nepasirašiusi.

Išnagrinėjus bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

            Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-16 nutartimi UAB ,, Pokomsta“ buvo iškelta bankroto  byla. Įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą ir jai taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. UAB „Pokomsta“ bankroto administratoriumi paskirta UAB “Verslo administravimo kompanija“, kuri 2009-01-27 įgaliojo Petrą Puidoką atlikti visus juridinius veiksmus susijusius su UAB „Pokomsta“. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. įmonės administratorius valdo, naudoja, disponuoja įmonės turtu šio įstatymo nustatyta tvarka, gina visų kreditorių interesus.

             

              Atsakovas pareiškė, kad Petras Puidokas, neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes administratoriaus išduotas įgaliojimas neatitinka CK 2.140 str. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prie ieškinio priedų yra pridėtas įgaliojimas (b. l. 8), kuriuo administratorius UAB “Verslo  administravimo kompanija“ įgalioja Petrą Puidoką atlikti visus juridinius veiksmus, susijusius su UAB „Pokomsta“. Įgaliojimas pasirašytas įmonės vadovo t.y. direktorės Rasos Prakienės ir patvirtintas įmonės antspaudu. Taip pat matyti, kad įgaliojimas išduotas 2009-01-27, o ieškinys į Klaipėdos apygardos teisme gautas 2009-09-09.  CK 2.142 str. nustatyta, kad jeigu įgaliojimo terminas įgaliojime nėra nurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Darytina išvada, kad įgaliojimas nėra pasibaigęs ir administratoriaus įgaliotas asmuo P. Puidokas ieškinį pareiškė tinkamai t.y. vadovaujantis CK 2.140 str. ir 2.142 str. Be to administratoriaus direktorės įgalioto asmens įgaliojimas galioja iki bylos dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkimas pakeičia administratorių arba administratorius pakeičia įgaliotą asmenį.

              Šioje byloje įmonės administratorius reiškia ieškinį dėl žalos, atsiradusios atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes ieškovė nurodo, kad žala jai buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl šiuo atveju turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4d., 6.246-6.249 str. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog yra įrodyta atsakovo neteisėta veika ieškovės atžvilgiu. Pagal ABĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal 9 punktą - už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Direktoriaus teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. Civilinės atsakomybės taikymo prasme šios nuostatos reiškia tai, kad administracijos vadovo veiksmai neperduodant bankrutuojančios įmonės piniginių lėšų bankroto administratoriui, daro žalą bendrovei, nes bankroto procese nebelieka turto į kurį turi būti nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimas. Taigi juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis išvardintas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.

              Iš bylos medžiagos matyti, kad buvęs UAB "Pokomsta" direktorius A. S. nevykdo įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies I punkte numatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turto. Atsakovas savo pareigos nevykdo ilgą laiką. 2009 m, gegužės 04 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi A. S. nevykdančiam 2009 m. sausio 16 d. nutartyje nurodytų reikalavimų buvo paskirta 5 000,00 Lt. bauda. Pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis tinkamai bendrovėje vykdė savo pareigas, ir pateikti gautų pinigų įnešimą į kasą patvirtinančius dokumentus.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „Pokomsta“ ir G. G. buvo sudarytos rangos sutartys (b. l. 52-60, 72, 154-156) pagal kurias buvo atliekami darbai bei atsiskaitymai už juos. Duomenų, kad atsakovas įnešė į įmonės kasą pinigus gautus 2007-08-20 kaip avansą už darbą iš UAB“Eurotroba“ 70 000,00 Lt, iš G. G. gautus 2007-04-06 14 000,00 Lt, 2007-04-23 20 000,00 Lt, 2007-06-28 15 000,00Lt, 2007-07-20 15 000,00 Lt, 2006-10-24 15 000,00 Lt, nėra ir atsakovas nepateikė. Pagal 2009 m. balandžio 06 d. kasos pajamų orderius atsakovas iš L. M. gavo 7000,00 Lt, o iš UAB „Norstatus" gavo 600,00 Lt. Iš to seka. kad atsakovas pinigus gavo tada kai jau buvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, t.y. žinodamas apie bankroto bylos iškėlimą jo vadovaujamai įmonei, jau esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, neturėdamas tam jokių įgaliojimų, priėmė grynus pinigus, nors neturėjo teisės to daryti. Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBį) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti yra suteikiamas tik administratoriui. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte yra numatyta, kad įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais civilinės teisės prasme.

              2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 "'Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia ūkio subjekto buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kariuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka bei terminais. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas.

              Šiuo atveju atskaitingas asmuo A. S. į kasą neįnešė grynųjų pinigų, kuriuos gavo iš kitų ūkio subjektų. A. S. aiškinimas, kad pinigų negavo ar jie buvo paskolinti bylos duomenimis nepasitvirtino ir tokių įrodymų nepateikė. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad tarp UAB „ Pokomsta“ ir UAB „Eurotroba“ bei G. G. buvo sutartiniai santykiai. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad atsakovas gautus iš kitų subjektų grynus pinigus turėtų grąžinti ieškovui.

              Pinigų gavimo pakvitavimai  įrodo atsakovo kaltę. Kaltė yra bendroji atsakomybės sąlyga ir žemutinė suklydimo riba šiuo atveju turi būti nustatyta, ar atsakovas padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Analizuojant priežastinį ryšį tarp atsiradusių pasekmių ir atsakovo veiklos darytina išvada, kad  priežastinis ryšys tarp atsiradusių pasekmių yra tik atsakovo veiksmai, padarę įmonei žalą. Žala (nuostoliai) civilinėje teisėje asocijuojasi  su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam ir pasireiškia to objekto ekonominės vertės sumažėjimu. Ši žala yra dviejų rūšių, t.y. tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Šiuo atveju žala įmonei pasireiškė iš kitų subjektų gautomis, tačiau į bendrovės kasą neįneštomis piniginėmis lėšomis. Dėl šių veiksmų įmonėje nebelieka turto į kurį turi būti nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimas. Civilinėje teisėje galioja visiškas žalos atlyginimo principas, todėl ieškinys įrodytas ir pagrįstas. Iš atsakovo ieškovei priteistini 156 600,00 Lt žalos atlyginimo ir 4132 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96, 92 str.).

              Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kurias privalo mokėti terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas. Iš atsakovo ieškovei priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Civilinio kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Teismas konstatuoja, kad nei ieškovas nei jo advokatas įrodymų, patvirtinančių išlaidas už advokato atstovavimą nepateikė, todėl ieškovo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

 

n  u  s p r e n d ž i  a :

            

 

ieškinį patenkinti.

Priteisti bankrutavusiai UAB ,,Pokomsta‘‘ iš A. S. 156 600,00 Lt nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme  t.y. nuo 2009-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš A. S. 4132 Lt žyminio mokesčio valstybei.      

           

 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                           Savinijus Katauskas