Baudžiamoji byla Nr. 2K-308-942/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31186-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.26.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),
Sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei,
dalyvaujant prokurorui Jurgai Zieniūtei,
išteisintajam A. L.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį išteisintas padarius išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamosios bylos medžiagos kopija perduota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos A. L. pagal ANK 481 straipsnį iškėlimo.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės apribojimą keičiant areštu, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 parų areštas ir 100 MGL (3766 Eur) bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2015 m. gegužės 27 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje – Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose –, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, įbėgo į procedūrų kabinetą Nr. 207, kuriame buvo pradėta mažamečio vaiko skiepijimo procedūra, išsakydamas VšĮ Jonavos PSPC bendrosios praktikos slaugytojai R. P. ją įžeidžiančius žodžius: „ žudike, paleisk vaiką, vaikas rėkia, matai, kad nenori skiepytis“, tyčia ją rankomis nustūmė nuo vaiko, dėl ko R. P. atsitrenkė į sieną; kabinete tuo metu buvusiai V. S. išsakydamas žodžius: „beprote, pusprote, ką tu darai, paskaityk, žudikam atvedei savo vaiką“, grasindamas R. P. žodžiais: „žudike, tu buvai perspėta, tu sulauksi“, demonstravo nepagarbą nukentėjusiosioms R. P. ir V. S., sutrukdė procedūrų kabinete paskiepyti mažametį vaiką ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Šiulys prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendį.
2.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai A. L. išteisino pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes, pašalinus iš kaltinimo grasinimo ir fizinio kontakto – slaugytojos stūmimo nuo mažamečio vaiko aplinkybes –, veika nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į viešos vietos specifiką, o būtent, kad nusikalstama veika įvykdyta viešosios įstaigos Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro procedūrų kabinete, t. y. vietoje, kurioje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos (šiuo atveju buvo atliekama medicininė intervencija į paciento – mažamečio vaiko – kūną). Tuo tarpu A. L. savo įžūliais tyčiniais veiksmais šią procedūrą grubiai nutraukė, todėl vaikas nebuvo paskiepytas. Taigi akivaizdu, kad dėl A. L. tyčinių nusikalstamų veiksmų kilo realūs neigiami padariniai – buvo grubiai nutraukta vykdoma mažamečio paciento medicininė procedūra.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs neigiamų padarinių buvimą („tiek V. S., tiek R. P. išsigando, sutriko, pasimetė dėl staiga įsiveržusio į kabinetą asmens nevaldomų emocijų raiškos; V. S. išsigando ne tik dėl savęs, bet ir dėl mažamečio vaiko, tuo tarpu slaugytoja iš karto ėjo kviestis pagalbos, kas rodo, jog ji jautėsi nesaugi savo darbo vietoje“), prieštaraudamas savo išvadai nepagrįstai nurodė, kad „nuteistojo A. L. elgesio negalima laikyti tiek pavojingu, jog už jį kiltų baudžiamoji atsakomybė“. Taip apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įžūlus, tyčinis medicininės procedūros, atliekamos mažamečiam vaikui nutraukimas, nėra baudžiamąją atsakomybę užtraukianti pavojinga veika.
2.3. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė reikalavimo kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neanalizavo byloje esančių įrodymų visumos, neįvertino aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimui priimti, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad A. L. nepadarė nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neanalizavo A. L. veiksmų, kuriais jis grubiai pažeidė viešose vietose priimtiną, įstatymais ginamą žmonių bendravimo tvarką, kilusių neigiamų padarinių, reiškiančių, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkretiems konflikto dalyviams, bet ir aplinkiniams ir aplinkai, taip padarė nepagrįstą išvadą, kad šie veiksmai užtraukia ne baudžiamąją, o tik administracinę atsakomybę.
3. Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroras T. Šiulys teigia, jog Kauno apygardos teismas, vertindamas A. L. atliktus veiksmus, padarė nepagrįstą išvadą, kad tokie jo veiksmai padaryti Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo A. L. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje – Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose, įžūliu elgesiu (išsakydamas slaugytojos atžvilgiu ją įžeidžiančius žodžius bei nustumdamas ją nuo vaiko, kurio atžvilgiu buvo pradėta skiepijimo procedūra), taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, sutrikdė visuomenės rimtį (buvo sutrikdyta normali poliklinikos veikla ir sutrikdytas įprastas poliklinikos darbas).
Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį A. L. atžvilgiu, savo argumentus grindė tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino surinktus įrodymus dėl A. L. atliktų veiksmų pavojingumo kontekste; pašalino iš kaltinimo grasinimo ir fizinio kontakto – slaugytojos stūmimo nuo mažamečio vaiko aplinkybes ir nustatė, jog nekilo BK 184 straipsnio 1 dalies dispozicijoje reikalaujami padariniai - realus visuomenės rimties sutrikdymas.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teisinėje valstybėje nustatyta visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis.
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016).
Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, jog tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai A. L. padarytus veiksmus įvertino kaip atliktus viešoje vietoje - Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose (skiepų kabinete buvo slaugytoja, skiepijamo vaiko mama su vaiku; gretimuose kabinetuose buvo kiti gydytojai ir slaugytojai; prie gydytojų kabinetų priėmimo laukė kiti pacientai). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centras yra vieša vieta, kur lankosi žmonės, kur darbo laiku lankytojai į polikliniką gali patekti bet kada.
Antras svarbus aspektas, susijęs su A. L. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jis ne tik atliko neteisėtus veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje (skiepijamo vaiko, jo mamos ir slaugytojos atžvilgiu), veikė įžūliai ir demonstratyviai. Nukentėjusiųjų atžvilgiu A. L. pasakė įžeidžiančius žodžius, o, anot pirmos instancijos teismo, A. L. slaugytoją, atliekančią savo darbines funkcijas, rankomis dar ir nustūmė nuo skiepijamo vaiko. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, jog slaugytoja, mama ir skiepijamas vaikas buvo užklupti netikėtai, moterys buvo aprėktos ir įžeistos. Šis teismas taip pat pažymėjo, jog A. L. elgėsi neprognozuojamai, todėl nukentėjusiosios turėjo realų pagrindą bijoti jo neadekvačių veiksmų.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamojoje byloje teismų įvertintus įrodymus (nukentėjusiosios R. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jos parodymus, duotus įrodymų tyrimo teisme metu, nukentėjusiosios V. S. parodymus, liudytojų G. U., G. A. G., U. E., A. K., L. L. parodymus) pritaria teismų padarytoms išvadoms, jog dėl tokių A. L. atliktų veiksmų vaikas nebuvo paskiepytas (slaugytoja suspėjo atlikti tik vieną dūrį, o antrasis liko nepadarytas). Kartu slaugytoja, pats vaikas ir jo motina dėl to patyrė šoką.
BK 284 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015). Tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015, 2K-310-942/2016).
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: 1) A. L. įsiveržė į Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose esantį procedūrinį kabinetą (skiepų kabinetą), kuriame atliekamos įvairios skiepijimo procedūros ir į kurį pašaliniams asmenims užeiti draudžiama; 2) A. L. nebuvo jokios būtinybės įsiveržti į procedūrinį kabinetą ir raminti svetimą verkiantį vaiką, juolab, kad su skiepijamu vaiku (kuriam buvo šešeri metai) buvo jo mama, kuri ir yra atsakinga už savo vaiką ir turinti pasirinkimo teisę dėl būtinybės skiepyti vaiką ar ne; 3) byloje nustatyta, kad A. L. jau ir anksčiau turėjo konfliktinių situacijų, susijusių su procedūrinio kabineto darbuotojais (A. L. buvo užpuolęs slaugytoją L., kurią nuo A. L. apgynė kartu buvęs darbuotojos vyras). Beje, A. L. ir pats neneigė, jog jam ne kartą teko lankytis tame procedūriniame kabinete (į kurį pašaliniams žmonėms užeiti draudžiama) bei ten palikti jo rekomenduojamą literatūrą; 4) A. L. savo veiksmus atliko dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog tokiam jo poelgiui nebuvo priežasties. A. L. veikė demonstruodamas nepagarbą kitiems žmonėms.
Kita vertus, motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 54-222/2017). 5) pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvykus konfliktinei situacijai dėl tokių A. L. veiksmų sutriko normalus poliklinikos darbas, stresą patyrė poliklinikos darbuotojai, skiepijamas vaikas ir jo mama. Raminti konflikto buvo nuėjusios kitos gydytojos G. U., L. L. Be to, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie parodė, jog vaikas su motina ir slaugytoja buvo akivaizdžiai susijaudinusios ir išsigandusios. Taigi, akivaizdu, kad šios aplinkybės patvirtina, jog buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, sukeltas nesaugumo jausmas, nukentėjusioji slaugytoja R. P. buvo atitraukta nuo darbo ir negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą kad tokie A. L. veiksmai truko neilgai, tačiau tai nepaneigia viešosios tvarkos sutrikdymo fakto. Viešosios tvarkos sutrikdymui konstatuoti nėra būtina, kad veiksmai truktų ilgą laiką. Kiekvienu atveju turi būti nustatinėjamos konkrečios faktinės aplinkybės, įskaitant nusikalstamos veikos motyvus, aplinkinių reakciją, nukentėjusiųjų skaičių, buvusius pašalinius asmenis, pažeidimo trukmę ir kitas svarbias aplinkybes.
Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo konkrečiu atveju A. L. dėl atliktų savo pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdžio viešoje vietoje (pažeidė viešose vietose priimtiną, įstatymais ginamą žmonių bendravimo tvarką), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (jo veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkretiems konflikto dalyviams, bet ir aplinkiniams ir aplinkai) ir pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Tokie A. L. padaryti veiksmai yra pavojingesni nei administracinis teisės pažeidimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), naujas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmos instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
Aurelijus Gutauskas