Civilinė byla Nr. 2A-122-330/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00371-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.6.1.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės muitinės ieškinį atsakovams G. N. ir K. N. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. N., P. N., antstolė Brigita Tamkevičienė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos teritorinė muitinė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovo G. N. 2017 m. lapkričio 7 d. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos V. N. mirties, visą kurį (palikimą) priėmė mirusiosios sutuoktinis atsakovas K. N.. Ieškovė prašė nustatyti atsakovui G. N. 1/2 dalį į paveldėtą motinos turtą ir leisti į G. N. nustatytą palikimo dalį nukreipti 64 557,90 Eur skolos pagal muitinės sprendimus išieškojimą, kurie (sprendimai) vykdomi antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomosiose bylose.
2. Ieškinyje nurodyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu solidariems skolininkams, tarp jų ir atsakovui G. N., apskaičiavo bei įregistravo iš viso 66 375,40 Eur dydžio mokestinės nepriemokos skolą. Per nustatytą terminą skolininkas G. N. mokestinės prievolės neįvykdė, todėl skolininko G. N. nesumokėta mokestinė skola (64 557,90 Eur) buvo perduota antstolei Brigitai Tamkevičienei priverstinai išieškoti.
3. Antstolė vykdymo eigoje nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko G. N. motina V. N.. Mirus skolininko motinai, liko jai priklausęs didelės vertės nekilnojamasis turtas, kurį paveldėjo mirusiosios sutuoktinis K. N.. Skolininkas G. N. ir kiti įpėdiniai (byloje tretieji asmenys K. N. ir P. N.) nuo jiems tenkančios palikimo dalies atsisakė.
4. Ieškovės teigimu, atsakovas G. N. 2017 m. lapkričio 7 d. pareiškimu atsisakė jam tenkančios paveldimo turto dalies, žinodamas apie mokestinę prievolę. Tokiu būdu atsakovas pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, interesus ir panaikino galimybę į realų skolos išieškojimą. Ieškovė pareiškė actio Pauliana ieškinį dėl atsakovo G. N. 2017 m. lapkričio 7 d. pareikšto atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu.
5. Atsakovas G. N. su ieškiniu nesutiko, prašydamas taikyti ieškinio senatį, kadangi nuo ieškovės ginčijamo atsisakymo priimti palikimą praėjo daugiau kaip 5 metai. Prašė įvertinti aplinkybę, kad mirusiosios palikimą priėmęs jo tėvas K. N. ūkininkavo, žinojo ir tvarkė visus ūkio reikalus, todėl atsakovas G. N., kaip ir kiti mirusiosios vaikai, nusprendė atsisakyti palikimo. Atsakovo G. N. nuomone, ieškovės interesų jis nepažeidė, nes neprisiėmė daugiau skolinių įsipareigojimų. Atsakovas akcentavo, kad jam priklausanti paveldimo motinos turto dalis, jeigu palikimo nebūtų atsisakę kiti įpėdiniai, būtų žymiai mažesnė nei 1/2.
6. Atsakovas K. N. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) K. N., jam būnant santuokoje su V. N. (mirusia (duomenys neskelbtini), vardu buvo įregistruotas ūkininko ūkis, kuris, kaip ekonominis vienetas, dėl vykdomos veiklos ypatumų yra nedalomas. Be to, ūkininko veiklai vykdyti buvo prisiimti dideli finansiniai įsipareigojimai, todėl po V. N. mirties įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai – dukra K. N., sūnus G. N. (atsakovas) ir sūnus P. N. nusprendė atsisakyti jiems tenkančios palikimo dalies ir ją perleisti tėvui K. N., kuris palikimo atsisakymo metu vykdė ir toliau vykdo ūkinę veiklą.
7. Atsakovas K. N. pažymėjo, kad iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog iki atsakovui G. N. atsisakant palikimo, nekilnojamieji daiktai buvo ir vis dar yra įkeisti bankams, jie susiję su K. N. skoliniais įsipareigojimais dėl vykdomos žemės ūkio veiklos, siekiančiais 65 729 Eur. Akivaizdu, jog atsakovui G. N. priimti mirusios motinos palikimo dalį su esančiais skoliniais įsipareigojimais buvo netikslinga. Atsakovui G. N. priėmus palikimą, be turimos skolos ieškovei, jam atsirastų papildomų prievolių, kurios atsakovo turtinę padėtį būtų dar labiau pabloginę. Pasak atsakovo K. N., tokios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad ginčijamas sandoris sudarytas siekiant išvengti mokestinės prievolės vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiu atsakovo G. N. 2017 m. lapkričio 7 d. atsisakymą priimti palikimą į turtą, atsiradusį pagal įstatymą po jo motinos V. N. mirties, kurį (palikimą) priėmė mirusiosios sutuoktinis K. N.. Teismas nustatė G. N. 1/2 dalį į mirusiosios V. N. paveldimą turtą ir nukreipė į šią dalį 64 557,90 Eur skolos ieškovei Klaipėdos teritorinei muitinei išieškojimą.
9. Aiškindamasis, ar egzistuoja sąlygos tenkinti ieškinį, teismas nustatė, kad ieškovė įrodė turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui G. N., sudariusiam actio Pauliana ieškiniu ginčijamą sandorį. Šią teisę patvirtina vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas priverstinis mokestinės skolos išieškojimas.
10. Teismas nurodė, kad, sudarydamas ginčijamą sandorį, atsakovas panaikino galimybę ieškovei bent iš dalies patenkinti savo reikalavimą, todėl šis sandoris pažeidė ieškovės teises.
11. Atsakovų teigimu, visas nekilnojamasis turtas (įskaitant palikimo objektus) yra suvaržytas hipoteka, tačiau teismas nustatė, kad antstolė 2023 m. kovo 13 d. patvarkyme, be kita ko, nurodė, jog yra registruoto mirusiosios V. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto turto, kuris nėra apsunkintas hipoteka ir kitais apribojimais. Nurodytas turtas nėra susijęs ir su K. N. vykdoma ūkine veikla. Tokios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad atsakovas G. N. sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo. Teismo vertinimu, atsakovas nepriėmė palikimo, kad išvengtų ieškovės kreditorinių reikalavimų patenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi, jis veikė nesąžiningai. Teismas pažymėjo, kad atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris, todėl kito atsakovo K. N. sąžiningumas neturi teisinės reikšmės.
12. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį pateikė nepraleidusi vienerių metų senaties termino. Teismo vertinimu, ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo tuomet, kai antstolė Brigita Tamkevičienė 2022 m. balandžio 22 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir pateikė jame nurodytą informaciją išieškotojai Klaipėdos teritorinei muitinei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas K. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepraleido vienerių metų senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Ieškinio senaties eiga prasidėjo nuo 2017 m. lapkričio 7 d., kai G. N. atsisakė palikimo, o ieškinys teisme priimtas 2022 m. gruodžio mėn,, t. y. beveik po 6 metų. Kreditorė turėjo pareigą aktyviai domėtis skolininko turtine padėtimi, tačiau to nedarė. Antstolės ir kreditorės ilgametis neveikimas išieškojimo procese negali pateisinti ieškinio senaties termino praleidimo ir pakeisti nustatytos ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarkos.
13.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje įrodytas visų sąlygų, būtinų patenkinti actio Pauliana ieškinį, egzistavimas.
13.3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovo G. N. paveldimo turto dalis sudaro 1/2. Tokia išvada pažeidžiami kitų V. N. įpėdinių – jos vaikų – K. N. ir P. N. interesai bei teisėti lūkesčiai.
14. Ieškovė Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į atsakovo K. N. apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:
14.1. Teismo išvada, kad ieškovė nepraleido senaties termino ieškiniui pareikšti, yra pagrįsta, ji padaryta įvertinus byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo.
14.2. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai nustatė, kad egzistuoja visos sąlygos tenkinti actio Pauliana ieškinį.
14.3. Tretieji asmenys K. N. ir P. N. atsisakė palikimo po jų motinos mirties, todėl paveldimas turtas turėjo atitekti mirusiosios sutuoktiniui atsakovui K. N. ir jos sūnui atsakovui G. N.. Pastarojo atsisakymą palikimo pripažinus negaliojančiu, teismas pagrįstai nustatė atsakovui G. N. teisę į 1/2 dalį paveldėto turto ir į ją nukreipė skolos ieškovei išieškojimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
15. Atsakovas K. N. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka leistų išsamiau paaiškinti apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28–29 punktai).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrindė buvimo išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirma, apeliantas nekonkretizuoja, kokias aplinkybes būtų galima nustatyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Antra, apeliaciniame skunde apeliantas aiškiai nurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus bei išsamiai išdėstė, kokios aplinkybės, jo manymu, lėmė, kad atsakovas G. N. atsisakė jam tenkančios palikimo dalies. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės bei pateikti argumentai gali būti įvertinti rašytinio bylos proceso tvarka.
19. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esančių duomenų pakanka patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla išspręsta teisingai. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir nustatytinų aplinkybių
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal atsakovo K. N. apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.
21. Analizuojamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas kreditorės ieškinys dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Ieškovė Klaipėdos teritorinė muitinė, kaip atsakovo G. N. kreditorė, CK 6.66 straipsnio 1 dalies (actio Pauliana) pagrindu ginčijo skolininko sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po motinos V. N. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovė paaiškino, kad atsakovui G. N. atsisakius jam tenkančios palikimo dalies, palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis atsakovas K. N.. Ieškiniu buvo prašoma nustatyti G. N. 1/2 dalį į paveldimą motinos turtą ir leisti į šią turto dalį nukreipti skolos ieškovei išieškojimą.
23. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko nemokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
24. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, jog būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio pareiškimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018 27 punktas).
26. Apeliaciniame skunde atsakovas K. N. neginčija, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką G. N. (šią aplinkybę patvirtina Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo vykdyti mokestinę prievolę bei duomenys apie antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomus priverstinio išieškojimo veiksmus iš G. N. turto pagal muitinės sprendimus). Apeliantas įrodinėja, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog byloje nustatytos kitos actio Pauliana ieškinio tenkinimui būtinos sąlygos ir neteisingai nustatė, kad atsakovui G. N. tenkanti motinos palikimo dalis, į kurią leista nukreipti išieškojimą, sudaro 1/2 viso palikimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo argumentus vertina, ar egzistuoja apelianto ginčijamos actio Pauliana sąlygos atsakovo G. N. 2017 m. lapkričio 7 d. atsisakymą priimti palikimą pripažinti negaliojančiu sandoriu, ar teisinga pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovui G. N. tenkančios palikimo, likusio po motinos mirties, dalies nustatymo.
Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo
27. Apeliaciniame skunde pirmiausia prašoma įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų, kuriais remiantis konstatuota, kad ieškinys pareikštas nepraleidus senaties termino, teisėtumą ir pagrįstumą.
28. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies normas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą.
29. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika dėl jo taikymo suponuoja išvadą, kad sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, t. y. būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).
30. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą susiejo su antstolės Brigitos Tamkevičienės 2022 m. balandžio 22 d. patvarkymo Nr. S-22-5-18267 pateikimu ieškovei Klaipėdos teritorinei muitinei. Patvarkymu kreditorė buvo informuota apie tai, kad atsakovas atsisakė jam tenkančios palikimo, atsiradusio po motinos mirties, dalies (t. 1, b. l. 7-9). Remdamasis kreditorės informavimo apie skolininko atliktą veiksmą (atsisakymą palikimo) aplinkybe, teismas padarė išvadą, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė ieškinį nepraleidusi įstatyme nustatyto senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti.
31. Apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad ieškovė ir išieškojimą iš atsakovo G. N. vykdanti antstolė turėjo galimybę daug anksčiau sužinoti apie tai, kad atsakovas dar 2017 m. lapkričio 7 d. atsisakė palikimo po motinos mirties, tačiau vykdymo procese nei antstolė, nei kreditorė nebuvo aktyvios. Tuo remdamasis, apeliantas nurodo, kad po penkerių metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo pareikštam ieškiniui taikytinos senaties termino praleidimo teisinės pasekmės.
32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios momento ir daro išvadą, kad, įvertinus bylos faktinę situaciją bei laikantis kasacinio teismo išaiškinimų dėl senaties termino eigos pradžios skaičiavimo, šis momentas nustatytas teisingai.
33. Kaip minėta, vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, tai yra ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 24 punktas). Taigi, asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti.
34. Analizuojamu atveju, atsižvelgus į tai, kad ieškovė yra valstybės institucija, kurios veikla nesusijusi su faktų ir duomenų apie skolininkų turtinę padėtį, o tuo labiau jų sudaromus sandorius, rinkimu, darytina išvada, kad apie V. N. mirtį bei apie tai, kad atsakovas atsisakė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu nežinojo ir neturėjo žinoti. Esminė aplinkybė yra ta, kad priverstinis išieškojimas iš atsakovo G. N. buvo vykdomas dar iki V. N. mirties, o ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, jog duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, vykdydama savo pareigas, tikrins ir juos žinos antstolė. Įstatyme nenustatyta ieškovės pareiga atlikti nuolatinę vykdomosios bylos kontrolę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie atsakovo G. N. atsisakymą priimti palikimą ieškovei tapo žinoma gavus antstolės Brigitos Tamkevičienės 2022 m. balandžio 22 d. patvarkymą Nr. S-22-5-18267. Gavusi informaciją apie tai, kad atsakovas G. N. atsisakė palikimo, ir manydama, jog jis taip pasielgė nesąžiningai siekdamas išvengti muitinės reikalavimų įvykdymo, ieškovė, 2022 m. lapkričio 30 d. kreipdamasi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, nesielgė pasyviai, nerūpestingai ar neapdairiai.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė nepraleido senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti.
Dėl kitų actio Pauliana ieškinio sąlygų egzistavimo
36. Kreditorius, siekdamas sandorį nuginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, bet ir tai, jog skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeistos jo teisės.
37. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019 19 punktas). Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui.
38. Šioje byloje ieškovė savo teisių pažeidimą dėl skolininko sudaryto vienašalio sandorio siejo su „kitokiu kreditoriaus teisių pažeidimu“, o būtent – su ieškovės galimybės išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovo G. N. turto sumažėjimu.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, galima situacija, kuomet kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Galima situacija, kai skolininkas, perleidęs turtą, netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Kadangi ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, teismas kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, ar buvo kreditoriaus teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 51 punktas).
40. Atsakovas G. N. po motinos V. N. mirties (mirė (duomenys neskelbtini), būdamas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti dalį motinos palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), palikimą atsisakė priimti, 2017 m. lapkričio 7 d. pateikdamas notarui pareiškimą dėl atsisakymo palikimo. Pažymėtina, kad ir kiti palikėjos pirmos eilės įpėdiniai, V. N. vaikai K. N. ir P. N. taip pat atsisakė jiems tenkančios palikimo dalies (t. 1, b. l. 35-36). Palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis atsakovas K. N. (2017 m. gruodžio 20 d., 2020 m. liepos 29 d. bei 2020 m. spalio 5 d. buvo išduoti nuosavybės teisės liudijimai į jam priklausančią 1/2 dalį bendro, su palikėja gyvenant santuokoje įgyto turto, dalį (t. 1, b. l. 127, 136-137, 142-144), o 2017 m. gruodžio 20 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. bei 2020 m. spalio 5 d. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į 1/2 dalį mirusiosios turto (t. 1, b. l. 127, 139-140, 144-146).
41. Byloje nustatyta, kad ginčijamo sandorio (palikimo atsisakymo) sudarymo metu atsakovas G. N. nebuvo padengęs įsiskolinimo ieškovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas G. N. palikimo atsisakymo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos ieškovei išieškojimą. Nenustatyta, kad G. N. turi registruoto nekilnojamojo turto ar kitokio turto, iš kurio būtų galima visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditore – ieškove.
42. Įvertinus tai, kad atsakovas G. N. yra palikėjos V. N. pirmos eilės įpėdinis (kartu su seserimi ir broliu), akivaizdu, kad šis atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti motinos palikimą, būtų įgijęs nuosavybės teisę į palikimo objektu buvusį atitinkamą nekilnojamąjį turtą. Kadangi G. N., neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškove, nepriėmė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo panaikinta galimybė iš paveldimo turto įvykdyti skolinę prievolę ieškovei (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti).
43. Apeliantas K. N. teigia, kad V. N. palikimą sudarė ne tik turtas, bet ir finansiniai įsipareigojimai kreditoriams. Jis aiškino, kad kartu su palikėja vykdė ūkinę veiklą ir buvo prisiėmę įsipareigojimų, jų turtas buvo įkeistas kredito įstaigoms, siekiant užtikrinti paskolų grąžinimą. Apelianto teigimu, atsakovui G. N. priėmus palikimą po motinos mirties, šio atsakovo finansinė būklė nepagerėtų, bet priešingai – atsirastų papildoma prievolė atsakyti už palikėjos skolas. Pasak apelianto, esant tokiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčijamas atsisakymas priimti palikimą pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises.
44. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apelianto argumentais. Nors pagal bylos duomenis matyti, kad dalis palikėjai V. N. priklausiusio turto yra įkeista kreditoriams (tą akcentuoja apeliantas), tačiau antstolės Brigitos Tamkevičienės 2023 m. kovo 13 d. patvarkyme Nr. S-23-5-12099 nurodyta, jog V. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 22 nekilnojamojo turto objektai, kurie nebuvo apsunkinti hipoteka (t. 1, b. l. 92-95).
45. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovui G. N. sudarant ginčijamą sandorį – atsisakant priimti palikimą, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės. Atsakovui G. N. nepriėmus palikimo ir tokiu būdu atsisakius galimybės gauti mirusios motinos turto dalį, tuo pačiu jis sumažino galimybę bent iš dalies atsiskaityti su ieškove ir taip įvykdyti skolinę prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai dėl ginčijamu sandoriu padaryto ieškovės kreditorinės teisės pažeidimo.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės įrodo ir kitos actio Pauliana sąlygos – sandorio sudarymo neprivalomumo egzistavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas suteikia kreditoriui galimybę ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant, ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 29 punktas).
47. Atsakovai įrodinėjo, kad atsisakymas priimti palikimą buvo nulemtas šeimos narių susitarimo perleisti ūkinės veiklos vykdymą tėvui (apeliantui K. N.), kuris toliau tęstų ūkininkavimą ir kuriam tektų pareiga iš paveldėto turto atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau toks sandorio sudarymo tikslas ir juo siekiamos sukurti teisinės pasekmės (turint omenyje pirmiau išdėstytas aplinkybes apie atsakovo G. N. finansinius įsipareigojimus ir galimybes juos įvykdyti) neatitinka protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standarto. Bendras šeimos interesas išsaugoti ūkį, perleidžiant tėvui jo valdymą, nepatvirtina pareigos sudaryti ginčijamą sandorį atsiradimo pagrindo. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl paveldėto turto vertės bei palikėjos įsiskolinimų kreditoriams masto, taip pat apie šeimos narių susitarimą dėl tolesnės ūkininko ūkio veiklos ir ūkio prievolių vykdymo neturi prioriteto prieš atsakovo G. N. kreditorės interesų gynimą.
48. Pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste ginčijamo sandorio sudarymas patvirtina ir atsakovo G. N. nesąžiningumą, kaip vieną iš actio Pauliana taikymo sąlygų.
49. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).
50. Atsakovai neginčija, kad atsakovo G. N. skolinė prievolė ieškovei, dėl kurios antstolė vykdo priverstinį išieškojimą, sudaro 64 557,90 Eur. Akcentuotina, kad ilgą laiką įsiskolinimas nėra dengiamas. Akivaizdi yra ir aplinkybė, kad skolininkui G. N. buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykdomą priverstinį išieškojimą, pradėtą dar iki jo motinos mirties. Skolininkas neturi savo vardu registruoto turto (t. 1, b. l. 11-12).
51. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei atsižvelgus į tai, kad atsakovas G. N. atsisakė palikimo, kurį sudarė ir hipoteka neapsunkintas didelės vertės nekilnojamasis turtas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atsisakydamas priimti palikimą, skolininkas išvengė ieškovės reikalavimų patenkinimo iš jam priklausančio turto atsiradimo galimybės, vadinasi, elgėsi nesąžiningai.
52. Apeliantas K. N. skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą, nevertino ir nepasisakė dėl jo sąžiningumo.
53. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Taigi, taikant šią normą, kai ginčijamas sandoris yra atlygintinis, būtina nustatyti tiek skolininko, tiek trečiojo asmens (kitos sandorio šalies) nesąžiningumą.
54. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju actio Pauliana pagrindu prašoma pripažinti negaliojančiu vienašalį neatlygintinį sandorį (atsisakymą priimti palikimą). Vadinasi, atsakovo K. N., t. y. asmens, kuris, atsakovui G. N. atsisakius jam tenkančios palikimo dalies, priėmė pagal įstatymą palikimą po V. N. mirties, sąžiningumo vertinimas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl ginčijamo sandorio negaliojimo aptariamo teisės instituto pagrindu.
Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių
55. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetą ir pripažinęs atsakovo G. N. atsisakymą priimti palikimą negaliojančiu sandoriu, konstatavo, kad atsakovui G. N. nustatytina 1/2 dalis į po motinos V. N. mirties paveldimą turtą, nurodydamas, jog į šią dalį palikimo nukreiptinas 64 557,90 Eur skolos ieškovei išieškojimas.
56. Apelianto teigimu, teismas padarė neteisingą ir kitų palikėjos vaikų interesus pažeidžiančią išvadą dėl atsakovui G. N. tenkančios palikimo dalies.
57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus (šioje byloje – atsakovo G. N. kreditorės teises), pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises bei interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo kito asmens nuosavybėn (šiuo atveju – atsakovo K. N. nuosavybėn) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, 30 punktas).
58. Analizuojamos bylos kontekste sutiktina su apeliantu, kad ginčijamą atsisakymą priimti palikimą pripažinus negaliojančiu ir nustačius atsakovui G. N. 1/2 dalį į paveldimą turtą, restitucijos taikymas pažeidžia kitų palikėjos V. N. vaikų (P. N. ir K. N.) bei palikėją pergyvenusio sutuoktinio – atsakovo K. N. teises ir teisėtus interesus.
59. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, mirus V. N., jos vaikai P. N., K. N. ir G. N. atsisakė palikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad P. N. palikėjos mirties metu buvo nepilnametis, savo pozicijos dėl palikimo priėmimo jis negalėjo išreikšti, todėl, siekiant įgyvendinti bendrą šeimos narių susitarimą dėl palikimo priėmimo, buvo išduotas teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu (Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S2-2589-675/2017).
60. Teisėjų kolegija, įvertinusi šeimos narių susitarimą, kurio pagrindu palikėjos vaikai atsisakė palikimo, sudarydami sąlygas palikimą priimti jų tėvui – atsakovui K. N., konstatuoja, kad, pripažinus atsakovo G. N. atsisakymą priimti palikimą negaliojančiu, išieškojimas nukreiptinas į tą turtą, kuris dėl negaliojančiu pripažinto vienašalio sandorio perėjo atsakovo K. N. nuosavybėn. Tačiau K. N. nuosavybėn paveldėjimo pagrindu perėjo jam kaip palikėją pergyvenusiam sutuoktiniui ir kitiems palikėjos vaikams (tretiesiems asmenims P. N. bei K. N.) tenkančios paveldimo pagal įstatymą turto dalys (CK 5.13 straipsnis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Restitucijos taikymo aspektu byloje aktualus CK 5.13 straipsnis, pagal kurį, be kita ko, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra); su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Mirusiosios V. N. vaikų atsisakymas priimti palikimą yra galiojantis. Atsakovui G. N. nustačius 1/2 dalį į motinos palikimą ir į tokią paveldimo turto dalį nukreipiant išieškojimą pagal ieškovės reikalavimą, išieškojimas galėtų būti vykdomas iš apelianto, kaip palikėją pergyvenusio sutuoktinio, dalies ir iš tos dalies paveldėto turto, dėl kurios atsisakė priimti palikimą kiti įpėdiniai – palikėjos V. N. vaikai. Tokia situacija neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be teisėto pagrindo pažeistų apelianto ir trečiųjų asmenų P. N. bei K. N. interesus, actio Pauliana pagrindu negaliojančiu pripažinto skolininko vienašalio sandorio negaliojimo padariniai būtų pritaikyti ir tokio sandorio nesudariusiems asmenims, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui G. N. nustatytina 1/4 dalis į pagal įstatymą paveldimą motinos V. N. palikimą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.13 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
61. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog egzistuoja visos sąlygos ginčijamą vienašalį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Tačiau pirmiau išdėstytų motyvų (nutarties 60 punktas) pagrindu teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą atsakovui tenkančio paveldimo turto dalį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Pripažinus negaliojančiu atsakovo G. N. 2017 m. lapkričio 7 d. atsisakymą priimti motinos palikimą, jam nustatoma 1/4 dalis palikimo, paveldimo pagal įstatymą po V. N. mirties, leidžiant į šią palikimo dalį nukreipti 64 557,90 Eur skolos ieškovei išieškojimą.
62. Įvertinus bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procesinį rezultatą (keičiama sprendimo dalis tik dėl restitucijos taikymo), laikytina, kad apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti, yra netenkinamas, todėl apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atlyginti bylinėjimosi išlaidų neprašė, todėl klausimas dėl tokių išlaidų paskirstymo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui G. N. nustatyta 1/2 dalis į paveldimą turtą po motinos V. N. mirties ir leista nukreipti išieškojimą į nustatytą paveldimo turto dalį. Šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip: „Nustatyti atsakovui G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1/4 dalį į paveldimą motinos V. N. (mirė (duomenys neskelbtini) turtą ir nukreipti į šią paveldimo turto dalį atsakovo G. N. 64 557,90 Eur (šešiasdešimt keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 90 ct) skolos ieškovei Klaipėdos teritorinei muitinei, juridinio asmens kodas 190735335, išieškojimą“.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Irmantas Šulcas
Tomas Venckus