Administracinė byla Nr. A-1664-520/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02136-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (buvusio atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas medžiotojų klubas „Ąžuolas“ (toliau – ir pareiškėjas, Medžiotojų klubas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (1.18)-V8-2322 (toliau – ir Sprendimas) ir atnaujinti terminą pareiškėjui paduoti prašymą atnaujinti terminą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (toliau – ir Leidimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus RAAD 2006 m. spalio 16 d. Medžiotojų klubui „Ąžuolas“ buvo išduoti leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“ (toliau – ir Leidimai). 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus RAAD, prašydamas pratęsti Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimą. Alytaus RAAD 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr.(12.12)-V8-2139 „Dėl prašymo“, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą (pasibaigus laikotarpiui, per kurį galima kreiptis į instituciją dėl tokio leidimo pratęsimo), Leidimų nepratęsė. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu prašė Alytaus RAAD atnaujinti terminą paduoti prašymą leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete pratęsimui. Alytaus RAAD Sprendimu pareiškėjo prašymą atsisakė patenkinti.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 patvirtintos Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4 punkte numatyta, kad visus klausimus, susijusius su Leidimo išdavimo procedūros administravimu, vykdo Alytaus RAAD. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numatė, kad pasibaigus leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikus prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas. Pareiškėjas šį terminą praleido, todėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Alytaus RAAD prašydamas atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete atnaujinimo. Alytaus RAAD Sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad Alytaus RAAD neturi pareigos spręsti pareiškėjo prašomo termino atnaujinimo klausimo.
4. Pareiškėjas teigė, kad toks atsakovo atsisakymas atnaujinti terminą prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams. Sprendime atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių atsisakė spręsti pareiškėjo prašymą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo konstituciniais, viešojo administravimo veiklą reglamentuojančiais, principais, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog pasibaigus leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikiamas prašymas pratęsti jo galiojimo laiką, ir šis laikas pratęsiamas (Medžioklės įstatymo 10 str. 5 d.), t. y. įstatymas numato galimybę pratęsti leidimą jau pasibaigus jo galiojimo terminui, todėl jame numatytas 2 mėnesių kreiptis į kompetentingą instituciją terminas nėra naikinamasis.
5. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog konkrečiu atveju pareiškėjas terminą dėl Leidimo pratęsimo praleido dėl svarbių priežasčių. Už Leidimų pratęsimą buvo atsakingas Medžiotojų klubo pirmininkas T. Z., kuriam 2016 m. lapkričio mėnesį buvo diagnozuota liga, dėl sveikatos būklės jis tapo apatiškas, abejingas klubo reikalams. Be to, pareiškėją suklaidino atsakovo veiksmai, nes kai pareiškėjas 2013 metais kreipėsi į Departamentą dėl Leidimo pratęsimo, 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu klubui buvo atsakyta, jog Leidimas bus pratęstas, tačiau jokio sprendimo iš atsakovo nebuvo gauta.
6. Atsakovas Alytaus RAAD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, jog Medžioklės įstatymo nuostatos nereglamentuoja prašymo atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete praleisto termino atnaujinimo. Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ Leidimų galiojimas pasibaigė 2016 m. spalio 17 d. Pareiškėjas, būdamas medžioklės plotų naudotoju, turėjo teisę pasibaigus Leidimų galiojimui per 2 mėnesius, t. y. iki 2016 m. gruodžio 17 d., pateikti prašymą Alytaus RAAD pratęsti Leidimo galiojimo laiką, tačiau prašymas buvo pateiktas tik 2017 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praleidus Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą.
8. Atsakovas pažymėjo, jog Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia. Vienu iš leidimo pasibaigimo atvejų nurodyta, kad leidimas pasibaigia, kai pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, nepratęstas jo galiojimas (Medžioklės įstatymo 11 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju pareiškėjui išduotų Leidimų laikotarpiai yra pasibaigę ir pasibaigęs terminas, per kurį pareiškėjas turėjo teisę pateikti prašymą dėl Leidimo pratęsimo.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ skundą atmetė.
10. Teismas, remdamasis Medžioklės įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, konstatavo, kad nei Medžioklės įstatyme, nei kitame teisės akte, reglamentuojančiame ginčo teisinius santykius, nėra įtvirtinta, jog terminas pateikti prašymui dėl Leidimo galiojimo pratęsimo būtų atnaujintas.
11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnyje yra įtvirtinti procesinio (procedūrinio) pobūdžio terminai, reglamentuojantys skundų padavimo teismui terminų atnaujinimo tvarką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, kuriomis remiasi pareiškėjas, taikomos civilinio, o ne administracinio pobūdžio santykiais reglamentuojamų ginčų sprendimui (CK 1.1 str.). Teismas pažymėjo, kad net ir taikant teisės analogiją (ABTĮ 4 str. 7 d.), nėra teisinio pagrindo vadovautis CK 1.117 straipsnyje 4 dalyje įtvirtinta norma, nes teismas nustatė, kad minėtas terminas yra naikinamojo pobūdžio (CK 1.117 str. 6 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad esant imperatyviai įstatymo nuostatai dėl Leidimo galiojimo pasibaigimo, įstatymo leidėjui specialiąja teisės norma neįtvirtinus šio pobūdžio termino atnaujinimo, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo prašymą tenkinti. Teismas pabrėžė, kad priežastys, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, todėl nevertintinos.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą pagrindė konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, išsamiai ir motyvuotai jas išdėstydamas skundžiamame Sprendime, todėl pareiškėjo argumentai dėl VAĮ 8 straipsnio reikalavimų neatitikimo yra nepagrįsti.
III.
13. Pareiškėjas medžiotojų klubas „Ąžuolas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose ginčo teisinius santykius, nėra įtvirtinta, jog terminas pateikti prašymui dėl Leidimo galiojimo pratęsimo būtų atnaujintas ir dėl to priežastys, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas, nėra reikšmingos ir nevertintinos. Pareiškėjas akcentuoja, kad pačios institucijos (Alytaus RAAD) veiksmai iš esmės lėmė susidariusios situacijos atsiradimą – 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (8.31) -V2-1498, teikdama atsakymą medžiotoju klubui „Ąžuolas“, tinkamai neišaiškino silpnesniajai administracinių santykių pusei apie pareigos įvykdymą pratęsiant Leidimą.
15. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2016–2017 metų medžioklės sezono pareiškėjas nenutraukė. Medžioklės buvo vykdomos įprastine tvarka, t. y. medžiotojų klubas „Ąžuolas“ vykdė visas nustatytas prievoles – laiku mokėjo mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, teikė kas mėnesį ataskaitas Alytaus RAAD apie sumedžiotus šernus, teikė sezono ataskaitas apie medžiojamųjų išteklių naudojimą, iš Alytaus RAAD Prienų agentūros gaudavo licencijas šiems gyvūnams sumedžioti. Tik medžiotojų klubo „Ąžuolas“ atstovams atvykus į Alytaus RAAD ir pradėjus aiškintis dėl minėtų leidimų, atsakovas ėmėsi ginčijamų administracinių procedūrų.
16. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (buvusio atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą, bei pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovas pabrėžia, kad teisės aktuose nėra nustatyta Alytaus RAAD pareiga informuoti medžiotojų būrelį apie tai, jog leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas baigėsi. Veiksmų dėl leidimo pratęsimo turi imtis pats medžiotojų ploto naudotojas, norėdamas pratęsti leidimo galiojimą terminą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Šios bylos ginčo dalykas – atsakovo Alytaus RAAD, kurio teises perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. (1.18)-V8-2322 atsisakyti atnaujinti terminą pareiškėjui medžiotojų klubui „Ąžuolas“ paduoti prašymą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo pratęsimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
19. Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio l6 d. atsakovas pareiškėjui išdavė leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose „Ąžuolas 1“ ir „Ąžuolas 2“, kurie galiojo iki 2016 m. spalio 17 d. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pratęsti šių leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete terminą, tačiau atsakovas, vadovaudamasis Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė tenkinti prašymą ir nurodė, kad Leidimas nebus pratęstas, nes pasibaigė jo galiojimo terminas ir terminas, per kurį buvo galima paduoti prašymą Leidimą pratęsti.
20. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Pagal Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, jeigu šio leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis leidimas pratęsiamas. Tvarkos 13 punkte nurodyta, jog medžioklės ploto naudotojas, kuriam išduoto leidimo galiojimo laikas baigėsi, norėdamas pratęsti jo galiojimą, privalo per 2 mėnesius po leidimo galiojimo pabaigos pateikti Regiono departamentui rašytinį prašymą pratęsti leidimo galiojimą. Tvarkos 14 punkte nurodyta, kad medžioklės plotų naudotojui, laiku pateikusiam prašymą pratęsti leidimą bei tinkamai vykdžiusiam Leidime nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas, leidimas pratęsiamas 10 metų.
21. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia, pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, ir nepratęsus jo galiojimo (Medžioklės įstatymo 11 str. 1 d. 1 p.).
22. Iš aptartos Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies normos matyti, kad leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas gali būti pratęstas, esant dviem sąlygoms: leidimo gavėjas tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius pateikė prašymą pratęsti jo galiojimo laiką. Akivaizdu, kad prašymas pratęsti leidimo galiojimą gali būti paduotas ir baigiantis galiojimo laikui, tačiau įstatymų leidėjas taip pat yra nustatęs, jog toks prašymas gali būti pateiktas ir per 2 mėnesius po leidimo galiojimo pasibaigimo. Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokių išimčių dėl 2 mėnesių termino skaičiavimo, jo pratęsimo ar atnaujinimo.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog objektyviai nesant sąlygų (taip vadinamos faktinės sudėties (juridinių faktų)), kai jos tiesiogiai nurodytos teisės normoje, pastarojoje suformuluotos elgesio taisyklės taikymas yra negalimas ir neįmanomas. Tai reiškia, kad bet kokia teisės norma (elgesio taisyklė, t. y. dispozicija) gali būti taikoma konkrečių teisinių santykių subjektams tik esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms / sąlygoms, nurodytoms jos hipotezėje (žr., pvz., 2017 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1228-662/2017; kt.).
24. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pareiškėjas, nei baigiantis Leidimų galiojimui, nei per 2 mėnesius pasibaigus Leidimų galiojimui, nepadavė prašymo dėl Leidimo pratęsimo ir prašė atsakovą atnaujinti 2 mėnesių terminą paduoti šį prašymą. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad 2 mėnesių terminas yra naikinamasis terminas ir pareiškėjas yra netekęs teisės kreiptis dėl Leidimo pratęsimo, be to, nei Medžioklės įstatyme, nei kitame teisės akte, reglamentuojančiame ginčo teisinius santykius, nėra įtvirtinta, jog terminas pateikti prašymui dėl Leidimo galiojimo pratęsimo gali būti atnaujintas.
25. Teisėjų kolegija su minėta pozicija iš esmės sutinka, nes nei Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, nei Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra įtvirtinta nuostata, jog 2 mėnesių terminas gali būti pratęstas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo ir / ar atsakovo veiksmais; dėl kitų priežasčių. Kaip minėta, įstatymų leidėjas 2 mėnesių terminą paduoti prašymą pratęsti leidimo galiojimą įtvirtino kaip vieną iš būtinųjų sąlygų, kuriai esant gali būti pratęstas leidimo galiojimo terminas. Pareiškėjas šios sąlygos neįvykdė, t. y. nagrinėjamu atveju nėra vienos būtinosios elgesio taisyklės taikymą suponuojančios sąlygos, todėl atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir nesprendė klausimo dėl 2 mėnesių termino atnaujinimo.
26. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, Tvarkos 13 punkto nuostatos nedraudžia atsakovui spręsti klausimą atnaujinti terminą pratęsti Leidimo galiojimo terminą, nagrinėjamu atveju nekeičia reikalo esmės, nes viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto priimtą teisės aktą pripažinti neteisėtu pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-2-442/2019; kt.).
27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė