MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 14 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje R. I., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. birželio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs, turintis teistumą,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė :
R. I. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2016 m. rugsėjo 4 d. apie 17.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona K. I. metu trenkė jai keptuve į kairę ranką.
Kaltinamasis R. I. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis parsivedė į namus savo draugą, bendradarbį V., su juo vartojo alkoholį. Jis pradėjo šildytis valgyti, norėjo, kad žmona darytų valgyti jam ir vaikams. Žmona suspėjo uždėti kairę ranką, todėl jai kliuvo su keptuve per ranką. Keptuvė galėjo būti šilta, joje buvo maistas – kiaušinienė. Jis buvo pasimetęs, matė, kad ji buvo ranka užsidengusi veidą, bet nelabai atsimena, nes tuo metu buvo susinervinęs. Negirdėjo, ar žmona verkė, supranta, kad jai skaudėjo. Kai jis paleido į žmoną keptuvę, tas jo bendradarbis, pažįstamas V. puolė jį ir sumušė. Mušė, per galvą, daužė per šonus, trenkė su alkūnėmis. Jis kiek gali, stengiasi dirbti, dirba prie miško darbų pagalbiniu darbininku. Parneša žmonai po 45 eurus per dvi savaites. Norėjo savo žmonos atsiprašyti, gailisi, kad taip padarė. Bučiavo žmonai du vakarus kojas, kad tik ji jam atleistų. Susitaikė, ji jam atleido, susitarė, kad jis į namus nesives tokių draugų. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 52–53).
R. I. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, be jo prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2016-09-04 tarnybinio pranešimu su foto lentele dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0116000501936, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, jog konflikto metu R. I. trenkė keptuve K. I. į kairę ranką, jai padaryta kirstinė žaizda (b. l. 9–12);
2016-09-04 asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, jog R. I. 2016 m. rugsėjo 4 d. 18 val. nustatytas 2,45 promilių girtumas (b. l. 13);
nukentėjusiosios K. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2016-09-04 jos vyras R. buvo atsivedęs į svečius savo draugą V., su kuriuo kartu dirba miške. Jie visi vartojo alkoholį, vaikai buvo atskirame kambaryje, per televizorių žiūrėjo animacinius filmus vaikams. Jos vyras norėjo valgyti, iš pavydo tam draugui, kurį atsivedė, nieko jai nesakęs, paleido jai keptuve. Jie sėdėjo virtuvėje, ji užkišo ranką, todėl jai kliuvo su keptuve per ranką. Ta keptuvė buvo su keptais kiaušiniais, dar šilta. Jai kliuvo per kairę ranką ir ją prakirto, padaryta apie 1 cm žaizda, bėgo kraujas. Po to, kai paleido keptuvę, jis išmetė visas gėles su vazonais per langą, buvo susinervinęs, agresyvus, išvaizda buvo kaip nesavo. Tas vyro draugas V. stojo ją ginti, jie susimušė. Ji neleido muštis, bandė juos raminti. Tas konfliktas buvo dėl pavydo. Jai liko mėlynė, skaudėjo tuo metu ir dabar yra dar jautri vieta. Į medikus nesikreipė, anksčiau yra patyrusi smurtą, vyras kelia prieš ją ranką, jis puola ant jos nieko nepaaiškinęs. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 18–19).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.
Byloje surinktų paminėtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. I., suduodamas nukentėjusiajai K. I. keptuve į ranką, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. I. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausų metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto.
Kaltinamojo R. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo surašytas pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skiriant R. I. bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
R. I. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės (b. l. 36–38), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 41–43), dirba (b. l. 44), lankėsi UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centre“, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su emocijų ir elgesio sutrikimu; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės nuo alkoholio sindromas (b. l. 46). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant maksimalų BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą jų terminą (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog R. I. smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. I. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Minėta, kaltinamasis R. I. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi, prie nauju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. I. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Kaltinamajam R. I. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse, bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės, numatytos BK 74 straipsnyje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
R. I. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti viešuosius darbus dvylikai mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – viešuosius darbus aštuoniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 722 straipsniu, R. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus dvylikai mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. I. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti R. I., kad:
viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;
jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti R. I., jog teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo po-veikio priemone; asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teis-mas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. I..
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Violeta Erlickienė