Administracinė byla Nr.  I-4759-281/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07647-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. M. 2013-12-10 teismui padavė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės neišmokėtą kompensacijos sumą už 2005-2013 metais negautas tarnybinės uniformos dalis, iš viso 2 513, 11 Lt (b. l. 1–3).

Skunde paaiškino, kad nuo 2005 m. vykdo tarnybą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (Pravieniškės II), eina Pravieniškių apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo  pareigas. 2005-2013 m. laikotarpiu nebuvo išduotos jam priklausančios tarnybinės uniformos dalys, t. y. atsakovė neišdavė nustatyta tvarka uniformos, tuo pažeisdama Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto įtvirtintą socialinę garantiją pareigūnams nemokamai gauti tarnybinę uniformą ir jos dalis. Patirta žala susidarė dėl atsakovės neteisėto neveikimo, kuris yra tęstinis. Atsakovė pateikė visų neišduotų nuo 2005 metų uniformos dalių vertę, kuri yra 8 377, 04 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka), pareiškėjui priklauso 30% neišduotų uniformos dalių vertės, t. y. 2 513, 11 Lt. Pareiškėjas savo poziciją grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011; 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012 ir 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012).

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13-14). Atsiliepime paaiškino, kad 2005-2013 m. laikotarpiu pareiškėjas nesivadovavo teisės aktuose nustatyta tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos. Todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. 2013 m. spalio 30 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. Atsakovė į pareiškėjo prašymą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos atsakovė nurodė, kad Tvarkoje nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pareiškėjas į įstaigos vadovą laiku dėl kompensacijos nesikreipė, šia teise pasinaudojo tik 2013 m. spalio 30 d., o teisės aktai nenumato, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva. Pareigūnams kasmet iš valstybės skirtų lėšų nuperkamos būtiniausios tarnybinės uniformos dalys (kostiumai, striukės, marškiniai, bateliai ir pan.), kurios vėliau nemokamai išdalijamos pareigūnams. Nuo 2013 m. išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai aprūpinami tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurias priklauso išduoti. Įvykdžius reorganizaciją, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, kaip naujas juridinis asmuo, pradėjo veiklą nuo 2011 m. vasario 1 d., todėl atsakovės atsakomybė prasideda nuo minėtos datos. Atsakovė prašė vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis ir pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūno teisės už tam tikras uniformos dalis gauti piniginę kompensaciją - žalą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013 m. spalio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų ir prašė išmokėti jam priklausančią kompensaciją už neišnaudotas nustatyta tvarka tarnybinės uniformos dalis nuo 2005 m. arba išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta neišmokėtų uniformos dalių vertė, apskaičiuota pagal tuo metu galiojančias kainas, siekiant kreiptis dėl žalos atlyginimo (b. l. 4). Laisvės atėmimo vietų ligoninė pateikė pareiškėjui informaciją už laikotarpį nuo 2005 metų pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas neišduotas uniformos dalis ir jų kainas (b. l. 5-7).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas). Statuto 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (Statuto 18 straipsnio 2 dalis). Statuto 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos buvo patvirtintos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128. Šiuo įsakymu patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos reglamentuoja visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu turi kreiptis  į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta (Tvarkos 2 punktas). Minėtos tvarkos 3 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovei tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių išmokėti piniginę kompensaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Teisės aktai nenumato atvejų, kai pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami. Pasibaigus teisingumo ministro nustatytam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui, esant jo rašytiniam prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjui nuo 2005 metų nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakymu nustatytam pareiškėjo turimos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturi būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose numatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį (žr. LVAT 2011 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012; 2011 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012, LVAT 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012).

Priežastys, dėl kurių pareiškėjui nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos dalys, teisiškai nėra reikšmingos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimą, yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu, ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (žr. LVAT 2011 m. kovo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011).

Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduotą per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme nustatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (žr. LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose ir aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pareiškėjas turi teisę į nuostolių, kuriuos sąlygojo savalaikis uniformos dalių neišdavimas, atlyginimą, t. y., kad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę ir priteisti  turtinės žalos atlyginimą.

Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėjas žalą patyrė dėl atsakovės neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (CK 6.246 straipsnis, 6.271 straipsnis), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Todėl  teismas pasisako dėl reikalavimo atlyginti žalą dėl neišduotų uniformos dalių už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 10 d. (skundas teisme gautas 2013 m. gruodžio 10 d.) (LVAT byla Nr. A662-2567/2012).

Pareiškėjas vykdo Pravieniškių apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigas ir privalėjo dėvėti uniformą, nes vykdo tarnybą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 10 d. nebuvo išduota: žieminė kepurė (2 vnt.) 2010 ir 2012 m., kaina – 200, 00 Lt (165,00+35,00); vasarinės kepurės (2 vnt.) 2011 ir 2013 m., kaina – 77, 89 Lt (48+29,89); žieminė striukė (1 vnt.) 2013 m., kaina – 235, 00 Lt, vasarinė striukė (1 vnt.) 2011 m., kaina – 155,00 Lt; pusvilnonis megztinis (2 vnt.) 2011, 2013 m., kaina –  226,00 Lt (118,00+108,00); marškiniai ilgomis rankovėmis (po 2 vnt. kasmet) 2010–2013 m., kaina iš viso – 432,70 Lt (54x4+49x2+59,35x2); marškiniai trumpomis rankovėmis (po 2 vnt. kasmet) 2011, 2013 m., kaina – 207, 28 Lt (46x2+57,64x2); kaklaraištis (1 vnt.) 2011 m. kaina – 16,00 Lt; bateliai (4 vnt.) 2010 – 2013 m., kaina iš viso – 467,60 Lt (129,80x2+100+108,90); žieminiai batai (2 vnt.) 2011 ir 2013 m., kaina iš viso – 339,75 Lt (177+162,75); demisezoniniai batai (2 vnt.) 2011, 2013 m., kaina – 305, 41 Lt (171,10+134,31); pirštinės (2 vnt.) 2010, 2011 m., kaina – 224,20 Lt (112,10x2); kelnių odinis diržas (1 vnt.) 2011 m., kaina – 53,10 Lt; kelnės (4 vnt.) 2010-2013 m., kaina teismui pateikta tik už 2012 ir 2013 m. – kaina 197,61 Lt (95,00+102,61). Šalys nurodytų kainų dydžio neginčija, todėl konstatuotina, kad ginčo dėl to nėra.

Pareiškėjas teismo prašė priteisti sumą, kuri sudaro tik 30 procentų nuo uniformos dalių vertės, t. y. prašė tik tos dalies, kurią būtų gavęs, jeigu būtų prašęs nustatyta tvarka išmokėti jam piniginę kompensaciją už uniformos dalis.

Kaip jau buvo minėta, Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Vadovaudamasis šia nuostata, pareiškėjas skaičiuoja patirtą žalą, vertindamas ją kaip sumą, kuri sudaro 30 procentų negautų uniformos dalių vertės.

Atsakovė neginčija, kad nurodytų uniformos dalių pareiškėjas negavo, tačiau dirbo darbą, kurio atlikimui privalėjo dėvėti uniformą. Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai atlikti jam pavestą darbą, dėvėjo paties įsigytas uniformos dalis ir tokiu būdu patyrė žalą.  Įvertindamas pareiškėjo reikalavimus, teismas pripažįsta pretenzijas dėl 2 vnt. žieminių kepurių, neišduotų 2010 ir 2012 m. (kaina – 200, 00 Lt); 2 vnt. vasarinių kepurių, neišduotų 2011 ir 2013 m., (kaina – 77, 89 Lt); 1 vnt. žieminės striukės, neišduotos 2013 m. (kaina – 235, 00 Lt); 1 vnt. vasarinės striukės, neišduotos 2011 m. (kaina – 155,00 Lt); 2 vnt. pusvilnonių megztinių, neišduotų 2011 ir 2013 m. (kaina –  226,00 Lt); 8 vnt. marškinių ilgomis rankovėmis, neišduotų 2010–2013 m., (kaina – 432,70 Lt); 4 vnt. marškinių trumpomis rankovėmis, neišduotų 2011 ir 2013 m. (kaina – 207, 28 Lt); 1 vnt. kaklaraiščio, neišduoto 2011 m. (kaina – 16,00 Lt); 4 vnt. batelių, neišduotų  2010 – 2013 m. (kaina – 467,60 Lt); 2 vnt. žieminių batų, neišduotų 2011 ir 2013 m. (kaina 339,75 Lt); 2 vnt. demisezoninių batų, neišduotų 2011, 2013 m. (kaina – 305, 41 Lt); 2 vnt. pirštinių, neišduotų 2010, 2011 m. (kaina – 224,20 Lt); 1 vnt. kelnių odinio diržo, neišduoto 2011 m. (kaina – 53,10 Lt); 4 vnt. kelnių, neišduotų 2010-2013 m. (kaina teismui pateikta tik už 2012 ir 2013 m. – viso - 197,61 Lt). Taigi, iš viso pripažįstamos pretenzijos dėl žalos, kurią sudaro 941,26 Lt (3137,54 Lt x 30% / 100%) (272 €). Teismui nepateikti duomenys apie pareiškėjui 2010 metais ir 2011 metais neišduotų kelnių vertę, todėl teismas už šią neišduotą uniformos dalį žalos nepriteisia. Pretenzijos dėl kitų uniformos dalių, kurios reiškiamos praleidus trejų metų terminą, netenkinamos, kaip reiškiamos praleidus senaties terminą. Žala priteistina iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės (žr. LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartį byloje Nr. A261-1032/2014).

Atsakovės teigimu, Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakomybė prasideda nuo 2011 m. vasario 1 d. įvykdžius reorganizaciją, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus sujungiant į naują juridinį asmenį - Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1063 „Dėl Laisvės atėmimo vietų reorganizavimo“ pagrindu Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai buvo reorganizuojami sujungimo būdu - reorganizuojamus Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus sujungiant į naują juridinį asmenį - Laisvės atėmimo vietų ligoninę (2.4 punkte). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1R-231 įvykdžius reorganizaciją naujas juridinis darinys (Laisvės atėmimo vietų ligoninė) pradeda veiklą nuo 2011 m. vasario 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. CK nustato du reorganizuojamų juridinių asmenų jungimo būdus - sujungus ir prijungus. Sujungus du ar daugiau juridinių asmenų, jie susivienija į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Taigi šiuo atveju Laisvės atėmimo vietų ligoninė, kaip naujas juridinis asmuo, kuris atsirado reorganizuojant dvi institucijas ir jas sujungus, perima šių juridinių asmenų teises bei pareigas ir yra atsakingas už pareigas, kurias turėjo tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninė, tiek ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai. Todėl atsakovės argumentai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsakomybė prasideda nuo 2011 m. vasario 1 d. įvykdžius reorganizaciją, atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 ir 129 straipsniais teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės 941,26 Lt (272 €) (devyni šimtai keturiasdešimt vienas litas dvidešimt šeši centai (du šimtai septyniasdešimt du eurai)) turtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                        Mefodija Povilaitienė