Civilinė byla Nr. 3K-3-662-313/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00908-2014-9;                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.8; 2.6.2.6.2   

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui J. A., išvadą teikianti institucija – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo J. A. priešieškinį ieškovei D. A., išvadą teikiančios institucijos – Marijampolės savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto padalijimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės; nepilnametės dukros nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteisiant 600 Lt (173,77 Eur) per mėnesį mokamą išlaikymą; priteisti jai asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (pastatus ir žemės sklypą), automobilį „Opel Vectra“; priteisti atsakovui automobilį „Volvo S40“ ir automobilinę priekabą, ieškovei iš atsakovo priteisiant 3000 Lt (868,86 Eur) kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nepilnametės dukters nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, iš atsakovo priteisiant 400 Lt (115,86 Eur) per mėnesį mokamą išlaikymą; priteisti ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį pastatų ir žemės sklypo; priteisti ieškovei automobilį „Opel Vectra“; priteisti atsakovui automobilį „Volvo S40“ ir automobilinę priekabą, ieškovei iš atsakovo priteisiant 2100 Lt (608,20 Eur) kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės; santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą (pastatus ir žemės sklypą) padalijo po 1/2 ieškovei ir atsakovui, turtą paliekant ieškovei, o atsakovui priteisiant 10 788,62 Eur kompensaciją; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį „Opel Vectra“; atsakovui – automobilį „Volvo S40“ ir automobilinę priekabą; nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su motina, iš ieškovo priteisiant 173,77 Eur per mėnesį mokamą išlaikymą. 

Teismas sprendė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: smurtavo prieš ieškovę, vartojo alkoholį, nebuvo lojalus šeimai, susiradęs naują moterį visai nustojo rūpintis šeima ir jos poreikiais, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Teismas sprendė, kad ieškovės loterijoje laimėta suma (200 000 Lt (57 924 Eur) yra gauta po santuokos sudarymo, todėl ji laikytina bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl šios priežasties namas, ūkio pastatai ir žemė, įgyti už loterijoje laimėtus pinigus, taip pat laikytini bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, kad šio nekilnojamojo turto vertė yra 102 000 Lt (29 541,24 Eur), ir į tai, kad šalys konfliktuoja, teismas sprendė, kad nekilnojamasis turtas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe, o atsakovui priteistina 14 770,62 Eur kompensacija. Teismas nustatė, kad atsakovas Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1300 litų bauda, o 2002 metais būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir buvo nubaustas 2100 litų bauda, ieškovė sumokėjo baudas, taip pat atlygino tretiesiems asmenims patirtus nuostolius, iš viso – 10 000 Lt (2896 Eur), todėl šia suma sumažino atsakovui iš ieškovės priteistos kompensacijos dydį iki 11 874,62 Eur, o atsižvelgdamas į šalims priteistinų transporto priemonių verčių skirtumus, šią sumą dar sumažino iki 10 788,62 Eur.

Teismas atsakovo priešieškinį atmetė pažymėdamas, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, o teismui nustačius bendravimo tvarką būtų iš dalies ribojama atsakovo teisė maksimaliai bendrauti su dukterimi ir teisė dalyvauti ją auklėjant.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi jį atmetė ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2002 m. kovo mėn., tačiau kartu neapsigyveno, nes dirbo skirtinguose miestuose (ieškovė gyveno pas motiną Kėdainiuose, atsakovas – Marijampolėje, nuomojamame bute). 2002 m. rugpjūčio 12 d. šalims gimė dukra. 2003 m. kovo 22 d. ieškovė loterijoje laimėjo 200 000 Lt, iš jų 2003 m. birželio 20 d. kartu su atsakovu nusipirko ginčo turtą ir jame kartu apsigyveno. Kartu gyvenant, ginčo turtas buvo remontuotas, rekonstruotas. Šalys nustojo kartu gyventi 2013 m. lapkričio mėnesį. 

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes: 1) jis įgytas po santuokos sudarymo už loterijoje gautas lėšas, kurios laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe; 2) pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad ginčo turtas perkamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė; 3) ginčo turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Aplinkybes, kad dalyvavimo loterijoje laikotarpiu ieškovė netvarkė bendro ūkio su atsakovu, teismas laikė nereikšmingomis, nes vien tai, jog šalys turėjo darbus ir gyveno skirtinguose miestuose, nesudaro pagrindo spręsti, jog jų santuoka buvo iširusi ir jie gyveno skyrium. Kadangi įsigijusios ginčo turtą šalys apsigyveno kartu ir atskirai vėl ėmė gyventi tik 2013 m., teismas sprendė, kad šalių valia (noras) buvo gyventi santuokinį gyvenimą ir jį puoselėti, gerinti. Todėl visos ieškovės pajamos (išskyrus išimtis, nurodytas įstatyme) po santuokos sudarymo, nepriklausomai nuo to, kad šalys laikinai gyveno atskirai, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kaip ir jų pagrindu gautas laimėjimas.

Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad, nenukrypdamas nuo lygių dalių principo dėl vaiko interesų, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėdamas, jog toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, o vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas jai ginčo turtą ir įpareigodamas išmokėti kompensaciją atsakovui, nesiaiškino ieškovės finansinių galimybių šią kompensaciją išmokėti, nes ieškovė pirmosios instancijos teisme šio klausimo nekėlė, o apeliacinės instancijos teisme reikalavimo atsakovui 1/2 turto priteisti natūra taip pat nereiškė.

Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias turto savybes, o individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais, todėl sprendė, kad nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertę pagrįstai buvo remiamasi atsakovo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti turto padalijimo klausimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (pastatus ir žemės sklypą), automobilį „Opel Vectra“; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „Volvo S40“ ir automobilinę priekabą „Tauras“; priteisti ieškovei iš atsakovo 1086 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi vien tik nekilnojamojo turto registracijos duomenimis, ginčo nekilnojamąjį turtą priskyrė bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir pažeidė materialiosios teisės normas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3.89 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, 2011 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2009 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2009, 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008, 2005 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikdamas rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi tiek šalių ir liudytojų parodymais, tiek rašytiniais įrodymais, įrodė, kad lėšos ir už jas įsigytas nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Ieškovės dalyvavimas loterijoje buvo paremtas vien tik ieškovės asmeninėmis lėšomis: ji parduotuvėje pirko maistą ir užpildė loterijos kuponą. Laimėjimas (atskaičius mokesčius jis sudarė 104 000 Lt) buvo pervestas į ieškovės asmeninę banko sąskaitą. Tuo metu, kai ieškovė pirko maistą, kurio įsigijimo čekis dalyvavo loterijoje, ieškovė ir atsakovas gyveno atskirai, skirtinguose miestuose, bendro ūkio nevedė, kiekvienas atskirai tvarkė gaunamas pajamas, jomis disponavo (ieškovė tuo metu buvo dekretinėse atostogose, jai buvo mokama tikslinė išmoka, ir tai buvo vienintelis ieškovės pajamų šaltinis). Atsakovas tik epizodiškai prisidėdavo prie vaiko išlaidų; piniginio prizo atsiimti ieškovė vyko į Vilnių viena ir tik po to susitiko su atsakovu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl to, jog šalys kartu vyko atsiimti loterijoje laimėto prizo, yra pagrindas pripažinti, jog laimėti pinigai buvo įgyti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra nepagrįsta. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės loterijoje gauti pinigai pripažintini asmeniniu jos turtu, taip pat ir už juos įgytas nekilnojamasis turtas, kurį ieškovė remontavo iš laimėtų lėšų.

Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Dėl turto padalijimo būdo. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismai nesiaiškino, ar ieškovė gali sumokėti tokio dydžio kompensaciją, nors tokio reikalavimo ir nebuvo. Tačiau ieškovė prašė teismą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas prašymą tenkino, todėl jau bylos pradžioje pats teismas pripažino, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/20). Ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2014 m. buvo 227 eurai, 2015 m. – 340 eurų, su ieškove gyvena nepilnametė dukra, be to, ieškovė viena išlaiko gyvenamąjį būstą, nes atsakovas nuo 2013 m. lapkričio mėnesio kartu negyvena ir prie būsto išlaikymo neprisideda. Taigi, priteisus ieškovei nekilnojamąjį turtą natūra, o atsakovui – nurodyto dydžio piniginę kompensaciją, ieškovė su nepilnamečiu vaiku faktiškai liktų be būsto.

Dėl turto vertės ir įrodymų vertinimo. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, nes vadovavosi tik atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita, neatsižvelgdami į ieškovės pateiktus įrodymus dėl šios ataskaitos patikimumo.

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2014-092 nurodoma, kad turto vertinimą atliko turto vertintoja, teismo ekspertė R. V. ir vertintojo asistentė I. V., o iš 2014 m. lapkričio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad vertinamą objektą apžiūrėjo vertintoja, ekspertė R. V. ir matininkas Jautakis. Taigi, turtą vertino jo apžiūroje nedalyvavęs asmuo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė gyvenamojo būsto ir jo aplinkos nuotraukas, iš kurių matyti, kad turto vertinimo ataskaitoje yra pateiktas objektas yra dirbtinai pagerintos būklės, todėl nepagrįstai yra padidinama jo vertė.

Be to, ataskaitoje nurodoma, kad vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, tačiau tokių pačių ataskaitoje lyginant pateikiamų nekilnojamojo turto objektų vertė skelbimuose (palyginti su ataskaitoje nurodyta jų verte) yra daug mažesnė.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

           Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde kasatorė neskundžia teismų sprendimų dalies, kuria nutraukta šalių santuoka, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, priteistas išlaikymas vaikui bei padalytas kilnojamasis santuokos metu šalių įgytas turtas, kasaciniu skundu skundžiama tik dalis dėl nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su žemės sklypu – padalijimo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios teismų sprendimų dalies (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl CK 3.88, 3.89 straipsnių aiškinimo ir taikymo

Kasaciniame skunde kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, remdamiesi vien tik nekilnojamojo turto registracijos duomenimis, ginčo nekilnojamąjį turtą priskyrė bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir pažeidė materialiosios teisės normas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3.89 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus). Taip pat nurodoma, kad ji (ieškovė), remdamasi tiek šalių ir liudytojų parodymais, tiek rašytiniais įrodymais, pagrindė, jog lėšos ir už jas įsigytas nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. S. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-424/2009).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad šalys susituokė 2002 m. kovo mėn., tačiau kartu neapsigyveno, nes dirbo skirtinguose miestuose (ieškovė – gyveno motiną Kėdainiuose, atsakovas – Marijampolėje, nuomojamame bute). 2003 m. kovo 22 d. ieškovė loterijoje laimėjo 200 000 Lt, iš jų 2003 m. birželio 20 d. kartu su atsakovu nusipirko ginčo turtą ir jame apsigyveno kartu. Kartu gyvenant, ginčo turtas buvo remontuotas, rekonstruotas. Šalys nustojo kartu gyventi 2013 m. lapkričio mėn. Argumentus, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismai grindė ne tik tuo, kad turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog jis yra perkamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, bet ir bylos įrodymais, patvirtinančiais turto įsigijimo loterijoje laimėtomis lėšomis, kurias laikė bendrąja jungtine nuosavybe, aplinkybes. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir iš naujo jų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1dalis). Kasatorės nurodytos aplinkybės, jog ji kasos čekį, vėliau laimėjusį loterijoje, įsigijo tuomet, kai buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad loterijos lėšas galima laikyti asmeninėmis kasatorės lėšomis. Nesutiktina su kasatorės argumentu, kad šiuo atveju teismai turėjo taikyti išimtį iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos ir taikyti CK 3.88 straipsnio 1 dalies penktąjį punktą, nurodantį, jog pašalpos pripažįstamos bendrąja sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui nustačius, jog sutuoktiniai gyveno santuokoje ir tvarkė bendrą ūkį, sutuoktinės gaunamos išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų metu nėra tikslinės išmokos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme ir už tokias lėšas įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo būdo

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. S. D., bylos Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. S. D., bylos Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-526/2006).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nekilnojamąjį turtą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, o už jai tenkančią turto dalį priteisti iš jos atsakovui kompensaciją pinigais motyvavo tuo, kad tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai, be to, tokio padalijimo būdo pageidavo atsakovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks turto padalijimo būdas neatitinka pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos, o vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti prioritetiškai taikytino turto padalijimo būdo natūra netaikymo. Pažymėtina, kad teismai, priteisdami iš ieškovės 10 788,62 Eur kompensaciją už jai tenkančią atsakovo turto dalį, neįvertino ieškovės turtinės padėties (ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2014 m. buvo 227 Eur, 2015 m. – 340 Eur, su ieškove gyvena nepilnametė dukra, ieškovė teismo buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant apeliacinį skundą), jos galimybių sumokėti priteistą kompensaciją. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-192/2009). Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje J. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-271/2010). 

Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nesilaikė kasacinio teismo praktikos, suformuotos sutuoktinių turto padalijimo bylose, nes nevertino, ar yra įmanoma ginčo turtą padalyti natūra, taip pat neatsižvelgė į tai, kokios yra ieškovės galimybės sumokėti priteistą kompensaciją. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria padalytas nekilnojamasis turtas ir priteista 10 788,62 Eur kompensacija, naikintina ir byla dėl šios dalies perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog ieškovė atlygino tretiesiems asmenims atsakovo padarytus nuostolius, iš viso – 10 000 Lt (2896 Eur), todėl, bylą nagrinėjant iš naujo, turėtų būti vertinama, iš kokių lėšų (priklausančių bendrosios jungtinės ar asmeninės nuosavybės teise) tai buvo padaryta ir, atsižvelgiant į tai, sprendžiama, ar nėra pagrindo taikyti CK 3.115 straipsnio nuostatas. Nusprendus turtą dalyti natūra, ieškovei priklausanti suma iš atsakovo turėtų būti priteisiama pinigais, sumokant jai kompensaciją, arba atlyginama kitu šalių sutartu būdu.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 6,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo dalis dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, ūkio pastato, garažo, kiemo statinių ir žemės sklypo) padalijimo po 1/2 asmeninės nuosavybės teise ieškovei D. A. ir atsakovui J. A. ir nutarties dalis, kuria ieškovei D. A. priteista 1/2 dalis J. A. priklausančio turto (gyvenamojo namo, ūkio pastato, garažo, kiemo statinių, žemės sklypo), o iš ieškovės D. A. atsakovo J. A. naudai – 10 788,62 Eur kompensacija, panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                             Alė Bukavinienė

                            Sigita Rudėnaitė

                            Dalia Vasarienė