Civilinė byla Nr. 2S-1439-513/2017

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08021-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.5.1;  3.3.2.3; 3.3.2.5   

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje                                      Nr. 2VP-10501-906/2017 pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė V. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00790 prašydama pakeisti skolininkę J. Š. nauja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko. Nurodė, kad skolininkė  J. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-07 nutartimi prašymą tenkino. Pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00790 skolininkę J. Š., mirusią (duomenys neskelbtini), į jos teisių ir pareigų perėmėją valstybę – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko.
3. Nurodė, kad vykdomosios bylos Nr. 0004/05/00790 medžiaga nustatyta, jog antstolė                           V. D. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2132-323/2005 dėl 243,37 Eur (840,32 Lt) ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. Š. išieškotojai UAB „Klaipėdos bendrabutis“.
4. 2017-02-01 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 857. 2017-02-14 turto perdavimo–priėmimo aktu VĮ Turto bankas perėmė ir įregistravo patikėjimo teisę į paveldėtą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini).
5. Atsižvelgdamas į tai, kad po skolininkės J. Š. mirties palikimą priėmė valstybė, pareiškėjos prašymą tenkino, vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00790 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. Š. skolininkę pakeitė į jos teisių ir pareigų perėmėją valstybę – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-07 nutartį ir pareiškėjos antstolės V. D. prašymą dėl skolininkės J. Š. pakeitimo jos teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00790 atmesti kaip nepagrįstą.
7. Nurodo, kad iki kreipimosi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą antstolė skolininkės skolos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00790 nebuvo išviešinusi Areštų registre ir tai reiškia, kad buvo praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas.
8. Kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu.
9. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.
10. Nurodo, kad neatsižvelgiant į tai, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.
11. Iš Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad antstolė V. D. įregistravo areštą kitoje vykdomojoje byloje (vykdomojoje rašto Nr. 2-2814-28 pagrindu), J. Š. turtas vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00790 nebuvo areštuotas.
12. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti taip pat yra praleistas.

13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.              Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos (antstolės) prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-21 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2132-323/2005 (vykdomoji byla Nr. 0004/05/00790) dėl                    243,37 Eur (840,32 Lt) ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės                                 J. Š. išieškotojai UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Skolininkė J. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Po skolininkės mirties palikimą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. 2017-02-01 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
17. CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Spręsdamas, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė į skolininką pagal vykdomąjį dokumentą. 

18. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017-02-01 išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad po skolininkės mirties likęs turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. 2017-02-14 priėmimo–perdavimo aktu Nr. TP1-635/421218 turto patikėjimo teise paveldėtas turtas perduotas VĮ Turto bankui. Kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

20. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad šioje konkrečioje byloje kreditorius nuo palikimo atsiradimo dienos per tris mėnesius turėjo pareikšti reikalavimus įpėdiniui, šiuo atveju valstybei.

21. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (reikalavimų pareiškimas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba ieškinio dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Duomenų apie mirusiosios J. Š. turto areštą išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai Turto areštų registre nėra. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog valstybė per įstatyme nustatytą terminą būtų buvusi informuota apie šioje byloje pareikštą kreditorės reikalavimą ir jo dydį.

22. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2004-06-15 antstolė V. D. areštavo skolininkei J. Š. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tačiau iš Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad antstolė V. D., vadovaudamasi Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi,  surašė turto arešto aktą kitoje vykdomojoje byloje (vykdomojo rašto Nr. 2-2814-28, išduotas 2004-03-26, turto arešto mastas 1 492,27 Lt), o J. Š. turtas vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00790, užvestoje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-03-21 išduotą vykdomąjį raštą byloje 2-2132-323/2005 nebuvo areštuotas.

23. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog kreditorė taip pat praleido naikinamąjį trejų metų terminą informuoti apie savo kreditinį reikalavimą, todėl pareiškėja ar pati kreditorė nebeturi galimybės prašyti teismo atnaujinti minėtą terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

24. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pakeitė iki tol formuotą teismų praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

25. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad yra praleistas ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti, kuris galėtų būti teismo pratęstas, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje nurodytas trejų metų naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, reikalavimams pareikšti, todėl nebegalėtų būti sprendžiamas klausimas dėl termino kreditorės reikalavimams pareikšti pratęsimo. Be to, kreditorė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ nesikreipė į teismą dėl tokio termino atnaujinimo.

26. Teismų įstatymo 33 straipsnis 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime išaiškino, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalusis precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalusis precedentas). Klaipėdos apygardos teismas analogiškose civilinėse bylose Nr. 2S-734-730/2017, Nr. e2S-922-513/2017 netenkino antstolių prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdomosiose bylose nustatęs, kad yra praleistas ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas reikalavimams pareikšti, kuris galėtų būti teismo pratęstas, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje nurodytas 3 metų naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, reikalavimams pareikšti, todėl nebegali būti sprendžiamas klausimas dėl termino kreditorės reikalavimams pareikšti pratęsimo. Taigi šioje civilinėje byloje atsižvelgiama į analogiškose bylose apygardos bei aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai tenkino antstolės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškimas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies           2 punktu, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00790 atmesti.

Vykdomąją bylą Nr. 0004/05/00790 grąžinti antstolei V. D.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                               Irma Čuchraj