Civilinė byla Nr. 3K-3-310/2010 Procesinio
sprendimo kategorija 21.4.1.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo
Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Alaiba“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro,
ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Telšių apskrities viršininko
administracijai, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, uždarajai
akcinei bendrovei „Alaiba“ dėl administracinių aktų, jų dalių panaikinimo,
valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo; tretieji asmenys –
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos
ministerijos, Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. R., VĮ Registrų
centro Mažeikių filialas.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje
sprendžiama dėl detaliojo planavimo proceso metu priimtų administracinių aktų
ir šių aktų pagrindu sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo
sutarties teisėtumo.
Ieškovas 2007
m. spalio 29 d. ieškiniu prašė:
1) panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo A. G.
2005 m. gegužės 3 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo
aktą Nr. 27;
2) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų
planų patvirtinimo“ 3 punktą, kuriuo nutarta patvirtinti detalųjį planą sklypo
riboms ir užstatymo režimui nustatyti, adresu: (duomenys neskelbtini);
3) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
direktorius 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. A1-69 „Dėl Mažeikių rajono
savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-471
„Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punkto panaikinimo“;
4) panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos
teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos E. B.
2007 m. vasario 9 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo
aktą Nr. 10;
5) panaikinti Telšių apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo
19 d. įsakymą Nr. 1805, kuriuo nurodyta Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui
parduoti atsakovui UAB „Alaiba“ ne aukciono tvarka prie nuosavybės teise
valdomo statinio 0,0378 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini);
6) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m.
spalio 11 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R. patvirtintą valstybinės
žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Telšių apskrities viršininko
administracija pardavė UAB „Alaiba“ 0,0378 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), už 9812 Lt.
7) panaikinti 0,0378 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys
neskelbtini), teisinę registraciją UAB „Alaiba“ vardu;
8) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „Alaiba“
grąžinti valstybės nuosavybėn nurodytą žemės sklypą, o Telšių apskrities
viršininko administraciją – 9812 Lt atsakovui UAB „Alaiba“.
Ieškovo teigimu,
priimant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius, buvo pažeistos
detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūros, detaliojo plano sprendiniai
neatitinka teisės aktų reikalavimų:
Teritorijų planavimo
įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto (detalieji planai rengiami, kai žemės
sklypai formuojami prie naudojamų statinių), Žemės įstatymo 10 straipsnio 5
dalies 1 punkto (valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono tokio dydžio,
kuris būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre
įrašytą jų tiesioginę paskirtį), nes detalusis planas šiuo atveju buvo
parengtas esamo statinio rekonstrukcijai bei naujo statinio statybai;
aplinkos ministro 2004
m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų
rengimo taisyklių 29 punkto (detaliajam planui rengti planavimo organizatorius
sudaro planavimo užduotį; planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius,
suderinęs ją su savivaldybės vyriausiuoju architektu), taip pat 30 punkto (jei detaliojo planavimo organizatorius yra
savivaldybė, planavimo užduotį tvirtina savivaldybės administracijos
direktorius), nes užduotį ginčo žemės sklypo detaliajam planui rengti sudarė ne
planavimo organizatorius – Mažeikių rajono savivaldybės administracija, o
savivaldybės vyriausiasis architektas, ir ši užduotis nepatvirtinta savivaldybės
administracijos direktoriaus;
Teritorijų planavimo
įstatymo 26 straipsnio 8 dalies nuostatų (patvirtintas detalusis planas
įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės
tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl detaliojo
plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime
nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data), nes Mažeikių rajono
savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymas
Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ nebuvo paskelbtas.
Dėl to pirmiau
nurodyti su ginčo žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimu susiję administraciniai
aktai naikintini, o šių aktų pagrindu sudaryta valstybinės žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutartis kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo
normoms pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, naikintina žemės
sklypo teisinė registracija, taikytina restitucija natūra.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio
16 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino:
panaikino Telšių apskrities viršininko
administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
vedėjos E. B. 2007 m. vasario 9 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų
patikrinimo aktą Nr. 10;
bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Mažeikių rajono
savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. sausio 17 d. įsakymą
Nr. A1-69 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų
patvirtinimo“ 3 punkto panaikinimo“ nutraukė;
kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad:
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
direktorius 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. A1-1109 įsakė rengti detalųjį
planą žemės sklypo riboms ir urbanistiniams apribojimams nustatyti, adresu: (duomenys
neskelbtini);
2004 m. spalio 26 d. Mažeikių vyr. architektas
T. P. sudarė ir patvirtino užduotį teritorijų planavimo dokumentams rengti;
planavimo tikslas – suformuoti pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini),
žemės sklypą, nustatyti šiam sklypui urbanistinius–architektūrinius apribojimus
ir specialiąsias naudojimo sąlygas, įvertinant pastato rekonstrukciją arba
naują statybą;
2005 m. gegužės 3 d. Telšių apskrities
viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros skyriaus vedėjas A. G. patvirtino Teritorijų planavimo
dokumento patikrinimo aktą Nr. 27, kuriame nurodyta, kad patikrintas detalusis
planas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riboms ir užstatymo režimui
nustatyti; procedūra ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado
reikalavimus; patikrinimo išvada teigiama; siūloma dokumentą tvirtinti;
2005 m. gegužės 12 d. Mažeikių
rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymo Nr. A1-471 „Dėl
detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktu patvirtino detalųjį planą sklypo,
esančio (duomenys neskelbtini), riboms ir užstatymo režimui nustatyti;
2005 m. birželio 9 d. UAB
„Alaiba“ pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo pastatą – parduotuvę, esančią (duomenys
neskelbtini);
Telšių apskrities viršininkas
2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1805 nurodė Mažeikių rajono žemėtvarkos
skyriui parduoti atsakovui UAB „Alaiba“ ne aukciono tvarka prie nuosavybės
teise valdomo statinio 0,0378 ha kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini);
2005 m. spalio 11 d.
valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Telšių apskrities
viršininko administracija pardavė UAB „Alaiba“ 0,0378 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), už 9812 Lt;
2006 m. balandžio 5 d.
atsakovui UAB „Alaiba“ buvo išduotas statybos leidimas Nr. 06/50GN
administraciniam–komerciniam pastatui žemės sklype, esančiame (duomenys
neskelbtini), statyti;
Aplinkos ministerijos 2006 m.
gruodžio 27 d. rašte pažymima, kad parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini),
yra negyvenamosios patalpos gyvenamajame name, o ne atskiras statinys;
Mažeikių rajono savivaldybės
administracijos direktorius 2007 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A1-69
panaikino savo 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų
patvirtinimo“ 3 punktą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas sklypo,
esančio (duomenys neskelbtini), riboms ir užstatymo režimui nustatyti;
2007 m. vasario 9 d. Telšių
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros skyriaus vedėja E. B. patvirtino Teritorijų
planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 10, kuriame nurodyta, kad
patikrintas detalusis planas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),
riboms ir urbanistiniams apribojimams nustatyti; dokumento sprendiniai
neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto, kuriame įtvirtintas
draudimas suformuoti žemės sklypą taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris
suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas; planavimo užduotis
neatitinka Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29 punkto reikalavimų; patikrinimo
išvada neigiama; siūloma dokumentą taisyti ir atlikti privalomas svarstymo bei
derinimo procedūras bendra tvarka;
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo paliktas
nepakeistas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d.
sprendimas, kuriuo patenkintas UAB „Alaiba“ skundas, panaikinti Telšių
apskrities viršininko 2007 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. P1.V.3 „Dėl
akto pripažinimo negaliojančiu“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
direktorius 2007 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. A1-69 „Dėl Mažeikių rajono
savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo
Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punkto panaikinimo“, o
Mažeikių rajono savivaldybės administracija įpareigota paskelbti Mažeikių
rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės
12 d. įsakymą Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ vietinėje
spaudoje;
2008 m. gegužės 31 d. nurodytas
2005 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. A1-471 buvo paskelbtas Mažeikių rajono
laikraštyje „Santarvė“.
Pažymėjęs, kad reikalavimus ieškovas iš esmės
grindžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos
ministerijos 2007 m. spalio mėnesio rašte Nr. 6.3-2573 išdėstyta
informacija bei išvadomis, pateikdamas šį raštą kaip didesnę įrodomąją galią turintį oficialų rašytinį įrodymą,
teismas kartu nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui visos detaliojo plano medžiagos,
nepagrindė, kaip konkrečiai ginčo žemės sklypo detaliojo plano parengimas,
derinimas ir patvirtinimas neatitinka Mažeikių miesto generalinio plano ir
Mažeikių miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių; šių aplinkybių
ieškovas neįrodinėjo, tačiau viešojo intereso gynimo būtinumas nepaneigia
civilinio proceso principo dėl teismo nešališkumo, t. y. teismas negali suformuluoti
už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo.
Dėl ieškovo įvardyto
procedūrinio pobūdžio pažeidimo, kad, tvirtinant ginčo žemės sklypo
detalųjį planą, buvo pažeistas Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29 punktas, teismas
nurodė, jog bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad užduotis teritorijų
planavimo dokumentams rengti buvo sudaryta ir patvirtinta Mažeikių rajono
savivaldybės administracijos padalinyje – Mažeikių rajono ūkio plėtros
skyriuje, kurio funkcija – organizuoti savivaldybės teritorijos ar jos dalių
bendrųjų, specialiųjų, detaliųjų planų ir planavimo dokumentų rengimą. Dėl to
teismas padarė išvadą, kad planavimo užduoties trūkumas, jog užduotį sudaręs ir
ją patvirtinęs asmuo yra tas pats Mažeikių rajono ūkio plėtros skyriaus
Architektūros ir urbanistikos tarnybos darbuotojas – vyriausiasis architektas,
negali būti pagrindas pripažinti šį dokumentą neteisėtu. Teismas nurodė, kad ieškovas
nepaneigė bylos duomenų, jog vyriausiasis architektas ginčo detaliojo planavimo
proceso metu turėjo teisę sudaryti ir tvirtinti užduotis teritorijų planavimo
dokumentams rengti bei teisę, vykdant jam pavestas funkcijas, pasirašyti
įvairius dokumentus.
Spręsdamas dėl ieškovo
argumento, kad ginčijamas Telšių apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 19 d.
įsakymas Nr. 1805, ginčijamoje valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo
sutartyje nurodytas kaip parduodamo žemės sklypo suformavimo pagrindas, buvo
priimtas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 9
straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 22
straipsnio 1 dalies 7 punktą, teismas nurodė, kad pastatas–parduotuvė, esanti (duomenys
neskelbtini), yra atskiras nekilnojamojo turto objektas (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini)). Nustatęs, kad 0,0378 ha žemės sklypas detaliajame plane
suformuotas prie šio komercinės paskirties pastato, o ne prie kito naujai
statomo statinio, kaip nurodoma ieškinyje, teismas nesutiko su ieškovo
tvirtinimu, jog žemės sklypo prie esamo komercinės paskirties
pastato–parduotuvės formavimo procedūros ir sklypo dydis, dėl kurio iš esmės
nėra ginčo, prieštarauja įstatymo normoms. Teismas pripažino ieškovą
neįrodžiusiu, kad ginčo žemės sklypas suformuotas naujai statomam ar
rekonstruojamam statiniui, nurodydamas, jog ieškovo argumentai, kad sklypas
suformuotas būtent taip, yra deklaratyvūs ir nepagrindžia aplinkybės, jog žemės
sklypas nebūtinas esamam pastatui eksploatuoti. Pažymėjęs, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos
inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2007 m. spalio mėnesio rašte
Nr. 6.3-2573 įvardyti pastatai turi
skirtingus unikalius numerius, skirtingi jų adresai ((duomenys neskelbtini))
bei paskirtys – du gyvenamieji namai ir parduotuvė, teismas nesutiko su ieškovo
argumentu, jog visi šie pastatai nurodytame rašte vertinami kaip vienas
gyvenamasis namas su negyvenamosiomis patalpomis. Teismo nuomone, ieškovo tvirtinimas,
kad egzistuoja ne atskiras objektas,
o vienas pastatas, susidedantis iš trijų korpusų, prieštarauja byloje esantiems
dokumentams.
Atkreipęs dėmesį į tai, kad ieškovas nenurodė, kokios teisės aktų
normos, jo manymu, buvo pažeistos, ginčijamame Teritorijų planavimo
dokumentų patikrinimo akte Nr. 27 padarant teigiamą išvadą dėl ginčo
detaliojo plano patikrinimo, bei nenustatęs jokių procedūrinių Teritorijų
planavimo įstatymo pažeidimų, teikiant patikrinti planavimo dokumentus ir juos
tikrinant, teismas atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti Telšių apskrities
viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros skyriaus vedėjo A. G. 2005 m. gegužės 3 d. patvirtintą
Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktą Nr. 27. Teismas sprendė,
kad Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir
statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė B. R.,
tikrindama ginčo detaliojo plano dokumentus, tinkamai atliko Teritorijų
planavimo įstatymo 34 straipsnyje nustatytas funkcijas ir pagrįstai
pateikė teigiamą šių dokumentų patikrinimo išvadą.
Spręsdamas dėl ieškovo
reikalavimo panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų
planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos E. B. 2007
m. vasario 9 d. patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo
aktą Nr. 10, teismas pažymėjo, kad 2007 m. vasario 9 d. dokumentus
tikrinusi ta pati vyresnioji specialistė B. R. ginčijamame akte Nr. 10 nurodė,
jog dokumentų sprendiniai neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto,
o planavimo užduotis – Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29 punkto reikalavimų.
Bylos duomenis pripažinęs paneigiančiais, kad tokių pažeidimų buvo padaryta, teismas
patenkino ieškovo reikalavimą panaikinti nurodytą Teritorijų planavimo
dokumento patikrinimo aktą Nr. 10.
Atsižvelgęs į tai, kad
nekilnojamųjų daiktų registravimas atliekamas įstatymuose nurodytų dokumentų – administracinių aktų – pagrindu,
kuriuos šiuo atveju nėra pagrindo naikinti, teismas atmetė ieškinio reikalavimą
panaikinti ginčo žemės sklypo teisinę registraciją atsakovo UAB „Alaiba“ vardu,
taip pat netenkino reikalavimų pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento
2005 m. spalio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir
taikyti restituciją natūra, kaip išvestinių iš pirmiau atmestų reikalavimų dėl
administracinių aktų panaikinimo.
Šiaulių apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo Šiaulių
apygardos vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą, 2010 m. vasario 1 d.
nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą pakeitė;
sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai bei priteistos
atstovavimo išlaidos, panaikino ir šiuos ieškinio reikalavimus patenkino:
1) panaikino
Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo A. G. 2005 m. gegužės 3 d. patvirtintą
Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 27;
2) panaikino Mažeikių
rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d.
įsakymo Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktą, kuriuo
nutarta patvirtinti detalųjį planą sklypo riboms ir užstatymo režimui nustatyti,
adresu: (duomenys neskelbtini);
3) panaikino Telšių
apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 1805, kuriuo nurodyta
Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui parduoti atsakovui UAB „Alaiba“ ne aukciono
tvarka prie nuosavybės teise valdomo statinio 0,0378 ha kitos paskirties žemės
sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
4) pripažino
negaliojančia nuo sudarymo momento 2005 m. spalio 11 d. Mažeikių rajono 1-ojo
notarų biuro notarės R. R. patvirtintą valstybinės žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Telšių apskrities viršininko administracija
pardavė UAB „Alaiba“ 0,0378 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini), už 9812 Lt;
5) panaikino
0,0378 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
teisinę registraciją UAB „Alaiba“ vardu;
6) taikė
restituciją ir įpareigojo atsakovą UAB „Alaiba“ grąžinti valstybės nuosavybėn nurodytą
žemės sklypą, o Telšių apskrities viršininko administraciją – 9812 Lt atsakovui
UAB „Alaiba“;
kitą teismo
sprendimo dalį, kuria bylos dalis buvo nutraukta, paliko nepakeistą.
Konstatavusi,
kad ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras nagrinėjamo ginčo atveju
turėjo teisę kreiptis į teismą viešajam interesui ginti, teisėjų kolegija
atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, susijusius su viešojo intereso
šioje byloje nebuvimu.
Teisėjų kolegija
sprendė, kad ginčo detaliojo plano rengimo proceso parengiamojo etapo pradžia,
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2004 m. spalio 6 d.
įsakymu nurodant rengti detalųjį planą žemės sklypo riboms ir urbanistiniams
apribojimams adresu: (duomenys neskelbtini),
nustatyti, Mažeikių rajono savivaldybės vyriausiajam architektui
T. Pudžiuviui 2004 m. spalio 26 d. suderinant jo paties sudarytą užduotį
detaliajam planui rengti ir 2004 m. spalio 27 d. parengiant planavimo sąlygas
šiam planui rengti, pažeidžia Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29, 30 punktų
nuostatas, nes užduotį parengė ne planavimo organizatorius ir ši užduotis
planavimo organizatoriaus – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus – nebuvo patvirtinta. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad tai tik formalaus pobūdžio pažeidimas, nurodydama,
jog įstatyminių įgaliojimų neturinčio asmens sudaryta ir patvirtinta užduotis
teritorijų planavimo dokumentams rengti užprogramavo įstatymų pažeidimus,
rengiant, derinant, svarstant ir tvirtinant ginčo žemės sklypo planavimo
dokumentus.
Pažymėjusi,
kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas tam, kad būtų galima parduoti jį be
aukciono atsakovui UAB „Alaiba“, kuriai priklauso šiame sklype esantis pastatas–parduotuvė,
pažymėta indeksu 1E1p, teisėjų kolegija, remdamasi Žemės įstatymo 10 straipsnio
5 dalies 1 punktu, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.7 punktu, nurodė,
jog tokiu atveju detaliojo plano rengimo tikslas turėjo būti žemės sklypo prie
naudojamo statinio suformavimas, neplanuojant jame statinio rekonstrukcijos ar
naujo statinio statybos. Teisėjų kolegija sprendė, kad dėl parengiamajame
teritorijos planavimo etape padarytų pažeidimų, nustatant planavimo tikslus bei
užduotį, buvo pažeista ir įstatyme reglamentuota viešumą užtikrinanti procedūra,
nes detalusis planas, kuriame numatyti statybos darbai, vadovaujantis
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi, 30 straipsniu, negalėjo
būti viešai svarstomas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka. Be to, šis planas
buvo parengtas nevertinant numatomos veiklos išplėtimo pobūdžio, transporto
eismo intensyvumo, poveikio gyventojams ir aplinkai rodiklių, planuojamos
veiklos padarinių, ir dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pažeistas
viešasis interesas. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija
konstatavo, kad ginčijamas detaliojo planavimo procesas jau parengiamajame
etape buvo neteisėtas, nes prieštaravo imperatyviosioms įstatymų normoms (Žemės
įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui, Teritorijų planavimo įstatymo 2
straipsnio 18 punktui, 19, 20 straipsniams, 22 straipsnio 8 daliai, 30
straipsniui, Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu
Nr. 1079 patvirtintiems Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo
procese nuostatams).
Vertindama
ginčo žemės sklypo planavimo dokumentų rengimo etapą, teisėjų kolegija sprendė,
kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas, pažeidžiant Vyriausybės 2002 m.
balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro
nuostatų 20 punktą, nes suformuoto sklypo riba kerta statinį (pastatą–parduotuvę,
pažymėtą indeksu 1E1p), kuris detaliojo plano rengimo metu buvo suformuotas
kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovų
nurodyta aplinkybė, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, egzistuoja du atskiri
nekilnojamojo turto objektai – 83,93 kv. m ploto sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), ir 102,28 kv. m ploto
pastatas–parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini),
kuriai suformuotas 0,0378 ha ploto žemės sklypas, nepaneigia fakto, jog
šis žemės sklypas kerta statinio ribas, nes 2004 metais, formuojant sklypą,
parduotuvė ir rūsys viešame registre buvo suformuoti kaip vienas nekilnojamasis
daiktas – pastatas–parduotuvė, pažymėta indeksu 1E1p. Šio pastato rūsys kaip
atskiras nekilnojamasis daiktas – negyvenamoji patalpa–sandėlis, pažymėtas
indeksu 1A3p, esantis (duomenys neskelbtini),
buvo suformuotas ir įregistruotas viešame registre tik 2007 m. vasario 9 d.,
t. y. praėjus dvejiems metams po atsakovui UAB „Alaiba“ ne aukciono
tvarka parduodamo žemės sklypo suformavimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2007
metais viešame registre įregistruoti nekilnojamojo turto pasikeitimai neturi
teisinės reikšmės, sprendžiant dėl žemės sklypo suformavimo 2005 metais
teisėtumo. Byloje esančius duomenis (Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos
1996 m. birželio 14 d. potvarkį Nr. 109 „Dėl Mažeikių rajono vartotojų
kooperatyvų sąjungos pastatų ir statinių teisinio registravimo“ bei planus)
pripažinusi patvirtinančiais, kad ginčijamu detaliuoju planu suformuoto 0,0378
ha žemės sklypo riba kerta statinį, kuris šio sklypo suformavimo momentu buvo
įregistruotas kaip vienas statinys (nekilnojamasis daiktas), teisėjų kolegija
sprendė, jog ginčijamo detaliojo plano dokumentas – sklypo planas – neatitinka
imperatyviųjų teisės normų reikalavimų, todėl yra neteisėtas.
Teisėjų
kolegija taip pat pripažino neteisėtais visus ginčijamo detaliojo plano
derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų rezultatus (Mažeikių rajono
savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. kovo 21 d. Projekto
kompleksinio tikrinimo posėdžio protokole Nr. 257 esančius ginčo detaliojo plano
suderinimą ir rekomendaciją jį tvirtinti; ginčijamo 2005 m. gegužės 3 d.
Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akto Nr. 27 nurodą, kad procedūra
ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus; ginčijamo
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės
12 d. įsakymo Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktą
dėl detaliojo plano patvirtinimo), konstatuodama, jog jie parengti, neįvertinus
šioje nutartyje nurodytų planavimo sąlygų, proceso ir detaliojo plano
sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams.
Nustačiusi,
kad ginčijamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m.
gegužės 12 d. įsakymas Nr. A1-471, kuriuo buvo patvirtintas ginčo
žemės sklypo detalusis planas, buvo paskelbtas Mažeikių rajono laikraštyje
„Santarvė“ 2008 m. gegužės 31 d., t. y. iki įsiteisėjant teismo sprendimui
nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas šio detaliojo plano teisėtumo klausimas,
teisėjų kolegija konstatavo, jog toks paskelbimas nesukuria Teritorijų
planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje nurodytų teisinių padarinių
(patvirtinto detaliojo plano įsigaliojimo), nes prieštarauja CK 1.5 straipsnyje
įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl to, teisėjų
kolegijos nuomone, negali būti vertinamas kaip teisėtas ir ginčo detaliojo
plano pagrindu priimtas Telšių apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 19 d.
įsakymas Nr. 1805 dėl žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka
atsakovui UAB „Alaiba“, 2005 m. spalio 11 d. sudaryta šio žemės sklypo
pirkimo–pardavimo sutartis bei atlikta jo teisinė registracija, nes tai buvo
padaryta neįsigaliojus detaliajam planui (CK 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 1
dalis, Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalis,
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas
UAB „Alaiba“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti
galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šį prašymą grįsdamas tokiais
argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl viešojo intereso nagrinėjamoje
byloje buvimo. Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu
suformuota praktika leidžia teigti, kad tam tikro pažeidimo, sprendžiant vienus
ar kitus klausimus, nustatymas savaime nėra pagrindas konstatuoti kartu ir
viešojo intereso pažeidimą. Viešojo intereso egzistavimas pripažįstamas tik
nustačius, kad pažeidimas yra esminis, ir prokuroro (ar kito asmens,
pareiškusio ieškinį CPK 49 straipsnio 1 dalies pagrindu) reikalavimų
patenkinimas sukels realių teisinių padarinių, t. y. realiai leis
apginti viešąjį interesą. Kasatoriaus teigimu, prokuroro pareikštų reikalavimų
patenkinimas šioje byloje nelemia realių teisinių padarinių, nes jų patenkinimo
atveju UAB „Alaiba“, būdama parduotuvės, esančios (duomenys
neskelbtini), savininkė ir dėl to turėdama teisę įsigyti šiam
pastatui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, kreiptųsi į kompetentingas
institucijas ir rezultatas būtų toks pats – būtų suformuotas ir įsigytas toks
žemės sklypas, koks yra suformuotas ginčijamais administraciniais aktais bei
perleistas ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi.
2. Apeliacinės
instancijos teismas, konstatuodamas Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29, 30 punktų
pažeidimus dėl to, kad 2004 m. spalio 26 d. sudaryta užduotis ginčo detaliajam
planui rengti, nors ir suderinta su vyriausiuoju architektu, nebuvo patvirtinta
detaliojo planavimo organizatoriaus – Mažeikių rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus, netinkamai aiškino ir taikė nurodytų punktų
nuostatas. Sistemiškai aiškinant Detaliųjų planų rengimo taisyklių 11, 29 punktus,
darytina išvada, kad šių taisyklių 29 punkte įtvirtinto reglamentavimo tikslas
– planavimo užduoties suderinimas su vyriausiuoju architektu; nesuderinus
planavimo užduoties, planavimas negalimas. Tuo tarpu suderintos su vyriausiuoju
architektu užduoties tvirtinimas yra tik formalus veiksmas. Detaliųjų planų
rengimo taisyklių 30 punkte tik nurodyta, kad jei detaliojo planavimo
organizatorius yra savivaldybė, planavimo užduotį tvirtina savivaldybės
administracijos direktorius, ir nenustatyta, kad jis pats asmeniškai turi
surašyti planavimo užduoties tekstą. Savivaldybės administracijos direktorius
įstatyme nustatytoms pareigoms vykdyti pasitelkia jam pavaldžias institucijas
ir asmenis, atitinkamos srities specialistus. Būtent savivaldybės vyriausiasis
architektas, būdamas tiesiogiai pavaldus administracijos direktoriui ir
turėdamas šio suteiktus įgaliojimus pagal einamas pareigas veikti detaliojo
planavimo procese, ir privalėjo sudaryti planavimo užduotį. Ieškovas nepateikė
į bylą jokių duomenų, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
direktorius nėra suteikęs vyriausiajam architektui tokių įgaliojimų.
3. Žemės įstatymo 10
straipsnio 5 dalies 1 punkte tik nustatyta, kad sklypai parduodami tokio
dydžio, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal
Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir nieko
neužsimenama apie planavimo užduoties, reikalingos detaliojo plano sąlygoms
išduoti, tikslą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas planavimo
tikslo atitikties įstatymui klausimą, nepagrįstai vadovavosi nurodyta įstatymo
nuostata. Tai lėmė nepagrįstą teismo išvadą, kad ginčo detaliojo plano rengimo
tikslas turėjo būti žemės sklypo prie naudojamų statinių suformavimas, neplanuojant
jame statinio rekonstrukcijos ar naujo statinio statybos, ir kartu netinkamą
Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16 punkto aiškinimą, jog detaliojo planavimo
tikslu gali būti tik vienas iš šiame punkte nurodytų tikslų. Kasatoriaus
teigimu, jokiame teisės akte neįtvirtinta draudimo detaliuoju planavimu
nustatyti ar pakeisti keleto reglamentų, pvz., atidalijant sklypus (Detaliųjų
planų rengimo taisyklių 16.5 punktas) – kartu pakeisti ir tvarkymo bei
naudojimo režimą, nustatyti specialiąsias naudojimo sąlygas ir pan.
4. Tiek pirmosios,
tiek apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad egzistuoja du atskiri
nekilnojamojo turto objektai – negyvenamoji patalpa–sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), ir pastatas–parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Būtent po pastatu–parduotuve,
nuosavybės teise priklausančia kasatoriui, yra suformuotas 0,0378 ha žemės
sklypas, dėl kurio detaliojo plano kilo ginčas. Bylos duomenimis, priešingai
nei konstatuota apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, šio žemės
sklypo ribos nekerta sandėlio, kuris yra kitame pastate, taigi – ir nepažeidžia
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto.
Pareiškime dėl
prisidėjimo prie atsakovo UAB „Alaiba“ kasacinio skundo atsakovas Mažeikių
rajono savivaldybės administracija, nurodydama, kad pritaria kasacinio skundo
argumentams, prašo panaikinti kasatoriaus apskųstą apeliacinės instancijos
teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras prašo
kasacinį skundą atmesti ir apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį
palikti nepakeistą, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Nagrinėjamoje
byloje ieškinys pareikštas dėl detaliojo planavimo sprendinius įforminančių
administracinių aktų panaikinimo ir šių aktų pagrindu sudaryto sandorio
pripažinimo negaliojančiu. Paaiškėjus, kad valstybinės institucijos priimtas
aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, egzistuoja viešasis
interesas šį pažeidimą kuo greičiau pašalinti. Dėl to prokuroras, nustatęs tokį
pažeidimą, priimant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),
detaliojo plano sprendinius, pagrįstai inicijavo šią civilinę bylą.
2. Teritorijų
planavimas yra viešosios teisės sritis. Šiam procesui pradėti būtinas
kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimas. Viešojo
administravimo subjektai turi tik konkrečių teisės aktų nuostatų jiems suteikus
įgalinimus. Plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas.
Kasatorius argumentais dėl suderintos užduoties detaliajam planui rengti
tvirtinimo plečiamai aiškina Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29, 30 punktus.
Šių taisyklių 30 punkte imperatyviai nurodyta, kad jei detaliojo planavimo
organizatorius yra savivaldybė, planavimo užduotį tvirtina savivaldybės
administracijos direktorius, o ne savivaldybės vyriausiasis architektas.
3. Teritorijų
planavimo įstatymo 22 straipsnyje nenustatyta galimybės rengti detaliuosius
planus supaprastinta tvarka, formuojant žemės sklypą naujų statinių statybai.
Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad detalusis planas ginčo
žemės sklypui buvo parengtas supaprastinta tvarka, padarė pagrįstą išvadą, jog
užduotyje nustatytas planavimo tikslas negalėjo būti žemės sklypo prie
naudojamo statinio suformavimas, planuojant jame statinio rekonstrukciją ar
naujo statinio statybą.
4. Lietuvos vartotojų
kooperatyvų sąjungos 1996 m. birželio 14 d. potvarkio
Nr. 109 duomenimis, Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai
buvo leista įregistruoti vieną statinį – parduotuvę su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2005 m. birželio 9 d.
pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo atsakovas UAB „Alaiba“. 2006 m. gruodžio 12
d. parduotuvės rūsys buvo įregistruotas kaip atskira negyvenamoji patalpa
adresu: (duomenys neskelbtini). Apskųstą nutartį
priėmęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šių duomenų pagrindu pripažino,
kad detaliuoju planu suformuoto ginčo žemės sklypo riba kerta statinį, nes šis
sklypo suformavimo momentu buvo įregistruotas kaip vienas nekilnojamasis
daiktas. Toks žemės sklypo suformavimas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro
nuostatų 20 punkto reikalavimų.
Kitų byloje
dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje
nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl viešojo
intereso sampratos nagrinėjamos bylos kontekste
Kasacinio teismo
jurisprudencijoje išaiškinta, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių
privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats
gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios
šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos
subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į
gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis
civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus
apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010
m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės
vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos
Nr. 3K-3-143/2010). Viešojo intereso gynimą civiliniame procese taip pat
lemia kitos priežastys, viena iš jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra
tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas
yra didesnis negu kitų. Viešasis ir privatus interesai koegzistuoja bei iš
dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas – dar viena iš priežasčių, dėl kurių
civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Pažymėtina, kad ne
tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, todėl
būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą. Sprendimą, ar tam tikras interesas
laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti
bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte.
Apeliacinės instancijos
teismas apskųstoje nutartyje pasisakė dėl viešojo intereso, analizavo įstatymų,
poįstatyminių teisės aktų (Teritorijų planavimo įstatymo, Detaliųjų planų
rengimo taisyklių, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų)
normas, susijusias su viešojo intereso – žemės sklypo detaliojo plano rengimu,
kai sklype numatoma nauja statyba, apribojamas visuomenės dalyvavimas plano
rengimo ir svarstymo procedūrose, neteisėtai visuomenei atimama reali galimybė
vertinti naujos statybos poveikį aplinkai, gyventojams, eismo intensyvumui ir
kt. – gynimu. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo
išvadomis, kad, rengiant ginčo žemės sklypo detalųjį planą, turi būti laikomasi
teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, kuriuose išreikštas
viešasis interesas, reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo
panaikinti vietos savivaldos institucijos įsakymus, kuriais ši netinkamai
įgyvendino teritorijų planavimo teisės aktus, t. y. apginti viešąjį
interesą.
Dėl detaliojo plano
rengimo tvarkos pažeidimo
Teritorijų planavimo
įstatymas yra viešosios teisės norminis aktas, kuriame reglamentuojamas
teritorijų planavimas, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių
institucijų teisės ir pareigos šiame procese. Vienas iš teritorijų planavimo
dokumentų yra detalusis planas, kuriame nustatytos žemės sklypų ribos,
teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos
privalomosios sąlygos). Detaliųjų planų rengimo tvarka reglamentuojama
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnyje. Esant skirtingiems planavimo
tikslams, skiriasi detaliųjų planų rengimo tvarka. Teritorijų planavimo
įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktuose nurodyti detalieji planai
rengiami, derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta tvarka, kuri
išdėstyta Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įvardytose
Aplinkos ministerijos patvirtintose detaliųjų planų rengimo taisyklėse ir 30
straipsnio 3 dalyje nurodytuose Vyriausybės patvirtintuose konsultavimosi,
viešo svarstymo nuostatuose. Kituose Teritorijų planavimo įstatymo 22
straipsnio 1 dalies punktuose įvardyti detalieji planai rengiami laikantis
Teritorijų planavimo įstatyme, Detaliųjų planų rengimo taisyklėse ir Visuomenės
dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose įtvirtintų reikalavimų.
Užduotyje teritorijų
planavimo dokumentams rengti, kurią sudarė ir, pažeisdamas Detaliųjų planų
rengimo taisyklių 29, 30 punktų reikalavimą, kad užduotį turi patvirtinti
savivaldybės administracijos direktorius, patvirtino rajono vyriausiasis
architektas, buvo nurodytas toks planavimo tikslas: suformuoti pastatui,
esančiam Mažeikiuose, Laisvės g. 34, žemės sklypą, nustatyti šiam sklypui
urbanistinius–architektūrinius apribojimus ir specialiąsias naudojimo sąlygas,
įvertinant pastato rekonstrukciją arba naują statybą, detalusis planas
svarstomas su visuomene, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas supaprastinta
tvarka. Nagrinėjamu atveju detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas prie
naudojamo statinio (parduotuvės) (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1
dalies 7 punktas, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.7 punktas) ir kartu
– žemės sklypas naujo statinio statybai (Teritorijų planavimo įstatymo 22
straipsnio 1 dalies 2 punktas, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.2 punktas).
Kai sklypas formuojamas naujo statinio statybai, detalusis planas negali būti
rengiamas, derinamas, viešai svarstomas su visuomene ir tvirtinamas
supaprastinta tvarka, nes tai neleidžiama pagal Teritorijų planavimo įstatymą
ir poįstatyminius teisės aktus. Civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama
viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje (teritorijų planavimas,
minėta, yra viešosios teisės sritis) vadovaujamasi principu „draudžiama viskas,
kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas, patenkindamas prokuroro ieškinį ir panaikindamas detalųjį
planą, padarė pagrįstas išvadas, jog detalusis planas neleistinai buvo
rengiamas, derinamas, viešai svarstomas su visuomene ir patvirtintas
supaprastinta tvarka, taip pažeidžiant imperatyviąsias teritorijų planavimo
procesą reglamentuojančias teisės normas ir kartu viešąjį interesą, nes
neteisėtai buvo sutrumpinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese
tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Mažeikių rajono
savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 12 d. įsakymo
Nr. A1-471 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 3 punktą, kuriuo buvo
nutarta patvirtinti neteisėtai parengtą detalųjį planą, šio pagrindu priimtus
kitus administracinius aktus ir
sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei taikydamas restituciją
natūra, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti
kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas).
Dėl bylinėjimosi
išlaidų
Netenkinus
kasacinio skundo, iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos,
susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88
straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
atsakovo UAB „Alaiba“ (j. a. kodas 300059329) į valstybės biudžetą 81
Lt (aštuoniasdešimt vieną litą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Juozas
Šerkšnas
Pranas
Žeimys