Administracinė byla Nr. TA-332-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00557-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkės) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. (D. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. (D. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas D. D. (D. D.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. balandžio 24 d. buvo laikomas Šiaulių TI netinkamomis kalinimo sąlygomis. Kamerų sienos baltos nuo tinko, lubos tepa drabužius, grindys išklotos slidžiomis plytelėmis. Iš sanitarinio mazgo sklinda nemalonus kvapas, nuo labai senų laikų įrengta metalinė surūdijusi tupykla. Kameros stalo paviršius padengtas nevientisa medine plokšte, o lentomis su dideliais tarpais, kas apsunkina galimybę rašyti. Kameros langai labai seni, su dideliais tarpais tarp sienų ir rėmų, pro kuriuos pučia vėjas. Langų apsauginės grotos trukdo ne tik langų uždarymui, bet ir stiklo nuvalymui. Kamerose nėra spintelių drabužiams susidėti, vietoje to duodamos mažos talpos dėžės be dangčių, kuriose asmeniniai daiktai dulka, o sudėjus į maišelius – šunta, administracija siūlo drabužius laikyti sandėlyje, bet kasdieninio priėjimo prie sandėlio nėra. Kameroje yra stelažas su lentynomis maistui susidėti, kuriose tenka laikyti ir maistą, ir parfumeriją, kas prieštarauja asmens higienos normoms, be to, lentynos per mažos. Kamerose nėra džiovyklų. Minkštas inventorius išduodamas labai senas, čiužiniai ploni, gumbuoti, tokios pat būklės ir antklodės bei pagalvės, dėl tokios inventoriaus būklės jaučia nuolatinį nugaros skausmą, pragulas, negali tinkamai išsimiegoti ir pailsėti. Kamerose nėra iškvietimo mygtukų, dėl to jis kartais daužydavo ranka į duris, ją žalodamas, kol pareigūnai sureaguodavo į jo stuksenimus, pasikviesti pareigūnus yra labai sudėtinga. Pareiškėjas teigė, kad Šiaulių TI nėra išduodamos valymo priemonės, išskyrus sodą bei ūkišką muilą, tualetas kasdien valomas skysčiu su didele chloro proporcija, kas labai gadina kameros orą. Maistas yra labai nekokybiškas, pienas dažniausiai sugižęs, vietoje bulvių duoda bulvių košę, ryžiai sulipę į vientisą masę, svogūnai supuvę. Iki 2022 metų jam nebuvo suteikta teisė į ilgalaikį pasimatymą su žmona. Užsiėmimų skaičius yra žymiai mažesnis, tik lankymasis pas psichologą ir vidurinė mokykla, net profesiją įsigyti nėra galimybių. Pareiškėjas akcentavo, kad Šiaulių TI nėra galimybės įsidarbinti. Anot pareiškėjo, jis kreipėsi į administraciją, tačiau buvo atsakyta, kad nėra laisvų darbo vietų. Nustatytas per trumpas naudojimosi dušu laikas, per 10 minučių išsimaudyti neįmanoma. Dalis jo prašymų, skundų buvo tiesiog nepriimami, neregistruojami arba išmetami.

3.       Pareiškėjas pateikė teismui ir atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) jie buvo penkiese. Šiaulių TI į bylą pateiktos fotonuotraukos padarytos specialiai nespalvotos, iš tam tikro kampo ir atstumo, kad kameroje esantys defektai nepapultų į kadrą. Remontai kamerose padaryti ne iki galo, glaistytos vietos neuždažytos, o langų ir netinkamų baldų pakeitimas nėra priskiriamas prie patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų. Šiaulių TI administracija užsiėmimus suteikia vienu metu, suteikiant asmenims patiems pasirinkti prioritetus į norimą užsiėmimą. Per 10 minučių išsimaudyti yra neįmanoma, laikas skaičiuojamas nuo įėjimo į patalpą, po 10 minučių vanduo išjungiamas, per tą patį laiką reikia ir nusišluostyti bei apsirengti. Čiužinys yra tik 2-2,5 cm, naktį neįmanoma išsimiegoti. 

4.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Šiaulių TI paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,65 iki 17,6 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. 

5.       Atsakovo atstovas nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų, kurios darytos 2021 m. rugsėjo mėn., matyti, jog beveik visose kamerose sanitariniai mazgai pastatomi, o kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) tupimi. Tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso – įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, negalimas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra, tokių pažeidimų nenustatė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, grotos vėdinti patalpų netrukdo. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu patalpose, taigi ir vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu.

6.       Atsakovo atstovas teigė, kad kamerų atitikimą higienos normos reikalavimams patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) remontai atlikti prieš pareiškėjo apgyvendinimą jose, taigi pareiškėjui aktualiu laikotarpiu kameros buvo tvarkingos, naujai remontuotos. Pareiškėjas neteikė jokių skundų ar prašymų, susijusių su patiriamais nepatogumais galimai esant higienos normos ar kamerų įrengimo pažeidimams (dėl netvarkingų langų ar netinkamo stalo).

7.       Atsakovo atstovas paaiškino, kad valymo inventorius ir priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo grąžinamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Gyvenamąsias patalpas valo patys suimtieji (nuteistieji), juos valymo priemonėmis (soda, ūkiškas muilas) ir inventoriumi (šluota, šepetys, šiukšlių semtuvas, šiukšlių kibiras, kibiras, šluostės) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Maistinė soda yra puiki šveičiamoji priemonė pašalinti nešvarumus, ji puikiai dezodoruoja bei pašalina nemalonius kvapus iš kanalizacijos vamzdžių ir pan. Be to, suimtiesiems (nuteistiesiems) yra sudaryta galimybė papildomų valymo priemonių įsigyti Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje. Vadovaujantis higienos – dezinfekcijos planais gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo, valytojo.

8.       Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius iškabinama kamerose, visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais ir kita informacija. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems asmenims. Naujai atvykęs į įstaigą pareiškėjas baigė nuteistųjų adaptacijos programą, dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje, tačiau atsirenka tik sau aktualias bei palankias užimtumo priemones, individualiose konsultacijose su psichologu nedalyvauja. Šiaulių TI veikia biblioteka, kuria nuteistasis nesinaudoja.

9.       Atsakovo atstovas nurodė, kad aktualiu skundui laikotarpiu Šiaulių TI galėjo būti įdarbinami tik ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji, kurių skaičius ribotas. Nesant šiame būryje laisvų darbo vietų pareiškėjui darbas nebuvo suteiktas. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla, už kurią nuteistasis gali gauti atlygį, realizavus vykdant šią veiklą sukurtus gaminius, tačiau pareiškėjas prašymo užsiimti tokia veikla nėra pateikęs.

10.       Atsakovo atstovas akcentavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vadovautasi Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių bei Šiaulių TI direktoriaus 2021 m. balandžio 16 d. įsakymo nuostatomis, pagal kurį be teisės aktuose įtvirtinto kassavaitinio vedimo į dušą (1 k. per sav. iki 2021 m. gegužės 25 d.) įtvirtintas nurodymas suimtuosius (nuteistuosius) nuvesti į dušą ir po sporto užsiėmimų. Laiko, skirto pasinaudoti dušu, teisės aktai nereglamentuoja, tačiau iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymo Nr. 1-185 asmeniui duše buvo skiriama 15 minučių, o nuo šio įsakymo įsigaliojimo, atsižvelgiant į turimas galimybes, antrojo karto metu skiriama 10 min., kas yra visiškai pakankamas laikas tinkamai pasirūpinti savo higiena maudantis. Šiaulių TI direktoriaus 2022 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-8 minėti įsakymai pripažinti netekusiais galios, o tuo pačiu metu nustatyta, kad Šiaulių TI laikomi asmenys pirmą kartą (savaitės laikotarpyje ) išvedami pasinaudoti dušu iki 15 min., o antrąjį ir kitus kartus per savaitę leidžiama duše praustis iki 10 min. Asmenys į dušą Šiaulių TI po du kartus per savaitę vedami nuo 2021 m. spalio 1 d. Anksčiau ši nuostata buvo įgyvendinama ne visa apimtimi, kadangi trūko žmogiškųjų resursų. Jokių prašymų būti vedamam antrą kartą per savaitę pareiškėjas nėra teikęs.

11.       Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūko baldų, t. y. nebuvo kur susidėti daiktų, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kamerose yra daug lentynų su sekcijomis, taip pat matomos lentynėlės. Be to, pareiškėjas bei kiti kamerose buvę asmenys, esant laisviems gultams, daiktus galėjo laikyti ir ant liekančio vieno laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės, kamerose yra kabliukai pakabinti rūbams.

12.       Atsakovo atstovas teigė, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas niekaip nesieja su būtent jo patirtais konkrečiais išgyvenimais ar nepatogumais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, jog jam nepavyko išsikviesti pareigūnų, tačiau nenurodo, nei kada, nei dėl kokių priežasčių jis juos tariamai kvietė, todėl vien pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Be to, Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Visų kamerų duryse įrengtos stebėjimo akutės, o išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje įrengta prižiūrėtojo pakyla, kuria vaikšto prižiūrėtojas, stebėdamas suimtuosius.

13.       Atsakovo atstovas nurodė, kad jokie teisės aktai turėti džiovyklės nenumato, kaip nenumato ir Šiaulių TI pareigos ją įrengti. Kai kuriose kamerose nutiestos virvės rūbams džiauti, be to, skalbinius galima džiauti ant radiatorių, sanitarinio mazgo atitvarų. Šiaulių TI nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iš karto nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužinys, patalynė ir kitas minkštasis inventorius netinkamas, neatitinka tikrovės. Jokių pažeidimų, susijusių su netinkamu minkštuoju inventoriumi, nei karto nėra nustatęs ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Be to, išduodant minkštąjį inventorių kiekvienas asmuo turi galimybę pasitikrinti jo kokybę bei, esant poreikiui, jį pakeisti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis minkštojo inventoriaus kokybe.

14.       Atsakovo atstovas paaiškino, kad Šiaulių TI maistas negaminamas, pagal 2019 m. balandžio 24 d. sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti viešoji įstaiga „Bruneros“, kuri įpareigota maistą gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis bei patvirtintais valgiaraščiais, kuriuos bei patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, jie atitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Už maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę Šiaulių TI atsakingi Turto valdymo skyriaus specialistai, kurie turi organizuoti ir kontroliuoti suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo procesą. Pastebėję paslaugos teikimo pažeidimus, specialistai nedelsiant informuoja paslaugos tiekėją. Šiaulių TI imasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas maitinimo paslaugos sutarties vykdymas: Šiaulių TI direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 sudarė sutarties vykdymo kontrolės komisiją, kuri ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina patiekto maisto kokybę ir tai įformina aktu. Apie galimai nekokybišką maistą nedelsiant informuojama Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o esant poreikiui kreipiamasi ir tiesiogiai į tiekėją. Šiaulių TI darbuotojai, atsakingi už kalinčių asmenų maitinimo organizavimą, sugriežtino pristatomo maisto kontrolę, nuolat matuoja atvežto maisto temperatūrą ir tikrina svorį, nustačius pažeidimus nedelsiant informuojamas paslaugos teikėjas. Jei pristatyto maisto temperatūra žemesnė nei 68°C, maistas pašildomas. Kaip matyti iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento patikrinimo aktų, jokių esminių pažeidimų, susijusių su Šiaulių TI esantiems asmenims tiekto maisto kokybe, nenustatyta.

15.       Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) numatė tik trumpalaikius nuteistųjų pasimatymus su sutuoktiniu, ilgalaikiai pasimatymai asmenims, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems kalėjime, iki 2021 m. gruodžio 31 d. nepriklausė. Jokių prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų pareiškėjas nėra teikęs, be to, jis nėra vedęs. Teisinis reglamentavimas pasikeitė tik 2022 m. sausio 1 d., kai buvo įtvirtinta, jog kalėjime paprastos grupės nuteistasis gali per mėnesį gauti du pasimatymus, iš kurių vienas gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai.

16.       Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakant į pareiškėjo prašymus, vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata, kur numatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Be to, pats pareiškėjas neneigė, kad per įstatyme nurodytą terminą jo prašymai, esant pagrindui, vykdomi. Šiaulių TI darbuotojai savo veikoje vadovaujasi ir pagarbos žmogui bei valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai visiškai neargumentuoti, nenurodytos nei konkrečios situacijos, nei konkretūs darbuotojai, nei tariamai netinkamo elgesio datos.

17.       Atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą atsakovo atstovas dėl teismui pateiktų nuotraukų papildomai nurodė, kad kiekviena kamera fotografuojama taip, kad būtų matomas visas kameros vaizdas nuo durų iki lango, taip pat fotografuojama sanitarinio mazgo erdvė, teismui pateiktos nuotraukos yra spalvotos, todėl pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos.

II.

18.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo D. D. skundą iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo D. D. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

19.       Iš byloje esančios 2022 m. balandžio 26 d. pažymos Nr. 60-9239 teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. skirtingose gyvenamosiose kamerose (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), vienas arba su dar 1-5 asmenimis, ir jam teko nuo 3,65 iki 17,6 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

20.       Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo atstovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus, iš kurių matosi, kad ginčo laikotarpiu buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 9 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, jog gyvenamosiose kamerose, tame tarpe ir Nr. (duomenys neskelbtini), nepašalintas higienos normos HM 134:2015 12 punkto pažeidimas – kamerose didelė dalis sienų, lubų tinko sluoksnio yra įsikilę bei nutrupėję. 2021 m. rugpjūčio 16 d. grįžtamosios kontrolės metu užfiksuota, jog gyvenamosiose kamerose Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti higienos normos 12 ir 39 punktų pažeidimai – kameroje (duomenys neskelbtini) esantys apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi – šviečia visos 4 šviestuvo lempos, kameros lango rėmo susidėvėjusios konstrukcijos pakeistos naujomis, kameroje (duomenys neskelbtini) esantys apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi – abu šviestuvai su apsauginiais gaubtais, pašalintas ant sienų ir lubų buvęs pelėsis ir atliktas kameros remontas, kameros lango rėmas techniškai tvarkingas – susidėvėjusios ir trūkstamos konstrukcijos pakeisto naujomis. 2021 m. rugpjūčio 25 d. operatyviosios kontrolės metu, įvertinus gyvenamųjų kamerų, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), patalpas (sienas, lubas), higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimo nenustatyta. 2022 m. sausio 6 d. operatyviosios kontrolės metu atlikus oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės matavimus Šiaulių TI kamerose, kameroje (duomenys neskelbtini) oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus.

21.       Iš byloje esančių Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2020-2021 metais atliktus remonto darbus matosi, kad 2020 metais buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros (duomenys neskelbtini); kovo mėn. atliktas pilnas lubų, sienų, pertvarų remontas, dalinis grindų remontas, el. instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų ir baldų remontas. 2021 metais remontai atlikti pareiškėjo laikymo kamerose Nr. (duomenys neskelbtini), remonto metu buvo šalinami kamerų lubų ir sienų apdailos defektai tinkuojant ir glaistant, kameroje (duomenys neskelbtini) pakeistas praustuvas, kameroje (duomenys neskelbtini) – pakeistas praustuvas ir dalis sienos apdailos plytelių, kameroje (duomenys neskelbtini) – sanitariniame mazge sumontuotas kito tipo klozetas.

22.       Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (didelė dalis sienų, lubų tinko sluoksnio yra įsikilę bei nutrupėję) kamerose (duomenys neskelbtini) nustatytas 2021 m. rugpjūčio 9 d., pareiškėjas kameroje (duomenys neskelbtini) buvo laikomas nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d., o kameroje (duomenys neskelbtini) – 2022 m. sausio mėn., taigi higienos normos pažeidimas nustatytas būtent pareiškėjo buvimo kameroje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. Kameroje (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo laikomas 2022 m. sausio mėn., o kameroje (duomenys neskelbtini) – 2021 m. lapkričio – gruodžio mėn., higienos normos 12 punkto pažeidimai šiose kamerose pašalinti iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., t. y. iki pareiškėjo patalpinimo į šias kameras dienos. Kitose tikrintose kamerose higienos normos pažeidimų nebuvo nustatyta. Kameros Nr. (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamos iki pareiškėjo į jas patalpinimo, kameros (duomenys neskelbtini) – po pareiškėjo iškėlimo iš jų. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas Šiaulių TI kameroje (duomenys neskelbtini) buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus (didelė dalis sienų, lubų tinko sluoksnio yra įsikilę bei nutrupėję), o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus. Grotų įrengimą ant langų reglamentuoja nurodyti teisės aktai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl grotų nepagrįstos, be to, pareiškėjas dėl negalėjimo atidaryti lango ar jį išvalyti nesiskundė.

23.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad tupimų klozetų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija yra netinkamai įrengusi sanitarinius mazgus kamerose, be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokioje jo laikymo kameroje buvo surūdijęs klozetas, kokius nepatogumus jis dėl to patyrė, byloje nėra duomenų, kad jis dėl tokio sanitarinio mazgo įrengimo skundėsi Šiaulių TI administracijai.

24.       Teismas konstatavo, kad iš pateiktų nuotraukų matosi, kad sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis bei užuolaida), nagrinėjamu laikotarpiu kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, todėl laikytina, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus. 

25.       Teismas nustatė, kad iš byloje esančios pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą, matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos stalais, taburetėmis ir/arba suoliukais, gultais bei pastatomomis lentynomis. Kokiais baldais buvo aprūpintos pareiškėjo laikymo kameros matosi ir iš teismui pateiktų kamerų fotonuotraukų, spintelių kamerose nėra. Taigi, teismo vertinimu, pasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad kamerose nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, tačiau viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas, esant laisviems gultams, daiktus galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu, be to, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad spintelių nebuvimas negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip jo patiriamą neturtinę žalą, džiovyklų įrengimo kamerose teisės aktai nereglamentuoja, taip pat nėra numatyta reikalavimų kamerose esančių stalų paviršiams, todėl teismas pareiškėjo pretenzijas atmetė kaip nepagrįstas.

26.       Teismas pažymėjo, kad iš 2022 m. balandžio 27 d. pažymos Nr. 61-962 matosi, kad pareiškėjas su prašymais ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, tačiau nėra nei vieno jo prašymo ar skundo, rašyto dėl galimai netinkamo čiužinio ar kitos patalynės būklės. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI administracija atsisakė jam pakeisti netinkamą čiužinį tinkamu, todėl teismas pareiškėjo pretenzijas dėl čiužinio ir kitos patalynės būklės atmetė kaip nepagrįstas.

27.       Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas pažeidė reikalavimą kamerose, kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys, įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Tačiau teismas vertino, kad tai nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepakankamai argumentavo, kad dėl šio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl iškvietimo mygtukų nebuvimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad buvo susidariusi konkreti situacija, kada reikėjo nedelsiant išsikviesti pareigūną, kada tai buvo, tačiau jis negalėjo to padaryti ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl pareiškėjo teiginiai dėl iškvietimo sistemos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

28.       Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokie valikliai turi būti išduodami gyvenamosioms patalpoms valyti. Pareiškėjas pats patvirtino, kad valymo priemonės – valgomoji soda ir ūkiškas muilas buvo skiriamos. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kad jam konkrečiai paprašius į kamerą nebuvo išduotos konkrečios valymo priemonės, kada tai buvo, kad jis dėl to skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms. Atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys neaprūpinami valymo priemonėmis ar jose netinkamai atliekamas patalpų pagrindinis valymas ir įrenginių dezinfekcija, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

29.       Dėl pareiškėjo argumentų susijusių su maisto kokybe, teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento patikrinimo aktai, iš kurių matosi, kad maisto produktų, patiekalų kokybė (produktai, patiekalai jiems būdingos išvaizdos, spalvos, konsistencijos, sudėties, kvapo ir pan.) Šiaulių TI užtikrinama. Teismo vertinimu, iš 2022 m. balandžio 27 d. pažymos Nr. 61-962 matosi, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl galimai nekokybiško maisto. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl maisto kokybės nepagrįstos.

30.       Teismas konstatavo, kad teisės aktai iki 2022 m. sausio 1 d. pareiškėjo teisės gauti ilgalaikį pasimatymą nenumatė, pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo suteikti jam pasimatymą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija veikė netinkamai.

31.       Teismas nustatė, kad prausimosi duše trukmės teisės aktai nereglamentuoja. Šiaulių TI direktorius, įsakymais nustatydamas 10 min. prausimosi po dušu trukmę, nepažeidė nei Lietuvos higienos normos HN 134:2015, nei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl naudojimosi dušu trukmės, atmestinos, kaip nepagrįstos.

32.       Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą. Iš byloje pateiktos 2022 m. balandžio 27 d. Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymos Nr. 61-962, matyti, kad naujai atvykęs į Šiaulių TI nuteistasis D. D. (D. D.)  baigė nuteistųjų adaptacijos programą, iki šiol dalyvauja Laisvalaikio užimtumo programoje, tačiau atsirenka tik sau aktualias bei palankias užimtumo priemones, dalyvavo užimtumo renginiuose, tokiuose kaip „Žemės ir vandens diena“, psichologų vykdomuose užsiėmimų cikluose „Rūkymo prevencija“, „Emocijų bokštas“, tačiau individualiose konsultacijose su psichologu nedalyvauja, dalyvavo susitikime su „Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos“ savanoriais, lankėsi pas katalikų kunigą. Šiaulių TI veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros, tačiau nuteistasis ja nesinaudoja. Nuteistieji turi galimybę naudotis ribota interneto prieiga. Į užimtumo renginius nuteistieji vedami pagal kiekvieną savaitę direktoriaus tvirtinamą grafiką. Į bylą pateikti ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo grafikai, iš kurių matosi, kad asmenys buvo vedami į treniruoklių salę, teniso salę, krepšinio aikštelę, žaidimų kambarius, tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, be to, pareiškėjas turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose užimtumo renginiuose ir programose.

33.       Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo pasiūlyta darbinė veikla, teismas pažymėjo, kad pasiūlyti nuteistajam darbinę veiklą yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos teisė, o ne pareiga, jeigu nuteistajam tokia veikla pasiūloma, jis privalo ja užsiimti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija, nepasiūliusi pareiškėjui darbinės veiklos, veikė netinkamai, pažeisdama teisės aktus.

34.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo laikyti, jog kažkokie pareiškėjo prašymai ar skundai nebuvo priimti ir užregistruoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu yra nekonkretūs, pareiškėjas nenurodė kada, kokį ir dėl ko skundą ar prašymą teikė, kokiam pareigūnui skundą ar prašymą perdavė, o šis jo neužregistravo ir neperdavė Šiaulių TI administracijai. Byloje esanti 2022 m. balandžio 27 d. resocializacijos skyriaus pažyma patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. pareiškėjo teikė 29 prašymus.

35.       Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, pareiškėjas kameroje (duomenys neskelbtini) buvo laikomas, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, gyvenamosiose kamerose iš sanitarinio mazgo nuolat jautėsi nemalonus kvapas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nei Šiaulių TI administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų nesiskundė, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

36.       Teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laikė, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III.

37.       Pareiškėjas D. D. (D. D.) nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimu ir iš esmės (galima spręsti iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio) prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

38.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas šališko teisėjo, neatsakingai tyrusio ginčo esmę ir konstatavusio absurdiškus faktus.

39.       Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl vienam asmeniui tenkančio ploto. Pareiškėjas nepritaria, kad į tenkantį vienam asmeniui plotą įskaičiuojamas ir sanitarinis mazgas bei vietą užimantys baldai. Pareiškėjas pabrėžia, kad kameroje (duomenys neskelbtini) esantys baldai bei sanitarinis mazgas užima apie 12 kv. m. iš 18,25 kv. m., tad realus laisvas plotas yra apie 6 kv. m. 4-5 asmenims, tad vienam tenka nuo 1,2 kv. m. iki 1,5 kv. m. nuo ko susidaro buitinė trintis. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad baldai yra prisukti prie grindų, todėl nėra galimybės juos patraukti ir padaryti daugiau ploto. Pareiškėjo vertinimu, ne daugiau nei 2 asmenys vienu metu gali vaikščioti kameroje, kai kiti tuo metu turi sėdėti ant lovų. Visi šie nepatogumai pareiškėjui sukėlė psichologinius išgyvenimus.

40.       Be kita ko, pareiškėjo psichologinius išgyvenimus sąlygojo ir papildomi veiksniai, kaip iškvietimo mygtuko nebuvimas, drabužių spintelių neturėjimas, bloga minkšto inventoriaus būklė, blogas kvapas sklindantis iš tualeto skylės. Pareiškėjas pažymi, kad dėl minkšto inventoriaus būklės byloje pateikti skundų atsakymai.

41.       Pareiškėjas pakartoja, kad dėl visų nepatogumų skundėsi Šiaulių TI administracijai, tačiau jo skundai nepasiekdavo adresato.

42.       Taip pat pareiškėjas nesutinka, kad jo skundo argumentai buvo abstraktūs, nedetalizuoti. 

43.       Atsakovo atstovas Šiaulių TI prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44.       Šiaulių TI akcentuoja, kad apeliaciniame skunde abstrakčiai kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai ir nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, tiesiog iš esmės nesutinkama su teismo sprendimu.

45.       Šiaulių TI vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas visiškai atspindi pastarųjų metų administracinių teismų praktiką, todėl abejoti teismo šališkumu nėra pagrindo. Be to, atsakovo atstovas pažymi tai, kad pareiškėjas jokių nušalinimų teismui nereiškė, o subjektyvus pareiškėjo aplinkybių vertinimas nėra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas neteisingas. Atsakovo nuomone, pagrindo abejoti įrodymų pakankamumu bei patikimumu – nėra.

46.       Dėl iškvietimo mygtukų, atsakovo nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje visiškai taikliai pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečios situacijos, kai jam reikėjo skubiai išsikviesti pareigūną, tačiau jis negalėjo to padaryti ir dėl to jam kilo konkrečios pasekmės. Tad abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai dėl iškvietimo mygtukų nebuvimo yra visiškai nepagrįsti.

47.       Atsakovas visiškai sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjas skundėsi dėl įkalinimo sąlygų, tačiau jie adresato nepasiekdavo, yra abstraktūs, nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė kada, kokį ir dėl ko jis teikė Šiaulių TI administracijai skundą, kuris nebuvo užregistruotas, kuriam pareigūnui jį perdavė ir t.t.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

48.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TĮ neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2022 m. balandžio 24 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo.

49.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo D. D. skundą iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo D. D. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

50.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

51.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

52.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagal jo skundą išnagrinėjo šališkai, pažymėtina, kad abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių vertinimas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Tai ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-155-502/2022; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-575-40-14). Tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Pareiškėjas įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti jo bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu, apeliaciniame skunde nenurodė. Nagrinėjamu atveju nesant jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu dėl teismo šališkumo ir jo pagrindu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

53.        Pasisakydama dėl gyvenamojo ploto normos užtikrinimo, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m suaugusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista, pareiškėjui vienam arba su dar 1-5 asmenimis teko nuo 3,65 iki 17,6 kv. m. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su šiais duomenimis ir daro išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m). Juolab, kad pareiškėjas nepateikė apeliaciniame skunde argumentų susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų neteisingumu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka tik su tuo, kad teismas skaičiuodamas gyvenamojo ploto normą nepagrįstai neišskaičiavo iš jo sanitarinių mazgų ir baldų užimamą plotą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos žmogaus teisių teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose formuoja analogišką praktiką  (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą pareiškėjo argumentai su baldų ir įrenginių plotų užimamo ploto išskaičiavimu yra atmestini kaip nepagrįsti.

54.       Dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovo atstovas nagrinėjamu atveju pažeidė reikalavimą, kad kamerose, kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys, būtų įrengta priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, nagrinėjamu atveju, tai nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Pareiškėjo argumentai susiję su iškvietimo mygtuko nebuvimo yra abstraktūs, nenurodoma konkreti situacija ir būtinybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku bei dėl to kilusios pasekmės, todėl tai savaime nesukelia pagrindą neturtinei žalai kilti. Šios pozicijos laikosi ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1636-520/2019; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020; ir kt.).

55.       Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad psichologinius išgyvenimus jam sukėlė ir drabužių spintelių nebuvimas. Kaip matyti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacinės dalies, teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino faktines aplinkybes ir konstatavo, kad pasitvirtino pareiškėjo teiginys, jog kamerose nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, tačiau viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas, esant laisviems gultams, daiktus galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu, be to, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad spintelių nebuvimas negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip jo patiriamą neturtinę žalą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

56.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis nesikreipė su skundais dėl minkšto inventoriaus būklės, teigė, kad byloje yra atsakymai į skundus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra detalizuoti, neaišku apie kokius atsakymus pareiškėjus kalba ir ką minėti atsakymai turi patvirtinti ar paneigti. Kaip matyti iš Šiaulių TI 2022 m. balandžio 27 d. pažymos Nr. 61-962, pareiškėjas neteikė prašymų ir skundų dėl minkštojo inventoriaus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo pretenzijas šiuo aspektu.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai, kad visi jo skundai dėl netinkamų sąlygų nepasiekdavo adresato ir buvo tiesiog ignoruojami, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Šios pareiškėjo pretenzijos yra pakankamai abstrakčios, t. y.  pareiškėjas nenurodo nei konkrečių pareigūnų, nei konkrečių situacijų, konkretaus laiko, kitų reikšmingų aplinkybių. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. iš Šiaulių TI 2022 m. balandžio 27 d. pažymos Nr. 61-962 matyti, kad pareiškėjas teikė eilę prašymų, kurie buvo priimti ir užregistruoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiuo aspektu pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

58.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo teisės į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas pažeidimo dėl nepatogumų, sukeltų galimo nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo, pripažinimas yra pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju: pažymėtina, kad, bylos duomenimis, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, sanitariniai mazgai visose kamerose, kuriuose ginčo laikotarpiu kartu su kitais 4-5 asmenimis buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis, durimis arba užuolaida (kameroje (duomenys neskelbtini) (I t., 49)), todėl pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas dėl nepatogumų, sukeltų galimo nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo, buvo pažeista, tačiau vertino, kad pažeidimų pripažinimas yra pakankama satisfakcija.

59.       Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 12.10 papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad nuteistųjų laikymo patalpos turi būti šildomos ir vėdinamos. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, vėdinimas per langus, kurio galimybės pareiškėjas iš esmės neginčija, atitinka teisės aktų reikalavimus.

60.        Eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktis nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Taigi, net ir vertinant, kad Šiaulių TI nėra techninės galimybės esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara, siekiančia kameros lubas.  

61.       Aplinkybė, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuo likusio kameros ploto nebuvo atitverti pertvara, siekiančia kameros lubas, o kameroje (duomenys neskelbtini) – ir durimis, suponuoja išvadą, kad dėl tokio pažeidimo į kameras galėjo sklisti nemalonus kvapas, kalint kameroje (duomenys neskelbtini), kurioje durų anga atskirta tik užuolaida – neužtikrinamas pakankamas privatumas naudojantis tualetu, dėl ko, įvertinus ir tai, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas dar su 4-5 asmenimis, laikotarpis, kuriuo minėtos sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, yra reikšmingas, dėl ko nėra galima sutikti su teismo išvada, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija nagrinėjamu atveju: asmens, patyrusio neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

62.       Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (iš lot. be kita ko) – teisingumo principo.

63.       Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

64.       Teisėjų kolegija, įvertinusi konstatuotų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, diskomforto dydį (pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl aptartų lakinimo sąlygų netinkamumo į Šiaulių TĮ nesikreipė), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti ir pareiškėjui priteisia 1 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. 

65.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra iš dalies tenkintinas, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. D. (D. D.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui D. D. (D. D.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 1 000 (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                         Arūnas Dirvonas

                                                                                                                    Veslava Ruskan

                                                                                                                   Milda Vainienė