Baudžiamoji byla Nr. 1-418-927/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27084-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,

dalyvaujant prokurorei Ivetai Galkevičienei (nuotoliniu būdu),

kaltinamajam E. A., jo gynėjui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

nepilnametei nukentėjusiajai K. U.,

jos atstovui pagal įstatymą Vladimirui Šilobritui (nuotoliniu būdu),

nepilnametės nukentėjusiosios K. U. įgaliotam atstovui advokatui Viktorui Firsovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas (teistumas išnykęs), 

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo  kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Teismas

nustatė:

E. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2023 m. liepos 19 d. apie 13:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametę podukrą K. U., tai yra tyčia sudavė delnu nepilnametei K. U. vieną smūgį į veido kairės pusės sritį ties skruostu, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai K. U. padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, nusitęsiančią į skruostą, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140  straipsnio 2 dalyje,

taip pat jis, 2023 m. liepos 20 d. apie 12.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,47 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametę podukrą K. U., tai yra tyčia kaire ranka suėmė už plaukų nukentėjusiajai K. U. ir juos tampė, po ko, jiems abiem nugriuvus ant žemės, toliau laikė suėmęs nukentėjusiąją K. U. už plaukų, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai K. U. sukeldamas fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo  kodekso 140  straipsnio 2 dalyje.

E. A. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. A. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, jog pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltę pilnai pripažįsta. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pilnai pripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena su savo sugyventine V. U. ir jos nepilnametėmis dukromis K. U. ir G. U.. Kartu su V. U. ir jos dukromis gyvena 3 metus, namas nuosavybės teise priklauso V. U.. Nuo 2023 m. liepos 18 d. kartu su sugyventine V. U. vartojo alkoholį, gėrė degtinę, alkoholio vartojimas tęsėsi iki pat 2023 m. liepos 20 d. Kokia tai diena ir laikas buvo jis neatsimena, tačiau pripažįsta, kad galėjo būti 2023 m. liepos 19 d. apie 13.30 val. Atsimena, kad V. U. paprašė savo dukrų, tai yra K. U. ir G. U., kad jos padėtų buityje. Tačiau dukros yra labai užsispyrusios, pastaruoju metu motinos visai neklauso, nepadeda, vadina ją necenzūriniais žodžiais, labiausiai neklausanti yra K. U., su G. U. susišnekėti kartais įmanoma. Atsimena, kad atėjo pas K. U. į kambarį, bandė su ja šnekėtis, kad ji turi padėti mamai, tačiau ji nesiklausė, jam pradėjo sakyti, kad jis niekas, rėkė, jį pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, ji jį provokavo ir jis, apimtas emocijų, galimai dėl to, kad buvo neblaivus, nesusitvardė ir su savo dešinės rankos delnu trenkė jai vieną antausį į jos kairės pusės veido sritį, pataikė virš skruostikaulio. Po suduoto antausio K. U. dar labiau „pasiuto“, pradėjo rėkauti, jis ant jos veido jokių kraujosruvų, paraudimo nepastebėjo. K. U. taip pat apimta emocijų visa drebėjo, verkė, tačiau nori pažymėti, kad ji verkė dar prieš jo antausį, ji rėkaudama visada pradeda verkti. Kiek atsimena, pačio trenkimo metu nieko daugiau kambaryje nebuvo, vėliau atėjo G. U.. Nusprendė nebetęsti konflikto ir grįžo į kambarį pas savo sugyventinę V. U., kiek atsimena, daugiau tą dieną jokių konfliktų nebuvo. Vakar, tai yra 2023 m. liepos. 20 d., apie pietus vėl viskas prasidėjo iš naujo, tai yra K. U. vėl neklausė savo motinos, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu. Jis, vėl būdamas neblaivus, nesusivaldė ir paėmė ją su ranka už viršutinių rūbų ir šiek tiek ją pakratė. Atsimena, jis griebė ją už plaukų, pradėjo ją tampyti, K. U. nugriuvo ant žemės, o jis toliau ją tampė už plaukų. Supranta, kad tokie veiksmai galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų gailisi. Žalą pasistengs atlyginti iki teismo, su arešto bausme nesutinka. Ar tampant jai už plaukų, ji ar jie nukrito ant grindų, jis neatsimena, taip pat neatsimena, kiek laiko tampė jai už plaukų, mano, kad neilgai. Ar kas nors matė, kaip tampė jis jai už plaukų, jis neatsimena. Kaip viskas baigėsi, jis neatsimena, tik pamena faktą, kad girdėjo kaip G. U. ir K. U. ruošėsi skambinti policijai, tačiau galvojo, kad ji nebus iškviesta. Po kiek laiko atvyko policija, kuri nurodė, kad yra sulaikomas ir išvežė į areštinę. Žodinio konflikto metu bei dėl to, kad buvo neblaivus galėjo K. U. apimtas emocijų išsakyti daug negražių žodžių, pripažįsta, kad galėjo jai pasakyti frazę, kad „paskandins ją tvenkinyje“, tačiau neturėjo ir neturi tokių ketinimų, viskas vyko tik dėl emocijų ir ji pati jį provokavo, tai buvo tik žodžiai, neturintys realių veiksmų. Savo sugyventinės V. U. jis nemušė, taip pat nesmurtavo ir prieš G. U.. Nuoširdžiai gailisi, kad smurtavo prieš K. U., savo veiksmų nepateisina (1 t., b. l. 112-114, 127-129).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. parodė, kad kaltu prisipažįsta. Supranta kuo yra kaltinamas ir sutinka teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad liepos 19 d. praeitais metais buvo išgėręs, grįžo namo ir įvyko konfliktas. Iš pradžių žodinis, o pakui išgirdo apie savo motiną negražius žodžius iš K. ir nesusilaikė, norėjo duoti antausį, sudavė ir pasakė jai nusiraminti. Sudavė delnu į veidą. Teigė, kad tą dieną mėlynės nebuvo, bet ji galėjo atsirasti vėliau. Dėl šio savo veiksmo gailisi. Gerai nepamena, nes buvo girtas, tačiau buvo ir kitą dieną smurtas. Tvirtino, kad nukentėjusiosios charakteris sunkus. Šiuo metu su K. nebendrauja. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Tvirtino, kad priklausomybės alkoholiui neturi. Paaiškino, kad dirba su staklėmis, darbe tikrina šeimininkas girtumą, darbo laikas nuo 8-17 val. Dirbti pradėjo po įvykio. Taip pat paaiškino, kad ūkininkauja vienas, darbuotojų neturi. Šiuo metu gyvena su tėvu, motina ir žmona savo tėvų namuose. Teigė, kad tėtis yra neįgalus, kartu su žmona jį prižiūri. Jis kai reikia veža tėvą į gydymo įstaigas, nes vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti. Žmona dirba prie namų, ūkyje jis dirba vienas (2 t., b. l. 106-108).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios K. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. A. yra jos mamos V. U. sugyventinis. Iki įvykio kartu su sese G. U. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir E. A. Su mama santykiai, kol ji negėrė, buvo geri, ji pradėjo vartoti alkoholį liepos mėnesį, būdama girta ji nieko nedaro namuose, rėkia, pykstasi su patėviu. Jos santykiai su E. A. yra prasti, jis gyvena su jomis apie 2 metus. Kuomet jis vartoja alkoholį, jis būna agresyvus, konfliktuoja, ją vadina necenzūriniais žodžiais, ji mano, kad jis jos tiesiog nekenčia, dėl ko jis konfliktuoja su ja, jam viskas nepatinka. Kai būna blaivus, jis būna ramus. Patėvis vartoja alkoholį labai dažnai, geria apie mėnesį. Paskutinė jo agresija jos atžvilgiu tapo smurtiniais veiksmais. Tikslios datos neatsimena, šių metų liepos mėnesį, apie 13.00 val., buvo namuose, jos kambaryje miegojo. Jos kambario durys buvo atidarytos. Į kambarį neblaivus atėjo E. A., ji prabudo, kadangi jis pradėjo kalbėti. Ką sakė, tiksliai neatsimena, klausė kodėl ji miega, galimai jis nenorėjo, kad ji miegotų. Ji jam liepė išeiti, kad leistų jai miegoti. Patėvis pradėjo rėkti ant jos. Ji nesutiko keltis. Ji tuo metu jau sėdėjo ant lovos. Jis su savo ranka jai trenkė į kairės pusės veido sritį, ties skruostu. Trenkė su delnu. Po smūgio ji apsvaigo, „jautė žvaigždutes“. Kadangi jai buvo šokas, iš karto jai neskaudėjo, pajuto tik smūgį. Ką jis sakė ar darė po smūgio, ji neatsimena. Atsimena, kad nuėjo pas sesę G. U. į kambarį, pasakė jai, kad jai trenkė, tuomet juto fizinį skausmą, pradžioje skausmas buvo nedidelis, tačiau skausmas padidėjo, kurį vertina apie 6 balus, skausmas tęsėsi apie 2 valandas. Iš karto ant veido hematomos nebuvo, buvo raudona, vėliau pasimatė ant veido hematoma, G. U. ją nufotografavo. Ji norėjo kviesti policiją, tačiau mama uždraudė tai daryti, sakydama, kam reikia daryti šį cirką ir panašiai, ji policijos nekvietė. To įvykio, kuomet jai trenkė, niekas nematė. Kitą dieną ji atsikėlė apie 12.30 val. Atėjo pas ją į kambarį G. U., su ja kalbėjosi. Savo kambaryje patėvis pradėjo rėkti, kur jo kolonėlė, jis pas jas nebuvo atėjęs į kambarį. Jis vadino jas necenzūriniais žodžiais. G. U. iš jos kambario išėjo. Mamos namie nebuvo, gal ji buvo lauke. Tuomet patėvis buvo virtuvėje, ji – savo kambaryje. Jis būdamas virtuvėje garsiai jai grasino, sakydamas, kad ją papjaus ir išmes į prūdą, tuo metu ji buvo kambaryje. Po to, jis atėjo į kambarį, ji stovėjo prie stalo, jis su savo kaire ranka paėmė jai už plaukų (ties pakaušiu), pradėjo tampyti. Ji norėjo jį atstumti, priešinosi, kad jis jai netampytų plaukų ir jie abu nukrito ant grindų. Atbėgo mama, bandė E. A. nuimti nuo jos, kad jis jai netampytų už plaukų, jai nepavyko. Ji verkė, atbėgo sesuo G. U., kuri padėjo patraukti E. A. nuo jos. Ji pasiėmė telefoną nuo stalo, pasakė, kad kviečia policiją. Mama rėkė, kad nekviestų. Ji išbėgo į lauką, kvietė policiją. Mama paėmė šluotą ir ėjo link jos, kad ji nekviestų policijos (mama taip pat buvo neblaivi), sesuo ją sulaikė ir ji iškvietė policiją. Paskui paskambino savo kitoms sesėms ir broliui bei pranešė, kad iškvietė policiją dėl smurto. Kai jis tempė jai už plaukų, buvo baisu, jai skaudėjo, skausmą vertina daugiau už vidutinį, apie 7,5 balo, skaudėjo iš karto, vėliau neskaudėjo. Ar jai išpešė plaukų, ji nežino. Vėliau atvyko policija, pradėjo tikslinti įvykio aplinkybes, mama nurodė, kad jokių pretenzijų E. A. neturi. Atvyko vaikų teisių specialistai. Policija E. A. sulaikė. Atvažiavo jų sesuo K.. Ją nuvežė į Nemenčinės polikliniką, kur ją apžiūrėjo. Po apžiūros važiavo pas K. į namus, ten gyvena iki šiol. Po įvykio, spalio mėnesį, galimai 17 d. vakare, apie 18.40 val., su G. U. atvyko į namus pas mamą. Buvo savo kambaryje, buvo kartu dukterėčia V. (6 metų), A., teta I., G. A pasakė, kad ateina į namus mama ir E. A.. Jos išėjo iš kambario, visi tuomet buvo virtuvėje. Ji mamai ir E. A. pasakė, kad jeigu jie nori grįžti į namus, jie turi koduotis. E. A. pasakė ne, pradėjo rėkti, pradėjo sakyti, kad pati sau tą hematomą pasidarė ir E. A. jai, žiūrėdamas jai į akis pagrasino, kad jei jį pasodins, jis išeis ir ją papjaus, nužudys. Kai jis jai sakė tokius žodžius, juto neapykantą. Mama nieko nesakė. Abu jie buvo vėl labai girti, E. A. nepastovėjo ant kojų. Nori pažymėti, kad tuomet, kai patėvis jai grasindavo, jis grasindavo tik žodžiu, jokių įrankių, veiksmų nesiimdavo. Dėl E. A. veiksmų jos atžvilgiu ji jaučiasi nukentėjusi, norėtų, kad jis atlygintų jai patirtą žalą, tačiau dėl jos dydžio nėra apsisprendusi, ji bijo jo, bijo važiuoti į savo namus (1 t., b. l. 46-48);

- liudytojos G. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad yra K. U. sesuo. Kartu su K. gyvena pas mamą V. U., adresu (duomenys neskelbtini) Apie 5 metus kartu su jomis gyvena mamos sugyventinis E. A.. Mama kartu su sugyventiniu retai vartodavo alkoholį. Alkoholį vartodavo tik sugyventinis, mama dėl to labai pykdavo. Tačiau viskas prasidėjo nuo šių metų gegužės mėnesio pabaigos, po jų brolio vestuvių mama pradėjo vartoti alkoholį su sugyventiniu, kartais geria net po kelias dienas. Kuomet E. A. būna neblaivus, jis pradeda „kabinėtis“ prie jos ir seses K. U.. Jis dažniausiai teigia, kad jos nepadeda buityje, jam nepatinka, kaip jos elgiasi, kaip kalba su mama ir panašiai, tuomet, kai jis būna neblaivus, jis nori, kad jos tik būtų jų kambaryje ir nevaikščiotų po namus. Tačiau jis per alkoholio vartojimą nemato, kaip jos padeda mamai ir panašiai. Kai jis būna blaivus, jis būna tylus, sėdi kambaryje ir joms nei žodžio nepasako. E. A., būdamas neblaivus, pradeda jas su sese vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, rėkauti. Tačiau jokių rimtų grasinimų iš jo nebūdavo, jis nesmurtaudavo iki šiol. Mama, kai E. A. taip elgiasi, jam tiesiog sako, kad jis eitų miegoti, o joms – kad su juo nešnekėtų, jo neerzintų. E. A. labiau „kimba“ prie K. U., gal dėl to, kad ji jaunesnė. 2023 m. liepos 19 d., tikslaus laiko neatsimena, apie pietus, buvo savo kambaryje. Tą dieną jokių konfliktų nebuvo, motina ir E. A. buvo neblaivūs iš pačio ryto. K. U. buvo kitame kambaryje, miegojo. Išgirdo triukšmą, K. U. rėkimą. Įbėgo į K. U. kambarį ir pamatė, kaip E. A. K. U. laiko, pagriebęs už viršutinių rūbų. K. U. verkė ir prašė, kad ją jis paleistų. Ji greitai nustūmė E. A. nuo jos ir išvedė jį į virtuvę. Tuo metu mama su kita suaugusia sese A. buvo darže. Ji grįžo pas K. U., pamatė ant jos kairės pusės veido (skruostikaulio) paraudimą. Paklausė jos kas atsitiko. K. U. papasakojo, kad ji miegojo, į kambarį atėjo E. A., kuris vėl konfliktavo su ja, vartojo prieš ją įvairius necenzūrinius žodžius ir jis jai iš rankos trenkė į kairės pusės veido sritį. Kaip trenkė – nepasakė. Ant jos veido po kiek laiko pasirodė kraujosruva, ji matomą sužeidimą nufotografavo savo telefonu. Vėliau iš daržo grįžo mama ir A.. E. A. toliau vartojo necenzūrinius žodžius virtuvėje, mama jį nuvedė į kambarį. Mamai pasakė, kad E. A. trenkė K. U. į veidą, tačiau ji nepatikėjo, teigė, kad prisigalvojo, teigia, kad pati K. U. kažkur atsitrenkė ir atsirado ta kraujosruva. O A. teigė, kad jeigu dar kartą tai pasikartos, kviestų policiją arba jai skambintų ir ji iškvies policiją. A. ilgai namuose nebuvo, grįžo į savo namus (ji kartu su jais negyvena). Tos pačios dienos vakare, apie 20.00 val., E. A., pamiegojęs vėl vartojo alkoholį. K. U. jam pasakė, kad jis pasižiūrėtų, ką jis jai padarė (turėjo omenyje kraujosruvą ant veido), tuomet E. A. vėl pradėjo konfliktuoti, vartoti necenzūrinius žodžius, jis sakė, kad ji vėl gaus. Būnant lauke, jis bandė vėl lįsti prie K. U., tačiau mama jį sulaikė ir liepė jam eiti miegoti. Kaip elgėsi E. A. tos dienos vakare, ji nufilmavo savo telefonu. Sekančią dieną, tai yra 2023 m. liepos 20 d. apie pietus, tikslaus laiko neatsimena, buvo su K. U. pas ją kambaryje. Į kambarį atėjo E. A., kuris, vėl būdamas neblaivus, pradėjo reikšti įvairias pretenzijas, liepė joms atiduoti jo kolonėlę, nors jos net jos neturėjo. Į kambarį atėjo mama (mama taip pat buvo neblaivi), kuri vėl pradėjo sakyti, kad tai jos nelįstų prie E. A. Jis nepatenkintas nuėjo į savo kambarį. Ji grįžo į savo kambarį. Po kiek laiko, išgirdo vėl triukšmą iš K. U. kambario. Užėjo į kambarį ir pamatė kaip ant grindų yra K. U., kartu su ja yra E. A., jis jai su rankomis tampo už plaukų, jis buvo stipriai į ją įsikibęs, nepaleido. Šalia jų buvo mama, kuri bandė E. A. nutempti nuo K. U.. K. U. verkė, liepė paleisti. Ji savo telefonu pradėjo viską filmuoti, kad būtų įrodymas, jog E. A. smurtauja prieš K. U.. Nori pažymėti, kad tuo metu, kai patėvis tampė K. U. už plaukų, jis jai grasino sakydamas, kad paskambins tvenkinyje arba ją pakars. Ji jam sakė, kad jis apsiramintų, tada jis jai pasakė, kad ir jos tas pats laukia. Bandė padėti mamai nutempti E. A. nuo K. U., tačiau filmuojant jai tas nepavyko, todėl ji išjungė filmavimą ir kartu su mama nutempė E. A. nuo K. U.. Su K. U. išbėgo į lauką. K. U. buvo susijaudinusi, verkė, plaukų išpešiotų nematė, tačiau ji buvo visa susivėlusi. K. U. lauke paskambino policijai ir pranešė apie smurtą. Iki kol atvyko policija, jos į namus nėjo, mama su patėviu buvo namuose. Vienu metu mama išėjo į kiemą ir pasakė, kad nekviestų policijos, nes negalės grįžti namo. Atvykus policijai, jie pradėjo tikslinti įvykio aplinkybes, atvyko vaikų teisių apsaugos specialistė, kuri nuvežė jas pas jų kitą vyresniąją sesę K., ten gyvena iki šiol. Taip pat, medicininei apžiūrai K. U. nuvežė į Nemenčinės polikliniką, greitosios medicinos pagalbos į vietą nekvietė. Nori pažymėti, kad patėvis prieš ją ir motiną nesmurtavo. Tik atsimena faktą, kad tomis dienomis, kai kilo konfliktai su patėviu, jis jai sakė, kad jis ir ją sumuš, tačiau jokių fizinių veiksmų jos atžvilgiu nesiėmė (1 t., b. l. 58–59);

- liudytojos V. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad yra K. U. mama. Prieš įvykį, dukra su kita jos pilnamete dukra G. U. gyveno kartu su ja ir jos vyru E. A., adresu (duomenys neskelbtini) Šių metų rugpjūčio mėnesį su E. A. susituokė. Šiuo metu ji gyvena pas jį, jo namuose. (duomenys neskelbtini), gyvena jos dukra G. U., taip pat atsikraustė su šeima gyventi kita pilnametė dukra A.. Šiuo metu K. U. yra paskirta laikinoji globa ir ji gyvena pas sesę K. Kai vyras būna neblaivus, jis pradeda pyktis su jos dukromis, tačiau, kiek yra pastebėjusi, tai jos pačios pirmos pradeda konfliktuoti, jį erzinti, labiau su juo konfliktuoja K. U.. K. U. nenoriai padeda buityje, ilgai miega, ilgai būna prie telefono, dėl ko ir vyksta visi konfliktai. Įvykio datos tiksliai neatsimena, 2023 m. liepos mėn., apie pietus, darbavosi pas anytą darže, jai buvo atvykusi padėti kita jos pilnametė dukra A.. Po kiek laiko, grįžus į namą, ją pasitiko K. U. ir G. U., kurios nurodė, kad E. A. trenkė K. U. į veidą. Ji ant K. U. veido iš karto jokių sužalojimų nematė. E. A. stovėjo šalia, matė jo veidą apdraskytą. Paklausė kas čia atsitiko, o E. A. nurodė, kad K. U. jo motiną vadino negražiais žodžiais, todėl kiekvienas trenktų. E. A. pripažino, kad K. U. trenkė vieną antausį į veido sritį. E. A. buvo neblaivus. Ji stengėsi visus nuraminti, visi konfliktai baigėsi. Po kiek laiko, ant K. U. kairės pusės veido, ties akimi ir skruostu pamatė paraudimą. Visi nusiramino, suprato, kad K. U. pati išprovokavo, policija kviesta nebuvo, jai jokios medicininės pagalbos nereikėjo. Tos pačios dienos vakare, K. U. su E. A. vėl pradėjo konfliktuoti lauke, K. U. vėl jį provokavo, nors matė, kad jis yra neblaivus, tačiau tyčia taip darė, kaip ir visada. E. A. agresyviai ėjo link K. U., tačiau ji spėjo jį sulaikyti ir nuvedė į kambarį, jokio smurto nebuvo. Kita dieną, kokia tai diena buvo neatsimena, tačiau tada, kai dukros iškvietė policiją, su E. A. buvo neblaivūs. Apie pietus darbavosi lauke, iš namų išgirdo riksmą. Įbėgo į namus, išgirdo, kad riksmas iš K. U. kambario. Įbėgusi į kambarį, pamatė, kad E. A. rankomis yra įsikibęs į K. U. plaukus. Pradėjo juos skirti, jie abu nukrito ant grindų, tuomet G. U. įbėgo į kambarį ir joms pavyko E. A. su K. U. išskirti. K. U. su G. U. išbėgo į lauką. Pasikalbėjo su E. A., sužinojo, kad konfliktas įvyko dėl kolonėlės, K. U. E. A. pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais, žeminančiais žodžiais ir E. A., apimtas emocijų, pagrėbė jai už plaukų. Greitai atvyko policija, E. A. sulaikė. Taip pat atvyko vaikų teisių specialistė, kuri išvežė jos dukras pas kitą jos dukterį. Jokių grasinimų iš E. A. pusės ji negirdėjo. E. A. visada mylėjo jos dukras, joms duodavo pinigų, viską pirkdavo, nuveždavo kur reikėdavo, tačiau, kaip ir minėjo, K. U. yra labai konfliktiška ir nuolatos E. A. žemina, jam atsikalbinėja, todėl jis, būdamas neblaivus, ir neatlaikė. E. A. labai gailisi, kad smurtavo prieš K. U., jokių ryšių su dukra neieško, nes jam uždrausta (2 t., b. l. 62);

- 2023 m. liepos 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2300/2023(01), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis K. U., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis pateikiama išvada, kad K. U. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nusitęsianti į skruostą, nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2023 m. liepos 20 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatyto sužalojimo nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu būdu (1 t., b. l. 68);

- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. liepos 26 d. Vaiko (K. U.) situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodyta, kad K. U., bendraudama su skyriaus specialistais, pasakojo, kad 2023 m. liepos 19 d. buvo savo kambaryje, miegojo. Atėjęs motinos sugyventinis, su kuriuo mama apie du metus gyvena, pradėjo bartis, „skandalinti“. Pasak K. U., ji jo paklausė „ką tu čia darai?“, tuomet jis trenkė jai ranka į jos veidą. Po suduoto smūgio skaudėjo, po akim liko mėlynė. Jis norėjo dar trenkti, tačiau atbėgo ginti sesuo G. U. ir jį pastūmė. Tuomet jis pradėjo grasinti, kad ją paskandins. Pasak K. U., motinos sugyventinis E. A. buvo neblaivus. Atėjus motinai iš daržo, jai buvo pasakyta, kad jos sugyventinis sudavė į veidą, tačiau ji tuo nepatikėjo, gynė jį. Anot K. U., sugyventinis su mama vartoja alkoholį nesustodami nuo brolio vestuvių, kurios vyko 2023 m. gegužės 29 d.. Iki vestuvių motina nevartojo alkoholio apie 5 metus, net gydėsi ir buvo užsikodavusi. K. U. pasakojo, kad konfliktuoja su mama ir verkia kiekvieną dieną, nes ji geria. Kartais ateina ir mamos sesuo, kuri gyvena šalimais, tuomet geria visi trys. Paskutiniu metu mama net maisto negamino, abi su sese pačios pirkdavosi maistą, gamino, prižiūrėjo daržą, namus. Iki tol su mama ryšys buvo geras. Anot K. U., policijos pareigūnus 2023 m. liepos 20 d. iškvietė pati, nes motina ir toliau su sugyventiniu vartojo alkoholį (1 t., b. l. 92–95).

- 2023 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Protokole be kito nuryta, kad kambariuose bendra tvarka nėra pažeista, viskas tvarkinga, jokie daiktai nėra išmėtyti. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, fizinės apsaugos irgi nėra, teritorija neaptverta. Įvykio vietoje jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų, ar objektų nėra, niekas nepaimta (1 t., b. l. 22-24);

- 2023 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota į įvykį reagavusių policijos pareigūnų mobilių kūno kamerų vaizdo įrašai (pavadinimu „PSS-20230720-130437UTC+0300“ bei PSS-20230720-130434UTC+0300“). K. U. atvykusiems pareigūnams nurodo, kad ją sumušė jos patėvis, pažymi, kad po 2023 m. liepos 19 d. įvykio, jai skaudėjo. K. U. atvykusiems pareigūnams nurodo tapačias aplinkybes, kurias nuosekliai parodė ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje. Pareigūnai, tikrindami E. A. neblaivumą, nustatė, kad jam nustatytos 3,47 promilės. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230720-130434UTC+0300“ užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kito policijos pareigūno mobilia kūno kamera (1 t., b. l. 73-75);

- 2023 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) garso įrašas pavadinimu BPC skambučio įrašas (ID 92207605551, skambučio pradžia 2023 m. liepos 20 d. 12 43 45)“. Iš protokolo matyti, kad į BPC paskambinusi K. U. nurodo, kad mamos sugyventinis ją pradėjo mušti, vakar irgi ją primušė (1 t., b. l. 69-70);

- 2023 m. liepos 25 d. apžiūros protokolu užfiksuota G. U. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikto mobiliojo ryšio telefono „Iphone 7“ apžiūra. Iš protokolo matyti, kad apžiūros metu telefone užėjus į programėlę „Foto“, patenkama į aplankalą, kuriame yra įvairios nuotraukos, vaizdo įrašai. Peržiūrėjus paskutinius įrašus, nustatyta, kad tyrimui reikšmės turi 3 nuotraukos ir 6 vaizdo įrašai. Nuotraukos ir vaizdo įrašai užfiksuoti 2023 m. liepos mėn. 19-20 dienomis (1 t., b. l. 85); 

- 2023 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad buvo apžiūrėti 6 vaizdo įrašai ir 3 nuotraukos, užfiksuotos G. U. mobiliuoju ryšiu telefonu „Iphone 7“, kuris buvo pateiktas apžiūrai. Apžiūrėtu vaizdo įrašu, pavadinimu „IMG_6774“, kurio trukmė 35 sek., nufilmuotame 2023 m. liepos 19 d. 19:40 val., (duomenys neskelbtini), užfiksuotas pokalbis. Moterišku balsu klausiama, kodėl E. A. yra agresyvus, ji nurodo, kad jai trenkė, padarė mėlynę, o šis atkerta, kad jam buvo sudraskyta nosis. Apžiūrėtame vaizdo įraše pavadinimu „IMG_6778“, kurio trukmė 23 sek, nufilmuotame 2023 m. liepos 20 d. 12:42 val., (duomenys neskelbtini), matomas filmuojamas kambarys, kuriame ant grindų yra E. A., jis yra įsikibęs į merginą (veido nesimato). Šalia jų yra V. U., kuri laiko E. A. rankas, tikėtina, kad jį bando patraukti nuo merginos. Prie jų pribėga filmuotojas, kuris taip ranka bando atitraukti E. A.. Matosi, kad E. A. kartu ant žemės yra su mergina (veido nesimato), E. A. su kaire ranka laiko įsikibęs į merginos plaukus, juos laiko, merginos galva ant žemės, taip pat, matosi, kad E. A. dešinė ranka taip pat yra prie merginos (tačiau į kurią vietą vyras laiko – nesimato). Mergina su savo kaire ranka yra įsikibusi už E. A. marškinėlių priekio. Mergina bando išsilaisvinti iš E. A., tačiau prasideda grumtynės, viskas vyksta greitai. Girdisi moteriško balso rėkimas. E. A. prašo paleisti. Iš apžiūrėtų 3 nuotraukų, darytų 2023 m. liepos 19 d. 14:55 val., matomas K. U. veidas, kairė veido pusė. Virš skruostikaulio, prie akies, matoma mėlynos spalvos žymė (1 t., b. l. 78–80);

- kvito duomenimis, kuriuose matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL0727, kad 2023 m. liepos 20 d. 13:14 val. E. A. nustatytas 3,47 promilių girtumas (1 t., b. l. 96).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-594/2023).

Kaltinamasis E. A. savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvadą, vaiko situacijos vertinimo anketą, „Body kamerų“ vaizdo įrašus, BPC garso įrašus, apžiūros protokolus, alkotesterio duomenis, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas –  2023 m. liepos 19 d. apie 13:00 val., namuose, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametę podukrą K. U., tai yra tyčia sudavė delnu nepilnametei K. U. vieną smūgį į veido kairės pusės sritį ties skruostu, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai K. U. padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, nusitęsiančią į skruostą, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat jis, 2023 m. liepos 20 d. apie 12.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametę podukrą K. U., tai yra tyčia kaire ranka suėmė už plaukų nukentėjusiajai K. U. ir juos tampė, po ko, jiems abiem nugriuvus ant žemės, toliau laikė suėmęs nukentėjusiąją K. U. už plaukų, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai K. U. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pilnai prisipažįsta dėl abiejų nusikalstamų veikų, taip pat paaiškino, kad buvo neblaivus ir konflikto metu panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. E. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nuskalstamos veikos).         

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – vieną iš nusikalstamų veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į E. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas už smurtą, tačiau teistumas išnykęs, vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis. 

Prokurorė prašė teismo kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirti arešto bausmes ir paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu. Pažymėjo, jog kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. du kartus naudojo smurtą prieš tą pačią nepilnametę nukentėjusiąją, nusikalstamo veikos padarytos nedideliu laiko tarpu. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nors kaltinamojo teistumas yra išnykęs, tačiau praeityje jis yra teistas taip pat už smurtą.

Nukentėjusiosios įgaliotas atstovas advokatas palaikė prokurorės poziciją ir prašė teismo skirti kaltinamajam arešto bausmes.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė teismo skirti su areštu nesusijusią bausmę – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą. Pažymėjo, jog kaltinamasis po įvykio įsidarbino ir šiuo metu yra dirbantis, darbe vertinamas teigiamai. Be to tvirtino, kad E. A. ūkininkauja, valdo 15 ha žemės, kurią pats vienas dirba. Kaltinamojo gynėjas taip pat pateikė duomenis apie E. A. tėvą, su kuriuo šiuo metu kaltinamasis kartu gyvena, juo rūpinasi, nes yra senyvo amžiaus, taip pat neįgalus bei jam reikalinga nuolatinė priežiūra, o kitų artimųjų, kurie galėtų juo pasirūpinti, nėra. Pažymėjo ir tai, jog kaltinamasis labai gailisi dėl nusikalstamų veikų, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, yra atlyginęs nukentėjusiajai padarytą žalą bei pateikė tai patvirtinantį dokumentą teismui (2 t., b. l. 105-106). Tvirtino, jog teismui skyrus prokurorės prašomą arešto bausmę kaltinamasis neteks darbo bei pajamų, taip pat negalės prižiūrėti ūkio, todėl neužaugins derliaus. Kaltinamojo gynėjo teigimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelnesnę bausmę. 

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą teigė, jog pritaria kaltinamojo gynėjo pozicijai dėl švelnesnės bausmės skyrimo kaltinamajam.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog po nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis susituokė su iki tol buvusia sugyventine, t. y. turi ateities planų. Taip pat įsidarbino ir iki šiol dirba bei darbdavio vertinamas itin teigiamai. Svarbi ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis kartu su žmona išsikraustė iš ankstesnės gyvenamosios vietos, kurioje taip pat gyveno ir nukentėjusioji bei teismo posėdžio metu teigė, kad su nukentėjusiąja nebendrauja.  

Teismo vertinimu, nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios elgesys bei ilgalaikiai konfliktiniai santykiai su kaltinamuoju. Kaltinamasis savo veiksmus vertina kritiškai, neneigė naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją. Kritišką požiūrį į savo elgesį patvirtina ir tai, jog kaltinamasis savanoriškai atlygino nukentėjusiajai neturtinę žalą. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytas veikas numatytas bausmes – laisvės apribojimus su įpareigojimais, jų dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidutiniam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai E. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 20 d. 13.30 val. iki 2023 m. liepos 21 d. 12.12 val. (1 para), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 3, 4 punktuose, 48 straipsnio 6 dalyje, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; uždrausti – turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis E. A. smurtavo prieš savo podukrą, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė du kartus, todėl kaltinamajam E. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nukentėjusioji K. U. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 300 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 53-55). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas pateikė teismui nukentėjusiosios ir kaltinamojo pasirašytą raštą, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis E. A. atlygino visą 300 Eur dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajai. Nukentėjusios įgaliotas atstovas advokatas patvirtino, kad neturtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta, todėl civilinio ieškinio atsisako. Atsižvelgiant į paminėtą, atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai būtinas įgaliotojo atstovo dalyvavimas (BPK 55 straipsnio 4 dalis), išlaidų, kuriose nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nepilnametei nukentėjusiajai K. U. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos sudaro – 460,84 eurų sumą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisiajame posėdyje buvo kaltinamojo iniciatyva, t. y. po teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo kaltinamajam pateikus prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl teismas paskyrė atstovą advokatą nepilnametei nukentėjusiajai vadovaujantis LR BPK 4 dalimi, pasisakydamas, kad be advokato nukentėjusios nepilnametės interesai nebus tinkamai ginami. Tačiau pažymėtina ir tai, kad paskirti advokatą nepilnametei teisme prašė prokurorė ir vaikų teisių institucijos atstovas, manydami, kad jų abiejų dalyvavimas teisme neužtikrins tinkamo nepilnametės nukentėjusiosios interesų gynimo, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo šias teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Be kita ko pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos advokato sugaištos valandos ir pinigų suma neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena (1 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais, pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais bei ikiteisminio tyrimo metu prie bylos pateiktais vaizdo įrašais ir foto nuotraukomis (prisegta prie 1 tomo bylos viršelio)  – paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2023 m. liepos 19 d. nusikalstamos veikos), ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; taip pat bausmės vykdymo metu uždrausti turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2023 m. liepos 20 d. nusikalstamos veikos), ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; taip pat bausmės vykdymo metu uždrausti turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

 Vadovaujantis BK 641 straipsniu E. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; taip pat bausmės vykdymo metu uždrausti turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai E. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 20 d. 13.30 val. iki 2023 m. liepos 21 d. 12.12 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2  (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 722 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. U. įgalioto atstovo advokato atsisakymą nuo 300 Eur civilinio ieškinio priimti ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš E. A. 460,84 Eur valstybinės teisinės pagalbos išlaidų, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną (1 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais, pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais bei ikiteisminio tyrimo metu prie bylos pateiktais vaizdo įrašais ir foto nuotraukomis  (prisegta prie 2 tomo bylos viršelio – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja         Jolanta Bagdonienė