Civilinė byla Nr. e2A-701-730/2022

    Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00468-2022-5

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

    3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 2.6.29.3; 2.8.2.3

                                                                                    (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 230,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 207,80 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, atsakovui nevykdant su pradine ieškove uždarąja akcine bendrove „Be kredito“ 2020 m. lapkričio 24 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradinei ieškovei 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleidus reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei, atsakovas liko skolingas ieškovei ieškiniu prašomas priteisti sumas.

2.       Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 230,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 20,78 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (251,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2022 m. gegužės 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 163,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Dėl reikalavimo priteisti 207,80 Eur nesumokėtų įmokų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai formaliai patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 24 d. pradinė kreditorė ir atsakovas sudarė nuomos sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui perdavė valdyti ir naudotis kilnojamąjį daiktą – mobilųjį telefoną – 13 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį nuomos mokestį. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, o byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog su ieškove yra tinkamai atsiskaityta. Atsižvelgdamas į tai, nusprendė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 230,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų tenkinti.

5.       Dėl 207,80 Eur delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju prašoma priteisti delspinigių suma yra skolos dydžio, be to, atsakovas yra vartotojas, o ieškovė delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes padarė išvadą, kad prašomų priteisti 0,5 procento delspinigių dydis pažeidžia vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus, todėl turi būti sumažintas. Teismas nusprendė sumažinti delspinigių dydį iki 0,05 procento dydžio už ieškovės prašomą 180 pradelstų dienų laikotarpį ir nusprendė ieškovei priteisti 20,78 Eur delspinigių.

III. Apeliacinio skundo argumentai

6.       Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovės 207,80 Eur delspinigių, pakeisti dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 260 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių  dalį palikti nepakeistą ir priteisti apeliantei iš atsakovo 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1.                      Dėl 230,89 Eur delspinigių priteisimo nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Teigia, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi. Pažymi, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti įsipareigojimus, neįvertino, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų.

6.2.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai sumažino apelianto prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi nurodo, kad apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas turi būti tenkinamas visa apimtimi, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteistinos visos jo patirtos 260 Eur sumos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

     Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9.       Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, vadovaudamasis vartotojo interesais, neatsižvelgė į tai, jog vartotojas vengia vykdyti įsipareigojimus, neįvertino, jog apeliantė sumažino delspinigių dydį. Pakeitus teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, prašo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl apeliantės reikalavimų dėl delspinigių.

11.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d. pradinė kreditorė ir atsakovas sudarė nuomos sutartį, pagal kurią pradinė ieškovė atsakovui perdavė valdyti ir naudotis kilnojamąjį daiktą – mobilųjį telefoną. Atsakovui telefonas perduotas 13 mėnesių terminui mokant kas mėnesį nuomos mokestį su sąlyga, kad, įvykdžius visas prievoles pagal sutartį, prekė pereis atsakovui nuosavybės teise, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 20,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Byloje pateikta pradinės kreditorės pretenzija patvirtina, jog atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Kaip matyti, apeliantė iš pradinės kreditorės 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal minėtą sutartį (bendra 230,89 Eur skola iki sutarties pabaigos be delspinigių). Apie reikalavimo teisės perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovas buvo informuotas ieškovės 2021 m. birželio 16 d. rašytiniu pranešimu, siųstu elektroniniu laišku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnis). Ištyrus byloje pateiktą nuomos sutartį nustatyta, kad atsakovas, praleidęs įmokų mokėjimo terminą, turi mokėti nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius.

12.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės manymu, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis, skaičiuojant juos už kiekvieną uždelstą dieną, atitinka netesybų skaičiavimo kriterijų. Apeliantės nuomone, teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų.

13.       Teismas pirmiausia pažymi, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog išperkamosios nuomos sutartis sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad pagal įsigyjamos prekės pobūdį / rūšį (telefonas)  prekę įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, tai yra verslo subjekto.

14.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                       2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog ginčo teisiniai santykiai kilę iš vartojimo teisinių santykių, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniąja šalimi.

15.       Teismas pažymi, jog, pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis                     1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.2284 straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.

16.       Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo     2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

17.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                          2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatymo nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procento už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų. Dera pažymėti, kad nors apeliantė vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinto vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus –  minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procento už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. 

19.       Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

20.       Teismas, atsižvelgdamas į Vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Vartojimo kredito įstatymo nuostatas bei taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nusprendžia, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, interesus, dėl to konstatuoja, kad delspinigių dydis pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procento už apeliantės prašomas 180 dienų. Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei yra priteisti 20,78 Eur dydžio delspinigiai, paliktina nepakeista ir ši apeliacinio skundo dalis atmestina.

21.       Pažymėtina, jog apeliantė dėl bylinėjimosi išlaidų teigia, jog jos turi būti perskaičiuotos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalis. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių.

23.        Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja                                                      Erinija Kazlauskienė