Administracinė byla Nr. eA-3999-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00419-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-35(74) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. B.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas) bei pakeisti leidimą.
2. Pareiškėjas nurodo, (duomenys neskelbtini) vykdo verslo veiklą, kuri gali būti vykdoma nuotoliniu būdu, o šiai veiklai vykdyti nėra būtinas biuras, visi darbuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu. Todėl bendrovės darbuotojas A. B. nurodė informaciją apie faktinę bendrovės buveinę. Bendrovės darbuotojai tinkamai įdarbinti, jų darbo sutartyse nurodyta, kad jie gali dirbti nuotoliniu būdu. E. P. atvykti į apklausą negalėjo, nes sirgo jos vaikas. Tai, kad B. U. savo namų durų neatidarė vieną dieną, nereiškia, kad kitą diena durų ji taip pat būtų neatidariusi, o apie jos kontaktus migracijos pareigūnai galėjo pasiteirauti (duomenys neskelbtini) vadovo P. L.. Todėl Departamento išdava, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus, yra nepagrįsta. Bendrovės veikla faktiškai buvo vykdoma, darbuotojams buvo pavestos užduotys, darbo apimtys nebuvo didelės, tačiau pareiškėjas ir kiti akcininkai, siekdami atitikti ne tik Įstatymo, bet ir kitus reikalavimus, atliko visus veiksmus, susijusius su bendrovės veikla, įdarbinimu ir kitais objektyviais veiksniais.
3. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo argumentais dėl nustatytos bendrovės skolos. (duomenys neskelbtini) patikrinimo dieną bendrovės direktorius dėl padarytos klaidos nesumokėjo mokesčių, o skundo padavimo teismui dieną bendrovė įsiskolinimų neturėjo. Pareiškėjas taip pat nesutiko su nustatytais bendrovės sudarytų komercinių sutarčių trūkumais. Pareiškėjas pažymėjo, kad visi pateikti duomenys Departamentui atitiko ir atitinka tikrovę ir nebuvo paneigti. Bendrovės veikla yra reali ir teisėta, o Departamentas neįrodė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 2 ir 12 punktų sąlygų, kurių pagrindu atsisakė pakeisti leidimą pareiškėjui.
4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
5. Departamentas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo atstovas Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą ir dokumentus tuo pagrindu, jog pareiškėjas užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip (duomenys neskelbtini) akcininkas. Departamentas nustatė, kad bendrovė realiai vykdė veiklą tik sudarydama sutartį su (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino (duomenys neskelbtini) į bendrovės sąskaitą pervestos lėšos pagal (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas faktūras. Visi kiti Departamentui pateikti dokumentai apie bendrovės veiklą sukėlė pagrįstų įtarimų. Be to, 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrovė pasirašė su (duomenys neskelbtini) susitarimą nutraukti pasirašytą 2017 m. balandžio 13 d. mokamų paslaugų teikimo sutartį Nr. P5D-1-2017, o dokumentai, įrodantys bendrovės veiklą po šio susitarimo pasirašymo, Departamentui nebuvo pateikti. Taigi kartu su prašymu pakeisti leidimą pateikti dokumentai neįrodė, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo pakeitimo vykdė pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Departamento vertinimu, pareiškėjo pateiktais duomenimis buvo siekiama imituoti realią ir aktyvią bendrovės veiklą, t. y. pateikti dokumentai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymą patvirtinančių dokumentų, todėl skundo teiginiai, kad Departamentui pateiktos (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymą turėjusios įrodyti sutartys buvo vykdomos visa apimtimi, turi būti vertinami kaip deklaratyvūs. Be to, (duomenys neskelbtini) deklaravo užsiimanti mobiliųjų programėlių kūrimu, programų dizaino kūrimu, programų palaikymo paslaugų teikimu, tačiau šioje bendrovėje nėra įdarbintas nei vienas programuotojas arba informacinių technologijų specialistas, t. y. byloje nėra pateiktų duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) turėjo išteklių teikti deklaruojamas paslaugas.
6. Atsakovas paaiškino, kad buvo susisiekta telefonu su bendrovės darbuotoja E. P., tačiau minėta darbuotoja į apklausą negalėjo atvykti, motyvuodama, kad serga jos vaikas. Nuvykus bendrovės darbuotojos B. U. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jos rasti nepavyko. A. B. bendrovėje dirba kurjeriu, tačiau nuo įdarbinimo dienos jis nieko nėra vežiojęs. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, Departamento vertinimu, nors bendrovė vykdo arba vykdė veiklą, tačiau nustatyta, kad jos darbuotojai šioje bendrovėje realiai nedirba. Be to, buvo nustatyta ir tai, kad bendrovė nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taigi, atsakovo nuomone, nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktus, t. y. bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų dėl realiai 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo išdavimo (pakeitimo) vykdomos veiklos, o pateikti duomenis apie šią bendrovę neatitinka tikrovės.
7. Departamento nuomone, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 15 d. Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą, galiojusį iki 2018 m. sausio 22 d. Prašyme nurodė, kad ketina dirbti ar užsiimti teisėta veikla (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, galiojantį leidimą, elektroninį sertifikuotą išrašą iš Lietuvos Juridinių asmenų registro, bendrovės akcininkų sąrašą, bendrovės verslo planą, 2017 m. lapkričio 14 d. bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, bendrovės sudarytų darbo sutarčių su Lietuvos Respublikos piliečiais kopijas ir kitus dokumentus. Iš Juridinių asmenų registro 2017 m. spalio 6 d. elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota 2014 m. vasario 25 d. adresu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 5 d. yra šios bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė lygi 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatų 5 punktą bendrovės veiklos tikslai – užsiimti tokia komercine-ūkine veikla, kad efektyviai būtų įgyvendinami bendrovės akcininkų bei klientų interesai, racionaliai panaudojant visus materialinius, finansinius bei kitus resursus, taip pat gauti maksimalų pelną. Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. (duomenys neskelbtini) verslo plane pagrindinė bendrovės veikla nurodyta mobiliųjų programėlių kūrimas, programų dizaino kūrimas, programų palaikymo paslaugos.
11. Teismas pažymėjo, kad tik vienas iš bendrovėje įdarbintų darbuotojų pateikė paaiškinimą, iš kurio galima spręsti, kad jis jokių funkcijų (duomenys neskelbtini) neatliko. Bendrovės deklaruotu adresu veiklą vykdo kita bendrovė. Tai, teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad (duomenys neskelbtini) įdarbinti darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos, realiai bendrovėje nedirba.
12. Pareiškėjo argumentus, kad bendrovės darbuotojos B. U. kontaktus pareigūnai galėjo sužinoti iš bendrovės vadovo P. L. ir, jos neradus, nuvykti deklaruotu adresu kitą dieną, teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad patikrinimų atlikimo tikslas – sutrinkti išsamius ir objektyvius duomenis, todėl patikrinimus atliekančioms institucijoms įstatymai suteikia diskreciją pasirinkti patikrinimo atlikimo taktiką. Pareigūnai, vykdydami (duomenys neskelbtini) veikos patikrinimą, neprivalėjo ieškoti kitų kontaktų susisiekti su B. U..
13. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo pateiktose darbo sutartyse nėra nurodyta, jog darbuotojai darbo funkcijas atliks kitose darbuotojui priimtinose vietose, o ne darbo vietoje. Taigi, nesant susitarimo, kad darbo funkcijas atliks ne (duomenys neskelbtini) buveinės adresu, o kitoje darbo vietoje, teismas sprendė, kad šie darbuotojai turėjo dirbti bendrovės buveinės adresu.
14. Teismas pažymėjo, kad nors bendrovė verslo plane kaip pagrindinę veiklą nurodė mobiliųjų programėlių kūrimą, programų dizaino kūrimą, programų palaikymo paslaugas, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad bendrovėje būtų įdarbinti šios srities specialistai. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad bendrovės įsteigimo tikslai yra kiti, nei nurodyta pateiktuose dokumentuose.
15. Teismas nustatė, kad Departamento Sprendime pateiktą bendrovės sudarytų komercinių sutarčių vertinimą patvirtina byloje esantis duomenys. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas bendrovės sudarytas komercines sutartis, pagrįstai konstatavo, jog jos neįrodo, kad bendrovė ne mažiau kaip per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo pakeitimo pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pagrįstai konstatuota, kad buvo tik siekiama imituoti realią ir aktyvią bendrovės veiklą.
16. Kadangi deklaruojamos (duomenys neskelbtini) veikos adresu bendrovė veiklos nevykdė, joje įdarbinti darbuotojai realiai funkcijų bendrovėje neatliko, teismas padarė išvadą, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
17. Teismas konstatavo, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų nuostatas ir atsisakyti pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą. Departamentas išsamiai ir visapusiškai įvertino reikšmingas aplinkybes ginčijamam Sprendimui priimti ir nustatęs, kad pareiškėjas, norėdamas pakeisti leidimą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė, o tokiu būdu pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo Sprendimo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo, t. y. įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą.

III.

18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad, jo nuomone, teismas netinkamai aiškino Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atkreipia dėmesį, kad tiek anksčiau galiojusi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) redakcija, tiek dabar galiojanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija) redakcija yra diskriminacinio pobūdžio ir nustato užsieniečiams nekonkurencingas sąlygas. Užsieniečio valdoma bendrovė, priešingai nei Lietuvos Respublikos piliečio, privalo įdarbinti asmenis visai darbo dienai, mokėti ne mažesnį nei nustatytas atlyginimas. Tokie reikalavimai Lietuvos Respublikos piliečiams nėra keliami. Pareiškėjo teigimu, teismas ne tik netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl leidimo išdavimo (pakeitimo), bet ir išsamiai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20. Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-35(74) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. B.“ teisėtumas ir pagrįstumas.
21. Šiuo sprendimu Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. B. leidimą laikinai gyventi. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl sprendimo panaikinimo atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašė jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui naginėti iš naujo: kai sprendimas panaikinamas šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytais pagrindais (t. y. pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas); bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Apeliantas pagrindiniais argumentais, dėl ko byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias normas bei išsamiai neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, nenurodė pagrįstų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo motyvų. Be to, teigė, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai yra diskriminacinio pobūdžio ir nustato užsieniečiams nekonkurencingas sąlygas.
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
24. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. lapkričio 15 d. prašymą, jo pateiktus dokumentus, bei įvertinęs surinktą medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes pateikti dokumentai neįrodo bendrovės vykdomos veiklos ne mažiau kaip šešis mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi, jais siekiama imituoti realią ir aktyvią įmonės veiklą, joje nedirba Įstatyme nustatytas darbuotojų skaičius. Atsakovo Sprendimas buvo grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).
25. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (ginčui aktuali 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
26. Be to, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
27. Pažymėtina, kad vien fakto, jog įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra neatitinkanti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto kriterijų, konstatavimo pakanka, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui būtų panaikintas ar būtų atsisakyta jį pakeisti ar išduoti. Pareiškėjas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos realumo, iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu byloje, tačiau nepateikia naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad teismas, vertindamas byloje Departamento nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
28. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą (Įstatymo 4 str. 2 d., 29 str. 1 d., 3 str. 3 d., kt.).
29. Aptariamu atveju reikšmingais laikytini Departamento nustatyti faktai – kad įmonė nurodytu adresu 6 mėn. nevykdo veiklos, numatytos verslo plane (mobiliųjų programėlių kūrimas, programų dizaino kūrimas, programų palaikymo paslaugos), neturi įdarbintų veiklai vykdyti tinkamo pasirengimo darbuotojų (programuotojų ar informacinių technologijų specialistų), apie realiai įmonės vykdomą veiklą nepavyko gauti duomenų nė iš vieno įdarbinto asmens, apelianto nurodomi susitarimai su Estijos bendrove (duomenys neskelbtini), O. G., R. I., R. I. kėlė pagrįstas abejones jų tikrumu dėl to, kad nebuvo tinkamai pasirašyti, nebuvo patikimų duomenų apie jų vykdymą, t. y. jų pagrindu suteiktas paslaugas ir atsiskaitymus, nebuvo sumokėti visi privalomi mokesčiai VSDFV biudžetui ir VMI, bei kt.
30. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesprendžia viešojo administravimo subjektui įstatymu priskirtų klausimų iš naujo, tik patikrina, ar atsakovas, priimdamas administracinį sprendimą, veikė įstatymu apibrėžtos kompetencijos ribose, ar konkrečiu atveju atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi lėmusios aplinkybės egzistuoja, ar jos buvo nustatytos remiantis objektyviais duomenimis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir buvo įvertintas pareiškėjo argumentų, kuriais jis nesutinka su priimtu administraciniu sprendimu, pagrįstumas. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė iš esmės daugiau jokių reikšmingų aplinkybių dėl įmonės veiklos realumo, kurios paneigtų Departamento nustatytus faktus – kad bendrovės veikla faktiškai vykdė tik su įmone (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. balandžio 13 d. paslaugų sutartį, kuri 2017 m. rugpjūčio 31 d. susitarimu buvo nutraukta, dokumentų apie bendrovės veiklos vykdymą po šios sutarties nutraukimo Departamentui nebuvo pateikta. Departamento nustatytos aplinkybės (žr. nutarties 28 p.) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvių kriterijų bei pagrįstai buvo įvertinta kaip įmonė, kurios veikla buvo tik imituojama, asmenų įdarbinimas buvo formalus, duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, siekdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės. Apelianto argumentai dėl įmonės virtualaus veiklos tipo, asmenų darbo nuotoliniu būdu niekaip negali paneigti minėtų išvadų, nes Departamentui nebuvo pateikti ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius bendrovės realią veiklą ir jos rezultatus patvirtinantys įrodymai.
31. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018).
32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
33. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą. Diskriminacija dažniausiai suprantama kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Tačiau diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais. Tačiau konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skirta teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimą, 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimą).
34. Pareiškėjo argumentai, susiję su užsieniečių diskriminacija dėl jiems nustatytų nekonkurencingų veiklos vykdymo sąlygų, teisėjų kolegijos vertintini kaip nepagrįsti, kadangi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatyme nustatytais pagrindais (žr., pvz., 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje bylos eA-4983-624/2017).
35. Teisėjų kolegija apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Romanas Klišauskas

                            Dainius Raižys

                            Virginija Volskienė