Civilinė byla Nr. e2-1429-464/2016

Civilinė byla Nr. e2-1529-464/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00677-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.; 3.1.18.4.; 3.1.18.6.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-3422-275/2016 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavęs žemės ūkio kooperatyvas „Viridis group“,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. P. priteisti 76 877,76 eurus žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti atsakovo turto areštą 76 877,76 eurų sumai.
2. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-20 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovui A. P. priklausantį turtą neviršijant 76 877,76 Eur sumos.
3. Atsakovas 2016-03-23 pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsižvelgiant į BŽŪK „Viridis group“ bankroto byloje teismų priimtus sprendimus, kuriais atsisakyta pripažinti bankrotą tyčiniu, yra akivaizdu, jog ieškovo ieškiniu pareikštas reikalavimas nebeatitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos „ieškinio reikalavimo tikėtinumo sąlygos“. Be to, teismai pritarė atsakovo atstovės iškeltoms abejonėms dėl paties ieškovo sąžiningumo jo (kaip kooperatyvo dalyvio) atliktų veiksmų / neveikimo teisėtumo civilinės ir / ar baudžiamosios atsakomybės taikymo kontekste.
4. Ieškovas teismui pateikė 2016-04-14 patikslintą ieškinį, kuriame prašė iš atsakovo priteisti 114 798,49 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat prašė reikalavimų užtikrinimui taikyti atsakovo kilnojamojo / nekilnojamojo turto ir / arba pinginių lėšų, esančių tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, turto areštą 114 798,49 Eur sumai, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu bei mokėti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Paaiškino, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas veikia nesąžiningai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2016-04-18 nutartimi atmetė atsakovo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
6. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl ieškinio reikalavimo tikėtino nepagrįstumo yra reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nebūtinas, t. y. kad atsakovas bus pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą ir kad prašoma priteisti suma atsakovui nėra didelė. Teismas nurodė nenagrinėjantis ir nepasisakantis dėl kitų atsakovo argumentų, susijusių su, atsakovo manymu, ieškovo nesąžiningumu, nes jie nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimu.
7. Vilniaus apygardos teismas 2016-05-17 nutartimi tenkino ieškovo D. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies – padidino Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – ieškovo D. Š. reikalavimams užtikrinti papildomai areštavo atsakovo A. P. turto už 37 921,73 Eur – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą; tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštavo atsakovo A. P. pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 37 921,73 Eur sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį bei mokėti mokesčius valstybei bei įmokas socialinio draudimo fondui. Nutarties vykdymą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui.
8. Teismas sprendė, jog iš esmės pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje yra nustatytas, atsakovo nepaneigtas, todėl iš naujo šių aplinkybių (t. y. pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui) teismas nevertins ir nenustatinės. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas padidino savo reikalavimus, teismas sprendė, jog yra pagrindas padidinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir papildomai areštuoti atsakovo turto už 37 921,73 Eur.

3. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Atsakovas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-04-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tai, kad naujai byloje paaiškėjusios aplinkybės iš tiesų sudarė pagrindą išvadai, jog ieškovo ieškinys tapo akivaizdžiai nepagrįstu, įrodo tas faktas, jog ieškovas, susipažinęs su atsakovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis, dar 2016-04-14 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo keitė ne tik reikalavimo dydį, bet ir reikalavimo faktinį pagrindą. Teismas, pagal atsakovo prašymą spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėjo vadovautis tik pradiniu ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis, tačiau ne patikslintu ieškiniu, kurio priėmimo klausimas dar neišspręstas. Ieškovui iš esmės pakeitus savo ieškinio faktines aplinkybes, iš naujo turėtų būti sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimas.
2. Su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovo finansinį pajėgumą įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą. Priešingai nei teigė ieškovas atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovo santuokos nutraukimas buvo nulemtas išimtinai šeimyninių priežasčių, o ne siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
3. Ieškinys pareikštas nesąžiningai, siekiant D. Š. kaip vieno pagrindinių BŽŪK „Viridis group“ kreditorių interesų patenkinimo bankroto byloje, kurioje BŽŪK „Viridis group“ ir D. Š. interesams atstovauja tos pačios advokatų kontoros teisininkai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1108-294/2015 atmetė ieškovo ieškinį, kuriuo iš esmės buvo ginčijami atsakovo A. P. bei jo tėvo turimi finansiniai reikalavimai. D. Š. inicijuotas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00178-13 A. P., kaip BŽŪK „Viridis group“ administracijos vadovo, atžvilgiu buvo nutrauktas konstatavus, jog atsakovas nėra nusikaltimo subjektas, o 2012 m. didžioji dalis pažeidimų atsirado dėl BŽŪK „Viridis group“ pajininko D. Š. kaltės. Teismai atmetė ir pareiškimą dėl BŽŪK „Viridis group“ bankroto pripažinimo tyčiniu. D. Š. nesąžiningai teikia pareiškimus, ieškinius ir skundus, tame tarpe ir vykdomosiose bylose, kuriose A. P. arba jo tėvas R. P. yra išieškotojas. Dėl tokių jo nesąžiningų veiksmų ir piktnaudžiavimo procesinėmis bei materialinėmis teisėmis atsakovas patiria nuostolius ir negali jų susigrąžinti.
4. Pažymi ir tai, kad yra įvykdęs už D. Š. solidarų reikalavimą, dėl kurio civilinėje byloje Nr. e2-737-223/2015 jo D. Š. pareikštas ieškinys buvo visiškai patenkintas. Tačiau ir šio teismo sprendimo pagrindu A. P. naudai yra išieškota tik maža dalis – 105,01 Eur iš teismų priteistos beveik 16 803 Eur sumos, neskaičiuojant procesinių palūkanų, sumos. Ieškovas nuolat deklaruoja savo tariamai sudėtingą finansinę situaciją, reikšdamas prašymus atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau jokio galiojančio reikalavimo atsakovui A. P. ieškovas neturi bei neįrodinėja, kad negali išsiieškoti iš atsakovo jam teisėtai priklausančių sumų, o tik manipuliuoja jokiais duomenimis nepagrįsta informacija, siekdamas suklaidinti teismą ir sukelti neigiamas pasekmes atsakovui.
5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas riboja ne tik atsakovo galimybes disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, bet ir apsunkina visos šeimos gyvenimą bei pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymą.
10. Atsakovas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-05-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, atskirąjį skundą nagrinėti kartu su atsakovo atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-04-18 nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovui iš esmės pakeitus ieškinio faktinį pagrindą, iš naujo turėjo būti sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo klausimas.
2. Net jeigu būtų sprendžiama, jog teismas galėjo spręsti tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, vis tiek reikėjo tirti ir vertinti to masto padidinimo pagrindų buvimą. Ieškinio bendrą sumą pakeitė papildomas reikalavimas priteisti iš atsakovo 38 068,99 Eur sumą, kuri neva visa apimtimi yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0089/13/00165. Tačiau iš ieškovo nėra ir nebus išieškota daugiau nei 1/3 dalis iš šio reikalavimo sumos, nes išieškotojas R. P. (atsakovo A. P. tėvas) reikalavimą laiduotojams, tarp kurių buvo ir ieškovas, padalino į tris dalis ir prašymą išieškoti pateikė tik dėl 1/3 reikalavimo. Todėl ieškovui nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo reikalauti visos 38 068,99 Eur sumos kaip žalos atlyginimo, o tai reiškia, jog nėra ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui visa šio reikalavimo apimtimi. Be to, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kiek iš jo yra faktiškai išieškota nurodytoje vykdomojoje byloje ir kiek dėl to jis patyrė realios žalos.
3. Ieškinys pareikštas nesąžiningai (nesąžiningumą pagrindžiantys duomenys jau yra išvardinti šios nutarties 9.3.- 9.4. punktuose).
11. Ieškovas D. Š. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016-04-18 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Atsakovo teiginiai, kad skundžiama nutartis buvo priimta atsižvelgiant į ieškovo pateikto patikslinto ieškinio, kuris tuo metu dar net nebuvo priimtas, turinį nėra niekuo pagrįsti, iš teismo motyvų tokios išvados daryti negalima. Ieškinio reikalavimų padidinimas ir papildomų faktinių aplinkybių nurodymas nereiškia pradinio ieškinio nepagrįstumo.
2. Atsakovo skunde nurodytos naujos aplinkybės bei nauji įrodymai dėl jo turtinės padėties neturėtų būti vertinami. Bet kuriuo atveju pažymėtina, jog ieškovo nurodomas butas, kurio turėtų užtekti būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra įkeistas hipoteka kredito įstaigai. Atsakovas turi prievolių tiek kredito įstaigai, tiek savo nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas netgi padidino laikinųjų apsaugos priemonių mastą, priėmus patikslintą ieškinį.
3. Ieškinyje nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai nėra tapatūs bankroto administratoriaus pareiškime dėl BŽŪK „Viridis group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytiems veiksmams / neveikimui. Tai, kad ieškovas naudojasi savo kaip BŽŪK „Viridis group“ kreditoriaus teisėmis bankroto procese, negali būti laikoma ieškovo nesąžiningumu. Teismo 2016-04-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-294-425/2016 iš atsakovo A. P., kaip įmonės vadovo, yra priteista padarytą žalą dėl pareigos deklaruoti BŽŪK „Viridis group“ pasėlius nevykdymo.
4. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų nei apie tai, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis negali disponuoti jam priklausančiomis pinginėmis lėšomis, nei apie tai, kad yra apsunkintas jo šeimos gyvenimas ir pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus įgyvendinimas.
12. Ieškovas D. Š. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016-05-17 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Didžioji dalis atsakovo skunde pateikiamų argumentų neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be kita ko, 2016-04-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-294-425/2016 teismas priteisė iš atsakovo A. P., kaip įmonės vadovo, padarytą žalą dėl pareigos deklaruoti BŽŪK „Viridis group“ pasėlius nevykdymo.
2. Patikslintame ieškinyje tik padidėjo reikalavimo priteisti žalą mastas, tačiau tiek pats pagrindas, tiek pats dalykas (žala) išliko iš esmės tas pats – patikslintame ieškinyje tik buvo nurodytos papildomos faktinės aplinkybės, kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neturėjo jokios reikšmės. Ieškinio reikalavimų padidinimas ir papildomų faktinių aplinkybių nurodymas nereiškia pradinio ieškinio nepagrįstumo. Pradinio ieškinio reikalavimas kildinamas iš to, kad atsakovas, būdamas BŽŪK „Viridis group“ direktoriumi, netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo kaip vadovo pareigas, kaip antai, turėdamas realią galimybę atsiskaityti su ieškovu už jo parduotą žemės ūkio produkciją to nepadarė ir vėliau pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
3. Ieškinyje nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai nėra tapatūs bankroto administratoriaus pareiškime dėl BŽŪK „Viridis group“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytiems veiksmams / neveikimui. Tai, kad ieškovas naudojasi savo kaip BŽŪK „Viridis group“ kreditoriaus teisėmis bankroto procese, negali būti laikoma ieškovo nesąžiningumu.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apelianto atskirieji skundai tenkintini.
14. Apeliantas (atsakovas) A. P. atskiraisiais skundais skundžia teismo 2016-04-18 nutartį, kuria teismas atmetė jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, taip pat vėlesnę 2016-05-17 nutartį, kuria byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo padidintas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apelianto prašymą nagrinėti abu atskiruosius skundus kartu, į iš dalies sutampantį abiejų skundžiamų nutarčių dalyką, pasikartojančius abiem atvejais atskirųjų skundų  bei atsikirtimų į juos argumentus, pirmosios instancijos teismo 2016-04-18 ir 2016-05-17 nutarčių teisėtumo klausimą išsprendžia priimdamas vieną procesinį sprendimą, kuriame aptaria abiejų atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentų pagrįstumą.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme

15. CPK 314 straipsnis reglamentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas atskirųjų skundų argumentams pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus duomenis, įrodinėdamas jais grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apeliantui suteiktina galimybė pareikšti atsikirtimus, paaiškinimus bei pateikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir juos priima (CPK 314 str.).

Dėl atskirųjų skundų argumentų

16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Šių sąlygų aktualumas išlieka per visą civilinės bylos procesą, juolab kad įstatymų leidėjas neriboja įvairių prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonės, pateikimo viso proceso metu – tiek dėl taikytų priemonių  būdo, formos, masto pakeitimo, didinimo ar mažinimo, tiek dėl taikytų priemonių panaikinimo ar dėl taikymo pasikeitus aplinkybėms, kai teismas jas buvo atsisakęs taikyti. Įstatymo numatytais atvejais teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali spręsti ir savo iniciatyva. 

Dėl ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos

17. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.
18. Ieškovas, kaip bankrutavusios įmonės kreditorius, pateikė apeliantui, kaip šips įmonės buvusiam vadovui, reikalavimą dėl jam asmeniškai padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų ir dalyvių atsakomybė skirstoma į dvi rūšis - vidinė ir išorinė. Pirmuoju atveju akcininkas ar kreditorius gali kreiptis tik su netiesioginiu reikalavimu (CK 6.68 str.), pareikšdamas ieškinį skolininko bankrutuojančios įmonės vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (ar jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu jam vienam atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo ar jo dalyvio (akcininko) veiksmais, neatitinka kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeidžia kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles (Įmonių bankroto įstatymo 35 str.) ir prieštarauja bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto. Todėl įstatymų leidėjas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatė vienintelę išimtį, kada kreditorius galėtų pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai akcininkui ar valdymo organo nariui – jei bankrotas pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015). Išorinės atsakomybės atveju toks ieškinys galimas tik dėl specifinio delikto konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, kuomet ieškovo kaip reikalavimo pagrindas nurodomi veiksmai atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų ir tokie neteisėtais pripažinti veiksmai pasireiškė ne bendrai visiems įmonės kreditoriams, bet specifiškai konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą ar apgaulingos informacijos teikimą, bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi arba kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tokių veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).
19. Ieškovas D. Š. ieškinį pareiškė kaip BŽŪK „Viridis group“ kreditorius, apelianto (atsakovo) neteisėtus veiksmus grįsdamas bendrųjų vadovui tenkančių pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Ieškinyje teigiama, kad vadovas netinkamai organizavo ir vykdė kooperatyvo ūkinę veiklą, aplaidžiai ir pažeisdamas teisės aktų bei kooperatyvo įstatų reikalavimus panaudojo BŽŪK „Viridis group“ gautas pinigines lėšas už ūkininko D. Š. suvežtą žemės ūkio produkciją, tyčia privedė kooperatyvą prie bankroto ir pan., t. y. atliko veiksmus, kurie, kaip spręstina iš ieškinio faktinio pagrindo ir pridėtų įrodymų, nebuvo nukreipti į šį konkretų kreditorių – ieškovą, bet reiškė bendros žalos įmonei sukėlimą, kai žala atskiriems kreditoriams tėra išvestinė iš žalos įmonei. Patikslintame ieškinyje, kaip pripažįsta ir pats ieškovas atsiliepimuose į atskiruosius skundus, iš esmės ieškinio faktinis pagrindas nebuvo keičiamas, o tik papildytas detalizuojant (patikslinant) tam tikras faktines aplinkybes. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių BŽŪK „Viridis group“ bankroto bylos duomenų matyti, jog sprendimas dėl įmonės pabaigos priimtas likus iš viso 166 391,59 Eur nepatenkintų finansinių reikalavimų (CPK 179 str. 3 d.), t. y. konstatuotinas įmonės neatsiskaitymas ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais, tarp kurių yra ir pats apeliantas A. P. bei jo tėvas, ir kurių abiejų nepatenkinti finansiniai reikalavimai iš viso sudaro 48 044,89 Eur. Todėl darytina išvada, kad ieškovas, reikšdamas individualų ieškinį atlyginti žalą, iš esmės siejamą su jo vieno turimo finansinio reikalavimo suma, ir apelianto neteisėtus veiksmus grįsdamas bendru juridinio asmens nemokumo sukėlimu ar mokumo sumažėjimu, pareiškė tiesioginį ieškinį, kurį reikšti materialiąja teisine prasme (šią teisę siejant ne su procesine teise kreiptis į teismą, bet su teise į ieškinio patenkinimą, bylą išnagrinėjus iš esmės) turėjo tik įmonės bankroto administratorius, t. y. preliminariai nepagrįstą ieškinį.
20. Antra vertus, kaip matyti iš BŽŪK „Viridis group“ bankroto bylos Nr. B2-47-212/2016 procesinės informacijos, teismo 2016-08-01 sprendimu jau yra pripažinta, kad BŽŪK „Viridis group“ veikla pasibaigė dėl bankroto. Vadovaujantis viešais Juridinių asmenų registro duomenimis, BŽŪK „Viridis group“ yra išregistruota (CPK 179 str. 3 d.). Susiklosčiusioje situacijoje, kai BŽŪK „Viridis group“ bankroto procedūros jau yra pasibaigusios ir įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti, prielaidų konstatuoti ieškinio preliminaraus nepagrįstumo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (bet, pažymėtina, ne ieškinio patenkinimo) kontekste jau nebeliko, nepaisant aplinkybės, kad bankrotas teismų nebuvo pripažintas tyčiniu.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip dar vienos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos

21. Nors pasikeitusi situacija ir sudarytų prielaidas iš naujo (kitaip nei ieškinio ar patikslinto ieškinio pateikimo momentu) įvertinti tikėtiną ieškinio pagrįstumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas  yra siejamas su dar vienos privalomos sąlygos identifikavimu - turi būti nustatoma  grėsmė būsimo tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes šiomis priemonėmis siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, užtikrinti jo privalomumą (CPK 18 str.).
22. Kaip minėta, sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualumas išlieka per visą civilinės bylos procesą. Nagrinėjamu atveju atsakovui pateikus prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovui pateikus patikslintą ieškinį ir jame išdėsčius prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą iš naujo įvertinti abiejų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimą (CPK 144 str. 1 d.). Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovas poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tinkamai nemotyvavo, remdamasis vien didele ieškinio reikalavimo suma ir deklaratyviai nurodydamas, jog atsakovas yra nesąžiningas ar gali vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas 2016-05-17 nutartimi pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui taip pat nevertino ir nenustatinėjo, nors teismo 2015-04-20 nutartyje, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pirmą kartą, grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui, kaip sąlyga, taip pat nebuvo analizuojama ir nustatyta remiantis vien didelės ieškinio reikalavimo sumos kriterijumi.
23. Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti lemianti ir vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.e2-203-464/2016; 2016-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016). Šiuo konkrečiu atveju ieškovas tik deklaratyviai įvardijo apelianto nesąžiningumą, tačiau jo neįrodinėjo ir tikėtinų duomenų, kad apeliantas turi ketinimų (ar gali) turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai, neteikė. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, patvirtinančių galimą apelianto nesąžiningumą, taip pat nenustatinėjo ir nenustatė.
24. Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai leidžia spręsti, jog apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, kurių vidutinė rinkos vertė, galiojanti nuo 2016-01-01, remiantis pateiktuose VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieškos rezultatuose esančia informacija, yra 90 200 Eur ir 1 460 Eur. Apeliantas nurodė, ieškovas neturi nė vieno galiojančio kreditorinio reikalavimo apeliantui ir / ar įrodymų, jog negali iš jo išieškoti teisėtai priklausančių sumų, ir priešingai, apeliantas įvardijo faktus, patvirtinamus ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotais duomenimis, apie ieškovo nevykdomus teismų sprendimus, kurie priimti apelianto (arbo jo tėvo) naudai. Ieškovas atsiliepimuose į apelianto atskiruosius skundus tokios informacijos tikrumo nepaneigė ir šių apelianto teiginių neginčijo. Vien toks faktas, kad apeliantas, įskaitytinai ir už ieškovą, yra įvykdęs teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje pagal jiems pareikštą solidarų reikalavimą, o ieškovas jam tenkančios dalies apeliantui neatlygino, leidžia įsitikinti, jog apeliantas mokumo problemų neturi, teismo sprendimus vykdo. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas nenustatytas. Vadinasi, ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apeliantui šioje konkrečioje byloje iš esmės neatlieka teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo funkcijos, juo labiau kad šis institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo deklaruojamu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tikslu, jis negali būti priemone buvusių bankrutavusio kooperatyvo pajininkų kilusiems tarpusavio ginčams spręsti, o tokių ginčų kilimą patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.).
25. Dėl didelės sumos reikalavimo pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.). Tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios, todėl ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas negali suteikti ieškovui pranašumo. Tokiu atveju vien ieškinio pateikimo faktas, nepateikus jokių įrodymų, jog apeliantas tikėtinai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais sieks mažinti teismo sprendimo įvykdymo galimybę, nesudaro pagrindo varžyti apelianto teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į apelianto skundų argumentus, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali riboti ne tik apelianto galimybes disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, bet ir apsunkinti visos šeimos gyvenimą bei pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, kad tokių priemonių taikymu neturi būti nepagrįstai suvaržytos vienos iš šalių teisės, pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, ekonomiškumo bei proporcingumo principai (CPK 145 str. 2 d.).
26. Dėl aptartų priežasčių, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys naikintinos, apelianto prašymas panaikinti anksčiau jam pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas, o ieškovo prašymas padidinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, atitinkamai, atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
27. Į esminius apelianto skundų argumentus atsakyta, kiti argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Patenkinti A. P. prašymą dėl jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimų užtikrinimui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemonės - jo turtą areštą už 76 877,76 Eur sumą -panaikinti.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria padidintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas ir papildomai areštuota atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto už 37 921,73 Eur, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti ieškovo D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą padidinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą.

Šios nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė