Civilinė byla Nr. e2A-636-883/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00903-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.13.; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.1.7.6.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. B. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir 2024 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

2.       Ieškovas nurodė, kad Patikrinimo akte nurodyta, jog: 1) valstybinėje žemėje esančios tvoros dalis (apie 14,65 m) yra įrengta iš akmenų mūro ir medinių lentelių. Ši valstybinėje žemėje esanti tvoros dalis pagal konstrukciją, išvaizdą ir medžiagiškumą yra tokia pat, kaip ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje, palei (duomenys neskelbtini) gatvę juosianti tvora. Tvoros bendras ilgis 14,65 m.; 2) dalis valstybinėje žemėje esančios tvoros (apie 29,5 m) yra įrengta iš plytų mūro su betoniniu pamatu. Plytų mūro su betoniniu pamatu tvoroje yra įrengti vartai iš metalo ir 2 tinklo, ir paliktas neužtvertas praėjimas (bendras vartų ir praėjimo plotis apie 4,42 m). Vartai patikrinimo metu buvo atidaryti; 3) dalis valstybinėje žemėje esančios tvoros (apie 1,99 m) yra medinė. Vizualiai matyti, kad ši tvoros dalis yra sena. Ši tvoros dalis susijungia su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės vakariniu ribos posūkio tašku. Valstybinėje žemėje įrengta tvora apribotas ir užimtas valstybinės žemės plotas sudaro apie 242,45 kv. m. Šis valstybinės žemės plotas yra prižiūrimas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko paaiškinimu jo žemės sklypo vakarinė riba yra žinoma (sklypo ribos vieta yra paženklinta mediniais kuolais).

3.       Ieškovas pažymėjo, kad Patikrinimo aktas surašytas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi priešingai, nei jame nurodyta, valstybinės žemės plotas 242,45 kv. m nėra apribotas ir užimtas žemėje įrengta tvora, kadangi patekimo į valstybinę žemę niekas neriboja. Tvora buvo įrengta sodininkų bendrijos ties sodininkų bendrijos riba teisėtai naudojant sodininkų bendrijai paskirtą valstybinę žemę, o konstrukcijos paskirtis buvo apsaugoti sodininkų bendrijos teritoriją nuo užtvindymo, įskaitant ir buitinių nuotekų išsiliejimą į sodininkų bendrijos teritoriją iš nuotekų tinklo.

4.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas R. B. nuosavybės teise valdo 0,1025 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2024 m. balandžio 16 d. gavo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštą „Dėl gyventojų prašymo“, kuriuo Inspekcijai pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti kolektyvinis gyventojų skundas (prašymas) dėl uždarytos su kelio atitvaru ir susiaurintos gatvės, adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. gegužės 7 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, o vėliau – Privalomąjį nurodymą.

5.       Atsakovė pažymėjo, kad Patikrinimo akte konstatuota, jog yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. kad žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų - 242,45 kv. m valstybinės žemės plotas yra aptvertas tvora, valstybinėje žemėje įrengta tvora uždaru kontūru užima valstybinės žemės dalį ir į šį valstybinės žemės plotą nebegali patekti kiti asmenys, aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik žemės sklypo savininkas.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo tvora valstybinėje žemėje pastatyta iš tų pačių medžiagų kaip ir ieškovo žemės sklypą juosianti tvora. Ieškovas pažeidžia visos visuomenės interesus, nes yra savavališkai užstatęs jam nesuteiktą valstybės turtą (žemę) ir klaidingai mano, kad turi daugiau teisių už pačią žemės savininkę Lietuvos Respubliką, valstybinės žemės patikėtinę Šiaulių rajono savivaldybę, ar už atsakovę.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimą, Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 15 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje gautas (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymas, kuriame nurodoma, kad dėl savavališkų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko veiksmų, gatvės gyventojai patiria sunkumus, nes yra stipriai apribotas susisiekimas, galimybė privažiuoti viešajam transportui, taksi, komunalines paslaugas teikiančiam transportui ir spec. tarnybom. Šis prašymas persiųstas atsakovei. Trečiojo asmens vertinimu, iš civilinėje byloje pateiktų aplinkybių matyti, kad savavališki ieškovo veiksmai apsunkino kitų (duomenys neskelbtini) gyventojų padėtį, apriboja transporto privažiavimą (įskaitant ir itin svarbaus spec. transporto).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, 21 straipsnį, 32 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalį) konstatavo, kad Inspekcija turi teisę vykdyti patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemės sklypų savininkai juose ūkinę ar kitą veiklą vykdo nepažeisdami savo žemės sklypo ribų. Inspekcija nustačiusi, kad žemės sklypo savininkas savavališkai užėmė gretimybėje esančią žemę, turi teisę tokiam asmeniui surašyti privalomąjį nurodymą, įpareigojantį jį pašalinti privalomajame nurodyme konstatuotą žemės naudojimo pažeidimą.

10.       Teismas, vertindamas Patikrinimo akto ir Privalomojo nurodymo turinį, nurodė, kad juose nurodytos aplinkybės (faktinių aplinkybių schema, fotonuotraukos) patvirtina, jog ginčo tvora yra įrengta valstybinėje žemėje, už ieškovo žemės sklypo ribų. Nors ieškovas teigė, kad jis nesinaudoja tvora apribotu valstybinės žemės sklypu, kad bet kuris kitas asmuo gali ateiti ir naudotis minėtu valstybinės žemės sklypu, teismas šiuos ieškovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir pažymėjo, kad tvora yra apribotas ne tik valstybinės žemės sklypas, bet ji tęsiasi toliau – juosia ieškovo žemės sklypo dalį, tokiu būdu apribodama galimybę kitiems asmenims naudotis valstybinės žemės sklypu. Be to, nors tvoroje yra įrengti vartai, kurie buvo atviri patikrinimo metu ir faktinių aplinkybių konstatavimo metu, tačiau ieškovo žemės sklypas yra kampinis, už jo yra kiti žemės sklypai, o pro vielinės tvoros vartus toliau matosi ieškovo gyvenamasis namas, todėl akivaizdu, kad nei vienam vidutiniškai protingam ir atidžiam žmogui nekiltų mintis, jog už mūro tvoros yra 242.45 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas, kurį būtų galima naudoti visuomenės poreikiams. Teismas nurodė, kad nors ieškovas teigė, kad jis nenaudoja minėto valstybinės žemės sklypo, tačiau iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad minėtas žemės sklypas yra prižiūrimas, žolė yra tokio paties aukščio kaip ir ieškovo žemės sklype, o ir pats ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog jis prižiūri valstybinės žemės sklypą, pjauna žolę, taigi, tiek žemės sklypas, tiek ir tvora atribotas valstybinės žemės sklypas yra naudojamas kaip vientisas žemės sklypo masyvas.

11.       Teismas pabrėžė, kad ieškovas Žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir Patikrinimo akte nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, sutinka, jog tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje, tačiau akcentuoja, kad tvora buvo pastatyta ir yra reikalinga siekiant sulaikyti lietaus vandenį, kuris liūčių metu semia sodus. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovui nei sodininkų bendrija, nei kiti asmenys nesuteikė teisės statyti tvorą, kuria nuo lietaus vandens būtų išskirtinai apsaugotas tik ieškovo žemės sklypas, nes toliau tvora nesitęsia, ir juo labiau tvora neapsaugo kaimyninių žemės sklypų (pvz. (duomenys neskelbtini)) nuo lietaus vandens pertekliaus. Be to, ieškovas nepateikė nei sodininkų bendrijai duoto leidimo (sutikimo) dėl tvoros statymo, nei valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl tvoros statymo (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903), galiojusio nuo 2012-03-01, 1 lentelės 5.1. p. ieškovo pastatyta tvora priskiriama nesudėtingiems I grupės inžineriniams statiniams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 201), galiojusio nuo 2013-01-13, 33.3 p. jai statyti ant valstybinės žemės sklypo yra reikalingas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas).

12.       Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog tvoros statytojas buvo ieškovas, kad ieškovui yra žinomos jo žemės sklypo ribos, kad tvora patenka į valstybinę žemę, tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu jam priklauso, ir konstatavo, kad ieškovas šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai toliau naudojasi kaip savo ir nesiima jokių veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, nes pagal dabartinę faktinę padėtį ieškovo tvora yra už žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje, į kurią ieškovas neturi teisių. Tokiu būdu ieškovo tvora pažeidžia gretimo žemės sklypo - valstybinės žemės - savininkės Lietuvos valstybės ir šios žemės patikėtinės Šiaulių rajono savivaldybės teises ir įstatymų saugomus interesus.

13.       Teismas darė išvadą, kad civilinėje byloje nėra duomenų, kad ieškovo prašomas panaikinti Patikrinimo aktas ar Privalomasis nurodymas savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams ar būtų priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, todėl reikalavimą dėl Patikrinimo akto ir Žemės naudojimo tvarkos pažeidimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad Inspekcija ieškovo skundžiamus administracinius aktus surašė atlikdama žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, t. y. veikdama jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose.

14.       Teismas dėl ieškovo argumentų, jog Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo ieškovui surašyti Privalomojo nurodymo, nes yra suėjęs bendrasis 10 m. ieškinio senaties terminas, nurodė, jog ieškinio senaties terminai yra taikomi reiškiant reikalavimus ir nagrinėjant civilinę bylą, tačiau ne surašant Privalomąjį nurodymą dėl žemės naudojimo pažeidimų (CK 1.124 straipsnis). Žemės naudojimo tvarkos pažeidime nurodytas reikalavimas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus nėra tolygus reikalavimui, reiškiamam siekiant apginti pažeistas teises teisme. Be to, ieškovo atliekamas žemės naudojimo pažeidimas yra tęstinis – jis prasidėjo pastačius tvorą, buvo konstatuotas administracinio nusižengimo byloje ir tęsiasi iki šiol bei vien tai, jog žemės naudojimo pažeidimas nebuvo nustatytas anksčiau, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo veiksmai buvo teisėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojančiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus; pripažinti negaliojančiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1                      Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 straipsniai), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

15.2                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

15.3                      Pirmosios instancijos teismo teigimu, tvora yra apribotas ne tik valstybinės žemės sklypas, bet ji tęsiasi toliau – ir juosia ieškovo žemės sklypo dalį, tokiu būdu apribodama galimybę kitiems asmenims naudotis valstybinės žemės sklypu. Tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi sodininkų sklypų savininkai, patirdami žalą dėl per sodininkų namelių eilę tekančio vandens, kuris liūties ir sniego tirpimo metu, apsemdavo namelių rūsius, įrengė betoninį pamatą ir tvorą. Tvoros konfigūracija, kurią teismas vertina kaip kliudančią patekti į valstybinės žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, nulėmė sodininkų noras apsaugoti statinius nuo vandens. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad nuo lietaus vandens būtų apsaugotas išskirtinai tik ieškovo žemės sklypas. Apelianto teigimu, ginčo tvora nukreipia vandenį nuo ieškovo ir kitų žemiau esančių savininkų žemės sklypų, vanduo tvoros nukreipiamas (duomenys neskelbtini) gatve, o ne į privačius žemės sklypus. Šią funkciją atlieka visa tvora, o ne tik tvoros dalis, esanti iš vandens atitikėjimo pusės.

15.4                      Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei vienam vidutiniškai protingam ir atidžiam žmogui nekiltų mintis, jog už mūro tvoros yra 242.45 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas, kurį būtų galima naudoti visuomenės poreikiams. Teismas tokiu būdu darė išvadą ne remdamasis įrodymais, bet savo subjektyviu pasirinkimu, kuris visiškai nesutampa su vidutinio žmogaus pasirinkimu.

15.5                      Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-754 patvirtintų Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 5 p. Šios taisyklės ne tik suteikia teisę, bet ir nustato ieškovui pareigą pjauti žolę valstybinės žemės plote.

15.6                      Žemės naudojimo teisės perdavimo sodininkų bendrijai metu, galiojo kiti teisės aktai ir tvoros įrengimui nebuvo būtina gauti statybos leidimą. Ieškovas pateikė ortofotografinio žemėlapio fragmentą, iš kurio matyti, kad tvora buvo fiksuojama jau 1995-1999 metų laikotarpyje. Skundžiamame sprendime teismas nenurodydamas motyvų taiko 2010 m. priimtą norminį aktą 1989 m. atsiradusiems teisiniams santykiams. Teisėtas tvoros pastatymas pagal tuo metu galiojusių teisės norminių aktų reikalavimus negali tapti neteisėtu vėliau priimtų teisės aktų pagrindu. Teismo nurodytas Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. D1-812 nenumato galimybės jį taikyti iki jo priėmimo atsiradusiems teisiniams santykiams.

15.7                      Ieškovas pateikė išsamius įrodymus, kad tvora pastatyta ir matosi 1995-1999 m. ortofotografiniame žemėlapyje, pažymėta detaliajame plane. Nors trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba vertina, kad detaliajame plane pažymėta vielos tinklo tvora, tačiau iš plano žymėjimo tokios išvados daryti negalima. Tačiau tvoros (vielos tinklo su betoniniu pamatu ar mūrinės) buvimo faktas būtent ginčo vietoje yra nustatytas. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matyti, kad dėl reljefo ypatumų sodininkų statiniai yra žemumoje, taip pat dėl per Valstybinę žemę einančio nuotekų kanalizacijos tinklo ir įrengtų šulinių, iš aukštesnės reljefo vietos liūčių ir sniego tirpimo metu atiteka dideli vandens kiekiai, kurie apsemia žemiau esančius sodininkus sklypus. Minėta aplinkybė patvirtina, kad sodininkų bendrijos nariai turėjo pagrįstą ir teisėtą interesą atsitverti nuo tekančio vandens. Taip pat ieškovas nurodė, kad nestatė nei gyvenamojo namo, nei tvoros, o įsigijo jau pastatytus, ką patvirtina ir nekilnojamojo turto registro išrašas, detaliojo plano dokumentai.

15.8                      Priešingai nei nurodo teismas, ginčijami administraciniai aktai grindžiami vien tik subjektyviu vertinimu, kad valstybinėje žemėje esanti akmenų mūro ir medinių lentelių tvoros dalis pagal konstrukciją, išvaizdą ir medžiagiškumą yra tokia pat, kaip ieškovo žemės sklype. Ieškovas su tokiomis išvadomis nesutinka, kadangi tvoros funkcija yra utilitarinė ir tvorų įrengimui naudojamos medžiagos ir būdai daugeliu atveju yra identiški.

15.9                      Priešingai nei nurodo teismas, administracinio nusižengimo byloje 2022 m. birželio 23 d. nutarimas yra priimtas kitu klausimu - dėl valstybinės žemės naudojimo pažeidimo, o ne dėl neteisėto statinio statybos ar valdymo ir nepatvirtina jokių atsakovės įrodinėjamų aplinkybių dėl to, kad skundžiamame akte nurodytos tvoros statytojas ar valdytojas yra ieškovas.

15.10                      Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ir kitos už valstybinės žemės naudojimo kontrolę atsakingos institucijos ne kartą tikrino teritoriją, kurioje yra reikalaujamas nugriauti statinys. 2010 m. rengiant (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos bendrąjį planą teritorija buvo matuojama, tikrinama. Atsakovei apie statinį buvo žinoma nuo 2000 m., tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, kas patvirtina aplinkybę, kad atsakovo darbuotojai suprato, kad tvoros pašalinti negalima siekiant išvengti liūčių daromos žalos ir su tuo susijusių sodininkų bendrijoje esančių statinių savininkų reikalavimų valstybei dėl nuostolių atlyginimo. Be to, ieškovui negali būti reiškiami jokie reikalavimai, kadangi nuo tvoros pastatymo yra praėję ne mačiau kaip 24 metai, todėl yra suėjęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

15.11                      Teismas nepagrįstai neįvertino, kad atsakovė privalomąjį nurodymą surašė netinkamam subjektui, kadangi tvoros pastatymo metu 2000 m. sodininkų bendrijai perduotos žemės valdytoju buvo SB „(duomenys neskelbtini)“. SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai įgyvendino bendrijos, kaip valstybinės žemės valdytojo teises, derino statybos ir žemės planus, teikė juos kompetentingoms institucijoms. (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos bendrajame plane ši teritorija pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) ir nurodyta kaip teritorija, kuriai atliekama konversija iš sodininkų bendrijos teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos teritoriją.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-237-1119/2025 palikti nepakeistą, o ieškovo R. B. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1                      Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo civilinės bylos aplinkybes, civilinėje byloje pateiktus įrodymus bei pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovui yra žinomos jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos, kad tvora patenka į valstybinę žemę, kad tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu jam priklauso, kad ieškovas R. B. šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai toliau naudojasi kaip savo ir nesiima jokių veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, nes pagal dabartinę faktinę padėtį ieškovo tvora yra už žemės sklypo ribų, t. y. valstybinėje žemėje, į kurią jis neturi teisių.

16.2                      Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, civilinėje byloje pateikto Patikrinimo akto, kuriame konstatuota, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. kad žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, priedas „Nustatytų faktinių aplinkybių schema“ patvirtina, kad 242,45 kv. m valstybinės žemės plotas yra aptvertas tvora, valstybinėje žemėje įrengta tvora uždaru kontūru užima valstybinės žemės dalį ir į šį valstybinės žemės plotą nebegali patekti kiti asmenys, aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik žemės sklypo savininkas.

16.3                      Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas Patikrinimo akte bei Privalomajame nurodyme nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, sutinka, jog tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje, tačiau akcentuoja, kad tvora buvo pastatyta ir yra reikalinga siekiant sulaikyti lietaus vandenį, kuris liūčių metu semia sodus. Atsakovė sutinka su teismo vertinimu, jog šie ieškovo R. B. argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovui nei sodininkų bendrija, nei kiti asmenys nesuteikė teisės statyti tvorą, kuria nuo lietaus vandens būtų išskirtinai apsaugotas tik jo žemės sklypas, kadangi iš civilinėje byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog toliau tvora nesitęsia, ir juo labiau tvora neapsaugo kaimyninių žemės sklypų (pvz. (duomenys neskelbtini)) nuo lietaus vandens pertekliaus.

16.4                      Teismas, įvertinęs civilinėje byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad tvora yra apribotas ne tik valstybinės žemės sklypas, bet ji tęsiasi toliau – ir juosia ieškovo žemės sklypo dalį, tokiu būdu apribodama galimybę kitiems asmenims naudotis valstybinės žemės sklypu.

16.5                      Atsakovė nurodė, kad jau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo paneigti visi ieškovo R. B. šioje civilinėje byloje nurodyti argumentai dėl tvoros pastatymo laiko ir dėl jos statytojo. Šio nutarimo ieškovas neskundė, jis yra įsiteisėjęs, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jis turi teisinę reikšmę nagrinėjant šią civilinę bylą.

16.6                      Inspekcija sutinka su teismo vertinimu, jog skundžiamus administracinius aktus Inspekcija surašė atlikdama žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, t. y. veikdama jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose. Teismas, įvertinęs skundžiamų aktų turinį, pagrįstai sprendė, kad jie yra pagrįsti teisės normomis (aiškus teisinis pagrindas), juose nurodomi pagrindiniai faktai (faktinis pagrindas) ir argumentai, įrodymai, motyvų ir argumentų išdėstymas, yra aiškus, pakankamas ir suprantamas, argumentai ir motyvai patvirtina, kad skundžiami aktai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra priimti subjektų, kurie yra įgalioti teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimus, o priimant skundžiamus aktus nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-237-1119/2025 palikti nepakeistą, o ieškovo R. B. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1 Ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos nepagrįstai vertino, kad ieškovas yra užėmęs statiniu valstybę žemę, yra nepagrįsti įrodymais (deklaratyvūs). Taip pat ieškovas įrodymais nepagrindė, kad tvoros atkarpą ties ieškovo žemės sklypu tvėrė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kad apsisaugoti visą sodininkų bendrijos teritoriją nuo vandens.

17.2                      Nacionalinė žemės tarnyba pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovo teiginiai, kad tvorą tvėrė sodininkų bendrija, tačiau tvėrė ne visame bendrijos perimetre, o būtent ties R. B. sklypu, kad būtų sulaikytas liūčių metu tekantis lietaus vanduo, nėra įtikinami ir vertintini kaip subjektyvūs.

17.3                      Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą netinkamam subjektui, taip pat laikytini nepagrįstais, nes ieškovas yra neteisėtai užstatęs tvora valstybinę žemę ir vengia tvorą nukelti.

17.4                      Ieškovas pažeidžia visos visuomenės interesus, nes yra savavališkai užstatęs jam nesuteiktą valstybės turtą (242,45 kv. m ploto valstybinės žemės plotą), pažeidimas tęstinis, todėl ieškovas klaidingai mano, kad turi daugiau teisių už pačią žemės savininkę Lietuvos Respubliką, valstybinės žemės patikėtinę Šiaulių rajono savivaldybę, ar už Inspekciją, kuri vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, atlieka kitas Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

2.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti administracinius aktus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

          Dėl naujų įrodymų priėmimo

3.       Apeliantas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė antstolio T. U. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. liepos 31 d. 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), po įvykusios liūties (duomenys neskelbtini) gatvės nuokalne vanduo bėgo link sklypo (duomenys neskelbtini) bei į žemesnes gatvės vietas, gatvė buvo užtvindyta. Apelianto teigimu, pateikiami duomenys patvirtina atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kuria grindžiamas apeliacinis skundas, kad ginčo tvorą įrengė (duomenys neskelbtini)sodininkų bendrija ant sodininkų bendrijos išorinės ribos tikslu apsaugoti sodų teritoriją nuo užtvindymo, o ne atsakovas.

4.       Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme.

5.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

6.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teisme 2025 m. rugsėjo 4 d. gauti ieškovo teikiami įrodymai nėra susiję su šios bylos įrodinėjimo dalyku, be to, kitos šalys neturėjo galimybės pasisakyti dėl naujai teikiamų įrodymų, todėl juos atsisakytina priimti.  

         Dėl faktinių bylos aplinkybių

7.       Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, pareiškėjas R. B. nuosavybės teise valdo 0,1025 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ieškovas R. B. įgijo 2001 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

8.       Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 26 d. R. B. dėl administracinio nusižengimo atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

9.       Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 23 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pripažino, kad R. B. yra padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje. Nutarimas yra įsiteisėjęs.

10.       Inspekcija 2024 m. gegužės 7 d. atliko ieškovo žemės sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą ir surašė 2024 m. gegužės 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog naudojant ieškovo žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas.

11.       Inspekcija ieškovui R. B. 2024 m. gegužės 21 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini).

         Dėl ginčo esmės

12.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

13.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis numato, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

14.       Žemės įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokia žemė priklauso Lietuvos valstybei nuosavybės teise. Atitinkamai minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybine žeme disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu. Sandoriai dėl valstybinės žemės turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Taigi, nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išimtinę valstybinės žemės apsaugą ir atitinkamai griežtai reglamentuotus disponavimo valstybine žeme atvejus.

15.       Ieškovas apeliaciniame skunde išskyrė esminius aspektus, dėl kurių jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu: 1) tvoros konfigūraciją nulėmė sodininkų noras apsaugoti statinius nuo vandens; 2) teismas nepagrįstai sprendė apie valstybinės žemės ir apelianto žemės sklypo priežiūros vientisumą; tokia teismo išvada prieštarauja norminiams teisės aktams; 3) tvora buvo pastatyta jau ankstesnių savininkų, t. y. tvora užfiksuota 1995-1999 metų laikotarpiu; 4) teismas nepagrįstai sprendė, kad valstybinėje žemėje esanti akmenų mūro ir medinių lentelių tvoros dalis pagal konstrukciją, išvaizdą ir medžiagiškumą yra tokia pat, kaip ieškovo žemės sklype; 5) atsakovei apie statinį buvo žinoma nuo 2000 m., tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė; 6) teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį; 7) atsakovė Privalomąjį nurodymą surašė netinkamam subjektui, kadangi tvoros pastatymo metu 2000 m. sodininkų bendrijai perduotos žemės valdytoju buvo SB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija toliau nurodomais motyvais pasisako dėl minėtų apelianto argumentų.

16.       Bylos duomenimis, Inspekcija ieškovo žemės sklypo neplaninį patikrinimą pradėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. balandžio 16 d. rašto „Dėl gyventojų prašymo“ pagrindu, kuriuo Inspekcijai pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti kolektyvinis gyventojų skundas. Inspekcija 2024 m. gegužės 7 d. atliko Žemės sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą ir surašė 2024 m. gegužės 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog naudojant ieškovo žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas - už Nekilnojamojo turto registre (2001-01-18) įregistruotos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinės ribos, valstybinėje žemėje pagal (duomenys neskelbtini), yra įrengta tvora, kuri yra iš trijų, skirtingų medžiagų ir skirtingos konstrukcijos dalių: 1) valstybinėje žemėje esančios tvoros dalis (apie 14,65 m) yra įrengta iš akmenų mūro ir medinių lentelių. Ši valstybinėje žemėje esanti tvoros dalis pagal konstrukciją, išvaizdą ir medžiagiškumą yra tokia pat, kaip ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje, palei (duomenys neskelbtini) gatvę juosianti tvora. Tvoros bendras ilgis 14,65 m; 2) dalis valstybinėje žemėje esančios tvoros (apie 29,5 m) yra įrengta iš plytų mūro su betoniniu pamatu. Plytų mūro su betoniniu pamatu tvoroje yra įrengti vartai iš metalo ir tinklo, ir paliktas neužtvertas praėjimas (bendras vartų ir praėjimo plotis apie 4,42 m). Vartai patikrinimo metu buvo atidaryti; 3) dalis valstybinėje žemėje esančios tvoros (apie 1,99 m) yra medinė. Vizualiai matyti, kad ši tvoros dalis yra sena. Ši tvoros dalis susijungia su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės vakariniu ribos posūkio tašku. Valstybinėje žemėje įrengta tvora apribotas ir užimtas valstybinės žemės plotas sudaro apie 242,45 kv. m. Šis valstybinės žemės plotas yra prižiūrimas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko paaiškinimu jo žemės sklypo vakarinė riba yra žinoma (sklypo ribos vieta yra paženklinta mediniais kuolais). Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjui R. B. 2024 m. gegužės 21 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, be kita ko, pareikalavo pašalinti iš valstybinės žemės 14,65 m ilgio tvoros dalį iš akmenų mūro ir medinių lentelių, 29,5 m ilgio tvoros dalį iš plytų mūro su betoniniu pamatu bei vartus (metalinius), ir 1,99 m ilgio medinės tvoros dalį, kuriomis apribotas užimtas 242,45 kv. m valstybinės žemės plotas, nesuformuotas atskiru žemės sklypu.

17.       Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, Inspekcijai konstatavus, kad valstybinėje žemėje yra įrengta tvora, tam neturint jokio teisinio pagrindo. Nors apeliantas skunde ir nurodo, kad tvora jau buvo pastatyta ankstesnių žemės sklypo savininkų, o tai, apelianto vertinimu, įrodo ortofotografinės nuotraukos, tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

18.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo tvoros įrengimo situaciją bei tvoros statybos laikotarpius, t. y. pagal www.geoportal.lt esančius duomenis, nustatė, kad 1) 2005-2006 m. ortofoto nuotraukoje tvoros nematyti, matosi 2 pastatai; 2) 2009-2010 m. ortofoto nuotraukoje užfiksuotas gyvenamojo namo, esančio ieškovo žemės sklype, stogas pilkas, yra tvoros kontūrai; 3) 2012-2013 m. ortofoto nuotraukoje užfiksuota, kad gyvenamojo namo, esančio ieškovo žemės sklype, stogas raudonos spalvos, užfiksuota ir tvora. Teisėjų kolegija, patikrinusi www.geoportal.lt duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes, kaip nustatyta, ieškovas savo žemės sklypą įgijo 2001 m. sausio 18 d., o iki to laiko užfiksuotose ortofografinėse nuotraukose ginčo tvoros nematyti.

19.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apelianto žemės sklype pastatyta tvora ir valstybiniame žemės sklype esanti tvoros dalis yra vientisa – Inspekcijos nustatytoje faktinių aplinkybių schemoje M1:500 aiškiai matyti, kaip tvoros dalis, esanti pagal (duomenys neskelbtini), pereina iš ieškovo žemės sklypo į valstybinę žemę, t. y. tvora iš ieškovo žemės sklypo plečiasi į valstybinę žemę, tvorą sujungiant su kitais valstybinės žemės taškais. Be to, Patikrinimo akto priede „Fotolentelė“ matyti, kad valstybiniame žemės sklype yra įrengti vartai tiesiai prieš ieškovo gyvenamajame name įrengtą garažą, kas iš esmės sustiprina teismo įsitikinimą, kad būtent ieškovas sąmoningai valstybiniame sklype pastatė tvorą, siekdamas praplėsti turimos žemės plotą.

20.       Svarbu pažymėti, kad apeliantas nurodė, kad tvora yra įrengta anksčiau, prieš jam įsigyjant žemės sklypą, todėl nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-812 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas iš ortofografinių nuotraukų nustatė, kad tvoros kontūrai pradėjo ryškėti 2009-2010 metais, o 2012-2013 m. ortofoto nuotraukoje užfiksuota ir tvora, tad atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2012-2013 metų laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, kuriuose aiškiai įtvirtinta, kad statant statinius ant valstybinės žemės sklypo yra reikalingas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas.

21.       Apelianto teigimu, tvoros pastatymo metu 2000 m. sodininkų bendrijai perduotos žemės valdytoju buvo SB „(duomenys neskelbtini)“. SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai įgyvendino bendrijos, kaip valstybinės žemės valdytojo teises, derino statybos ir žemės planus, teikė juos kompetentingoms institucijoms. Visgi, įvertinus apelianto nurodytus argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta teisė statyti statinius valstybinėje žemėje ir atitinkamai, kad šią teisę galėjo perduoti ir perdavė ieškovui. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tvora buvo įrengta dėl per sodininkų namelių eilę tekančio vandens, kuris liūties ir sniego tirpimo metu, apsemdavo namelių rūsius, o tvoros konfigūraciją nulėmė sodininkų noras apsaugoti statinius nuo vandens, tačiau ir šie apelianto argumentai vertintini kaip neįrodyti, nes, visų pirma, byloje nėra pateikto jokio sodininkų sklypų savininkų sprendimo dėl ginčo tvoros įrengimo ir atitinkamai valstybinės žemės patikėtinio sutikimo leisti spręsti minėtas problemas įrengiant tvorą valstybiniame žemės sklype. Ir, antra, nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto ir valstybinio žemės sklypų lokaciją, tinkamai konstatavo, kad ginčo tvora su pamatu gali būti aktuali tik pačiam ieškovui, tačiau teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju esminis aspektas yra tai, ar apeliantas turėjo teisę tvorą statyti valstybiniame žemės sklype, todėl įrodinėdamas aplinkybes apie ginčo tvoros reikšmę sprendžiant problemas dėl vandens nutekėjimo, apeliantas turėjo įrodyti, kad buvo priimti realūs sprendimai, gauti sutikimai spręsti tokias problemas naudojant išimtinai valstybinę žemę.

22.       Nepagrįstais vertintini ir apelianto argumentai, jog atsakovei apie statinį buvo žinoma nuo 2000 m., tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė. Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Atitinkamai šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti atvejai, ką apima žemės naudojimo valstybinė priežiūra, t. y. kad Inspekcija atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų (22 straipsnio 2 dalies 1 punktas), asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą (22 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylos duomenimis, Inspekcija 2024 m. balandžio 16 d. gavo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. balandžio 14 d. raštą „Dėl gyventojų prašymo“, kuriuo Inspekcijai pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti kolektyvinis gyventojų skundas (prašymas). Taigi, Inspekcija tik 2024 m. balandžio 14 d. buvo informuota apie galimus teisės pažeidimus dėl valstybinės žemės netinkamo naudojimo, o 2024 m. gegužės 7 d. Inspekcijai atlikus ieškovo žemės sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą, 2024 m. gegužės 17 d. surašytas Patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog naudojant ieškovo žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė patikrinimą pradėjo Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, o ieškovas neįrodė, kad atsakovė pažeidė tikrinimo procedūrą ar pažeidimus nustatė nepagrįstai, be to, nors apeliantas ir teigė, kad atsakovė tinkamai savo teisių ir pareigų neįgyvendino nuo 2000 metų, tačiau šie apelianto argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė vengė atlikti jai priskirtas pareigas.

23.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apie valstybinės žemės ir apelianto žemės sklypo priežiūros vientisumą bei tvoros medžiagiškumą, plačiau neaptartini, nes ankstesniuose šios nutarties punktuose konstatuota, kad būtent ieškovas valstybinėje žemėje neteisėtai įrengė ginčo tvorą, tvora tiek ieškovo, tiek valstybiniame žemės sklypuose sudaro vientisą statinį, o ieškovo ir valstybinė žemė sklypai yra naudojamas kaip vientisas žemės masyvas.

24.       Apeliantui argumentuojant dėl ieškinio senaties taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis).

25.       Apelianto teigimu, jam negali būti reiškiami jokie reikalavimai, kadangi nuo tvoros pastatymo yra praėję ne mačiau kaip 24 metai, todėl yra suėjęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

26.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad į teismą su ieškinio reikalavimais kreipėsi būtent ieškovas, todėl apeliantas netinkamai taiko ir interpretuoja ieškinio senatį reglamentuojančias nuostatas, nes jis prašydamas taikyti ieškinio senatį iš esmės bando pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai surašė Patikrinimo aktą ir Privalomąjį nurodymą. Šios nutarties 42 punkte apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, apie tinkamą atsakovės teisių ir pareigų įgyvendinimą, susijusiu ieškovo žemės sklypo naudojimo patikrinimu ir nustatymu, jog ieškovas neteisėtai įrengė ginčo tvorą valstybiniame žemės sklype, todėl apelianto argumentai apie tai, kad tvora pastatyta seniau negu prieš 10 metų ir kad šiuo terminu išimtinai apribota atsakovės teisė ginti pažeistas teises atliekant patikrinimus ir identifikuojant teisės pažeidimus yra atmestini kaip nepagrįsti.

27.       Teisėjų kolegija apibendrindama pažymi, kad tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir juos atitinkantys paaiškinimai pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo byloje atliktas įrodymų vertinimas paremtas tinkamu ir visapusišku įrodymų dėl faktinės situacijos įvertinimu. Tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

             Dėl procesinės baigties

28.       Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

29.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

            Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31.       Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos. Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

     Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos        Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

         Alma Jurgelienė

                                                                                                         Irena Stasiūnienė