Pranešėja
Danutė Kutrienė Civilinė
byla Nr. 2A-925-275/2010
Teisėjas Viktor Voicechovski Procesinio
sprendimo kategorija 11.9.10.8.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. spalio 27 d.,
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos
Danutės Kutrienės,
kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Petro
Jaržemskio,
sekretoriaujant A.Navickui,
dalyvaujant ieškovui H.
I., atsakovo atstovei V. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo
H. I. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės
teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo
H. I. ieškinį atsakovams Šalčininkų rajono savivaldybės
tarybai bei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl grąžinimo į
darbą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas H. I. kreipėsi į teismą
su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Šalčininkų rajono
savivaldybės tarybos 2008-06-04 sprendimą Nr. T-476 dėl jo atleidimo iš darbo,
grąžinti jį į darbą (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos direktoriaus
pareigose, priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki
teismo sprendimo įvykdymo dienos už priverstines pravaikštas, 5 000 Lt
neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2001-02-22
pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 465 buvo priimtas dirbti (duomenys
neskelbtini) sporto mokyklos direktoriumi. 2008-06-04 Šalčininkų rajono
savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-476 buvo atleistas iš darbo dėl šiurkštaus
darbo drausmės pažeidimo. Mano, kad jis darbo drausmės nepažeidė, be to,
atleidžiant jį iš darbo buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo
esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2029-12-31
sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal DK 136 str. 3 d. 2
p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs
darbuotojo kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK
235 str.). Remiantis DK 136 str. 4 d. darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį
pagal DK 136 str. 3 d., privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių
(DK XVI skyrius), nes pagal DK 237 str. 1 d. 3 p. atleidimas iš darbo pagal DK
136 str. 3 d. yra drausminė nuobauda. Teismas motyvavo, kad sprendžiant klausimą
dėl H. I. atleidimo iš darbo (darbo sutarties nutraukimo)
teisėtumo, būtina išsiaiškinti, ar jis padarė šiurkštų darbo pareigų (drausmės)
pažeidimą ir ar atleidžiant jį iš darbo darbdavys laikėsi drausminių nuobaudų
skyrimo taisyklių. Pagal DK 235 str. 1 d. nuostatas šiurkštus darbo pareigų
pažeidimas yra toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos
tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės
aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar
nustatytai darbo tvarkai. Tokie
pažeidimai konkretizuoti DK 235 str. 2 d. 1-10 p., o šio straipsnio 11 p.
nurodoma, kad nurodytų darbo drausmės pažeidimų sąrašas nėra baigtinis, nes
prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų gali būti priskirti ir kiti
nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Teismas konstatavo,
kad 2008-05-04 Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. T-476
nekonkretizuota pagal kokį DK 235 str. punktą laikoma, kad H.
I. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tačiau iš nurodytų pažeidimų
turinio galima spręsti, kad buvo laikoma, jog jis padarė kitus nusižengimus (DK
235 str. 2 d. 11 p.), nes jis nepadarė pažeidimų, nurodytų DK 235 str. 2 d.
1-10 p. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo atleidimo iš darbo
priežastimi tapo 2008-05-12 incidentas Varėnos rinktinės Purvėnų užkardoje. Iš
2008-05-14 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad
2008-05-12 apie 16.10 val. H. I., žvejodamas, valtimi
neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nuplaukė į
Baltarusijos Respublikos teritoriją, dėl ko valstybės sienos apsaugos
pareigūnai pristatė jį į Purvėnų užkardą, kur paaiškėjo, kad H.
I. buvo neblaivus. Pildant administracinio sulaikymo protokolą H. I. atsisakė pateikti savo anketinius duomenis, pradėjo
elgtis įžūliai, rėkti, keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu,
pradėjo stumdytis ir buvo nuramintas tik pareigūnams panaudojus kovinių imtynių
veiksmus. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai L. G.,
E. S. bei A. N. Šias aplinkybes
taip pat patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-06 bei
2009-12-14 nutartys, kuriose konstatuota, kad H. I. 2008-05-12
būdamas neblaivus gumine valtimi neteisėtai perplaukė valstybės sieną, nenorėjo
atlikti blaivumo testo, buvo agresyvus, stumdėsi, necenzūriniais žodžiais
įžeidė pareigūnų garbę ir orumą. Teismas laikė, kad 2008-05-12 Varėnos
rinktinės Purvėnų užkardoje H. I. elgėsi neetiškai, savo
elgesiu diskreditavo valstybės įstaigos vadovo, mokyklos direktoriaus, vardą,
padarė didelę žalą įstaigos vadovo autoritetui, todėl jo elgesį darbdavys
pagrįstai vertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Turint drausminės
atsakomybės pagrindą, darbdavys turi teisę parinkti vieną iš drausminių
nuobaudų, numatytų DK 237 str. 1 d. Remiantis DK 238 str. skiriant drausminę
nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir
sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo
padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Skirdamas nuobaudą H. I. darbdavys atsižvelgė į tai, kad jis tyčia, būdamas
girtas darbo laiku, savavališkai pasišalinęs iš darbo vietos, padarė šiurkštų
darbo drausmės pažeidimą bei į tai, kad ir anksčiau jis darė analogiškus
pažeidimus, nes neblaivus vairavo automobilį 2007-10-11 bei 2008-05-27, už ką
buvo baustas administracine tvarka. Tai liudija apie tai, kad H.
I. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, kas nėra suderinama su mokyklos
direktoriaus pareigomis. Teismas sprendė, kad jam skirta nuobauda nėra per
griežta. Remiantis DK 240 str. 1 d. prieš skirdamas drausminę nuobaudą,
darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo
drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be
svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą
galima skirti ir be pasiaiškinimo. 2008-05-23 raštu savivaldybės meras pavedė
administracijos švietimo ir sporto skyriaus vedėjai pareikalauti iš H. I. rašytinio pasiaiškinimo dėl nurodyto pažeidimo, todėl
2008-05-26 ji pasirašė reikalavimą H. I. pateikti
pasiaiškinimą dėl įvykių Purvėnų užkardoje iki 2008-05-31. Šį reikalavimą buvo
bandoma įteikti H. I. asmeniškai, tačiau jis atsisakė
paimti laišką, todėl laiškas jam buvo išsiųstas paštu į darbovietę bei į
gyvenamąją vietą. Šias aplinkybes patvirtina 2008-05-27 aktai, pašto pranešimai
bei teisme patvirtino liudytojai R. M. , V.
K. ir I. V. H. I. raštu
pasiaiškinimo dėl padaryto pažeidimo darbdaviui nepateikė. Teismas padarė
išvadą, kad pasiaiškinimo jis nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, nes jis
vengė paimti reikalavimą dėl pasiaiškinimo, o gavęs jį paštu turėjo pakankamai
laiko iki tarybos sesijos (2008-06-04) pateikti pasiaiškinimą arba prašyti
pratęsti pasiaiškinimo pateikimo terminą, tačiau to nepadarė. H.
I. pakankamai ilgą laiką dirbo mokyklos direktoriumi, pats turėjo teisę
atleisti darbuotojus iš darbo, todėl privalėjo žinoti atleidimo iš darbo
tvarką. Teismas padarė išvadą, kad darbdavys įvykdė DK 240 str. 1 d. reikalavimus,
nes bandė įteikti H. I. laišką su reikalavimu
pasiaiškinti dėl pažeidimo asmeniškai, o to nepavykus padaryti dėl H. I. kaltės, išsiuntė šį laišką paštu pagal jo darbo bei
gyvenamąją vietą. Teismas sprendė, kad pats H. I. nebuvo
suinteresuotas pateikti pasiaiškinimą dėl jo padaryto pažeidimo siekdamas
išvengti drausminės atsakomybės. Tokiu būdu skiriant drausminę nuobaudą H. I. nuobaudų skyrimo tvarka nebuvo pažeista. Teismas
pažymėjo, kad dėl jo atleidimo iš darbo balsavo 17 tarybos narių, niekas
nebalsavo prieš ir tik vienas susilaikė. Nors sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo
buvo priimtas, kai H. I. buvo laikinai nedarbingas, tai
nedaro šio sprendimo neteisėtu, nes darbo sutartis su juo buvo nutraukta
pasibaigus jo nedarbingumui, tai yra 2008-06-11.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį
skundą teisiniai argumentai
Ieškovas H. I. apeliaciniu
skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės
teismo 2009-12-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų
patenkintas visiškai. Priteisti iš atsakovų ieškovo naudai turėtas išlaidas
advokatui. Nurodo, kad skiriant drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į darbo
drausmės pažeidimo sunkumą, to pažeidimo sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę,
aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas ir kaip darbuotojas dirbo
anksčiau (DK 238 str.). Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo
funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo
darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo
sąlygas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, darbdavys ieškovo nesupažindino su
pareigybinę charakteristika, patvirtinta Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos
2004-05-12 spendimu Nr. T-377, todėl teismas neturėjo tuo remtis savo
sprendime. Be to, teismas nepagrįstai teigė, kad remiantis Švietimo įstatymo 69
str. 3 d. 3 p. mokyklos direktorius užtikrina mokytojų etikos normų laikymąsi.
Akivaizdu, kad mokyklos direktorius, užtikrindamas, kad kiti mokytojai
laikytųsi etikos normų, pirmiausiai pats turi laikytis šių normų. Ši norma
atitinka tik tuo atveju, kai mokytojai yra darbo vietoje, t.y. darbo metu.
2008-05-12 kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos darbo
apskaitos žiniaraščio ieškovas dirbo tik 4 valandas, t.y. nuo 8 iki 12 val.,
jokių pamokų tą dieną neturėjo, todėl nesutinka su tuo, jog savavališkai
pasitraukė iš darbo vietos. 2001-02-22 darbo sutartyje Nr. 465 nėra nurodyta
kiek valandų ieškovas turi dirbti per dieną, savaitę ir pan. Atsakovas šiuo
atveju atleisdamas ieškovą iš darbo pažeidė DK 240 str. 1 d. nuostatas. Kaip
matyti iš 2008-05-26 rašto Nr. ŠS(20.1.8.)-78 pateikti paaiškinimą prašė
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyrius, o ne
darbdavys Šalčininkų rajono savivaldybės taryba. Apeliantas nesutinka, kad jam
buvo tinkamai įteiktas šis raštas, kaip teigė darbdavys. 2008-05-27 ieškovas buvo
pas gydytoją ir jam buvo nustatytas rimtas susirgimas, be to būnant tą dieną
savivaldybės pastate ieškovas nematė jokio rašto, jis nebuvo ieškovui
parodytas, tiesiog jam buvo pasiūlyta užeiti į kabinetą, nepaaiškinant kokiu
klausimu, tačiau ieškovas neužėjo, nes tą dieną blogai jautėsi. Neaišku, kada
buvo surašytas 2008-05-27 aktas dėl rašto įteikimo, nes jis nebuvo tinkamai
užregistruotas. Tą faktą teisme iš dalies patvirtino liudytojai R. M., V.
K., I. V., išrašas iš medicininių dokumentų. Tokiu būdu paaiškinimo
ieškovas nepateikė dėl svarbių priežasčių. Darbdavys, vykdydamas DK 240 str. 1
d. nustatytą pareigą, savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo
drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, bei protingą terminą
pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas
nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės jo
(darbuotojo) atžvilgiu taikymui (DK 35 str. 1 d.). Laiškas su prašymu pateikti
paaiškinimą buvo gautas 2008-05-31 kai ieškovas sirgo. Be to, ne ieškovui
asmeniškai buvo įteiktas šis laiškas. Apeliantas nuo 2008-05-28 iki 2008-06-06
sirgo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Susirgimo metu ieškovas negalėjo nei
pateikti paaiškinimo, nei prašyti pratęsti terminą paaiškinimui pateikti.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriaus
pašto pranešimą apie įteiktą ieškovui laišką gavo 2008-06-02 ir privalėjo
žinoti, kad ieškovas serga, nes sporto mokykloje vedamas darbo apskaitos
žurnalas. Nurodytas rašte terminas pateikti paaiškinimą aiškiai buvo
neprotingas. 2008-05-26 rašte Nr. ŠS(20.1.8.)-78 taip pat nebuvo nurodytas
konkretus darbo drausmės pažeidimas, t.y. suformuluotas kaltinimas yra
nekonkretus. Ieškovas taip pat nurodo, kad Taryba privalėjo kviesti jį į posėdį
ir sudaryti galimybę pasisakyti. Be to, tarybos nariams nebuvo pateikta ieškovo
charakteristika, duomenys apie tai, kad jis per paskutiniuosius 12 mėnesių neturėjo
drausminių nuobaudų. Teismo metu atsakovas nepateikė jokių neigiamų duomenų
apie sporto mokyklos veiklą, kuriai ieškovas vadovavo. Kaip buvo pateikti
duomenys posėdžio metu taip ir balsavo tarybos nariai, nežinodami visų
aplinkybių. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. T-476
nekonkretizuota pagal kokį DK 235 str. punktą laikoma, kad ieškovas padarė
šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Minėtame sprendime nekonkretizuota ir
nenurodyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis ieškovas padarė darbo drausmės
pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-06 nutartimi
atmetė apelianto skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-09-05
nutarimo. Buvo konstatuota, kad ieškovas 2008-05-12 apie 16.10 val. Purvėnų
užkardos teritorijoje, neteisėtai, neįvertinęs savo būklę ir veiksmų,
neturėdamas tikslo tyčia perplaukti valstybės sieną ir patekti į Baltarusijos
Respubliką, dėl neatsargumo guminė valtimi perplaukė valstybės sienos liniją
tarp valstybės sieną žyminčių plūdurų Nr. 0452-1 ir Nr. 0452-2. Įsiteisėjusiame
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-09-05 nutarime nėra nurodyta, kad ieškovas
buvo neblaivus, sunkinančių ieškovo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, žala
nepadaryta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas po darbo sutarties nutraukimo
liko dirbti (duomenys neskelbtini) sporto mokykloje vyr. treneriu, o taip pat
nuo 2008-09-08 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje kūno kultūros
mokytoju. Iš pateiktų teismui 2009-02-03 charakteristikų iš šių įstaigų, ieškovas
charakterizuojamas teigiamai. Viena iš darbo drausmės užtikrinimo priemonių yra
įstatymuose nustatytų drausminių poveikio priemonių taikymas darbuotojams,
pažeidusiems darbo drausmę (DK 227 str. 2 d.). Drausminės nuobaudos pagrindinės
drausminio poveikio priemonės skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. DK 237 str.
1 d. nustatytos trys drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš
darbo. DK 238 str. įtvirtinti šių drausminių nuobaudų parinkimo kriterijai
skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo
sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis
pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Darbdavys,
skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą neatsižvelgė į nurodytus darbo kodekse
reikalavimus.
Atsakovai Šalčininkų rajono savivaldybės
taryba bei Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į
apeliacinį skundą prašo palikti galioti Šalčininkų
rajono apylinkės teismo 2009-12-31 sprendimą ir apelianto apeliacinį skundą
atmesti. Nurodo, kad H. I. savavališkai pasišalino iš darbo, būdamas girtas darbo metų padarė
šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Šalčininkų rajono savivaldybės taryba,
skirdama drausminę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kaip H.
I. dirbo anksčiau: mokykloje nuolat būdavo
konfliktų tarp direktoriaus ir trenerių, direktoriaus veiklą tyrė
Kontrolieriaus tarnyba. 2005-09-29 H. I. už netinkamą darbo pareigų vykdymą buvo paskirta drausminė
nuobauda - papeikimas. 2007-10-11 bei 2008-05-27 H. I.
neblaivus vairavo automobilį, už ką buvo baustas
administracine tvarka. H. I. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Tarybos vertinimu,
toks H. I. elgesys
nesuderinamas su mokyklos direktoriaus pareigomis. H.
I. mokyklos direktoriaus pareigas ėjo nuo
1999-07-30. Su Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos
nuostatais jis buvo supažindintas pasirašytinai. 2002-11-03 H. I. patvirtino (duomenys
neskelbtini) mokyklos vidaus tvarkos taisykles. Vykdydama 2008-05-23 rajono
mero pavedimą, rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus
vedėja 2008-05-26 parašė reikalavimą H. I. pateikti pasiaiškinimą dėl įvykių Purvėnų užkardoje iki
2008-05-31. Šį reikalavimą buvo bandoma įteikti H. I. asmeniškai, rajono savivaldybės administracijos pastate,
tačiau jis atsisakė paimti raštą. Šį faktą patvirtina 2008-05-27 aktas. Raštas H. I. buvo išsiųstas. Apelianto
skunde išdėstytas teiginys, kad jam nebuvo leista paaiškinti darbo drausmės
pažeidimo aplinkybių Tarybos posėdyje neturi jokio pagrindo. Tarybos posėdžiai
yra atviri, niekam nedraudžiama juose dalyvauti. Teismo posėdyje tai patvirtino
liudytojai L. S. bei L. T. H.
I. informavo savivaldybės Švietimo skyriaus
darbuotojus, kad jis serga, todėl nebuvo oficialaus kvietimo dalyvauti
posėdyje. H. I. savo
apeliaciniame skunde teigė, kad jo atleidimas iš darbo yra suplanuotas iš
anksto. Šis teiginys neturi jokio pagrindo ir yra net nelogiškas. Taryba,
įvertinusi įvykį, konstatavo, kad H. I. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir priėmė
sprendimą atleisti jį iš darbo. Sprendimas buvo priimtas balsų dauguma - iš
dalyvavusiu posėdyje 18 Tarybos nariu 17 balsavo „už“ ir vienas susilaikė. Už
atleidimą iš darbo balsavo skirtingų partijų atstovai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j
a:
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas,
padarydamas išvadą, jog ieškovas 2008-05-12 padarė šiurkštų darbo drausmės
pažeidimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovas Varėnos rinktinės Purvėnų užkardoje
savo elgesiu šiurkščiai pažeidė etikos normas, diskreditavo mokyklos vadovo
vardą, sumenkino savo kaip direktoriaus autoritetą. Teismas atsižvelgė į tai,
koks buvo ieškovo elgesys anksčiau, t.y. atsižvelgė į tai, kad ieškovas
neblaivus vairavo automobilį 2007-10-11 ir 2008-05-27, už ką buvo baustas
administracine tvarka. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo padarytas pažeidimas,
t.y. girtumas darbo metu, savavališkas pasišalinimas iš darbo vietos, leido
vertinti darbdaviui jo darytą pa-žeidimą šiurkščiu. Kadangi teismas nurodė
šiuo argumentus teismo sprendime, ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde
teigia, jog skiriant drausminę nuobaudą darbdavys neatsižvelgė į darbo drausmės
pažeidimo sunkumą, to pažeidimo sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę,
aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, ir kaip darbuotojas dirbo
anksčiau.
Dėl ieškovo nesupažindinimo su pareigybės
charakteristika
Tai, kad ieškovas nebuvo supažindintas pasirašytinai
su Šalčininkų ir (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos direktoriaus
pareigybės aprašymu ( b. l. 37-38, t. I), nėra pagrindu pripažinti jo
nubaudimą drausmine tvarka, neteisėtu, padarytu pažeidus darbo įstatymų
reikalavimus. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu, priimtu
2008-06-04 d. (b.l.3,t I), darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta ne dėl
pareigybės charakteristikoje numatytų funkcijų nevykdymo ar pažeidimo, o
už vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimą. Taigi, ieškovo nesupažindinimas su
pareigybės charakteristika nesusijęs su jo padarytu darbo drausmės, už kurį jis
nubaustas atleidimu iš darbo, pažeidimu. Tai, kad ieškovas privalo būti darbo
vietoje darbo laiku, ieškovui buvo žinoma, ir šis pažeidimas teismo pagrįstai
buvo įvertintas kaip šiurkštus, nes byloje nustatyta, kad ieškovas darbo metu
nebuvo darbo vietoje, tuo metu žvejojo ir, būdamas neblaivus, Purvėnų
užkardos budėtojų atžvilgiu elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius,
stumdėsi. Tarybos sprendime teigiama, kad ieškovas tokiu elgesiu pažemino
pareigūno vardą, diskreditavo ( matyti, jog padaryta klaida, vietoje žodžio
„diskreditavo“, nurodant žodį „ diskriminavo“ ) vaikų ugdymo įstaigos vadovo
pareigybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį ieškovo elgesį
vertino kaip etikos normų pažeidimą. Nors byloje nustatyta, kad ieškovas savo
elgesiu ne savo darbo vietoje diskreditavo vaikų įstaigos vadovo vardą, tačiau
ieškovui, kaip valstybinės pedagoginės įstaigos vadovui, taikytini padidinti
elgesio vertinimo kriterijai, todėl jo priešingas etikos ir teisės normoms
elgesys darbo metu ne darbo vietoje, pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus darbo
drausmės pažeidimas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui
reikalavimas laikytis etikos normų taikytinas tik jo darbo metu, atmestinas,
nes valstybinės įstaigos vadovo elgesys neturi prieštarauti moralės ir teisės
normoms ne tik darbo metu. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 2008-05-12 jis
dirbo tik 4 valandas, t.y. iki 12 val., todėl nesutinka su teismo išvada, jog
jis savavališkai pasitraukė iš darbo, turėjo būti įrodyta ieškovo, jam
pateikiant įrodymus, kad jam buvo nustatyta trumpesnė darbo diena, nei
paprastai yra nustatyta valstybinėse įstaigose, t.y. penkių dienų darbo
savaitė. Ieškovo paaiškinimas, jog jis nebuvo darbe pranešęs V.
K., turėjo būti įrodytas šio liudytojo parodymais, tačiau tokių įrodymų
byloje nepateikta. Tai, kad V. K. pagal bendrojo skyriaus
vyr. specialistės J. U. pasiaiškinimą Šalčininkų rajono
savivaldybės administracijos direktoriui ( b.l.86, T. I) neturėjo įgaliojimų
leisti nebūti darbe ieškovui, kad tokį leidimą galėjo duoti savivaldybės
administracijos direktorius, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas 2008-05-12
savavališkai nebuvo darbe. Tai, kad darbo sutartyje nėra nurodyta, kiek valandų
ir kuriomis dienomis ieškovas turi būti darbe, neleidžia daryti išvados, kad
ieškovas nežinojo, jog jis turi dirbti 5 dienas per savaitę, nuo kurios
valandos iki kurios jis turi būti darbo vietoje.
Tai, kad ieškovas nepateikė pasiaiškinimo dėl
padaryto darbo drausmės pažeidimo, nebuvo kliūtimi atleisti jį iš darbo. LR DK
240 straipsnio 1 dalis numato, jog prieš skirdamas nuobaudą, darbdavys turi
raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.
Darbdavys, pažeidęs šį reikalavimą, gali paskirti drausminę nuobaudą
nepagrįstai, t.y. nubausti pažeidimo nepadariusį asmenį. Nagrinėjant darbuotojo
reikalavimą grąžinti jį į darbą, bylos esmę sudaro tai, ar darbuotojas padarė darbo
drausmės pažeidimą, ar ne, tačiau darbdavio padarytas pažeidimas –
nepareikalavimas raštu darbuotojo pasiaiškinti nėra tokiu procedūriniu
pažeidimu, kuris atleistų darbuotoją nuo atsakomybės nuo įvykdytą pažeidimą.
Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui
duomenis apie tai, kad jo apeliacinis skundas priimtas nagrinėjimui Lietuvos
Vyriausiajame administraciniame teisme dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo
2010-05 -07 nutarimo. Iš byloje esančio Valstybinės sienos apsaugos tarnybos
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės
ikiteisminio tyrimo skyriaus 2008-05-14 nutarimo atsisakyti pradėti
ikiteisminį tyrimą matyti, kad padaryta išvada, jog H. I. veiksmuose
yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 205-2
str. ir 187 str. požymiai, todėl nutarimas pateiktas VSAT prie LR VRM dėl jo
patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl valstybinė sienos perėjimo. Tai,
kad byloje, nagrinėjamoje administracine tvarka, nagrinėjami kiti ieškovo
veiksmai, t.y. valstybinės sienos perėjimas, todėl šioje byloje išvados gali
būti padarytos ir nesant įsiteisėjusiam tesimo nutarimui dėl ieškovo nubaudimo
administracine tvarka.
Atmestus ieškovo skundą, iš jo priteistinos išlaidos,
kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas, pranešdamas bylos dalyviams
apie teismo posėdį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31
d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo H. I. 8,50 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei,
įpareigojant ieškovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB
Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Kolegijos pirmininkė Danutė
Kutrienė
Kolegijos teisėjai Virginija
Volskienė
Petras
Jaržemskis