Civilinė byla Nr. e2-1251-1171/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12069-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.5.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovei O. P. ir jos atstovui advokatui Giriui Ivoškai,

atsakovės atstovams S. G. ir V. V. (2023 m. rugsėjo 20 d. posėdyje),

trečiajam asmeniui A. I.,

trečiojo asmens biudžetinės įstaigos Vilniaus senojo teatro atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, tretieji asmenys A. I. ir valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus senasis teatras dėl konkurso komisijos sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė O. P. (toliau – ieškovė) per atstovą kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-548-„Dėl konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos (toliau – komisija) 2023 m. liepos 17 d. priimtą sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti A. I. ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. birželio 5 d. buvo paskelbtas konkursas į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) dar iki konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo, t. y. 2023 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-5349 „Dėl konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarką reglamentuojančių teisės aktų“ (toliau – išvada), o komisija buvo sudaryta 2023 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV – 548 „Dėl konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo“. Komisija buvo sudaryta nepaisant to, kad išvadoje buvo konstatuota, kad: 3.1. atlikus konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 326 (toliau – ir Aprašo), antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad dalis aprašo nuostatų gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi: neužtikrina komisijos narių nešališkumo ir objektyvumo, veiklos skaidrumo; komisijos pirmininkui suteikiamos antikorupciniu požiūriu ydingos teisės veikti savo nuožiūra situacijose, kada reikia užtikrinti komisijos narių nešališkumą ir objektyvumą; aprašo nuostatų taikymas sudaro sąlygas korupcijos veiksnių ir nesąžiningo elgesio apraiškoms; aprašu sudaromos sąlygos komisijos veikloje dalyvauti interesų konfliktą turintiems ir/ar pažeidimus padariusiems komisijos nariams; galimai eliminuojama tokių komisijos narių atsakomybė. Atlikus konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-794 (toliau – Reglamento) antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dalis aprašo nuostatų gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi: reglamentui aktualūs pastabose dėl aprašo įvardinti korupcijos rizikos veiksniai; atskiriems pretendentams galimai sukuriamas konkurencinis pranašumas; sudaromos sąlygos atskirų pretendentų nesąžiningam elgesiui; dalis reglamento nuostatų nedera su aprašu nustatytu teisiniu reglamentavimu. Be to, išvadoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, buvo suformuluotas prašymas per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, ir pateikti STT nuorodą į ją, todėl akivaizdu, kad nepaskelbus informacijos apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, ir nenurodžius priežasčių ir motyvų, kodėl į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, konkurso vykdymas arba turėjo būti sustabdytas, arba jis turėjo būti vykdomas taip, kad nekiltų abejonių nei dėl konkurso komisijos narių atrankos procedūros, nei dėl kiekvieno pretendento viešųjų ir privačių interesų galimų konfliktų, nei abejonių dėl to, kad pretendento pripažinimo konkurso laimėtoju kriterijai sudaro sąlygas korupcijos veiksnių ar nesąžiningo elgesio apraiškoms. Ieškovės teigimu, konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas organizavimas, komisijos elgesys (neveikimas nedeklaruojant viešųjų ir privačių interesų konflikto tarp komisijos narių ir konkurso laimėtojo) ir konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos 2023 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. EK31-3 pripažinti konkurso laimėtoju A. I. priėmimas, remiantis sąlygas korupcijos veiksniams sudarančiomis aprašo ir reglamento nuostatomis, yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad sprendimas buvo priimtas pažeidžiant aprašo 3 p. įtvirtintus konkurso vykdymui keliamus lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principus, darbo reglamento 4 p. įtvirtintus konkurso komisijos veiklos sąžiningumo, atsakingumo, nešališkumo, objektyvumo principus, taip pat aprašo 19 p. nustatytus reikalavimus, keliamus konkurso komisijos narių nešališkumui, bei reikalauti sprendimą panaikinti.

Ieškovės teigimu, atsakovė padarė teisės aktų pažeidimus, susijusius su konkurso komisijos narių parinkimu (skyrimu). Siekiant visiškai minimizuoti tikimybę, kad atranka į konkurso komisijos narius (skyrimo procedūra), kiekvieno pretendento ryšiai su pretendentais bei konkretaus pretendento paskelbimas konkurso laimėtoju gali būti neobjektyvūs, nešališki ir neskaidrūs, atsakovė, gavusi išvadą, privalėjo imtis priemonių, kad konkurso procedūra būtų vykdoma laikantis maksimaliai griežtų reikalavimų ir standartų. Ieškovės teigimu, nagrinėjamo konkurso rezultatų ir procedūros skaidrumui vertinti itin aktualia laikytina aprašo 17.1 p. nuostata, kad komisija sudaroma vieniems metams iš 5–9 narių, iš jų skiriant į nacionalinio ir valstybinio teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas, – ne mažiau kaip pusę komisijos narių sudaro valstybės tarnautojai, kitus narius siūlo Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba ir (ar) atrenka konkurso organizatorius iš profesionaliojo scenos meno vertintojų. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju konkurso komisiją konkurso organizatorius sudarė iš 6 komisijos narių: Komisijos pirmininkė – D. U., kultūros viceministrė; S. G. – Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus patarėja; G. G. – Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos atstovė; J. K. – Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė; D. K. – Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos atstovas; V. M. – Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė. Ieškovė pažymi, kad sudarant konkurso komisiją 6 narių buvo akivaizdžiai nesiekta maksimalaus nešališkumo, objektyvumo ir skaidrumo, nes komisijos narių skaičius buvo beveik minimalus, ir nors akivaizdu, kad 8 ar 9 narių skyrimas (atrinkimas) savaime neužtikrina nešališkumo, objektyvumo ir skaidrumo, tačiau šių principų paisymo tikimybę 8 ar 9 komisijos narių skyrimas būtų tik padidinęs. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad tarp 6 narių, iš kurių šiuo atveju 3 buvo valstybės tarnautojai, pakako tik 1 iš kitų 3 narių (kurie turėjo būti arba pasiūlyti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos, arba atrinkti konkurso organizatoriaus iš profesionaliojo scenos meno vertintojų), kad visiems trims valstybės tarnautojams balsavus vienodai, 1 komisijos nario balsas nulemtų konkurso rezultatą. Pažymi, kad atsakovė viešai nepaskelbė nei duomenų apie tai, kokiu būdu komisijos nariais tapo kiti 3 komisijos nariai, t. y. ar jie buvo pasiūlyti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos, ar atrinkti konkurso organizatoriaus iš profesionaliojo scenos meno vertintojų, nei duomenų apie tai, kokią profesionaliojo meno sritį ar sritis atstovauja kiti komisijos nariai, nei duomenų apie tai, kodėl būtent tie, o ne kiti asmenys tapo komisijos nariais. Nesant viešai paskelbtų duomenų apie tai, ar komisijos nariais G. G., J. K. ir D. K. tapo pasiūlius Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybai, ar atrinkus juos konkurso organizatoriui, tenka daryti prielaidą, kad šiuo atveju jokių abejonių dėl šių asmenų pasiūlymo tapti komisijos nariais nebūtų kilę, jeigu viešai būtų paskelbtas (ar bent kiekvienam pretendentui, įskaitant ieškovę įteiktas ar pateiktas susipažinti) Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos sprendimas ar konkurso organizatoriaus sprendimas atrinkti profesionaliojo scenos meno vertintojus būti komisijos nariais, nurodant atrankos kriterijus, kad būtų galima įvertinti šių asmenų tiesiogines ar netiesiogines asmenines ar profesines sąsajas ir su kiekvienu iš pretendentų, ir su konkurso organizatoriumi, taip ne tik užkardant galimą interesų konfliktą, bet ir pašalinant bet kokią regimybę, kad komisijos sprendimas, kai vieni komisijos nariai yra konkurso organizatoriaus valstybės tarnautojai, o kiti – konkurso organizatoriaus atrinkti asmenys, priimtas neobjektyviai, šališkai ir neskaidriai. 2023 m. liepos 17 d. komisija priėmė sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti A. I., o apie tai viešai buvo paskelbta 2023 m. liepos 17 d. Ieškovė šiame konkurse užėmė 2 vietą. Atsižvelgiant į tai, kad konkursą laimėjo A. I., ieškovė teigia, kad esant tokioms išvadoje išdėstytoms pastaboms dėl komisijos narių skaičiaus ir sudarymo tvarkos, konkurso organizavimas šiuo atveju turėjo būti atidėtas, arba pretendentams ir viešai turėjo būti atskleistos aplinkybės, susijusios su G. G., J. K. ir D. K. tapimu komisijos nariais, kad būtų galima ne tik užkardyti galimą interesų konfliktą, bet ir pašalinti bet kokią regimybę, kad komisijos sprendimas, kai vieni komisijos nariai yra konkurso organizatoriaus valstybės tarnautojai, o kiti – konkurso organizatoriaus atrinkti profesionaliojo scenos meno vertintojai ar Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos pasiūlyti asmenys, priimtas neobjektyviai, šališkai ir neskaidriai. Nurodo, kad viešai prieinamomis ir ieškovės turimomis žiniomis, ir G. G., ir D. K. su konkurso laimėtoju paskelbtu A. I. susiję taip, kad A. I. yra vienas iš keturių VšĮ Lietuvos šiuolaikinio šokio centro dalininkų, kuriam apdovanojimą už nuopelnus yra skyrusi Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacija, kuriam netiesiogiai priklauso G. G. ir tiesiogiai - D. K., t. y. visi šie trys asmenys yra tarpusavyje susiję tuo, kad yra profesionaliojo šokio meno atstovai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nepaisant to, ar šiedu komisijos nariai buvo paskirti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos, ar atrinkti Kultūros ministerijos, vien tai, kad konkurso komisijos nariai ir vienas iš pretendentų, kuris iš laimėjo konkursą, buvo tos pačios meno šakos atstovai, negali būti laikoma vien sutapimu, o turi būti vertinama kaip akivaizdus šių komisijos narių paskyrimo ir dalyvavimo komisijoje nešališkumo, neobjektyvumo ir neskaidrumo įrodymas. Pažymi, jog pretendentų teatro ar koncertinės įstaigos 5 metų perspektyvinės veiklos programos (toliau – programos) pagal aprašą nėra laikytinos konfidencialios informacijos objektu, todėl galima situacija, kuomet suinteresuotas komisijos narys vieno ar kelių pretendentų pateiktas programas ar informaciją apie jas gali perduoti konkuruojančiam pretendentui (pavyzdžiui: dėl kurio laimėjimo yra asmeniškai suinteresuotas), kuris pokalbio metu aptariant savo pateiktą programą įgytų konkurencinį pranašumą prieš kitus pretendentus (kadangi, pavyzdžiui, savo programos aptarimo metu galėtų išplėstinai aiškinti/interpretuoti tam tikrus (pavyzdžiui, suformuluotus abstrakčiai) programoje nurodytos informacijos aspektus).

Ieškovė pastebi, kad reikšminga viešai neatskleista aplinkybė, susijusi su konkurso laimėtoju A. I., buvo ta, kad jis, ieškovės žiniomis, vienintelis iš konkurse dalyvavusių pretendentų priklausė politinei partijai – (duomenys neskelbtini), be to, tai pačiai partijai, kaip ir konkurso komisiją sudaręs Lietuvos Respublikos kultūros ministras S. K., todėl pastaroji aplinkybė pirmiausia sudaro prielaidą reikalauti panaikinti konkurso komisijos sprendimą pripažinti A. I. konkurso laimėtoju. Ieškovės manymu, šiuo atveju, kad Kultūros ministras į konkurso komisiją savo sprendimu paskyrė dvi Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas iš esmės sudarė prielaidą Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos draudžiamai šališkumo priimant sprendimą dėl konkurso laimėtojo regimybei. Be kita ko, ieškovė taip pat remiasi STT išvada, kuria konstatuota, kad aprašo ir reglamento nuostatos (įskaitant ir nuostatas dėl to, kad konkurso komisijos narės (šiuo atveju D. U. ir S. G.) yra valstybės tarnautojos tiesiogiai pavaldžios konkurso komisiją sudariusiam asmeniui (šiuo atveju kultūros ministrui) sudaro sąlygas korupcijos veiksniams atsirasti.

Ieškovė pažymi, jog konkurso komisijos 2017 m. liepos 17 d. sprendimo neteisėtumas pasireiškia pretendentų teatro ar koncertinės įstaigos 5 metų perspektyvinės veiklos programos vertinimo procedūros neskaidrumo ir klausimų pateikimo pretendentams aspektais. Nurodo, kad konkurso paskelbimas įvyko po to, kai Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. ĮV-216 „Dėl kultūros ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. ĮV-792 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams“ pakeitimo“ (kuris įsigaliojo 2023 m. balandžio 1 d.) buvo panaikintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. ĮV-792, kuriuo buvo patvirtinti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams, 8 punktas, kuriuo buvo nustatytos teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kompetencijos, kurios vertinamos konkurso į teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas metu. Pastebi, kad panaikinus minėtą punktą, nebuvo patikslintos aprašo nuostatos, susijusios su pretendento pateiktinos teatro vadovo 5 metų perspektyvinės veiklos programos (kurioje išdėstytas teatro veiklos vertinimas ir pateikiama veiklos vizija, apimanti teatro nuostatais grįstą kūrybinę veiklą, kūrinių sklaidą, kultūrines edukacines veiklas, planuojamas rinkodaros veiklas (bilietų rezervavimo ir pardavimo sistema, paslaugų vystymas, priemonės, skatinančios žiūrovų lankomumą, ir kita), infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių valdymą, finansinių išteklių valdymą, numatomas teatro vadybos bei veiklos naujoves ir pokyčius, taip pat kitą pretendento nuožiūra svarbią informaciją) vertinimu. Išvadoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pagal reglamento 10.3 papunktį „pokalbio su pretendentu metu pretendentas atsako į komisijos narių teikiamus klausimus, atlieka praktines užduotis. Šis etapas skirtas pretendentų kompetencijoms, dalykinėms ir asmeninėms savybėms išsiaiškinti, Programai įvertinti“, tačiau pagal aprašo 28.2 – 28.3 papunkčių nuostatas programos vertinimas ir pokalbis su pretendentu yra atskiri konkurso etapai, kurių metu programos vertinimas apima pretendento pateiktos programos aptarimą, o pokalbio su pretendentu metu pretendentas atsako į komisijos narių teikiamus klausimus, skirtus pretendento kompetencijoms, dalykinėms ir asmeninėms savybėms išsiaiškinti. Taigi, pagal aukštesnio lygmens teisės aktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą aprašą, pokalbis neturi būti susijęs su programos įvertinimo procedūromis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teigia, kad sprendžiant klausimą dėl konkurso laimėtojo, klausimai apie pretendento programos turinį net nėra būtini, o programos vertinimas neturi jokios lemiamos reikšmės vertinant, ar pretendentas gali būti pripažinta konkurso laimėtoju. Atkreipia dėmesį, kad išvadose nurodoma „Reglamentas nereglamentuoja, kad pretendentams turi būti pateikiami vienodo pobūdžio klausimai/užduotys (kaip to reikalauja aprašo 28.3 papunkčio nuostatos). Dėl minėtos priežasties ieškovė mano, kad egzistuoja rizika, kad atskiriems pretendentams gali būti pateikiami konkurencinį pranašumą prieš kitus pretendentus suteikiantys klausimai ir užduotys, galinčios turėti reikšmės konkurso rezultatams. Šiuo atveju ieškovė, kuri pretendavo į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas ir dalyvavo konkurse būdama Vilniaus senojo teatro direktore, kuri laimėjo konkursą 2017 m. galiojant minėtiems reikalavimams, lyginant su kitais kandidatais, kurie pretendavo į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas (įskaitant ir 2023 m. surengtą konkursą laimėjusį A. I.) nebegaliojant minėtiems reikalavimams turėjo akivaizdų patirtimi grįstą pranašumą prieš kitus pretendentus, tai, kad konkurso laimėtojas surinko vos keliomis dešimtosiomis balo daugiau, yra ne priežastis to, kad konkurso laimėtojo kompetencija buvo didesnė, o tai, kad konkurso rezultatams įtakos turėjo konkurso laimėtojo priklausomybė tai pačiai politinei partijai, kaip ir Kultūros ministro, taip pat mažiausiai dviejų komisijos narių suinteresuotumas, kad konkurso laimėtoju taptų tos pačios meno srities, kaip ir du komisijos nariai, atstovas.

Ieškovė 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad komisijos nariai pastebėjo galimus konkurso organizavimo ir vykdymo pažeidimus, tačiau nė vienas iš komisijos narių nepareiškė reikalavimo, kad komisijos pirmininkė įvertintų įtaką konkurso rezultatams ir praneštų apie pažeidimus atsakovui. Pažymėjo, jog susipažinus su komisijos posėdžio įrašo dalimi, kurioje girdėti komisijos narių atliekamas A. I. pateiktos 5 metų perspektyvinės veiklos programos svarstymas, viena iš komisijos narių (J. K.) pateikė pastabas, kad „programa nėra pateikta vieno žmogaus, programa yra pateikta kūrybinės grupės, tai man kyla šiokių tokių abejonių ar visi pretendentai lygiateisiškai dalyvauja šiam konkurse, kai vieni parengia savo programą, kiti (..) padeda kitiems parengti programą kūrybinė grupė, taip pat man kelia abejonių tie žmonės, kurie buvo įtraukti į programos rengimą“. Komisijos narė taip pat nurodė, kad A. J. jau yra dirbęs „Kultūros ministerijos viename iš teatrų, kalbu apie (duomenys neskelbtini) (...) jisai irgi kartu dirbo komandoje su vadovu, ir tai buvo visiškas žlugimas teatro, kuriam atstatyti prireikė daugybės metų, tai dėl to man šita kandidatūra, ypač kalbant apie silpną vadovą, kuris ateina su komanda, man kelia abejonių“. Pažymėjo, kad nė vienas iš kitų komisijos narių nepareiškė nesutikimo su tuo, kad šiuo atveju A. I. dalyvavimas konkurse pateikiant 5 metų perspektyvinės veiklos programą, kuri ne tik pasirašyta kelių asmenų, bet ir vieno iš asmenų, kuris kelia abejonių dėl savo reputacijos ir kvalifikacijos būti kartu su teatro vadovu komandoje, todėl akivaizdu, kad komisijos pirmininkė, užuot pasiūliusi komisijos nariams įrašyti balus pretendento individualaus vertinimo lentelėje, turėjo užfiksuoti komisijos narės pastebėtą lygiateisiškumo pažeidimą ir inicijuoti sprendimo dėl konkurso stabdymo priėmimą. Antra vertus, komisijos narės J. K. sprendimas, konstatavus lygiateisiškumo pažeidimą, skirti A. I. 10 balų vertintinas kaip nesuderinamas su komisijos narės pozicija dėl padarytų pažeidimų ir kelia abejonių dėl sprendimo skirti 10 balų skaidrumo. Kita komisijos narė V. M. pareiškė, kad programą planuoja vertinti „vidutiniškai“, nes būtų „neatitikimas“, „pažeidimas teisių, interesų kitų kandidatų, nes grupėms autorių turbūt nebuvo galima leisti kandidatuoti, visi galbūt būtų norėję autorių kolektyvai dalyvauti, ar buvo tik asmeniui parašyta? Turbūt asmeniui kvietimas buvo, taip? Tai nežinau, man tai kelia nerimą paskui pasidalinimas atsakomybėmis kaip būtų, jeigu kas nors iškrenta, išeina, susipyksta arba suserga, tada direktorius priims atsakomybę, ar jis ... vienu žodžiu (...) padaryta didžiulė vadybinė ir teisinė klaida, spraga, kad žmonės, pasirašantys pavardėmis (...) tai jie gal po nol dvidešimt penkis nori direktoriais visi būti (...) ketvirčiais dalintis (...) šįkart tas komandinis darbas pakiša koją teisine prasme, manyčiau... “ teikiant autorių kolektyvo parengtą teatro veiklos programą yra padaryta didžiulė vadybinė ir teisinė klaida, nes nėra aišku, ar už šios programos įgyvendinimą yra ir būtų atsakingas pretendentas, ar šia atsakomybe būtų dalinamasi tarp kolektyvo narių, kas iš esmės kliudo vertinti programą kaip tokią, kurią įgyvendinti įsipareigoja teatro vadovas.“ Nors komisijos narė net du kartus svarstymo metu tvirtino, kad A. I. programą vertins vidutiniškai, tačiau iš pretendento individualaus vertinimo lentelėje nurodyto balo (7), akivaizdu, kad V. M. programą vertino ne „vidutiniškai“, o „gerai“: Reglamento 2 priede nurodyta, kad vertinimą „vidutiniškai“ atitinka vertinimas 5-6 balais, o ne 7 balais. Atsižvelgiant tai, kad V. M. taip pat konstatavo kitų pretendentų teisių pažeidimą, akivaizdu, kad komisijos pirmininkė, užuot pasiūliusi Komisijos nariams įrašyti balus pretendento individualaus vertinimo lentelėje, turėjo užfiksuoti konkurso stabdymo priėmimą. Komisijos narės G. G. pasvarstymas „kiek suprantu, taisyklėse neparašyta, ar gali vienas teikt, ar su komanda, jis vis tiek teikia kaip vadovas, tiktai kad vedasi su savim komandą, aš bent taip supratau“ iš esmės reiškia, kad komisijos narė konstatavo konkurso reikalavimų reguliavimo spragą, todėl akivaizdu, kad ir šiuo atveju egzistuojant prielaidai, kad konkurso reguliavime yra spragų, dėl kurių kiti pretendentai gali nesąžiningai ir neskaidriai įgyti pranašumą prieš kitus kandidatus, turėjo būti arba neleidžiama A. I. dalyvauti konkurse kaip pretendentui, arba komisijos pirmininkė turėjo inicijuoti konkurso stabdymą, o atsakovas – priimti sprendimą nutraukti konkursą. Tokią poziciją pagrindžia ir komisijos nario D. K. nuomonė, kad „kūrybinė grupė ... tai ne mūsų tiesioginė atsakomybė vertinti kūrybinės grupės formatą, tai vertinu programą (...) individualiai“, kuri reiškia, kad šiuo atveju atsakovas yra tiesiogiai atsakingas už tai, kad gavęs Išvadą nesiėmė jokių priemonių kontroliuoti, kad komisijos pirmininkė informuotų atsakovą apie komisijos narių pastebėtus akivaizdžius konkurso organizavimo reguliavimo ir vykdymo pažeidimus, sudariusius prielaidą A. I. įgyti nepagrįstą pranašumą kitų pretendentų atžvilgiu. Teisininkės išsilavinimą turinti komisijos narė S. G. nurodė, kad „aš manau, jog tai ne kolektyvinis yra konkursas, nors ir aiškiai konkurso tvarkos apraše nėra parašyta, kad pretendentas negali ar privalo teikti būtent autorinę tą programą, bet man atrodo, kad tai yra savaime suprantama (...) jeigu (...) vertinant ir turinį tos programos, tai (...) sąžininga konkurencija tarp pretendentų būtų (...) pažeidžiama ir pats proporcingumas (...) teisiniu požiūriu, tai nėra kolektyvinis konkursas plius jokie pažadai, kad ta komanda galės toliau dirbti, negali būti suteikiami, todėl aš vertinu labai blogai“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, komisijos narių pateikto A. I. programos vertinimo komisijos 2023 m. liepos 17 d. vykusio posėdžio metu akivaizdžiai pakanka tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog ir komisijos pirmininkė, ir kiti komisijos nariai, balsuodami už A. I. pateiktą perspektyvinės veiklos programą ir už pokalbį su pretendentu, visiškai nepaisė to, kad A. I. dalyvavimu konkurse su programa, kuri prieštarauja lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principams, buvo pažeisti Aprašo 3 p. įtvirtinti konkurso vykdymui keliami lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principai, o komisija, leisdama A. I. dalyvauti konkurse su programa, kuri prieštarauja lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principams, pažeidė Darbo reglamento 4 p. įtvirtintus konkurso komisijos veiklos sąžiningumo, atsakingumo, nešališkumo, objektyvumo principus. Išvadoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pagal Reglamento 10.3 papunktį „pokalbio su pretendentu metu pretendentas atsako į komisijos narių teikiamus klausimus, atlieka praktines užduotis. Šis etapas skirtas pretendentų kompetencijoms, dalykinėms ir asmeninėms savybėms išsiaiškinti, Programai įvertinti“, tačiau pagal Aprašo 28.2 – 28.3 papunkčių nuostatas Programos vertinimas ir pokalbis su pretendentu yra atskiri konkurso etapai, kurių metu (pagal Aprašo 28.2 papunktį) Programos vertinimas apima pretendento 1 papunktį) pretendentas atsako į komisijos narių teikiamus klausimus, skirtus pretendento kompetencijoms, dalykinėms ir asmeninėms savybėms išsiaiškinti. Atkreipė dėmesį, kad pokalbio su komisijos nariais metu (įrašas tarp 4 ir 6 minutės) A. I. nedviprasmiškai nurodė, kad „mes ateinam kaip komanda“, kad jo dalyvavimas konkurse ir programos rengimas yra grupinė iniciatyva ir grupinė motyvacija, todėl tai tik sustiprina ne tik komisijos narių abejonių dėl A. I. galimybės sąžiningai ir lygiateisiškai varžytis su kitais pretendentais ir reikalavimo panaikinti konkurso rezultatus pagrįstumą, bet ir pagrindžia A. I. dalyvavimo konkurse neteisėtumą, t. y. jo dalyvavimo konkurse sąlygų atitikties konkurso reikalavimams nesilaikymą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodoma Išvadose, „Reglamentas nereglamentuoja, kad pretendentams turi būti pateikiami vienodo pobūdžio klausimai / užduotys (kaip to reikalauja Aprašo 28.3 papunkčio nuostatos). Dėl minėtos priežasties mano, kad egzistuoja rizika, kad atskiriems pretendentams gali būti gali būti pateikiami konkurencinį pranašumą prieš kitus pretendentus suteikiantys klausimai ir užduotys, galinčios turėti reikšmės konkurso rezultatams.“ Mano, kad šiuo atveju nepaisydama to, jog A. I. pateikė atsakymus į klausimus taip, kad iš atsakymų paaiškėjo A. I. ir jo pateiktos programos konkurencinį pranašumą prieš kitus kandidatus menkinančios aplinkybės, taip pat tai, kad lyderystė ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už programos įgyvendinimą nėra asmeninė savybė, dėl kurios A. I. galėjo pretenduoti vadovauti teatrui, komisija neteisėtai ir nepagrįstai nesiėmė veiksmų tokiam pretendentui nesuteikti konkurencinio pranašumo prieš kitus pretendentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad A. I. konkurse dalyvavo ne lygiomis teisėmis su kitais pretendentais, t. y. siekdamas privilegijuoto jo programos vertinimo dėl to, kad programa parengta ne vieno, o keturių asmenų, todėl komisijos narių neveikimas toleruojant Aprašo spragas kaip suteikiančias teisę A. I. nesąžiningai dalyvauti konkurse ir nesikreipti į atsakovą kaip į konkurso organizatorių, kad pastarasis sustabdytų konkursą ir priimtų sprendimą nutraukti konkursą, iš esmės sudaro prielaidą konkurso procedūros dalį, susijusią su programos vertinimu, pripažinti kaip vykdytą neskaidriai, o komisijos pirmininkės nesikreipimą į atsakovą, kad nebūtų balsuojama už nesąžiningomis sąlygomis konkurse dalyvaujančio pretendento programą ir pokalbį, vertinti kaip piktnaudžiavimą Komisijos pirmininkės pareigomis. Pastebėjo, kad po konkurso rezultatų paskelbimo atlikti Kultūros ministro veiksmai, t. y. Kultūros ministro 2023-09-25 įsakymo Nr. P-139 priėmimas bei 2023-09-25 darbo sutarties Nr. DS-94 sudarymas priešingai Aprašo 35 p. ir Vilniaus senojo teatro nuostatų 16 p. akivaizdžiai patvirtino Kultūros ministro asmeninį suinteresuotumą, kad siekiant, jog A. I. nebūtų pripažintas netinkamu pretendentu dalyvauti Konkurse ir pastarąjį laimėtų, Komisijos nariai A. I. naudai ignoruotų Aprašo 3 p. ir Darbo reglamento 4 p. nurodytus principus ir nevykdytų Aprašo 25 p. nurodytų reikalavimų, t. y. neteisėtai neinicijuotų Konkurso sustabdymo ir nutraukimo.

Ieškovė O. P. teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad prieš konkursą klausė viceministrės kokiais kriterijais bus vertinama programa, bet paaiškinta nebuvo. Iki konkurso dalyviai negavo informacijos apie komisijos sudėtį. Komisijos sąstatą sužinojo konkurso dieną, buvo paklausta, ar reiškia nušalinimus komisijai, šiuo klausimu buvo įspausta į kampą. Tas klausimas pasirodė formalus. Neaiškūs vertinimo kriterijai. Po konkurso paskambino viceministrei, kuri paaiškino, kad laimėjusio asmens komanda stipri. Ar tai komandų konkursas? Ji teigė, kad jos komanda taip pat yra stipri, apie ją sąmoningai nerašė. Tai vadovų konkursas. Neskaidrumas pasireiškė, tame, kad konkurso taisyklės neaiškios, neaiški komisija, vertinimo kriterijai. Dabar komisijos paklaustų, kodėl komisijoje šokio specialistai ir nėra dramos specialistų. Ieškinio pagrindo nekeičia.

Ieškovės O. P. atstovas advokatas Girius Ivoška  teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti. Akcentavo, jog pažeistas Aprašo 25 p., o pats konkursas vyko neskaidriai.

Atsakovė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodo, kad STT išvadoje yra pateikiamas teisės aktų vertinimas, o ne konkretaus konkurso organizavimo vertinimas. Atsakovės nuomone, išvada apskritai šioje byloje nelaikytina įrodymu, kuris pagrįstų ar paneigtų kokias nors faktines aplinkybes, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikta STT Išvada nors ir yra dokumentas, priimtas valstybės institucijos pareigūnų, neperžengiant savo kompetencijos ribų, ir formaliai atitinka kitus įstatyme išvardintus požymius, tačiau joje yra pateiktas institucijos nustatytų faktų teisinis vertinimas. Pažymi, kad išvada Kultūros ministerijoje gauta 2023 m. birželio 26 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, Kultūros ministerija per du mėnesius nuo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje turėjo paskelbti apie tai, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus nebus atsižvelgta, nurodyti to priežastis ir motyvus. Šiuo atveju STT antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažyma Nr. S2-1603 Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje buvo paskelbta 2023 m. rugpjūčio 28 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nesutinka su ieškovės nurodomais teiginiais, kad neva nenurodžius priežasčių ir motyvų, kodėl į išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, konkurso vykdymas arba turėjo būti sustabdytas, arba jis turėjo būti vykdomas taip, kad nekiltų abejonių nei dėl konkurso komisijos narių atrankos procedūros, nei dėl kiekvieno pretendento viešųjų ir privačių interesų galimų konfliktų, nei abejonių dėl to, kad pretendento pripažinimo konkurso laimėtoju kriterijai sudaro sąlygas korupcijos veiksnių ar nesąžiningo elgesio apraiškoms. Šiuo atveju vien tai, kad konkurso organizavimo metu Kultūros ministerija dar nebuvo Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbusi apie tai, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus nebus atsižvelgta, nurodyti to priežastis ir motyvus,- nereiškia, kad konkurso vykdymas arba turėjo būti sustabdytas, arba jis buvo vykdomas neskaidriai, t. y. vykdant komisijos narių atranką, užkertant kelią bet kokiam galimam viešųjų ir privačių interesų konfliktui ar jo regimybei. Atsakovė pažymi, kad išvados 1 punkte nurodoma, jog STT kritinių pastabų ir pasiūlymų neturi. Be to, išvados pateikimas nestabdo teisės aktų, kurių atžvilgiu atliktas antikorupcinis vertinimas, galiojimo ir neapriboja jų bei jų nuostatų taikymo. Atkreipia dėmesį, kad antikorupcinio vertinimo tikslai siejami su faktinio teisinio reguliavimo poveikio stebėsena, siekiant nustatyti teisinio reguliavimo trūkumus, dėl kurių gali susidaryti sąlygos korupcijai pasireikšti ir poreikiu tobulinti tokį teisinį reguliavimą. Šiuo atveju pažymi, kad teisės aktai ir jų nuostatos gali būti pripažinti negaliojančiais tik atitinkamą teisės aktą priėmusio subjekto ar hierarchine tvarka, arba jį pripažįstant negaliojančiu teismo keliu. Todėl konkurso organizavimo ir vykdymo metu, tiek tvarkos aprašas, tiek darbo reglamentas bei juose nustatytas reguliavimas buvo ne tik galiojantis, tačiau ir teisėtas. Atkreipia dėmesį, kad tvarkos aprašas yra patvirtintas Lietuvos Vyriausybės nutarimu, todėl jame nustatytos nuostatos besąlygiškai ir hierarchiškai saisto Kultūros ministeriją. Be to, Vyriausybės nutarimo keitimas turi atitikti Lietuvos Vyriausybės darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nustatytas teisėkūros procedūras. Tai reiškia, kad inicijuojant teisės aktų keitimus, teisės akto rengėjas yra saistomas procedūrų, kurios trunka ne trumpą laiką. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai konkurso organizavimo neskaidrumą siejant su STT išvadoje pateiktu vertinimu yra nepagrįsti ir prieštaraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui. Tokia ieškinyje išsakyta pozicija reikštų, kad kiekvienu atveju STT pateikus teisės aktui antikorupcinio vertinimo išvadą toks teisės aktas ar jo nuostatos savaime nustoja galioti, yra neteisėtas ar pan., ir visi sprendimai priimti vadovaujantis tokiu teisės aktu yra savaime taip pat negaliojantys, atitinkamai ginčo atveju – kiekvienas organizuotas konkursas vadovaujantis tvarkos aprašu vykdytas neskaidriai, kas stokoja logikos ir pagrįstumo, teisės aktų galiojimo, įskaitant ir teisėkūros procedūrų išmanymo. Ieškovė grįsdama ieškinio reikalavimą tenurodo STT išvadoje aptariamų tvarkos aprašo ir darbo reglamento nuostatų trūkumus, tačiau visiškai nepaaiškindama ir neargumentuodama bei nepateikdama įrodymų, kaip šie išvadoje nurodyti teisinio reguliavimo trūkumai tiesiogiai sąlygojo neva neteisėtą komisijos sprendimo priėmimą, turėjo įtakos konkurso organizavimui ir vykdymui bei konkurso rezultatams. Šiuo atveju ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodo atsakovės veiksmų ar neveikimo, kurie sąlygojo neva tvarkos aprašo 3 punkte įtvirtintų konkurso vykdymui keliamus lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principus bei darbo reglamento 4 ir 19 punktuose įtvirtintus komisijos veiklos sąžiningumo, atsakingumo, nešališkumo ir objektyvumo principus bei reikalavimus. Tiek atsakovė, būdama konkurso organizatore, tiek komisijos nariai turi pareigą imtis visų veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias galimoms potencialioms grėsmėms, susijusioms su konkurso organizavimo ir jo vykdymo skaidrumu. Ieškovė savo ruožtu nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė tokių veiksmų nesiėmė ir (ar) neužtikrino skaidrumo reikalavimo. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė teatro vadove 2018 m. pirmajai kadencijai buvo paskirta konkurso būdu, kuris buvo organizuojamas vadovaujantis to paties tvarkos aprašo ir darbo reglamento nuostatomis, tačiau tuomet nereiškė reikalavimų tuo pačiu pagrindu dėl tuometinės konkurso komisijos sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog dėl STT išvados konkurso vykdymas turėjo būti sustabdytas, arba kad STT išvadoje nurodomos aplinkybės sąlygojo konkursui keliamo skaidrumo reikalavimo pažeidimą.

Atsakovės vertinimu, laikytini nepagrįstais ieškinio teiginiai, kad komisija buvo sudaryta ne iš maksimalaus tvarkos aprašo 17.1 papunktyje numatyto galimo komisijos narių skaičiaus, o iš 6 narių ir tuo buvo neva pažeistas konkurso organizavimo skaidrumo ir nešališkumo principas, ieškovei teikiant nuorodą į Išvados 2.1.1 papunktyje pateiktas pastabas. Komisija Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-548 „Dėl konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo“ (Priedas Nr. 1) buvo sudaryta iš 6 komisijos narių. Konkurso komisijos nariai paskirti vadovaujantis tvarkos aprašo 17 punkto reikalavimais. Komisijos nariais atrinkti 3 valstybės tarnautojai: Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus patarėja S. G., Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė J. K. ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė V. M. Taip pat komisijos nariais taryba skyrė (delegavo) tarybos narius G. G. ir D. K. Komisijos pirmininke kultūros ministras paskyrė kultūros viceministrę D. U. Atkreipia dėmesį, jog į komisiją skiriant 6 narius nebuvo pažeistos nei tvarkos aprašo nuostatos, nei skaidrumo principas ir vien tai, kad komisijos sudėtį sudarė 6, o ne daugiau narių nereiškia, kad dėl to būtų užtikrintas didesnis konkurso skaidrumas ar būtų priimtas kitoks komisijos sprendimas (4 Komisijos nariai A. I. davė didesnius vertinimo balus, nei ieškovei) – tokius pačius samprotavimus ieškinyje nurodo ir pati ieškovė, tokiu būdu pati prieštaraudama savo nurodomiems ieškinio teiginiams. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad konkursas buvo vykdomas į valstybinio teatro vadovo pareigas, pagal Kultūros ministerijoje taikomą vienodą komisijų sudarymo principą tik nacionalinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų konkursams siekiama sudaryti komisiją iš galimo maksimalaus komisijos narių skaičiaus, priešingai nei į konkursų komisijas dėl kitų Kultūros ministerijai pavaldžių teatrų ir koncertinių įstaigų. Pažymi, kad komisijos daugumos nesudarė atsakovės darbuotojai, todėl negalėjo rastis atitinkamų komisijos narių šališkumo tikimybė. Be to, laikytina, kad 6 narių komisija buvo pakankama valstybinio teatro vadovo konkursui vykdyti. Atitinkamai pažymi, kad atsakovė užtikrino konkurso skaidrumą ir komisijos narių pareigą nusišalinti. Kaip antai Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. ĮV-548 „Dėl konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo“ 2023 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. ĮV-598 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. ĮV-548 „Dėl konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo“ pakeitimo“ buvo pakeistas tarybos deleguotą atstovę R. K., dėl galimo interesų konflikto pakeičiant kitu tarybos deleguotu asmeniu – D. K., kas tik patvirtina, kad atsakovė, organizuodama konkursą siekė maksimalaus skaidrumo principo įgyvendinimo, atitinkamai buvo laikytasi aprašo 19 punkte numatyto reikalavimo nusišalinti. Pažymėtina, kad R. K. yra vienos iš įstaigų, kuri buvo nurodoma A. I. programoje potencialia partnere, vadovė. Nepagrįsti ir samprotavimai, kad neva atsakovė savo iniciatyva paskyrė tarybos atstovus, ar kad turėjo konkurso metu pateikti tarybos sprendimą atitinkamus atstovus paskirti komisijos nariais. Šiuo atveju atsakovė neturi kompetencijos spręsti dėl konkrečių tarybos narių paskyrimo, atitinkamai ir įgaliojimų savo iniciatyva atlikti tokius veiksmus. Tarybos atstovai buvo deleguoti tarybos.

Atsiliepime atsakovė teikė paaiškinimus apie atsakovės vertinimą priimant sprendimą dėl konkrečių asmenų paskyrimo ir (arba) neskyrimo į konkurso komisiją. Pažymi, kad komisijos narių, dalyvavusių komisijos veikloje konkurso metu, kompetencijos atliepė tiek teatro veiklos tiksluose, tiek teatro funkcijose įvardijamas sritis ir veiklas, atitinkamai ir darbo reglamente numatytus vertinimo aspektus. Kaip antai, komisijos narės kultūros viceministrė D. U., kurios kaip viceministrės veiklos sritys inter alia yra profesionalusis menas, kultūrinė edukacija, menininko statusas, nacionalinės kultūros sklaida užsienyje ir tarptautinis bendradarbiavimas, ir Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė J. K., kuri kuruoja ir koordinuoja profesionaliosios kūrybos politikos formavimo ir įgyvendinimo bei tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje sritis, buvo paskirtos komisijos narėmis, nes turėjo kompetencijas vertinti programas ir pretendentus pokalbio metu visų teatro veiklai keliamų tikslų ir pagrindinių teatro vykdomų funkcijų aspektais, taip pat programų suderinamumą su valstybinio lygio strateginio planavimo dokumentais. Komisijos narė S. G. yra Kultūros ministerijos teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus patarėja, kuri buvo deleguota minėto skyriaus vedėjo dalyvauti konkurso komisijos veikloje atsižvelgiant į tai, kad Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyrius yra atsakingas ne tik už teisėkūros kultūros ministro valdymo srityje koordinavimą, tačiau ir kultūros srities darbuotojų, jų darbo sąlygų bei kitų darbo teisinių santykių kultūros įstaigose reguliavimo užtikrinimo politikos koordinavimą, todėl S. G. kompetencijos leido įvertinti pretendentų pateiktas programas bei pretendentus pokalbio metu. Papildomai nurodo, kad pagal nuo 2019 metų susiklosčiusią praktiką konkursų komisijose, atrenkančiose ministerijai pavaldžių įstaigų vadovus, iš ministerijos valstybės tarnautojų dalyvauja atitinkamos įstaigos veiklos sritį kuruojantis viceministras bei atitinkamą ministerijos veiklos sritį kuruojančio padalinio vadovas ir (ar) kitas to padalinio valstybės tarnautojas, Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas ir (ar) kitas šio skyriaus valstybės tarnautojas ir pagal poreikį – kitų padalinių vadovai ar valstybės tarnautojai / darbuotojai. Kaip matyti, tokia praktika buvo išlaikyta ir šiuo atveju. Komisijos narė tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė V. M. kaip valstybės tarnautoja buvo paskirta į komisijos narius atsižvelgiant į tai, kad yra teatro Meno tarybos narė bei asmuo, turintis kompetencijas, susijusias su teatro paskirtimi, veiklos tikslais ir funkcijomis, numatytais Vilniaus senojo teatro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. ĮV-779 „Dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo pakeitimo ir nuostatų patvirtinimo“, 1 punkte numatytą Teatro paskirtį – įgyvendinti valstybės profesionaliojo scenos meno politiką, skatinant kitatautės kultūros (kalbos, literatūros, muzikos, dramaturgijos ir kt.) pažinimą, organizuoti teatro trupės profesionaliojo scenos meno (spektaklių ir (ar) kitų scenos meno kūrinių, scenos meno programų) kūrimą ir jų viešą atlikimą, pristatyti teatre talentingų ir pripažintų Lietuvos bei kitų šalių scenos meno atlikėjų, jų kolektyvų kūrybą. Be to, 2018 m. vykusiame konkurse į Lietuvos rusų dramos teatro (dabartinis Vilniaus senasis teatras) vadovo pareigas komisijos nare taip pat buvo paskirta Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė. Pažymi, kad Komisijos narių atrankos procedūra nei tvarkos apraše, nei darbo reglamente, nei kitoje teisės aktais įtvirtintoje tvarkoje ir (ar) taisyklėse nėra numatyta. Atsakovė pakartotinai pažymi, kad komisijos nariais konkretūs valstybės tarnautojai buvo paskirti atsižvelgiant į jų kompetencijas, kurios apima teatro veiklos strategines kryptis bei sritis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovės pateikiami deklaratyvūs teiginiai ir pasvarstymai apie galimai neskaidrią konkurso komisijos narių atranką atmestini kaip nepagrįsti, atitinkamai nepagrindžiantys ieškinio reikalavimo.

Atsakovės vertinimu, ieškinyje nurodyti samprotavimai dėl komisijos narių G. G. ir D. K. sąsajų su Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacija, kuri yra įteikusi A. I. apdovanojimą, neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad iš pateikiamo ieškovės straipsnio matyti, jog apdovanojimas įteiktas 2018 metais. Šiuo atveju nepateikiama jokia informacija, kad G. G. ir D. K. 2018 m. buvo asociacijos nariais ar pan. Taip pat ieškinyje pateikiama tikrovės neatitinkanti aplinkybė dėl A. I. priklausomybės tai pačiai politinei partijai, kurios nariu yra ir kultūros ministras, kai viešai prieinama informacija tai paneigia. Be to, atsakovė pažymi, kad asmens duomenys, susiję su asmens priklausomybe atitinkamai politinei partijai yra specialiai kategorijai priskirtini asmens duomenys, kurių atsakovė nerenka ir nekaupia, t. y. nėra šių duomenų tvarkytoja. Šiuo atveju aukščiau nurodomos ieškinio aplinkybės nesukuria pakankamų prielaidų akivaizdžiam ir tiesioginiam privačiam interesui rastis, nesant jokio teisinio ryšio, finansinio, ūkinio, turtinio pobūdžio tarpusavio įsipareigojimų ar kitų siejančių ryšių. Ieškovė taip pat nurodo, kad kultūros ministras į komisiją paskirdamas dvi kultūros ministerijos valstybės tarnautojas (ieškinyje nenurodoma, tačiau daroma prielaida, kad kalbama apie J. K. ir S. G.) sudarė prielaidą draudžiamai šališkumo priimant sprendimą dėl konkurso laimėtojo regimybei teikdama nuorodas į Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Atsakovė neturi pagrindo su tokiais ieškovės teiginiais sutikti, kadangi visi konkurso komisijos nariai pasirašė pasižadėjimus, kuriais užtikrino, kad: su pretendentais jų nesieja artimi giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiai; nėra tiesiogiai pavaldūs pretendentams ar (ir) nėra jų kontroliuojami; pretendentai nėra jiems tiesiogiai pavaldūs ar (ir) kontroliuojami; nėra suinteresuoti konkretaus pretendento konkurso laimėjimu. Be to, valstybės tarnautojos, dalyvaudamos komisijos veikloje atliko tarnybines pareigas. Šiuo atveju ieškovė tenurodo, kad komisijos narės buvo pavaldžios komisijos pirmininkei, todėl nebuvo užtikrintas komisijos narių nepriklausomumas. Su tokiais teiginiais ieškovė negali sutikti, kadangi, komisijos narė S. G. yra tiesiogiai pavaldi Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjui, atitinkamais Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyrius ir jo vedėjas yra pavaldūs Ministerijos kancleriui. Ieškovė ieškinyje daro nepagrįstas prielaidas, kad neva komisijos pirmininkės D. U. tiesioginės pavaldinės J. K. dalyvavimas komisijos veikloje sudarė sąlygas korupcijos veiksniams atsirasti, tačiau tokių veiksnių ar pagrįstų įrodymų nei nurodo, nei pateikia. Pirma, kad J. K. būtų suinteresuota konkurso rezultatais, kad ji veiktų viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijoje ar kad būtų pažeidusi darbo reglamento reikalavimus. Antra, kad komisijos pirmininkė būtų dariusi poveikį J. K. Atitinkamai ieškinio teiginiai stokoja logikos, t. y. kad komisijos narės D. U. ir S. G. yra valstybės tarnautojos tiesiogiai pavaldžios komisiją sudariusiam asmeniui – kultūros ministrui, dėl to negalėjo būti skiriamos komisijos narėmis. Pažymi, kad apraše nėra numatytas reikalavimas, kad į konkursų komisijas skiriami nariai privalo būti ne konkursą organizuojančios įstaigos valstybės tarnautojai. Be to, logikos stokoja ir tai, kad teatro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Kultūros ministerija negali skirti komisijos nariais Kultūros ministerijos valstybės tarnautojų, nes tai neva sudaro sąlygas korupcijos veiksniams rastis. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos nariais konkretūs asmenys buvo paskirti atsižvelgiant į jų kompetencijas, kurios apima teatro veiklos strategines kryptis bei sritis.

Atsakovės vertinimu, ieškovės teiginiai apie 5 metų perspektyvinės veiklos programos (toliau – Programa) vertinimo procedūrą yra nepagrįsti, kadangi su konkursų organizavimu susiję kultūros ministro priimami teisės aktais turi atitikti aukštesnės galios teisės aktus. Darbo reglamento 10.2 papunktis iš esmės atkartoja Specialiųjų reikalavimų 8 punktą, kuris buvo pripažintas netekusiu galios, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėti reikalavimai nebuvo taikyti, ar kad programų vertinimas neturi jokios reikšmės. Aprašo 28 punkte numatyta, kad konkursą sudaro trys etapai: 1) parengiamasis, 2) programos vertinimas ir 3) pokalbis su pretendentu. Ieškovė nepateikia argumentų, kad kažkuris etapas neįvyko, atitinkamai, kad buvo pažeista konkurso procedūra. Atsakovė pažymi, kad teiginiams apie neskaidrią komisijos narių atranką, jų suinteresuotumą ar dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto bei programų vertinimo procedūros pažeidimo būtinas objektyvus pagrindas. Ieškovė, ginčijanti konkurso rezultatus, turi pateikti patikimus faktus apie komisijos narių ir konkurso dalyvių sąsajas ar kitokį interesų konfliktą, darytą poveikį kitiems komisijos nariams ar pan., aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti konkurso organizavimo ir vykdymo pažeidimus. Atsakovė pastebi, kad ieškovė tokių duomenų nepateikė, ieškinio reikalavimus grindžia prielaidomis ir samprotavimais, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Atsakovės vertinimu, iš ieškinio turinio negalima nustatyti, koks šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis, dėl to, kad ieškovė nelaimėjo konkurso. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrindė argumento, jog poveikį konkurso rezultatams turėjo jos įrodinėjamos aplinkybės dėl neva STT išvadoje konstatuotų aplinkybių, komisijos sudarymo tvarkos pažeidimų bei komisijos narių šališkumo, dėl ko konkursą būtų galima pripažinti neteisėtu.

Atsakovės atstovė S. G. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti. Pažymėjo, jog STT išvados nei patvirtina, nei paneigia, jog konkursas vyko neskaidriai, ieškovė neįrodė, jog konkursas buvo neskaidrus.

Trečiasis asmuo A. I. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino STT kritinių pastabų dėl konkurso organizavimo nenustatė. Pažymėjo, jog pati ieškovė skambino viceministrei, be to, ieškovė pati paaiškinimuose manipuliavo „mes su komanda“, tačiau skaidriai to nedeklaravo. Teigė, jog programą pasirašė vienas, ją rengė nuo savęs, tai, kad pristatė ir kitus asmenis laiko privalumu.

Trečiojo asmens Vilniaus senojo teatro atstovė E. G. ieškinį prašė atmesti.

Liudytoja D. U., nurodė, jog ji yra kultūros viceministrė, ministro buvo paskirta konkurso pirmininke. Su ieškove ir su A. I. santykiai darbiniai. Komisijos nariai gauna programą, vėliau būna aptarimas. A. I. programa atitiko reikalavimus, tai kad ji yra pateikta nurodant kitus asmenis vertina kaip pliusą, nes aišku, kokia programa bus vykdoma. Kiti pretendentai savo komandos neįvardija, įvardija kai būna interviu. A. I. programą vertino kaip vieno žmogaus ne kelių, laiko, kad jis pristatė komandą su kokia ateis. Komisijoje darbas vyko sklandžiai, kiekvienas narys turėjo savo nuomonę, pasisakė, pažeidimų nebuvo. Abejonių dėl komisijos narių šališkumo nekilo. Visi pasirašė pasižadėjimus.  

Ieškinys atmestinas.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl komisijos 2023 m. liepos 17 d. sprendimo, kuriuo konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas laimėtoju pripažintas A. I.

Ieškovė savo ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01- 5349 „Dėl konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarką reglamentuojančių teisės aktų“ ir įrodinėja, kad konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas organizavimas, komisijos elgesys (neveikimas nedeklaruojant viešųjų ir privačių interesų konflikto tarp Komisijos narių ir konkurso laimėtojo) ir konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos 2023 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. EK31-3 pripažinti konkurso laimėtoju A. I. priėmimas, remiantis sąlygas korupcijos veiksniams sudarančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 326 patvirtintu konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-794 patvirtintu Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas komisijos darbo reglamentas (toliau –Reglamentas) nuostatomis, yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad sprendimas dėl konkurso laimėtojo buvo priimtas pažeidžiant Aprašo 3 p. įtvirtintus konkurso vykdymui keliamus lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principus, Reglamento 4 p. įtvirtintus konkurso komisijos veiklos sąžiningumo, atsakingumo, nešališkumo, objektyvumo principus, taip pat Aprašo 19 p. nustatytus reikalavimus, keliamus konkurso komisijos narių nešališkumui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2023 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija paskelbė konkursą Vilniaus senojo teatro vadovo (ės) pareigoms užimti, kuris buvo vykdomas vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Nepažeisdamas Aprašo 17 p. nustatyto termino, Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-548 „Dėl konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo“ sudarė konkurso komisiją, kuri
2023 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. ĮV-598 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. ĮV-548 „Dėl konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas komisijos sudarymo“ pakeitimo“ buvo pakeista: Tarybos deleguota atstovė R. K., dėl galimo interesų konflikto pakeista kitu Tarybos deleguotu asmeniu – D. K. Taigi konkurso į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas sudaryta tokios sudėties komisija: D. U. – kultūros viceministrė (komisijos pirmininkė); S. G. –Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus patarėja; G. G. – profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos atstovė; J. K. – Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė; D. K. – Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos atstovas; V. M. – Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybė direktorė. Komisijos sekretoriaus funkcijas paskirta atlikti M. R. – Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamento personalo administratorė. Kaip matyti iš Aprašo, sudarant tokią komisiją yra keliamas reikalavimas ją sudaryti vieniems metams iš 5–9 narių (17 p.), o skiriant į nacionalinio ir valstybinio teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas,– ne mažiau kaip pusę komisijos narių turi sudaryti valstybės tarnautojai, kitus narius siūlo Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba ir (ar) atrenka konkurso organizatorius iš profesionaliojo scenos meno vertintojų (17.1p.). Atsižvelgiant į minėtąjį reglamentavimą, iš 6 narių sudaryta komisija atitiko teisės akto reikalavimą. Tačiau, pasak ieškovės, sudarant komisiją iš 6 narių buvo akivaizdžiai nesiekta maksimalaus nešališkumo, objektyvumo ir skaidrumo. Teismas su tokia ieškovės pozicija sutikti negali. Komisijos narių skaičius pats savaime objektyviai negali įtakoti, kad konkursas būtų vykdomas nešališkai, objektyviai ir skaidriai. Šiuo gi atveju Aprašas suteikia diskreciją pačiam konkurso organizatoriui nustatyti komisijos narių skaičių akte nurodytose ribose, ir komisija sudaryta nepažeidžiant minėtojo reikalavimo. Pati ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė jos teisių pažeidimas dėl iš 6 narių sudarytos komisijos ir kaip būtų užtikrintos jos teisės ir principų įgyvendinimas, jei komisija būtų didesnės sudėties. Abstraktūs pasvarstymai negali būti pagrindu spręsti, kad sudarant komisiją buvo padarytas pažeidimas. Maža to, šiuo atveju taip pat nepasitvirtino ir ieškovės būkštavimai, neva visiems trims komisijos sudėtyje esantiems valstybės tarnautojams balsavus vienodai 1 komisijos nario balsas (iš Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos arba atrinkti konkurso organizatoriaus iš profesionaliojo scenos meno vertintojų) nulemtų konkurso rezultatą. Iš byloje esančių pretendento individualaus vertinimo lentelių (T.2, e. b. l. 127-132) matyti, jog komisijos nariai, vertindami atskirai abiejų pretendentų 5 metų perspektyvinės veiklos programas ir pokalbį, juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą ir supratimą. Teismas, susipažinęs su pretendentų vertinimo rezultatais, neįžvelgia jokio išankstinio nusistatymo, susitarimo ar kitokių neobjektyvumo požymių. Kaip antai, D. U. ir J. K. aukštesnius balus skyrė A. I., tačiau V. M. aukštesnis įvertinimas skirtas O. P., tuo tarpu S. G. aukštesniu balu įvertino pokalbį su A. I., tačiau jam skyrė tik 1 balą už 5 metų perspektyvinės veiklos programą. Priešingai jai, G. G. A. I. perspektyvinės veiklos programą įvertino 10 balų, tačiau pokalbio vertinimo balą aukštesnį iš minėtos komisijos narės gavo O. P. D. K. abu aukštesnius balus skyrė A. I. Minėti įvertinimai patvirtina, jog jie nebuvo tendencingi, jų įvairovė iš skirtingų komisijos narių tik patvirtina komisijos narių vertinimo objektyvumą, paremtą kiekvieno komisijos nario atsakingo požiūrio, siekiant išrinkti geriausią pretendentą į Vilniaus senojo teatro vadovus – ir kito komisijos nario (ne valstybės tarnautojo) balsas akivaizdu, jog nebuvo lemiamas, nes į komisijos sudėtį įeinančių valstybės tarnautojų balsai nebuvo vieningi.

Neobjektyvumo, šališkumo ir neskaidrumo regimybę ieškovė įžvelgia ir tame, jog atsakovas viešai nepaskelbė duomenų apie tai, kokiu būdu komisijos nariais tapo kiti 3 komisijos nariai, t.y. ar jie buvo pasiūlyti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos, ar atrinkti konkurso organizatoriaus iš profesionaliojo scenos meno vertintojų, nei duomenų apie tai, kokią profesionaliojo meno sritį ar sritis atstovauja kiti komisijos nariai, nei duomenų apie tai, kodėl tie, o ne kiti asmenys tapo komisijos nariai. Atsakant į šį argumentą visų pirma, pastebėtina, jog Aprašas nereikalauja, kad minėtieji duomenys kokia nors forma turėtų būti viešai skelbiami. Iš byloje esančio Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos 2023 m. birželio 22 d. protokolo Nr. EK4-9 matyti, jog dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigos tarybos 2 atstovų delegavimo į Vilniaus senojo teatro vadovo konkurso komisiją vyko posėdis, kuriame nuspręsta deleguoti G. G. ir R. K. Posėdyje vadovautasi laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. birželio 22 d. vykusios elektroninės apklausos duomenimis. Minėtos Profesionaliojo scenos meno įstaigos tarybos atstovės buvo įtrauktos į Lietuvos kultūros ministro 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-548 sudarytą komisiją, kuris 2023 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. ĮV-598 pakeistas. Dėl galimo interesų konflikto R. K. pakeista kitu Tarybos deleguotu asmeniu – D. K. Komisijos narės pakeitimo priežastis – R. K. yra vienos iš įstaigų, kuri buvo nurodoma A. I. programoje potencialia partnere, vadovė. Komisijos nario pakeitimas atliktas klausimą derinant būtent Tarybos nariams, ką patvirtina byloje esantys susirašinėjimo laiškai su Tarybos sekretore I. Š. Taigi minėtieji bylos duomenys įrodo, jog Profesionaliojo scenos meno įstaigos tarybos nariai buvo atrinkti ir deleguoti būtent Tarybos, ne atsakovės, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl procedūrinių pažeidimų ir šiuo aspektu.

Tai, kad vykdant konkursą į Vilniaus senojo teatro vadovo vietą galimai buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ieškovė sieja su konkrečių asmenų paskyrimu į konkurso komisiją bei įžvelgia viešųjų ir privačių interesų konfliktą tarp atsakovo ir laimėto.
Ieškovė paaiškino, jog jos žiniomis, A. I. priklausė (duomenys neskelbtini), tai pačiai partijai priklauso ir konkurso komisiją sudaręs Lietuvos Respublikos kultūros ministras S. K. Sutiktina, kad konkurso organizatoriaus ir konkurso laimėtojo priklausymas tai pačiai politinei partijai galėtų sudaryti ne tik viešųjų ir privačių interesų konflikto bet principų pažeidimo regimybę, tačiau trečiasis asmuo A. I. teismo posėdyje paneigė jo priklausymą minėtai politinei partijai, byloje pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. spalio 6 d. raštas patvirtina, jog Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad A. I. duomenys kada nors būtų įtraukti į šios partijos narių sąrašus.

Pasak ieškovės, G. G. ir D. K. su konkurso laimėtoju paskelbtu A. I. susiję taip, kad A. I. yra vienu iš keturių VšĮ Lietuvos šiuolaikinio šokio centro dalininkų, kuriam apdovanojimą už nuopelnus yra skyrusi Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacija, kuriam netiesiogiai priklauso G. G. ir tiesiogiai D. K., t. y. visi šie trys asmenys yra tarpusavyje susiję tuo, kad yra profesionaliojo šokio meno atstovai. Atsakant į šį argumentą visiškai sutiktina su atsakovės išsakyta pozicija, jog ieškovės samprotavimai dėl komisijos narių G. G. ir D. K. sąsajų su Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacija, kuri yra įteikusi A. I. apdovanojimą, neturi jokios teisinės reikšmės. 2023 m. spalio 9 d. Šiuolaikinio šokio asociacijos raštas patvirtina, jog G. G. niekada nebuvo asociacijos nare, o D. K. asociacijos nariu tapo 2020 metais, t. y. po skirtojo apdovanojimo. Iš Lietuvos šokio informacijos centro pateikto 2023 m. spalio 9 d. rašto bei prie jo pateiktų dokumentų ( 2017 m. sausio 4 d. dalininko teisių perleidimo sutarties bei dalininko teisių perėmėjo pranešimo, Registrų centro 2023 m. spalio 5 d. išrašo) matyti, kad A. I. 2017 m. sausio 4 d. dalininko teisių perleidimo sutartimi visas organizacijos viešosios įstaigos „Lietuvos šokio informacijos centras“ dalininko teises perleido I. G. Taigi aukščiau nurodyti įrodymai paneigia ieškovės išsakytus argumentus, jog minėtieji asmenys yra tarpusavyje susiję kažkokiais ypatingais ryšiais, nes aplinkybė pati savaime, jog jie visi yra profesionaliojo šokio meno atstovai, nepatvirtina esant neskaidrumo.

Pagal Aprašo 19 p. komisijos sekretorius, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki konkurso, pateikia komisijos nariui pasirašyti Konkurso į teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas komisijos nario pasižadėjimą, kuris pridedamas prie komisijos posėdžio protokolo. Kaip patvirtina bylos duomenys, tokius pasižadėjimus komisijos nariai pasirašė 2023 m. liepos 3 d. ir jais užtikrino, kad komisijos narys su pretendentu nėra siejamas artimų giminystės ryšių, svainystės ar partnerystės ryšių; nėra tiesiogiai pavaldus pretendentui ar (ir) nėra jo kontroliuojamas; pretendentas nėra tiesiogiai jam pavaldus ar (ir) jo kontroliuojamas; nėra suinteresuotas konkretaus pretendento konkurso laimėjimu. Kiekvienas komisijos narys taip pat pareiškė, kad yra objektyvus ir nešališkas priimti tinkamiausius teatrui ar koncertinei įstaigai sprendimus, yra nesaistomas jokių kitų įsipareigojimų jį į šią komisiją delegavusiems ir paskyrusiam subjektui, sąžiningai ir atsakingai vykdys komisijos nario pareigas. Taigi, kiekvienas komisijos narys patvirtino savo nešališkumą, teismo posėdyje liudytoja apklausta komisijos pirmininkė  D. U. taip pat patvirtino, jog vykdant konkursą ji jokių konkurso pažeidimų nenustatė, abejonių dėl komisijos narių šališkumo nekilo. Pastebėtina, jog pati ieškovė nariams nušalinimo taip pat nereiškė, kas patvirtina, jog su komisijos narių sudėtimi sutiko, komisija pasitikėjo ir sutiko jos būti vertinama. Konkurso metu taip pat jokių pastabų komisijos nariams neišreiškė, ką patvirtina konkurso garso įrašas. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė jokių objektyvių faktinių aplinkybių, kurios leistų abejoti komisijos narių šališkumu.

Dėl į komisijos narių sudėtį įeinančių valstybės tarnautojų, pastebėtina, jog vadovaujantis Aprašo 17.1 p. nustatančiu, jog dalį komisijos narių sudaro valstybės tarnautojai, nenumato, kad negalėtų būti paskirti konkursą organizuojančio subjekto valstybės tarnautojai. Ieškovės teiginys, kad komisijos narės buvo pavaldžios komisijos pirmininkei, todėl buvo neužtikrintas komisijos narių nepriklausomumas yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl komisijos narių tarpusavio pavaldumo, yra išaiškinęs, kad vien komisijos nario vienoks ar kitoks pavaldumas komisijos pirmininkui savaime nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėtų būti skiriamas komisijos nariu ar dėl kurios būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3618-756/2017). Šiuo gi atveju ieškovė nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių kurios patvirtintų komisijos narius nebuvus nepriklausomus ar elgusis nešališkai ir neobjektyviai, priešingai, konkurso garso įrašuose komisijos narių  išsakytos nuomonės apie pretendentus ir įvertinimai tik patvirtina, jog komisijos nariai veikė nepriklausomai ir vertinimus pretendentams skyrė pagal savo vidinį įsitikinimą, neįtakotą kitų asmenų.

Kaip jau buvo pažymėta, ieškovė ieškinio dalyką iš esmės grindžia tuo, kad komisija buvo sudaryta neatsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė 2023 m. birželio 26 d. Antikorupcinio vertinimo išvadą dėl konkursų į nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių vadovų pareigas tvarką reglamentuojančių teisės aktų. Esant išvadai, ieškovės nuomone, konkursas negalėjo būti vykdomas. Tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog minėtoji išvada duota ne dėl šio konkurso, t. y. ne dėl Vilniaus senojo teatro vadovo pareigoms užimti. Be to, nors išvada ir yra nustatyta, jog kai kurios teisės aktų, kuriais vadovaujantis buvo vykdomas konkursas nuostatos, gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, tačiau joje pažymėta, jog kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturi. Be to, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos parengta teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvada paskelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje ir nedelsiant pateikiama teisės akto projektą parengusiam, teisės aktą priėmusiam ar jo priėmimą inicijavusiam subjektui, kuris sprendžia, ar tikslinga teisės aktą ar jo projektą tobulinti. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą, per du mėnesius nuo šios išvados gavimo dienos viešai paskelbia apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodo to priežastis ir motyvus. Šią informaciją teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas paskelbia Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje ir pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją. Akivaizdu, jog STT išvada yra prevencinė ir nesustabdo teisės akto galiojimo. Taigi atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, konkurso organizatoriui – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai –  nebuvo jokio teisinio pagrindo konkurso stabdymui ar nevykdymui. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Aprašas, tiek Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu patvirtintas Reglamentas buvo galiojantys teisės aktai, jų galiojimas nebuvo sustabdytas, todėl konkurso organizavimas minėtų teisės aktų pagrindu buvo teisėtas ir pagrįstas.

Ieškovė išsakydama savo argumentus dėl 5 metų perspektyvinės veiklos programos vertinimo procedūros neskaidrumo ir klausimų pateikimo pretendentams aspektais ieškinyje, remdamasi STT išvadomis pažymėjo, kad egzistuoja rizika, kad atskiriems pretendentams gali būti pateikiami konkurencinį pranašumą prieš kitus pretendentus suteikiantys klausimai ir užduotys, galinčios turėti reikšmės konkurso rezultatams, tačiau ieškinyje ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jos teisių pažeidimas. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovės atstovas iškėlė ir kitą argumentą, tai, kad perspektyvinė veiklos programa A. I. buvo rengta pasitelkiant kitus asmenis, kai tuo tarpu ieškovė ją rengė vienasmeniškai, nors pati ieškovė teismui paaiškino, jog jos komanda stipri, apie ją sąmoningai nerašė. Teismas ieškovo atstovo išsakytą argumentą laiko ieškinio pagrindo keitimu, kuris galimas tik Lietuvos  Respublikos civilinio proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatytoje proceso stadijoje, todėl dėl šio argumento pasisako tik Aprašo 7.4 p. nustatytu aspektu, t.y., kad trečiasis asmuo A. I. pateikė 5 metų perspektyvinės veiklos programą, kuri yra privaloma pateikti kartu su kitais dokumentais. Programa vadovaujantis Aprašo 8 p. nustatyta tvarka priimta. Liudytoja D. U. teismo posėdyje patvirtino, jog programa yra tinkama, iš bylos duomenų matyti, jog Aprašo nustatyta tvarka buvo įvertinta komisijos narių.

Pažymėtina, jog teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

Ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, jog vykdant konkursą, buvo pažeistas Aprašo 25 p. reikalavimas, nustatantis, kad komisijos pirmininkas, komisijos narys ar (ir) stebėtojas, pastebėjęs galimus konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimus, nedelsdamas praneša apie juos komisijai. Jeigu komisijos pirmininko vertinimu pažeidimas gali turėti įtakos konkurso rezultatams, jis stabdo konkursą ir apie pažeidimą praneša konkurso organizatoriui. Liudytoja D. U. teismo posėdyje parodė, jog konkursas vyko sklandžiai, kiekvienas narys turėjo savo nuomonę, pažeidimų nebuvo. Teismas tokiais liudytojos parodymais netikėti neturi pagrindo, juolab, jog konkurso garso įrašas patvirtina, jog kai kuriems komisijos nariams kilo abejonių dėl A. I. programos vertinimo, t. y. kaip vertinti, ar kaip komandinį darbą ar pretendento programą, tačiau nei vienas komisijos narys neišsakė, jog tai, kad A. I. programa yra rengta pasitelkiant komandos narius, yra konkurso pažeidimas. Komisijos nariai pripažino, jog Aprašo 7.4 p. nėra konkretizuota, ar pretendento programa gali būti rengiama pasitelkiant kitus subjektus. Todėl, teismo vertinimu, teisinių santykių nepakankamas reglamentavimas (spraga) šio ginčo situacijoje negali būti prilyginama Aprašo 25 p.  pažeidimui, nes, kaip jau minėta, pati ieškovė taip pat prisipažino, jog „jos komanda taip pat yra stipri, apie ją sąmoningai nerašė“. Taigi abu šiame ginče dalyvaujantys pretendentai pasinaudojo lygiomis galimybėmis, tik ieškovė to nedeklaravo konkurso metu.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl viešo konkurso organizavimo principų ir jų pažeidimo teisinės reikšmės, yra nurodęs, kad viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galima nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013; kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl viešo konkurso vadovo pareigoms užimti nurodyta, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Tik faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nėra pagrindas panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys. Dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimą, konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimą – pašalinti pažeidimo padarinius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013). 

Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti konkurso organizavimui ir vykdymui nustatytų reikalavimų nesilaikymą, ar kad konkurso sąlygos buvo paskelbtos neaiškiai, nes jos atitiko Aprašo reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, jog konkursas į pareigas buvo skelbtas viešai, pretendentams nebuvo jokių kliūčių pateikti dokumentus, jie buvo informuoti apie konkurso tvarką ir pan. Ieškovės nesutikimas su konkurso rezultatais iš esmės yra grindžiamas tik jos pačios subjektyviu požiūriu, nenoru pripažinti palaimėjimo ir prielaidomis, grindžiamomis STT išvada. Konkursas į Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas buvo vykdomas laikantis lygių galimybių, skaidrumo, nešališkumo ir profesionalumo principų (Aprašo 3 p.). Nenustačius jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti visos komisijos ar kurio nors jos nario objektyvumu ar nešališkumu, ir daryti išvadą, kad komisija pažeidė Aprašo reikalavimus vykdydama konkursą į viešosios įstaigos Vilniaus senojo teatro vadovo pareigas, ieškinys atmetamas.

Kiti klausimai

 CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmetamas.

Iš ieškovės O. P. priteistinos 39,84 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,84 Eur (trisdešimt devynių eurų ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė