Civilinė byla Nr. 2-270/2014

                                      Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Iskraemeco, d. d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo Iskraemeco, d. d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6042-661/2013 pagal ieškovo Iskraemeco, d. d. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei LESTO, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Elgama-elektronika“ dėl viešojo pirkimo procedūrų,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Iskraemeco, d. d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB LESTO, trečiajam asmeniui UAB „Elgama-elektronika“ dėl viešojo pirkimo procedūrų, kuriuo prašė panaikinti atsakovo AB LESTO 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kad tiekėjas Iskraemeco, d.d. atsisakė sudaryti pirkimo sutartį; panaikinti atsakovo AB LESTO 2013 m. rugsėjo 27 d.  sprendimą dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumos (17 725,50 Lt) pareikalavimo; panaikinti atsakovo AB LESTO 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dėl nuostolių (kainų skirtumo tarp Iskraemeco, d.d. bei UAB „Elgama-elektronika“) pareikalavimo; panaikinti atsakovo AB LESTO 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dėl UAB „Elgama-elektronika“ pripažinimo laimėtoju elektroninių elektros skaitiklių pirkimo ketvirtai pirkimo objekto daliai ir kvietimo sudaryti sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą AB LESTO sustabdyti Pirkimo Nr. 128103 procedūras ketvirtai pirkimo objekto daliai ir uždrausti sudaryti Pirkimo sutartį dėl šios pirkimo objekto dalies, o jei tokia Pirkimo sutartis jau sudaryta - sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė, kad perkančioji organizacija pažeidė imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas bei viešųjų pirkimų skaidrumo principą – tokiu būdu yra sudarytos sąlygos toliau tęsti neteisėtas pirkimo procedūras ir galimai sudaryti neteisėtą pirkimo sutartį. Ieškovo manymu, tam, kad būtų išvengta šių neteisėtų veiksmų, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovas AB LESTO su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko. Nesutikimą motyvavo tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ne tik viešojo intereso, bet ir teisingumo, proporcingumo principus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovo Iskraemeco, d. d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas pažymėjo, jog patenkinus ieškovo prašymą ir sustabdžius pirkimo Nr. 128103 ketvirtai pirkimo objekto daliai procedūras, būtų pažeistas viešasis interesas, šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai. Teismas sprendė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galėtų sutrikti atsakovo vykdomo konkurso sparta, nes atsakovas, vykdydamas skirstomojo tinklo operatoriaus pareigas, privalo organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą. Teismas nurodė, jog elektros apskaitos prietaisų savalaikis įsigijimas ir jų įrengimas atsakovo klientų objektuose yra būtinas veiksnys operatoriaus pareigų vykdymui. Elektros apskaitos prietaisų įrengimas/keitimas yra atsakovo kasdieninė veikla, be kurios nebūtų galima užtikrinti tinkamo elektros energijos, kuri patiekiama bendrovės klientams ir/ar pagaminama elektros energijos gamintojų, kiekio apskaitymo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad savalaikiai neįsigijus prietaisų, galėtų būti sutrikdytas naujų elektros energijos gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, prijungimo prie atsakovo elektros tinklo procesas, dėl ko tiek atsakovas, tiek elektros energijos gamintojai patirtų finansinius nuostolius. Taip pat nebūtų galimybės laiku šalinti elektros apskaitos prietaisų gedimus, kai elektros apskaitos prietaisų veikimas sutrinka esamų atsakovo klientų objektuose, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo, bei šio įstatymo įgyvendinančiųjų - poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, savalaikiai keisti elektros apskaitos prietaisus, pasibaigus jų metrologinės patikros terminui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Iskraemeco, d. d. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą AB LESTO sustabdyti Pirkimo Nr. 128103 procedūras ketvirtai pirkimo objekto daliai ir uždrausti sudaryti Pirkimo sutartį dėl šios pirkimo objekto dalies, o jei tokia Pirkimo sutartis jau sudaryta - sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų grubiai pažeisti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, neužtikrinta sąžininga ir efektyvi tiekėjų konkurencija bei būtų apsunkinta galimybė bylos šalis grąžinti į pradinę padėtį arba ši galimybė dėl pirkimo objekto specifikos taps išvis neįmanoma.

2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešasis interesas užtikrinti elektros energijos tiekimą liktų nepažeistas, kadangi sunaudotos energijos kiekio tinkamas apskaitymas yra privatus, išimtinai privačios bendrovės turtinis interesas, bet ne viešasis interesas.

3. Anot apelianto, įvertinus perkančiosios organizacijos siekiamą įsigyti objektą (elektros energijos apskaitos matavimo prietaisus) šiuo atveju nėra jokios skubos pirkimą įgyvendinti nedelsiant. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB LESTO prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo, jei teismas patenkins atskirąjį skundą, įpareigoti ieškovą Iskraemeco, d.d. per 7 kalendorines dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti bet kokio Europos Sąjungoje veikiančio banko garantiją 500 000,00 Lt sumai, kuria būtų užtikrinama, jog atsakovo AB LESTO nuostoliai, kuriuos jis galimai patirs pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus atlyginti bei prašo  priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nagrinėjama situacija neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio reikalavimai nesudaro pagrindo teismui susidaryti bent preliminarios nuomonės, jog galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas; pirkimo procedūrų ir/ar viešojo pirkimo sutarties pasirašymo sustabdymas nėra būtinas ir skubus, kadangi jų nesustabdymas jokios žalos ieškovui ar tretiesiems asmenims nepadarys; netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, nekyla grėsmė, jog būsimą teismo sprendimą, jei jis būtų palankus ieškovui, taptų sunkiau ar apskritai neįmanoma įvykdyti.

2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą užtikrinti sklandžią ir nepertraukiamą perkančiosios organizacijos (skirstymo tinklų operatoriaus) veiklą bei tikslą racionaliai panaudoti valstybės lėšas.

3. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų šiurkščiai pažeistas viešųjų pirkimų efektyvumo bei ekonomiškumo principų įgyvendinimas ir šalių interesų pusiausvyra.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Elgama-elektronika“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas tinkamai įvertino viešojo pirkimo objektą ir pagrįstai pripažino, jog byloje egzistuoja viešasis interesas, nes atsakovas, kaip elektros energijos skirstomojo tinklo operatorius, privalo organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančias elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą, o apskaitos prietaisų įsigijimas ir jų įrengimas yra būtinas veiksnys jo pareigų vykdymui.

2. Anot trečiojo asmens, viešuoju pirkimu įsigyjamos prekės yra dalomos ir pirkimas yra tęstinio pobūdžio, todėl net ir teismui nustačius perkančiosios organizacijos įvykdytų pažeidimų, susijusių su vieno tiekėjo išrinkimu laimėtoju, faktą, įmanomas jo pakeitimas kitu, nesudarant grėsmės viešajam interesui, teikiamos paslaugos kokybei ir pan.

3. Trečiojo asmens teigimu, šiuo atveju racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimą, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant viešųjų pirkimų principus, kitus VPĮ imperatyvus, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atmesdama pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį ieškovo pasiūlymą, kurio kaina buvo mažiausia, perkančioji organizacija pažeidė viešąjį interesą.

4. Atsakovui sudarius sutartį su tiekėju (trečiuoju asmeniu), nebūtų pažeisti VPĮ principai, kadangi VPĮ 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viena iš imperatyviųjų įstatymo normų – pareiga perkančiajai organizacijai atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Taigi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatoma, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Viešieji pirkimai liečia platų asmenų ratą. Visų pirma galima kalbėti apie konkretaus pirkimo tiekėjų ir jį organizuojančios perkančiosios organizacijos interesus: pačia bendriausia prasme tiekėjai yra suinteresuoti laimėti pirkimą, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingą pirkimo objektą. Tačiau greta šių interesų egzistuoja ir viešasis interesas. Visais atvejais visuomenė yra suinteresuota, kad pirkimas būtų vykdomas racionaliai naudojant jam skirtas lėšas, pirkimo procedūros būtų vykdomos laikantis viešųjų pirkimų principų, būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija ir pan. Pirkimo objektas visuomet yra susijęs su visos visuomenės ar jos dalies poreikių tenkinimu, o viešasis interesas taip pat yra nukreiptas į tai, kad perkančioji organizacija, įsigydama pirkimo objektą, operatyviai ir tinkamai patenkintų visuomenės poreikius. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, privalo surasti protingą šių interesų santykį. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijant atsakovo AB LESTO vykdomo skelbiamų derybų būdu kvietimo pateikti paraiškas su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais elektroninių elektros energijos skaitiklių pirkimo (pirkimo Nr. 128103) procedūras.

Atskirajame skunde išdėstytus argumentus, pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, kaip šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus, atsirastų didesnė žala. Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl esminių viešojo pirkimo principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/darbų/paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, kas reiškia, jog tokiu atveju turi būti toliau vykdomos pirkimo procedūros (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012), įskaitant ir pirkimo sutarties pasirašymą su pirkimo laimėtoju bei vykdymą.

Šioje byloje ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdant viešojo pirkimo Nr. 128103 procedūras.

Nagrinėjamu atveju, nevertindamas ieškovo reikalavimų iš esmės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad patenkinus ieškovo prašymą ir sustabdžius pirkimo Nr. 128103 ketvirtai pirkimo objekto daliai procedūras, būtų pažeistas viešasis interesas, šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galėtų sutrikti atsakovo vykdomo konkurso sparta – tokia situacija neigiamai veiktų atsakovo vykdomas funkcijas.

Tuo tarpu apeliantas teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešasis interesas užtikrinti elektros energijos tiekimą liktų nepažeistas, kadangi sunaudotos energijos kiekio tinkamas apskaitymas yra privatus, išimtinai privačios bendrovės turtinis interesas, bet ne viešasis interesas.

Visiškai sutikti su minėtu apelianto teiginiu negalima.

Iš byloje esančių kvietimo pateikti paraiškas su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais elektroninių elektros energijos skaitiklių pirkimui skelbiamų derybų būdu sąlygų turinio matyti, jog atsakovas pirko elektroninius elektros energijos skaitiklius, kad būtų užtikrinama nepertraukiama elektros skirstomojo tinklo operatoriaus veikla (12-37 b. l.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas liečia ne tik pirkimo tiekėjus ir perkančiąją organizaciją, bet kur kas platesnį asmenų ratą – visus elektros energijos vartotojus, gamintojus ir verslo klientus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, vykdydamas skirstomojo tinklo operatoriaus pareigas, privalo organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą. Elektros apskaitos prietaisų savalaikis įsigijimas ir jų įrengimas atsakovo klientų objektuose yra būtinas veiksnys operatoriaus pareigų vykdymui, šių prietaisų įrengimas/keitimas yra atsakovo kasdieninė veikla, be kurios nebūtų galima užtikrinti tinkamo elektros energijos, kuri patiekiama bendrovės klientams ir/ar pagaminama elektros energijos gamintojų, kiekio apskaitymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tinkamas apskaitos prietaisų įrengimas ir priežiūra yra viena iš pagrindinių atsakovo, kaip skirstomojo tinklo operatoriaus, pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, todėl šios pareigos nevykdymas savaime reikštų teisės akto pažeidimą. Taip pat pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, jog laiku neįsigijus apskaitos prietaisų, galėtų būti sutrikdytas naujų elektros energijos gamintojų, elektros energiją gaminančių iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, prijungimo prie atsakovo elektros tinklo procesas, dėl ko tiek atsakovas, tiek elektros energijos gamintojai patirtų finansinius nuostolius; taip pat nebūtų galimybės laiku šalinti elektros apskaitos prietaisų gedimus, kai elektros apskaitos prietaisų veikimas sutrinka esamų atsakovo klientų objektuose, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo, bei šio įstatymo įgyvendinančiųjų - poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, laiku keisti elektros apskaitos prietaisus, pasibaigus jų metrologinės patikros terminui. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog sunaudotos energijos kiekio tinkamas apskaitymas yra tik privatus atsakovo turtinis interesas, bet ne viešasis interesas.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų grubiai pažeisti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, neužtikrinta sąžininga ir efektyvi tiekėjų konkurencija bei būtų apsunkinta galimybė bylos šalis grąžinti į pradinę padėti arba ši galimybė dėl pirkimo objekto specifikos taps išvis  neįmanoma.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų suvaržytos ne tik atsakovo pareigos, bet ir visuomenės dalies interesai, tuo tarpu ieškovui būtų suteikiamas pranašumas, kadangi nesustabdžius pirkimo procedūrų, ieškovas nepraras teisės reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrinęs šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą  reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai pagrindo ją naikinti nesudaro (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :              

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas                                                                                           Donatas Šernas