Civilinė byla Nr. 2S-881-464/2010

Procesinio sprendimo kategorija:102.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Tatjanos Žukauskienės,    

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovui „Druskininkų autobusų parkas“ dėl išmokų, susijusių su darbo teisniais santykiais, išieškojimo.   

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Druskininkų m. apylinkės teismo 2009-10-16 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo J. C. ir atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ civilinėje byloje pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovui „Druskininkų autobusų parkas“ dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo (t. 1, b.l. 43).

Atsakovas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 2010-01-22 pateikė atskirąjį skundą dėl 2009-10-16 nutarties bei prašymą atnaujinti terminą šiam atskirajam skundui paduoti (t.2, b.l. 1-2, 3-5), kuriame nurodė, kad sudarant taikos sutartį atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ interesus teisme atstovavo laikinasis turto administratorius S. S., nuslėpęs nuo administruojamos bendrovės valdybos bei direktoriaus minėtos taikos sutarties tarp J. C. ir UAB „Druskininkų autobusų parkas“ sudarymo aplinkybes ir jai patvirtinti priimtą teismo nutartį. Atsakovo bendrovės direktorius ir valdyba apie minėtą 2009-10-16 teismo nutartį sužinojo tik 2010-01-18, jų prašymu teismui išdavus minėtos nutarties nuorašą. Atkreipė teismo dėmesį, jog  Vilniaus apygardos teismas 2010-01-07 priimtoje nutartyje konstatavo, kad paskirtį laikinąjį turto administratorių nebuvo teisinio pagrindo.

Druskininkų m. apylinkės teismas 2010-02-10 nutartimi (t. 2, b.l.6-7) atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Druskininkų m. apylinkės teismo 2009-10-16 nutarties paduoti atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Druskininkų m. apylinkės teismo 2009-10-06 nutartis, kuria S. S. buvo paskirtas laikinuoju UAB „Druskininkų autobusų parkas“ turto administratoriumi, 2009-10-16 vykusio parengiamojo posėdžio metu nebuvo panaikinta ir turėjo būti vykdoma, taigi šio posėdžio metu atsakovo interesus atstovavo tam įgaliojimus turintis asmuo, kuris laisva valia, niekieno neverčiamas atliko procesinius veiksmus atsakovo vardu, tame tarpe pareiškė teismui prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo. Tuo pagrindu teismas sprendė, jog vien ta aplinkybė, kad po procesinio sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo užbaigtas civilinės bylos nagrinėjimas, pasikeitė asmenys, kurie turi teisę atsakovo interesus atstovauti (ginti) teisme, nesudaro prielaidų pripažinti, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Taip pat teismas pažymėjo, kad 2009-10-16 nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis bei nutraukta civilinė byla, nuorašas buvo asmeniškai įteiktas atsakovo atstovui R. A..

Atsakovas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atskiruoju skundu (t.2, b.l.10-13) prašo panaikinti Druskininkų m. apylinkės teismo 2010-202-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Druskininkų m. apylinkės teismo 2009-10-16 nutarties paduoti. Visų pirma nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, 2010-01-07 nutartimi panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, pripažino, jog UAB „Druskininkų autobusų parkas“ laikinasis turto administratorius buvo paskirtas neteisėtai. Todėl apylinkės teismo argumentas, kad šiuo atveju tik pasikeitė bendrovės vardu galintys veikti asmenys, yra nepagrįstas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisinės pasekmės. Antra, laikinasis turto administratorius per savo įgaliotą asmenį R. A. sudarė nenaudingą atsakovui taikos sutartį iš šį faktą nuslėpė nuo bendrovės. Būtent šiuo argumentu ir yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, todėl teismas, nurodydamas, kad 2009-10-16 nutarties įteikimas R. A. laikomas tinkamu, netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Trečia, atsakovas dėl piktavališkų S. S. veiksmų laiku nesužinojo apie 2009-10-16 nutartį, t.y. dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių neturėjo realios galimybės per įstatymo nustatytą terminą apskųsti minėtą teismo nutartį. Ketvirta, įsigaliojus 2010-10-16 teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta atsakovui nenaudinga taikos sutartis, atsirado CPK 137 str. 2 d., 293 str. ir 294 str. numatytos procesinės pasekmės, kurios atsakovui yra nenaudingos: atsakovas privalo iš esmės sutikti su ieškovo reikalavimais, nors tam nepritaria teisėtai paskirti bendrovės valdymo organai, tokia taikos sutartis daro jam turtinę žalą. Todėl neatnaujinus termino atskirajam skundui paduoti, taikos sutartis, kuriai nepritaria akcininkai ir bendrovės organai, liks galioti ir privalės būti vykdoma. Penkta, tikrąją bendrovės poziciją dėl taikos sutarties sudarymo atspindi bendrovės akcininkų ir jų teisėtai išrinktų organų, o ne laikinojo turto administratoriaus veiksmai, kuris paskirtas nesilaikant įstatymų nuostatų.              

Ieškovas J. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t.2, b.l. 55-57) prašo atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Druskininkų m. apylinkės teismo 2010-02-10 nutartį. Pažymi, kad terminą atskirajam skundui paduoti gali praleisti tik tas asmuo, kuris termino eigoje turėjo teisę teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, tačiau dėl atitinkamų priežasčių jos nepateikė. Nagrinėjamu atveju atsakovo vardu veikė teismo paskirtas laikinais turto administratorius, kuriam buvo pavesta vykdyti bendrovės direktoriaus teise ir pareigas, jo įgaliojimai sudarant taikos sutartį, teismo nutartimi ją tvirtinant ir termino šiai nutarčiai apskųsti galiojimo metu nebuvo pasibaigę ar nutraukti. Taigi termino nutarčiai apskųsti galiojimo metu tik turto administratorius galėjo teikti atskirąjį skundą atsakovo vardu, o praleidus šį terminą dėl svarbių priežasčių, reikšti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo argumentai, jog laikinasis turto administratorius ir jo įgaliotas asmuo neinformavo bendrovės direktoriaus ir valdybos narių apie taikos sutarties sudarymą ir teismo nutartį, kuria sutartis buvo patvirtinta bei neperduoda bendrovei dokumentų, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą nėra reikšmingi. Laikinojo administratoriaus įgaliojimai baigėsi Vilniaus apygardos teismui 2010-01-07 priėmus nutartį, tuo tarpu terminas atskirajam skundui dėl 2009-10-16 nutarties paduoti baigėsi dar 2009 m. spalio mėn. Tik tuo atveju, jeigu turto administratoriaus įgaliojimai būtų pasibaigę dar nepasibaigus terminui skundui paduoti ir dėl neoperatyvaus dokumentų perdavimo bendrovės vadovui ar kitų aplinkybių atsakovas būtų praleidęs minėtą terminą, atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai galėtų turėti reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.               

Atskirasis skundas tenkintinas.                       

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, neišsamiai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, neatsižvelgė į procesinių terminų instituto esmę (paskirtį) bei teismo atsisakymo atnaujinti procesinį terminą pasekmes, formaliai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinio termino atnaujinimą (CPK 78 str.), kas sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina, o atsakovo atskirojo skundo priėmimo klausimas, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, išspręstinas iš esmės (CPK 7 str., 329 str. 1 d.).

Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą aukštesnės pakopos teismui. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995-02-07 rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės ir tuomet, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-08 nutartis c.b. 3K-3-191/2009; 2007-10-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-393/2007, 2007-03-07 c.b. Nr. 3K-3-110/2007 ir kt.). Taigi spręsdamas procesinio termino atnaujinimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Teisės į apeliaciją reikšmingumas suponuoja teismo pareigą svarstyti, ar apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį (atskirąjį) skundą ir užkirsti kelią bylos dalyviui pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka. 

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-548/2004). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, visų pirma turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo (CK 2.33 str.), savo teises įgyjantis, civilines pareigas prisiimantis ir jas įgyvendinantis per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus (ABĮ 33 str. 3 d.) ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatų, priimtų 2009-07-28 visuotinio akcininkų susirinkimo metu (t.2, b.l. 40-48), 5.3 p. nustato, kad bendrovėje yra sudarytas kolegialus valdymo organas – valdyba bei vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas  (direktorius), kuris savo veikloje privalo vadovautis ne tik įstatymais, kitais teisės aktais, bet ir bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos ir valdybos sprendimais bei pareiginiais nuostatais (Įstatų 5.65 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-10-06 nutartimi buvo nustatytas visiškas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ administravimas, laikinuoju administratoriumi paskirtas S. S., priskiriant jam visas šios įmonės vadovo (direktoriaus) teises ir pareigas (t. 1, b.l. 33-35), taip pat uždrausta UAB „Druskininkų autobusų parkas“ visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai, valdybai ir bendrovės direktoriui įgyvendinti visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos/valdybos/vadovo funkcijas, teises, vykdyti pareigas bei atlikti kitus pagal LR įstatymus ir UAB „Druskininkų autobusų parkas“ įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos/valdybos/vadovo kompetencijai priskirtus veiksmus (t. 2, b. l. 28-30). Kitaip tariant, minėta 2009-10-06 nutartimi uždraudus UAB „Druskininkų autobusų parkas“ stebėtojų valdybai įgyvendinti savo funkcijas, teises, vykdyti pareigas, 2009-10-02 UAB „Druskininkų autobusų parkas“ valdybos sprendimu nustatytas draudimas UAB „Druskininkų autobusų parkas“ direktoriui, direktoriaus pavaduotojui, laikinai einančiam pareigas direktoriui, laikinajam turto administratoriui, įgaliotam UAB „Druskininkų autobusų parkas“ vardu veikti asmeniui ar bet kokiam kitam asmeniui, turinčiam teisę veikti Bendrovės vardu, sudaryti taikos sutartis su UAB „Druskininkų autobusų parkas“ kreditoriais be atskiro rašytinio valdybos pritarimo buvo suspenduotas (t. 2, b. l. 28-30). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-01-07 nutartimi buvo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-10-06 nutartimi UAB „Druskininkų autobusų parkas“ organams taikyti draudimai ir apribojimai bei pats laikinasis turto administravimas, atsirado prielaidos instancine tvarka įvertinti Druskininkų m. apylinkės teismo 2009-10-16 nutartimi patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovo J. C. ir atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“, kurios vardu veikė laikinojo administratoriaus S. S. atstovas, teisėtumą ir pagrįstumą.    

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik Vilniaus apygardos teismo 2010-01-07 nutartimi panaikinus draudimą UAB „Druskininkų autobusų parkas“ organams atlikti jų kompetencijai priskirtas funkcijas, teises ir pareigas, atsakovo valdymo organams atsirado galimybė įgyvendinti savo teisę apskųsti, jų įsitikinimu, 2009-10-02 UAB „Druskininkų autobusų parkas“ valdybos sprendimo nuostatų neatitinkančią teismo nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2010-08-12 nutartys c. b Nr.2S-883-345/2010 ir Nr. 2S-884-345/2010). Todėl šiuo konkrečiu atveju egzistuoja teisinės prielaidos atnaujinti atsakovui procesinį terminą atskirajam skundui paduoti, konstatuojant, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Priešinga išvada prieštarautų tinkamo proceso, teisės būti išklausytam (EŽTK 6 str.) bei CK 1.5 str. įvirtintiems teisingumo ir protingumo principams.

Susiklosčiusioje teisinėje situacijoje pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, atnaujinant praleistą terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 78 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacijos instituto viešąjį tikslą, sprendžia, jog susiklosčiusioje situacijoje procesinės teisė normos turi būti išaiškintos taip, kad grąžinus atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, kaip to reikalauja CPK 334 str., dar labiau užsitęstų ir taip be pagrindo užsitęsęs atskirojo skundo priėmimo procesas. Tai neatitiktų ir civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių  (CPK 2 str.).              

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 2  p., kolegija

n u t a r ė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti.

Priimti atsakovo UAB „Druskininkų autobusų parkas“ atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovui UAB „Druskininkų autobusų parkas“ dėl išmokų, susijusių su darbo teisniais santykiais, išieškojimo.  

Perduoti atskirąjį skundą su byla Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei procesiniams veiksmams, nurodytiems CPK 319 str., atlikti.

Kolegijos pirmininkė                                                                         Dalia Kačinskienė

Teisėjos                                                                                             Rasa Gudžiūnienė      

                                                                                                          Tatjana Žukauskienė