III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. papildomą sprendimą panaikinti ir atsakovės AB „Mano bankas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Ieškovės manymu, ji neturėjo procesinės pareigos reikšti atskirą ieškinio reikalavimą dėl kredito sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir / ar dėl kredito sutarties pakeitimo, o galėjo iš karto reikšti ieškinio reikalavimą dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitinkančio ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio pasekmių pašalinimo – palūkanų sumažinimo ir netesybų sumažinimo, tame tarpe sumažinimo iki 0 proc. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tokiu atveju ieškinys kvalifikuojamas ne kaip ieškinys dėl sutarties pakeitimo, o kaip reikalavimas dėl netesybų sumažinimo.

11.2.                      Be to, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nesiekė netesybų sumažinimo, nepagrįstas todėl, kad 2023 m. kovo 24 d. raštu (DOK-2704) ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė, kad būtų taikoma įskaitinių netesybų taisyklė ir kad netesybos būtų sumažintos, tame tarpe esant pagrindui sumažintos iki 0 proc. Taigi, ieškovės reikalavimas sumažinti netesybas, tame tarpe sumažinti netesybas iki 0 procentų, nekelia abejonių. Pažymėjo ir tai, kad byla antrą kartą buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismams nekilo abejonių dėl apeliantės procesinių reikalavimų.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo mažinti netesybas, nes tai sutartinės netesybos, kurios iš principo negali būti mažinamos. Taip pat teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies, nors kredito sutarties specialiosios dalies 3.1 p. nustatytos netesybos – 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną dieną – yra aiškiai per didelės, o ieškovė įvykdė dalį prievolės (kredito sutarties specialiosios dalies 2.1 p. nustatyta maksimali kredito suma 570 000 Eur, faktiškai suteikto kredito suma buvo 519 924,60 Eur, o negrąžinto kredito likutis buvo 481 424,60 Eur), netesybos nėra mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą, ir nėra pagrindo taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies antrųjų sakinių, kadangi ieškovė netesybų geruoju nemokėjo, o netesybos iš ieškovės buvo išieškotos vykdymo procese priverstinio vykdymo tvarka.

11.4.                      Atsakovė AB „Mano bankas“ pateikė paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad 35 266,92 Eur delspinigiai buvo priskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. įskaitytinai, o 36 830,49 Eur palūkanos buvo priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. įskaitytinai. Tai patvirtina, kad už tą patį laikotarpį (nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. įskaitytinai) buvo skaičiuojamos ir netesybos (delspinigiai), kurie būtų sudarę 182,50 proc. per metus (365 d. x 0,5 proc.), ir padidintos palūkanos.

11.5.                      Atsakovė AB „Mano bankas“ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jos nuostoliai aktualiu laikotarpiu buvo didesni nei priskaičiuotos 36 830,49 Eur padidintos palūkanos. Todėl turėjo būti taikoma įskaitinių netesybų taisyklė – netesybos (delspinigiai) įskaitytinos į nuostolius, o jeigu nebūtų taikoma įskaitinių netesybų taisyklė, tai netesybos mažintinos iki 0.

11.6.                      Vertinant priskaičiuotų netesybų (delspinigių) dydį bei jų santykį su palūkanomis, atsižvelgtina į tai, kad 35 266,92 Eur delspinigiai buvo priskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. įskaitytinai, viso už 242 dienas, t. y. už 8 mėn. Nuo maksimalios 50 288,40 Eur negrąžinto kredito ir palūkanų sumos tai sudarė net 70,13 proc. (35 266,92 Eur : 50 288,40 Eur x 100). Tokių netesybų kvalifikuoti protingomis, teisingomis ir sąžiningomis netesybomis nėra pagrindo.

11.7.                      Nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-418-330/2021 neturi prejudicinės ar res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios šioje byloje, jie vertintini kaip precedentas, susijęs konkrečiai su atsakove AB „Mano bankas“, kadangi nurodytoje civilinėje byloje delspinigių dydis buvo nustatytas toks pats – 0,5 proc. už kiekvieną dieną, ir netgi tame pačiame kredito sutarties specialiosios dalies punkte – 3.1 p., o teismas atsakovės AB „Mano bankas“ taikytas 0,5 proc. už vieną dieną netesybas pripažino nepagrįstai didelėmis ir jas sumažino net 10 kartų, iki 0,05 proc.

11.8.                      Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą būtų tikslinga peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Taip pat panaikinus teismo sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta atmesti ieškinio reikalavimus panaikinti Vykdomuosius įrašus Nr. 760 ir 764 dalyse dėl 35 266,92 Eur delspinigių išieškojimo ir dėl 35 266,92 Eur priteisimo ieškovei iš atsakovės AB „Mano bankas“ ir toje dalyje priėmus naują sprendimą tenkinti ieškinį visiškai, sprendimo įvykdymo atgręžimas taikytinas visa apimtimi.

11.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Papildomas sprendimas yra nepagrįstas ir keistinas nepriklausomai nuo šios bylos baigties, t. y. nepriklausomai nuo to, kaip bus nuspręsta dėl apeliacinio skundo tenkinimo. Ieškovės teigimu, teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylos dalį dėl Vykdomųjų įrašų Nr. 760 ir 764 panaikinimo dalyse dėl 35 266,92 Eur delspinigių, sprendimu ieškinį atmetė, kas reiškia, kad ieškovės reikalavimai toje dalyje buvo patenkinti 55,93 procentais. Taigi, teismas negalėjo atsakovei priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų visa apimtimi. Anot ieškovės teismas negalėjo atsakovei priteisti daugiau nei 2 645,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Mano bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš ieškinio reikalavimų darytina prielaida, jog ieškovė ieškiniu siekia modifikuoti šalių sudarytą kredito sutartį ir iš viso nenustatyti delspinigių. Ieškovė neįrodė, kad mokėjimo palūkanos buvo per didelės, neproporcingos arba buvo pažeistas lygybės principas. Ieškovė nėra silpnesnioji proceso šalis, daug kartų dalyvavo nagrinėjant bylas, yra stambi ūkininkė, todėl teismas nematė pagrindo mažinti išieškotus delspinigius. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvykdė savo pareigą kontroliuoti delspinigius.

12.2.                      Ieškovė, būdama verslininke ir ne pirmą kartą sudarydama tokias paskolų sutartis, puikiai suprato įsipareigojimų nevykdymo padarinius, t. y. tai, kad jai negrąžinant kredito, nemokant palūkanų, ji privalės mokėti Kredito sutartyje numatytus delspinigius ir tokias sąlygas laisva valia priėmė. Taigi, yra visa eilė aplinkybių, kurios lemia sprendimą dėl netesybų (ne)mažinimo, t. y. abi sutarties šalys buvo verslininkės, t. y. lygiavertės sutarties šalys; kredito sutartis sudaryta ir kreditas buvo paimtas verslo tikslais, t. y. refinansuoti ankstesnius ieškovės įsipareigojimus ir ūkio apyvartinėms lėšoms; ieškovė buvo patyrusi kreditavimo ir skolinimosi sutarčių sudaryme, todėl puikiai suprato, jog nevykdydama sutartinių įsipareigojimų, turės mokėti netesybas; jau ieškovės kreipimosi dėl kredito metu skolinimo rizika ieškovei buvo didesnė, todėl jai buvo pasiūlytos atitinkamos palūkanos ir netesybos, kurias ieškovė priėmė; Bankas ieškovei sutartais terminais negrąžinant kredito, nemokant palūkanų, realiai patyrė nuostolius, nes ne tik neuždirbo iš šių lėšų, tačiau ir finansiniams srautams palaikyti turėjo skolintis iš kitur, taip pat buvo patirtos išlaidos skolos administravimui; ieškovė elgėsi nesąžiningai ir pinigų srautus, kuriuos būtų galėjusi panaudoti įsipareigojimams Bankui vykdyti, tyčia nukreipė į dukters sąskaitą bei savo vertingą turtą perdavė naudotis tretiesiems asmenims neatlygintinai (apie tai papildomai pasisakoma toliau šiame atsiliepime); pati ieškovė per beveik 3 metus grąžino vos 7,4 proc. jos verslui suteikto kredito sumos; delspinigių mažinimas pažeistų Banko interesus ir iškreiptų sutarties šalių interesų pusiausvyrą, nes tai reikštų, kad dėl ieškovės padarytų sutarties pažeidimų patirti nuostoliai perkeliami Bankui, o ieškovė, nevykdydama sutartinių įsipareigojimų ir naudodamasi Banko lėšomis ilgiau nei buvo sutarta, dėl to nepatyrė jokių neigiamų pasekmių.

12.3.                      Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad kitoje byloje – Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-418-330/2021 – jau yra suformuotas precedentas dėl Banko taikomų delspinigių ir juo turėtų teismas vadovautis, tačiau toks teiginys yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-418-330/2021, kurioje buvo nagrinėjamas kito Banko skolininko reikalavimas mažinti netesybas, teismai mažino netesybas iki 71 971 Eur, kas sudarė 49,7 proc. skolininkui suteikto kredito sumos ir tokias netesybas pripažino esant protingomis. Ieškovės kaip precedentas nurodoma civilinė byla nėra analogiškos, jų faktinės aplinkybės skiriasi, įskaitant delspinigių dydį, terminus, už kuriuos delspinigiai skaičiuoti, kredito sumą, skolininko nesąžiningą elgesį (kuris yra nagrinėjamu atveju), todėl sprendimo minėtoje byloje negalima traktuoti esant precedentu. Be to, kiekvienu atveju netesybos turi būti vertinamos individualiai atsižvelgiant ir į bylos aplinkybes.

12.4.                      Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad už tą patį laikotarpį jai buvo priskaičiuotos tiek padidintos palūkanos, tiek delspinigiai. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad už tą patį laikotarpį (nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. įskaitytinai) jai buvo skaičiuojamos ir netesybos (delspinigiai), kurie būtų sudarę 182,50 proc. per metus (365 d. x 0,5 proc.). Atsakovė paaiškino, kad ieškovė žino, jog 9 proc. dydžio mokėjimo palūkanos nebuvo padidintos palūkanos – dėl tokių mokėjimo palūkanų dydžio ieškovė su Banku susitarė Kredito sutarties Priedu Nr. 5. Ieškovei ir Bankui 2017 m. balandžio 11 d. sudarius Kredito sutartį, šalys susitarė dėl 6,5 proc. mokėjimo palūkanų. Tačiau ieškovė kelis kartus prašė Kredito sutartį keisti, atidėti kredito grąžinimo terminus, todėl atidedant terminus kreditui grąžinti buvo persitarta ir dėl mokėjimo palūkanų dydžio, pvz.: 2017 m. spalio 26 d. Priedu Nr. 4 buvo sutarta, kad mokėjimo palūkanos bus 7 proc. 2017 m. gruodžio 22 d. Priedu Nr. 5 buvo sutarta, kad mokėjimo palūkanos bus 9 proc. Šalių sutartos mokėjimo palūkanos nebuvo netesybos ir neatliko netesybų ar nuostolių dengimo funkcijos, kaip nepagrįstai bando sudaryti įspūdį ieškovė. Ieškovei prašant keisti skolinimo sąlygas, pratęsti skolinimo terminus, išaugo skolinimo kaina, todėl buvo persitarta dėl mokėjimo palūkanų dydžio. Tačiau šios palūkanos nebuvo skirtos dengti banko nuostoliams dėl to, kad ieškovė vėluoja mokėti įmokas pagal sutartį. Šiai paskirčiai sutartyje buvo numatyti delspinigiai.

12.5.                      Sutartiniuose santykiuose su Banku ieškovė elgėsi nesąžiningai, todėl netesybos negali būti mažinamos ir dėl šios priežasties. Ieškovė, sudariusi Kredito sutartį ir gavusi iš Banko 519 924,60 Eur kreditą, padengė vos 7,4 proc. kredito sumos ir savo įsipareigojimus nustojo vykdyti, nemokėjo ne tik kredito įmokų, bet ir palūkanų, net ir gavusi Banko raginimus, įsiskolinimo nepašalino. Ieškovė, siekdama pakeisti kredito sąlygas teikė Bankui tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad nebevykdo veiklos, nors pati susidurdama su finansinėmis problemomis, savo didelės vertės turtą, galintį generuoti nemažas pajamas, perdavė neatlygintinai naudotis kitam ūkiui (verslui). Taip pat teikė Bankui tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo pajamas, slėpė gaunamas pajamas.

12.6.                      Bankas iš ieškovės paprašė išieškoti tik 1/6 netesybų, kurias ieškovė turėjo pareigą padengti už Kredito sutarties pažeidimus. Atsakovė pažymėjo, kad už laikotarpį iki vykdomųjų įrašų išdavimo 2020 m. sausio 29 d. Bankas turėjo teisę iš ieškovės pagal Kredito sutartį reikalauti iš viso 207 794,26 Eur delspinigių. Kredito sutarties Bendrosios dalies 9.1.2 p. šalys susitarė, kad delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kurią prievolė turėjo būti įvykdyta iki dienos, kurią prievolė tinkamai įvykdoma. Taigi, ieškovė turėjo pareigą mokėti delspinigius iki pat tinkamo prievolės įvykdymo ir skolos išieškojimo. Iki 2019 m. lapkričio 21 d. (Kredito sutartis nutraukta 2019 m. lapkričio 22 d.) susikaupę delspinigiai buvo 35 266,92 Eur. Nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. sausio 29 d. Bankas turėjo teisę prašyti iš ieškovės dar 172 527,34 Eur, tačiau, kaip matyti, tuo laikotarpiu ieškovei priskaičiuota tik 3 048,93 Eur. Bankas už laikotarpį nuo Kredito sutarties nutraukimo iki vykdomųjų įrašų išdavimo (t. y. už daugiau nei 2 mėnesius) iš ieškovės nereikalavo jokių kitų jo nuostolius dengiančių sumų, tik 3 048,93 Eur. Todėl teigti, kad į šią sumą reikia atsižvelgti sprendžiant dėl netesybų mažinimo, ar tokia suma mažinti netesybas, nėra jokio pagrindo.

12.7.                      Taigi, Pagal Kredito sutarties sąlygas, Bankas iš ieškovės turėjo teisę reikalauti 207 794,26 Eur delspinigių už laikotarpį iki vykdomųjų įrašų išdavimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2020 m. sausio 28 d. (nuo sutarties nutraukimo 2019 m. lapkričio 21 d. delspinigiai skaičiuojami nuo visos 497 587,16 Eur negrąžintos skolos, tiek pradelstos mokėjimo palūkanų, tiek kredito sumų). Būtent tokio dydžio netesybas ieškovė turėjo pareigą sumokėti.

12.8.                      Atsakovė nesutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.9.                      Be to, Banko vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovės pavėluotai pateiktus įrodymus apie 4 719 Eur išlaidų, patirtų už paslaugas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovė įrodymų nebuvo pateikusi. Byloje yra vos dvi sąskaitos, išrašytos ieškovei, kitos teisinių paslaugų sąskaitos yra išrašytos byloje nedalyvaujančiam asmeniui UAB „Vaivorykštė“. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 2 d. sąskaita-faktūra Nr. AVB 2022-021 išrašyta 4 235 Eur suma yra skirta ne ieškovei, tačiau kitam asmeniui, o taip pat į tai, jog ši sąskaita nebuvo apmokėta ieškovės, teigti, kad būtent ieškovė patyrė tokias išlaidas, nėra jokio pagrindo. Ieškovė laiku įrodymus apie patirtas išlaidas pateikė tik 605 Eur sumai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje priimto teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skundžiamo sprendimo argumentų dalyje dėl ieškovės pareigos tikslinti ieškinio reikalavimus (ne)buvimo

14.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu ieškovė pirmiausia pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė turėjo pareigą tikslinti ieškinio reikalavimus, o iš jos pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovė siekia modifikuoti kredito sutartį, nenustatant delspinigių.

15.       Susipažinus su pirmosios instancijos teismo argumentais šioje dalyje nustatyta, kad skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog neturi teisės remtis prielaidomis ir spręsti klausimus, kurių nesuformuluoja šalis, kadangi tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Bylą nagrinėjant pakartotinai ieškovė neprašė sumažinti delspinigius, o prašė panaikinti vykdomuosius įrašus Nr. 760 ir Nr. 764 dalyse dėl 35 266,92 Eur delspinigių išieškojimo, kadangi už tą patį laikotarpį priskaičiuotos palūkanos (36 830,49 Eur) yra didesnės, nei delspinigiai (35 266,92 Eur). Taigi, teismas sprendė, jog negali būti tiek aktyvus, kad mažintų delspinigius, kai to neprašo pati ieškovė. Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovė sąmoningai priėmė sprendimą skolintis lėšas, sutiko sutartyje įtvirtinti sutartus tiek palūkanų, tiek delspinigių dydžius. Kredito sutartis ir jos sąlygos niekada iki šiol nebuvo ginčijamos, todėl teismas savo iniciatyva mažinti delspinigių dydžio nematė teisinio pagrindo.

16.       Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentais šioje dalyje nesutinka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 22 d. sprendimu be kita ko nusprendė: 1) panaikinti Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 760, dalį dėl 35 266,92 Eur delspinigių išieškojimo iš V. R. AB „Mano bankas“ naudai; 2) panaikinti Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. 764, dalį dėl 35 266,92 Eur delspinigių išieškojimo iš V. R. AB „Mano bankas“ naudai. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-80-464/2023 Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. 760 ir 764, dalyse dėl 35 266,92 Eur delspinigių išieškojimo bei ši delspinigių suma priteista ieškovei V. R. iš atsakovės AB „Mano bankas“, panaikino ir bylos dalį dėl šių ieškovės reikalavimų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat teisėjų kolegija panaikino Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17.       Aukščiau nurodytame sprendime Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai įsigilino į ieškovės ieškinio reikalavimus dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo išieškotų delspinigių dalyje (neidentifikavo ir sprendime nenurodė, kokio tikslo siekiama šiuo reikalavimu), neįvertino ieškovės argumentų bei antrosios ginčo šalies atsikirtimų į juos, susijusių su delspinigiais ir (ar) jų dydžio pagrįstumu, neatliko byloje esančių įrodymų, susijusių su delspinigių skaičiavimu, analizės ir duomenų vertinimo, nenustatė jų susidarymo laikotarpio, neidentifikavo, kokios rūšies 36 830,49 Eur nesumokėtų palūkanų suma buvo išieškota, o būtent su jos, kaip didesnės sumos, išieškojimu ieškovė siejo savo reikalavimą grąžinti už tą patį laikotarpį iš jos išieškotą 35 266,92 Eur delspinigių sumą, nepasisakė dėl delspinigių procentinio dydžio, atsižvelgiant į abiejų šalių dėstomus argumentus.

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant pakartotinai Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nustatyti trūkumai pirmosios instancijos teisme pašalinti taip pat nebuvo.

19.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nagrinėjamam klausimui suformuotą kasacinio teismo praktiką, kurioje yra nurodyta, kad viena vertus, pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

20.       Kita vertus, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019, 46 punktas).

21.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitą kasacinio teismo pateiktą išaiškinimą, pagal kurį teismui suteikta teisė mažinti neprotingai dideles netesybas. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, sudarydama sutartį ieškovė žinojo apie nustatytą netesybų dydį, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jai įstatymų leidėjo suteiktos teisės ginčyti pritaikytas netesybas, jeigu šios aiškiai per didelės. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

22.       Taip pat primintina apie kasacinio teismo išaiškinimus, kad kreditorius, kuriam nereikia įrodinėti netesybų, kaip minimalių savo nuostolių, realumo ir dydžio, nėra visais atvejais atleidžiamas nuo pareigos pagrįsti dėl prievolės pažeidimo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

23.       Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovė būtų įrodinėjusi tikėtinus nuostolius su tikslu pagrįsti protingą netesybų dydį. O ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmąjį kartą, tiek ir pakartotinai abu netesybų mažinimo pagrindus buvo nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose, tačiau pirmą kartą klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl jų pasisakyta nebuvo. Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės siekį kredito sutartį modifikuoti nenustatant jokio delspinigių dydžio, kadangi ieškovė tokio reikalavimo nekėlė. Iš jos argumentų yra akivaizdu, kad ieškovė siekia, kad iš jos išieškoti delspinigiai būtų sumažinti iki nulio procentų. Pažymėtina, kad aukščiau šioje nutartyje išdėstytą teismų praktiką skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nepagrįstai priimdamas skundžiamą sprendimą į ją neatsižvelgė, todėl argumentų dėl delspinigių sumažinimo sprendime nepateikė.

24.       Teisėjų kolegija iš esmės turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad įstatymai nenumato galimybės teismui mažinti delspinigių dydžio iki 0 procentų kaip to reikalauja savo procesiniuose dokumentuose ieškovė, tačiau neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai apie ieškovės siekį kredito sutartį modifikuoti iš jos eliminuojant delspinigius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant byloje nustatytoms aplinkybėms (pavyzdžiui, kad ieškovė labai daug kartų dalyvavo nagrinėjant bylas įvairiose proceso pozicijoje, todėl ji nėra silpnesnioji proceso šalis; ji buvo ir tebėra stambi ūkininkė, sugebanti valdyti stambų verslą ir kt.) nėra pagrindo savo iniciatyva mažinti priskaičiuotų delspinigių sumos, yra nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje turėtų būti pakeistas.

Dėl delspinigių dydžio

25.       Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė AB „Mano bankas“ pateikė paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad 35 266,92 Eur delspinigiai buvo priskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. įskaitytinai, o 36 830,49 Eur palūkanos buvo priskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. įskaitytinai. Tai patvirtina, kad už tą patį laikotarpį (nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. įskaitytinai) buvo skaičiuojamos ir netesybos (delspinigiai), kurie būtų sudarę 182,50 proc. per metus (365 d. x 0,5 proc.), ir padidintos palūkanos.

26.       Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje jau yra nurodęs, kad atsakovės argumentai, jog išieškotų 35 266,92 Eur delspinigių suma šiuo konkrečiu atveju sudaro tik labai nedidelę procentinę dalį nuo ieškovei suteikto ir negrąžinto kredito, prieš terminą sutartį nutraukus, nėra teisiškai aktualūs ir nekliudo spręsti delspinigių dydžio pagrįstumo klausimo, kurio pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjant pirmą kartą iš viso nesprendė, nors teismas turi pareigą kontroliuoti netesybų dydį.

27.       Nagrinėjamoje byloje jau yra nurodyta, kad remiantis prieš tai esančiame skyriuje pateiktu Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu galima daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovė delspinigius ieškovei galėjo skaičiuoti, taigi, nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad jai už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. įskaitytinai netesybos buvo skaičiuojamos nepagrįstai. Visgi, teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad jai priskaičiuotos ir iš jos išieškotos nepagrįstai didelės netesybos.

28.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nekilo, kad ieškovė V. R. ir atsakovė AB „Mano bankas“ 2017 m. balandžio 11 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties bendrosios dalies 2.1 p. atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei kreditą sutarties specialiojoje dalyje nurodytai tikslinei paskirčiai, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka paimti kreditą, naudoti jį pagal paskirtį, laiku jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir tinkamai vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1 p. nustatyta maksimali kredito suma – 570 000 Eur. Kredito sutarties specialiosios dalies 2.2.1.-2.2.4. punktuose nustatyta kredito paskirtis: 226 000 Eur refinansuoti ieškovės įsipareigojimus Šilutės kredito unijai; 100 000 Eur refinansuoti ieškovės įsipareigojimus UAB „Monodija ir ko“; 100 000 Eur padengti ieškovės įsipareigojimus UAB „Scandagra“ ir 144 000 Eur ieškovės apyvartinėms lėšoms papildyti. Kredito sutarties specialiosios dalies 2.5.1. punkte nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2027 m. balandžio 11 d. Kredito sutarties specialiosios dalies 4.1.1.-4.1.55. punktuose nustatyta, kad kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymas užtikrinimas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka) ir kilnojamojo turto įkeitimu. Kredito sutarties specialiosios dalies 2.6.2. punkte nustatyta, kad nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. balandžio mėnesio paskutinės dienos (imtinai) ieškovei už gautą kreditą nustatomos 6,5 procentų metinės palūkanos. Suėjus šiam terminui palūkanų norma pakeičiama ir toliau, iki galutinio kredito grąžinimo termino nurodyto sutarties specialiojoje dalyje, keičiama prie palūkanų bazės pridedant 6 procentų metinių palūkanų dydžio kredito unijos maržą, tačiau palūkanų norma negali būti mažesnė nei 6,5 procentai. Kredito sutarties 2.6.3. punkte nustatyta padidinta metinė palūkanų norma – prie 2.6.2. punkte nustatytos palūkanų normos papildomai pridedami 3 procentiniai punktai. Kredito sutarties 2.6.4. punkte nustatyta procesinių metinių palūkanų norma – prie 2.6.2. punkte nustatytos palūkanų normos papildomai pridedami 5 procentiniai punktai. Kredito sutarties 3.1. punkte nustatytas delspinigių dydis – 0,5 procento už kiekvieną dieną.

29.       Kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė, už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. įskaitytinai jai buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie būtų sudarę 182,50 proc. per metus (365 d. x 0,5 proc.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio netesybos negali būti pripažintos protingomis ir pagrįstomis.

30.       Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovė 2019 m. spalio 22 d. pranešime dėl kredito ir kitų mokėtinų sumų mokėjimo bei kredito sutarties nutraukimo nurodė, jog ieškovės mokėtina kredito dalis tai dienai sudarė 21 000 Eur, mokėtinos palūkanos – 25 653,74 Eur, o už kredito dalių nemokėjimą daugiau kaip 206 dienas mokėtini delspinigiai – 27 528,86 Eur. Pagal kredito sutarties specialiosios dalies 3.1 p. ir bendrosios dalies 9.1.1 p. delspinigiai yra skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos kredito sumos ir laiku nesumokėtų palūkanų. Nurodytame pranešime dėl sutarties nutraukimo apskaičiuoti kaip mokėtini delspinigiai (27 528,86 Eur) viršijo tam momentui mokėtiną kredito dalį (21 000 Eur), o vertinant kartu su mokėtinomis tam momentui palūkanomis (25 653,74 Eur) jie sudarė daugiau nei pusę mokėtinos skolos ir palūkanų sumos.

31.       Bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė delspinigių apskaičiavimo lentelę (ji pateiktą ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą). Šioje lentelėje atsakovė nurodo, kad iš ieškovės išieškoti delspinigiai per dieną sudaro vos 0,0922 proc. Tačiau šie argumentai niekaip nepaneigė ieškovės apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad atsakovė neįrodinėjo jos patirtų tikėtinų nuostolių, turėdama tikslą pagrįsti protingą netesybų dydį.

32.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė sąmoningai priėmė sprendimą skolintis lėšas, sutiko sutartyje įtvirtinti sutartus tiek palūkanų, tiek delspinigių dydžius. Kredito sutartis ir jos sąlygos niekada iki šiol nebuvo ginčijamos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingo dydžio. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018 80 punktą). Nustačius, kad netesybos yra neprotingo dydžio, teismo intervencija sumažinant netesybas iki protingo dydžio nelaikytina paneigiančia šalių laisvą valią. Todėl pagrįsta manyti, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo netesybas sumažinti iki protingo dydžio. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju yra tikslinga netesybų dydį sumažinti iki 0,05 procentų už kiekvieną dieną. Tokiu būdu pripažintina, kad iš ieškovės buvo pagrįstai išieškota 3 526,69 Eur delspinigių.

33.       Vien atsakovės argumentas, kad ieškovė turėjo pareigą mokėti delspinigius už laikotarpį iki pat vykdomojo įrašo išdavimo, kurie sudaro anot atsakovės – 207 794,26 Eur, nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai daryti išvados, jog nagrinėjamoje byloje iš ieškovės išieškoti delspinigiai neturėtų būti mažinami.

34.       Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas panaikinti Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. 760 ir 764, dalyse dėl 31 740,23 Eur (35 266,92 Eur – 3 526,69 Eur) delspinigių išieškojimo, todėl apeliantės skundas yra tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinimas bei priimtinas naujas teismo sprendimas.

35.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumą, todėl jie detaliau nevertinami.

Dėl įvykdymo atgręžimo

36.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimą, kuriame nuspręsta priteisti V. R. iš AB „Mano bankas“ 44 765,78 Eur ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sprendė, kad įvykdymo atgręžimas taikytinas tik dalyje dėl 1 790,63 Eur, kadangi yra įsiteisėjęs sprendime 63 punkte nurodytas procesinis dokumentas.

37.       Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikintas ir priimtas naujas teismo sprendimas – Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. vykdomieji įrašai, notarinio registro Nr. 760 ir 764, dalyse dėl 31 740,23 Eur (35 266,92 Eur – 3 526,69 Eur) delspinigių išieškojimo panaikinami, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai priskaičiuoto antstolio atlyginimo suma sudaro iš viso 3 060,24 Eur (1 790,63 Eur + 1 269,61 Eur), nuo 44 765,78 Eur sumos tai sudarytų 1 790,63 Eur (44 765,78 Eur x 4 proc.) ir nuo 31 740,23 Eur sumos tai sudarytų 1 269,61 Eur (31 740,23 Eur x 4 proc.). Ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir papildomo teismo sprendimo

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pasikeitus patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš naujo paskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

39.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra sumokėjusi dalį 448 Eur žyminio mokesčio, o likusi dalis 1 050 Eur jai buvo atidėta, kol bus priimtas sprendimas. Taip pat byloje yra mokėjimo pavedimai, kurie patvirtina 5 324,00 Eur advokato pagalbos išlaidų egzistavimą (el. bylos 4 failas 116-118 lapai).

40.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kvestionuoti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų bei konstatuoti, kad jos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius.

41.       Pasikeitus patenkintų ieškinio reikalavimų daliai konstatuotina, kad bendrai ieškovės reikalavimai buvo tenkinti 95,59 procentais. Atsižvelgiant į tai, ieškovei atsakovės priteisina 428 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Likusi žyminio mokesčio dalis, t. y. 1 050 Eur, kuri jai buvo atidėta, kol bus priimtas sprendimas, valstybės naudai priteisina iš atsakovės.

42.       Ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. 5 089,21 Eur.

43.       Atsakovė AB „Mano bankas“ pateikė 5 599,88 Eur atstovavimo išlaidų pagrindimą (el. bylos 3 tomas, 16-17 lapai). Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. papildomu sprendimu iš ieškovės V. R. atsakovei AB „Mano bankas“ priteisė papildomai 4 502,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendimu buvo išspręstas tik dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, t. y. teismas išsprendė atsakovės prašymo dalį tik dėl 5 599,88 Eur išlaidų priteisimo. Tačiau nebuvo išspręstas prašymas dėl likusios 6 003,43 Eur bylinėjimosi išlaidų dalies, kurią patvirtinantys įrodymai į bylą pateikti 2023 m. balandžio 4 d.

44.       Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovė iš viso patyrė 11 603,31 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas 95,59 procentais, atsakovei iš ieškovės turėtų būti priteista 511,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45.       Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų užskaitą atsakovei iš ieškovės iš viso priteistina 4 577,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

46.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikintas ir priimtas naujas teismo sprendimas bei į tai, jog šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos yra perskirstytos, apeliantės skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų ir papildomu sprendimu priteistų išlaidų pagrįstumo teisėjų kolegija detaliau nepasisako.

47.       Atsakovė, atsiliepime į apeliacinį skundą kvestionavo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje yra vos dvi sąskaitos, išrašytos ieškovei, kitos teisinių paslaugų sąskaitos yra išrašytos byloje nedalyvaujančiam asmeniui UAB „Vaivorykštė“. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 2 d. sąskaita-faktūra Nr. AVB 2022-021 išrašyta 4 235 Eur suma yra skirta ne ieškovei, tačiau kitam asmeniui, o taip pat į tai, jog ši sąskaita nebuvo apmokėta ieškovės, teigti, kad būtent ieškovė patyrė tokias išlaidas, nėra jokio pagrindo. Ieškovė laiku įrodymus apie patirtas išlaidas pateikė tik 605 Eur sumai.

48.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

49.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą).

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-80-464/2023 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su klausimu dėl delspinigių dydžio nustatymo. Vien pats faktas, kad sąskaita buvo išrašyta ne V. R. vardu nesudaro pagrindo atmesti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovė tas sąskaitas apmokėjo, o pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas nurodė, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas. Taigi, yra pagrindo vertinti, kad ieškovė galiausiai pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

51.       Ieškovė V. R. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš atsakovės priteisti 2 008,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą.

52.       Atsakovė AB „Mano bankas“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš ieškovės priteisti 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

53.       Kadangi ieškovės skundas didžiąją dalimi yra patenkintas (95,59 procentais) jai iš atsakovės turėtų būti priteista 1 919,93 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 76,31 Eur. Atlikus priteistų sumų užskaitą ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 1 843,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės V. R. reikalavimus dėl vykdomųjų įrašų Nr. 760 ir Nr. 764 panaikinimo dalyse, kuriose iš ieškovės nurodyta išieškoti 35 266,92 Eur delspinigių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkint iš dalies ir panaikinti Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2020 m. sausio 29 d. vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. 760 ir 764, dalyse dėl 31 740,23 Eur delspinigių išieškojimo.

Priteisti ieškovei V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš akcinės bendrovės „Mano bankas“ (juridinio asmens kodas 112043081) 31 740,23 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt eurų ir 23 euro centus) ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. lapkričio 26 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria pritaikytas sprendimo vykdymo atgręžimas pakeisti ir priteisti ieškovei V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš akcinės bendrovės „Mano bankas“ (juridinio asmens kodas 112043081) 3 060,24 Eur (tris tūkstančiai šešiasdešimt eurų ir 24 euro centai) ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš akcinės bendrovės „Mano bankas“ (juridinio asmens kodas 112043081) 4 577,50 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt septynis eurai ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme,  atlyginimą.

Priteisti ieškovei V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš akcinės bendrovės „Mano bankas“ (juridinio asmens kodas 112043081) 1 843,62 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt trys eurai ir 62 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. 

Priteisti iš akcinės bendrovės „Mano bankas“ (juridinio asmens kodas 112043081) 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Kitoje dalyje Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                        Vilija Mikuckienė

                Laima Ribokaitė

Vigintas Višinskis