Civilinė byla Nr. e2YT-1602-291/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00170-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.6.5.; 3.4.5.2.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo  Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. D. po sutuoktinės M. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas, likęs po M. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties buvo priimtas, faktiškai pradedant turtą valdyti M. D. sutuoktinio J. D., mirusio (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad jos tėvai J. D. ir M. D., buvo santuokoje. Jie abu iki mirties gyveno bute, esančiame Šiaulių mieste, Krymo g. 22-17. M. D. mirė (duomenys neskelbtini), J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. D. mirties liko jam priklausęs nekilnojamas turtas - butas su 3,63 kv.m. rūsiu, esantis Krymo g.2 2-17, Šiaulių m., taip pat baldai ir namų apyvokos daiktai. Pareiškėja, kaip vienintelė paveldėtoja, kreipėsi į Šiaulių m. 1-ąjį notarų biurą dėl turto, likusio po tėvo mirties, paveldėjimo. (duomenys neskelbtini) jai buvo išduotas liudijimas, jog yra priėmusi palikimą po tėvo mirties, tačiau, paaiškėjo, kad po jos mamos M. D. mirties 2008 metais, jos turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad jos tėvas, kaip sutuoktinis, ar ji, kaip duktė, paveldėjo M. D. turtą. Paveldėjimo teisės liudijimas į po jos mirties likusį turtą niekam nėra išduotas. Mirus mamai, tėvas sirgo, sunkiai vaikščiojo, dažnai sirgo, todėl neturėjo galimybių nustatytu terminu nuvykti pas notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimo į turtą, likusį po sutuoktinės mirties. Nekilnojamas turtas buvo įgytas tėvų santuokos metu, privatizavus butą, tačiau šis turtas buvo registruotas J. D. vardu. Nors paveldėjimo teisės liudijimas J. D. ir nebuvo išduotas, jis faktiškai priėmė palikimą ir naudojosi juo kaip savu: liko gyventi jiems priklausančiame bute, esančiame Krymo g.22-17, Šiaulių m., paveldėjo visus po žmonos mirties likusius buitinius daiktus, baldus bei sutaupytas pinigines lėšas, pagal galimybes toliau rūpinosi butu, jo tvarkymu, remontu, priežiūra. Kadangi tėvas pats nebesugebėdavo nueiti sumokėti mokesčių, jis duodavo pinigų mokesčiams sumokėti ir kontroliuodavo, kad mokesčiai būtų sumokami laiku.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

          Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.)

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja J. T. yra mirusiųjų J. D. ir M. D. dukra. M. D. mirė (duomenys neskelbtini), o J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po J. D. mirties, priėmimo. Tuomet paaiškėjo aplinkybė, kad po žmonos ir pareiškėjos motinos M. D. mirties niekas nesikreipė į notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau J. D. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti po jos mirties likusį jos turtą - dalį buto su rūsiu, esančio adresu Krymo g. 22-17, Šiauliuose, liko ten gyventi iki pat savo mirties, prižiūrėjo šį butą, remontavo, mokėjo buto komunalinius mokesčius ir pan. 

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

(duomenys neskelbtini) mirusios M. D. palikimą jos sutuoktinis J. D. priėmė iš karto po palikėjo mirties, liko gyventi tame pačiame bute. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu kaip savo – valdė naudojo ir prižiūrėjo butą, tai patvirtina pateiktos pažymos apie mokamus mokesčius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo motina palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos tėvas J. D., miręs 2018-06-09, po sutuoktinės M. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2(duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                    Vida Žostautienė