Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-10-08][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-21532-807-2021].docx
Bylos nr.: e2YT-21532-807/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės įmonė Turto bankas 112021042 suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

        Civilinė byla Nr. e2YT-21532-807/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16312-2021-7 

           Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2.

 (S)

 

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. S., J. T., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos V. S. mirusioji motina D. S., po savo sutuoktinio V. S. mirties, priėmė palikimą (1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)), pradėjusi jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos motina D. S., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai. Papildomai nurodė, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina D. S. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo būdama santuokoje su V. S.. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui V. S., jo palikimą (1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėjo valdyti buto bendrasavininkė bei sutuoktinė D. S., tačiau dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos motinai D. S., pareiškėja V. S. priėmė palikimą, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro liudijimas.

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu sutiko su pareiškėjos pareiškimu ir nurodė, kad po jo tėvo V. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) jis įgijo teisę paveldėti, tačiau palikimo nepriėmė, į notarų biurą nesikreipė, atstatyti praleistą terminą priimti palikimą nesikreipė, jokių pretenzijų dėl palikimo neturi. Patvirtino, kad po tėvo V. S. mirties visą jo palikimą priėmė jo motina D. S., pradėjusi turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepimu sutiko su pareiškėjos pareiškimu ir nurodė, kad po jos tėvo V. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) ji įgijo teisę paveldėti, tačiau palikimo nepriėmė, į notarų biurą nesikreipė, atstatyti praleistą terminą priimti palikimą nesikreipė, jokių pretenzijų dėl palikimo neturi. Patvirtino, kad po tėvo V. S. mirties visą jo palikimą priėmė jos motina D. S., pradėjusi turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu nurodė, jog Valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos ir šiuo atveju nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Išdėstytų faktų pagrindu, jų juridiniu vertinimu prašo pareiškėjos V. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad V. S. ir D. S. yra pareiškėjos V. S. bei suinteresuotų asmenų V. S. ir J. T. tėvai.

Byloje esantis mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėjos motina D. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini).

Byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog V. S. atžvilgiu būtų užvesta paveldėjimo byla, nėra.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butą nuosavybės teise, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina D. S. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo būdama santuokoje su V. S..

(duomenys neskelbtini) D. S. testamentu jai nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai V. S..

Iš (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarės A. P. išduoto liudijimo matyti, kad po pareiškėjos motinos D. S. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje palikimą priėmė mirusiosios dukra, pareiškėja V. S.. Tačiau pareiškėja negali priimti viso jos motinos santuokoje įgyto turto, kadangi pareiškėjos motina D. S. nebuvo priėmusi palikimo po jos sutuoktinio, pareiškėjos tėvo, V. S. mirties.

Pažymėtina, tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 5 knygos normos įtvirtina imperatyvų draudimą priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismui pateiktame pareiškime nurodyti pareiškėjos paaiškinimai; 2021-04-08 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu matyti, jog D. S. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos su V. S. metu ir priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis; (duomenys neskelbtini) D. S. testamentas ir 2021-04-08 Gyventojų registro pažyma bei duomenys apie teiktas paslaugas (UAB „Cgates“, AB „Ignitis“, UAB „Admi“) patvirtina faktines aplinkybes, jog pareiškėjos motina D. S. po sutuoktinio V. S. mirties toliau gyveno minėtame bute bei visu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. S. po sutuoktinio V. S. mirties faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą (1/2 buto dalį).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, pareiškėjai siekiant įteisinti po savo motinos D. S. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). 

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas su tikslu realizuoti pareiškėjos paveldėjimo teisę po jos motinos D. S. mirties.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                Diana Jankienė                                                                                   

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK1 1.63 str. Sandorių samprata ir rūšys
  • CK5 5.51 str. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti
  • 3K-3-322/2009
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo