Civilinė byla Nr. 2-165-445/2012

                           Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01059-2011-0 

                                                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                                                                         35.1.,35.2.,35.3.5.,35.5.

40.1.,42.1.,42.8.,42.9.,63.1.

(S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 25 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovui K. G., atsakovui V. M., jo atstovei advokatei Gintarei Kolesnikovienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. G. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo , ir

                                                           n u s t a t ė :

Ieškovas K. G., pateikęs ieškinį dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iš atsakovo V. M. 50 000 Lt skolos, 12 500 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

              Nurodė, kad atsakovui V. M. yra paskolinęs 50 000 litų. Tai patvirtina atsakovo ranka 2001-12-07 surašytas ir pasirašytas paskolos raštelis, kuriuo minėtą sumą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2002-07-01. Tam, kad būtų išvengta nuostolių ryšium su lito nuvertėjimu,  paskolos raštelyje buvo įrašyta sąlyga, kad grąžinama pinigų suma litais pagal tos dienos oficialų lito ir JAV dolerio santykį turi atitikti 12 500 (dvylika tūkstančių penkis šimtus) JAV dolerių. Išrašas iš Lietuvos banko tinklapio apie lito ir užsienio valiutų santykius 2001 m. gruodžio 7 dieną patvirtina, kad lito ir JAV dolerio santykis tą dieną buvo 4, todėl 12 500 JAV dolerių sudaro 50 000 litų. Atsakovas V. M. savo įsipareigojimo grąžinti skolą ilgą laiką nevykdo, skola iki šiol  negrąžinta. Kadangi paskolinta atsakovui pinigų suma yra didelė, atsakovas dažnai keičia gyvenamąsias vietas ir tokiu būdu vengia kontaktų, bendradarbiavimo ir kooperavimosi, yra priverstas kreiptis į teismą, nes atsakovo veiksmai akivaizdžiai patvirtina, jog pasiskolintų pinigų jis grąžinti neketina. Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis atsakovas 2010-07-26 gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). LR CK 6.871 str. 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Todėl galima konstatuoti, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kuri atitinka įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus. LR CK 6.189 str. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė ir neketina įvykdyti, vienintelis būdas apginti pažeistas teises - kreiptis į teismą su ieškiniu dėl 50 000 Lt negrąžintos paskolos priteisimo. LR CK 6.874 str. nustatyta, kad laiku negrąžinus paskolos, skolininkas privalo sumokėti LR CK 210 str. nustatyto dydžio palūkanas nuo sutartyje nustatytos paskolos sumos grąžinimo dienos iki faktiško grąžinimo dienos. LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šioje byloje minėto dydžio palūkanos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei geros moralės principams. Kadangi, sutinkamai LR CK 1.125 str. 9 d., reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, prašo priteisti aukščiau nurodytas palūkanas už paskutinius penkerius metus iki šio ieškinio padavimo teismui dienos. Iki ieškinio padavimo dienos tai sudarys 25 % (5 metai x 5 %), todėl priteistinų įstatymo nustatytų palūkanų suma - 12 500 (dvylika tūkstančių penki šimtai) litų (50 000 Lt x 25 %). LR CK 6.37 str. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

               2012-01-03 buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas pilnai.

Atsakovas V. M. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo priėmimo,  kuruo prašė :

panaikinti Varėnos  rajono  apylinkės  teismo  2012-01-03 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-165-445/2012 ir atmesti 2011-12-19 ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo;

           priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio išlaidas už atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinimo, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir visas kitas išlaidas), susijusias su šia civiline byla;

           už piktnaudžiavimą procesinėms teisėmis (nepagrįsto ieškinio nesąžiningas pareiškimas) skirti ieškovui baudą - iki 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų).

           Atsakovas nurodė, kad visus pinigus pagal ieškovo ieškinyje nurodytą 2001-12-07 skolos raštelį yra sumokėjęs (grąžinęs) ieškovui. Visi pinigai yra sumokėti (grąžinti) 2002 m. birželio mėn., t.y. iki skolos raštelyje nurodyto termino pabaigos (iki 2002-07-01), UAB “A.” patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieškovui, atsakovui ir atsakovo broliui D. M..

Ieškovo ieškinyje nurodytas 2001-12-07 skolos raštelis realiai buvo paskutinė atsakovo įmoka ieškovui už parduodamas UAB “A.” akcijas, kuri, kaip nurodyta aukščiau, buvo sumokėta ieškovui 2002 m. birželio mėn. Taigi, ieškinyje nurodytos paskolos faktiškai niekada nebuvo, jokių pinigų, nurodytų skolos raštelyje, ieškovas atsakovui niekada neperdavė ir atsakovas iš ieškovo niekada negavo, skolos rašteliu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui likusią paskutinę dalį už UAB “A.” akcijas.

Remiantis aukščiau išdėstytu, atsakovas neturi jokios pareigos mokėti (grąžinti) ieškovui skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą, kadangi visa ši pinigų sumą ieškovui jau yra sumokėta (grąžinta). Tai atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.123 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad prievolė pasibaigia, kai ji yra tinkamai įvykdoma. Ieškovas, antrą kartą reikalaudamas iš atsakovo sumokėti pinigų sumą pagal tą patį skolos raštelį, pagal kurį visa pinigų suma jau yra sumokėta ieškovui, ir palūkanas, elgiasi nesąžiningai, pažeidžia pagrindinius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, įtvirtintus LR CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.) ir siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita (LR CK 6.242 str.). Kad visa skola pagal ieškinyje minimą skolos raštelį yra sumokėta ieškovui rodo ir konkliudentiniai paties ieškovo veiksmai. Skolos raštelis yra pasirašytas 2001-12-07, nustatytas pinigų grąžinimo terminas - 2002-07-01, t.y. pinigai pagal skolos raštelį turėjo būti grąžinti ieškovui prieš beveik 10 metų. Pažymėtina, kad ieškovas per visą šį laiką nesikreipė į atsakovą nei žodžiu, nei raštu, nepareiškė atsakovui jokios pretenzijos ar reikalavimo grąžinti menamą skolą, neskambino ir niekaip kitaip nebandė susisiekti su atsakovu.

Ieškinys yra pirmas ir vienintelis ieškovo reikalavimas (dokumentas) atsakovui grąžinti menamą skolą, kuri ieškovui, kaip nurodyta, jau yra sumokėta. Todėl teigti, kad atsakovas “vengia kontaktų, bendradarbiavimo” (kaip yra nurodyta ieškinyje), kuomet ieškovas nei karto dėl menamos skolos grąžinimo nesikreipė į atsakovą, ieškovas neturi jokio teisėto pagrindo.

                 Ieškovas pirmiausia turėtų bandyti susisiekti su atsakovu, kadangi taip elgtųsi bet kuris protingas, atsakingas ir rūpestingas asmuo. Ieškovas to niekada nedarė. Šie konkliudentiniai ieškovo veiksmai įrodo, kad atsakovas ieškovui nėra skolingas jokių pinigų pagal minimą skolos raštelį. Be to, pažymėtina, kad jau daugiau kaip 15 (penkiolika) metų nesikeičia atsakovo mobilaus telefono numeris, kuris ieškovui jau buvo žinomas skolos raštelio pasirašymo metu. Ieškovas atsakovo mobilaus telefono numerį žinojo, keletą kartų skambino atsakovui su statybomis susijusiais klausimais (UAB “A.” užsiiminėjo statybų verslu) po pinigų pagal skolos raštelį sumokėjimo, tačiau niekada nebuvo skambinta dėl menamos skolos grąžinimo, kadangi, kaip minėta, visi pinigai ieškovui pagal skolos raštelį yra sumokėti. Priešingu atveju, be jokios abejonės, ieškovas pirmiausia turėtų bandyti susisiekti su atsakovu telefonu, kuris ieškovui visada buvo ir yra žinomas, kadangi taip elgtųsi bet kuris protingas, atsakingas ir rūpestingas asmuo. Ieškovas to niekada nedarė. Šie konkliudentiniai ieškovo veiksmai įrodo, kad atsakovas ieškovui nėra skolingas jokių pinigų pagal minimą skolos raštelį. Ieškovas skolos raštelio sudarymo metu dirbo UAB “A.”, kurios akcininkas ir vadovas, kaip buvo atsakovas. Ieškovas po to, kai jam buvo sugrąžinti visi pinigai pagal skolos raštelį, darbo santykius su UAB “A.” nutraukė. Tačiau atsakovas ir toliau vadovavo šiai įmonei ir visada buvo jos akcininkas (šiai dienai įmonė yra bankrutuojanti, tačiau iš Juridinių asmenų registro dar nėra išregistruota). Ieškovas niekada per visą šį laiką nuo 2002 m. vasaros, kada jam buvo grąžinti visi pinigai pagal skolos raštelį, nesikreipė į UAB “A.”, kurios akcininkas ir vadovas visada buvo atsakovas. Jeigu atsakovas būtų skolingas ieškovui tokia didelę pinigų sumą, kaip kad nurodyta ieškinyje, ieškovas, be jokios abejonės, būtų kreipęsis į savo buvusią darbovietę UAB “A.”, kad jos akcininkas ir vadovas, t.y. atsakovas, jam skolą grąžintų, kadangi taip elgtųsi bet kuris protingas, atsakingas ir rūpestingas asmuo. Ieškovas to niekada nedarė. Šie konkliudentiniai ieškovo veiksmai įrodo, kad atsakovas ieškovui nėra skolingas jokių pinigų pagal minimą skolos raštelį.

Atsakovas, sumokėjęs ieškovui visą pinigų sumą pagal minimą skolos raštelį, šio skolos raštelio originalą pasiėmė sau (dėl šios priežasties niekur nebuvo raštu užfiksuota, kad visi pinigai ieškovui pagal skolos raštelį yra sumokėti). Todėl atsakovui yra visiškai neaišku ir nesuprantama, kokiu būdu ieškovas gavo ir teismui pateikė skolos raštelio originalą. Tuo metu, kai atsakovas sumokėjo pinigus pagal skolos raštelį ieškovui ir atsakovas šio skolos raštelio originalą pasiėmė sau, atsakovas gyveno su dabar jau buvusia sutuoktine D. M. (duomenys neskelbtini). Visi dokumentai, tame tarpe ir pasiimtas iš ieškovo skolos raštelis, buvo saugomi atsakovo namuose minėtu adresu. Vėliau įvyko atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės D. M. skyrybos, kurių pasekmės jaučiamos iki šiol, kadangi buvusi atsakovo sutuoktinė visais įmanomais būdais iki dabar stengiasi pakenkti atsakovui.

Atsakovas mano, kad buvusi sutuoktinė skolos raštelį perdavė ieškovui ir ieškovas, remdamasis šiuo skolos rašteliu, pateikė teismui ieškinį dėl skolos ir palūkanų iš atsakovo priteisimo.

           Ieškovas K. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir prašo jo pareikštą ieškinį tenkinti pilnai.

           Jis nurodo, kad 2000 m. įgijo iš M. K. 33 procentus UAB ,,A.” akcijų. Atsakovas tuo metu buvo šios įmonės vadovas ir taip pat turėjo 33 procentus akcijų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis (ieškovas) nesumokėjo M. K. už įgytas akcijas, nes neturėjo pinigų. Už įgytas akcijas su M. K. atsiskaitė iš karto, nes tuo metu pardavė namą su žemės sklypu Alytaus r. Miklusėnų kaime ir apmokėjimui už akcijas pinigų turėjo. Įgijęs akcijas 2000 10 26 pradėjo dirbti UAB ,,A.”, darbo santykiai tęsėsi iki 2002 06 18. Tuo metu tarp jų pradėjo kilti nesutarimai dėl UAB ,,A.” veiklos, todėl jis pasiūlė atsakovui nupirkti jo turimas akcijas. Susitarimas dėl akcijų pirkimo pardavimo įvyko 2001 m. vasarą, tiksliai datos neprisimena, jie su atsakovu susitarė, kad jis jam parduoda visas savo turimas akcijas už 48000 JAV dolerių, kas tuo metu atitiko 192000 litų sumą. Kadangi atsakovas akcijų įsigijimui iš karto pinigų neturėjo, susitarė, kad jis  išmokės už akcijas per metus laiko, buvo sudarytas mokėjimų grafikas.

Įsiskolinimo patvirtinimui atsakovas pasirašė skolos raštelį, kuriuo 50000 Lt skolą įsipareigojo sumokėti iki 2002 m. liepos 1 d. Teisiškai vertinant, toks veiksmas atitiko CK 6.880 str. numatytą novaciją, t.y. skolos, kilusios iš pirkimo pardavimo sutarties, pakeitimą paskolos prievole. Pakoreguotas mokėjimų už akcijas grafikas buvo įformintas naujai sudaryta 2001-12-07 akcijų pirkimo pardavimo sutartimi, kurios objektas liko tas pats - 72042 vnt UAB “A.” akcijų, tik sandorio suma buvo nurodyta ne 192000 Lt (arba 48000 USD), o 98872 Lt. Ši suma gavosi iš sutartos akcijų pirkimo pardavimo kainos 192000 Lt atėmus 50000 pagal paskolos raštelį bei realiai atsakovo iki 2001-12-07 jam sumokėtą už akcijas pinigų sumą. 2001-12-07 sudaryta akcijų pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t.y. iki 2002-09-01 sumokėjo jam už akcijas sutartyje nustatytą pinigų sumą. Skolos rašteliu patvirtintos skolos atsakovas raštelyje nustatytu terminu, t.y. iki 2002-07-01 nesumokėjo, nesumokėjo jos ir vėliau. Prieštaravimuose atsakovas melagingai teigia, kad skolos raštelyje nurodyta suma buvo jo paskutinė įmoka už akcijas, kurią jis sumokėjo jam Alytuje, UAB ,,A.” patalpose (duomenys neskelbtini). Visų pirma, tą pačią dieną kaip ir skolos raštelis, t.y. 2001-12-07, buvo sudaryta akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo už akcijas pilnai apmokėti iki 2002-09-01. Todėl atsakovo aiškinimas, kad skolos raštelis buvo paskutinė mokėjimo už akcijas suma, yra visiškai nelogiškas. Be to, 2002 m. vasarą visa UAB “A.” veikla buvo vykdoma Vilniuje, todėl įmonės patalpose Alytuje jis nebūdavo, o atsakovo brolis jokiuose jų su atsakovu tarpusavio atsiskaitymuose nėra dalyvavęs. Prieštaravimuose atsakovas teigia, jog po atsiskaitymo jis jam atidavė skolos raštelį, kuris buvo saugomas atsakovo namuose, ir po atsakovo skyrybų jo buvusi sutuoktinė perdavė skolos raštelį jam, kad pakenktų atsakovui. Atsakovas, būdamas verslininkas ir apdairus žmogus, vargu ar būtų nesunaikinęs paskolos raštelio, jeigu būtų gražinęs jam skolą ir tame raštelyje nebūtų buvę jo patvirtinimo apie skolos atgavimą. Nori paaiškinti dėl aplinkybių, kodėl tik dabar, praėjus beveik 10 metų, kreipiasi į teismą. Atsakovas tokį ilgą jo tylėjimą vertina kaip konkliudentinius veiksmus, neva patvirtinančius skolos grąžinimą. Ieškininės senaties terminas yra 10 metų ir jis turi teisę kreiptis į teismą bet kuriuo laikotarpiu, jeigu senaties terminas nėra pasibaigęs. Persikeldamas iš vieno buto į kitą, jis buvo užmetęs skolos raštelį ir atsakovui jo pasiteiravus apie skolos grąžinimo terminą, jis neapdairiai išsitarė jam, kad neranda raštelio. Atsakovo reakcija į tai buvo vienareikšmė - kai turės raštelį, tada galės ir reikalauti skolos grąžinimo. Todėl kurį laiką, kol nebuvo suradęs raštelio, iš atsakovo skolos ir nereikalavo. Šiuo metu kreipiasi į teismą, nes nesitiki, kad jis gražintų skolą be teismo sprendimo.

              Ieškovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodytais pagrindais ir motyvais.

              Atsakovas ir jos atstovė ieškinio nepripažino ir prašė atmesti prieštaravimuose į priimtą preliminarų teismo sprendimą pagrindais ir motyvais.

              Priimti galutinį sprendimą ir preliminarų sprendimą pakeisti

Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus ( CPK 430 str. 4 d.).

              Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovas V. M. pateikė prašymą, kuriuo prašė paskirti skolos raštelio daktiloskopinį tyrimą, nurodant, kad liudytoja D. M. sutinka atlikti savo rankų, pirštų pėdsakų paėmimą lyginamajam tyrimui, taip pat, kad šalys atliekant daktiloskopinį tyrimą, gali būti sugadintas. Šiuo pagrindu D. M. kviesti į bylą pakartotinai liudyti. Atsakovo ir jos atstovės pareikštas prašymas atmestinas šiais motyvais ir pagrindais :

-liudytoju laikomas ir šaukiamas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės , turinčios ryšį su byla ( CPK 189 str.1 d.).Liudytojo pareiga atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus ( CPK 191 str.1 d.). Kadangi prašoma šaukti D. M. ne dėl parodymų, o dėl lyginamųjų pavyzdžių paėmimo, tai toks asmuo negali būti šaukiamas liudytoju, nes tai prieštarautų liudytojui suteiktoms teisėms ir pareigoms. D. M. byloje nėra įtraukta šalimi ar trečiuoju asmeniu, taiga nėra teisinio pagrindo ją šaukti liudytoja, kai turės atlikti ne liudytojos pareigas. Nėra D. M. sutikimo dėl sutikimo duoti lyginamuosius pavyzdžius;

              -įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus , ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra ( CPK 177 str. 1 d.);

              -teismas negali išduoti leidimą sugadinti pateiktą rašytinį įrodymą byloje, nes šį įrodymą yra pateikęs ieškovas, o sugadinus tokį rašytinį įrodymą ir kilus abejonėms dėl jo tikrumo, autentiškumo ir pan. būtų prarasta galimybė objektyviai jį ištirti ir vertinti, pažeistos ieškovo procesinės teisės dėl įrodymų byloje pateikimo, jų tinkamumo naudoti įrodinėjant aplinkybes pagal ieškinį ir t.t.;

-išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo žinių, teismas skiria ekspertizę ( CPK 202 str.), o ne daiktų tyrimą specialisto išvadai gauti.

Ieškinį tenkinti iš dalies

              2012-01-03 preliminariu teismo sprendimu iš atsakovo V. M. ieškovui K. G. buvo priteista penkiasdešimt tūkstančių litų 00 centų (50 000,00 Lt) skolos, dvylika tūkstančių penkis šimtus litų 00 centų (12 500,00 Lt) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt litų 00 centų (1640,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų ( b.l. 15-17).

Ieškovas savo reikalavimus grindžia rašytiniu įrodymu – paskolos lapeliu, kuriame nurodyta, kad atsakovas V. M. skolingas K. G. 50000 litų ir šią sumą įsipareigoja sumokėti iki 2002-07-01.

Skolininko ir skolintojo susitarimu grąžinama pinigų suma litais pagal tos dienos Lietuvos banko oficialų lito ir JAV dolerio santykį turi atitikti 12500 JAV dolerių ( b.l.5). Taigi ieškovo reikalavimas priteisti 50000 litų skolos grindžiamas rašytiniu įrodymu - atsakovo 2001-12-07 paskolos rašteliu.

              Paskolos sutartis sąvoka nurodyta CK 6.870 str. 1 d., t.y. paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato kitaip. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento ( CK 6.870 str.2 d.).

Tai, kad paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta, šalys pripažįsta ir nurodo sutarties sudarymo aplinkybes – šalys 2001-12-07 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB “A.” 72042 akcijų pardavimo, kurias ieškovas parduoda, o atsakovas perka, kai akcijos minimali vertė 2 litai. Akcijos parduotos už 98872 litus, sumokant dalį sumos, likusius pinigus 98472 litus sumokant pardavėjui iki 2002-09-01 pagal sudarytą grafiką. Sutartis yra šalių pasirašyta ( b.l. 62) .

Paskolos gavėjas tampa jam perduodamų pinigų savininku nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento ( CK 6.870 str. 3 d.). Paskolos dalyko perdavimas nėra ginčijamas, nes šalys pripažįsta, kad sudarant bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas iš karto pilnai neatsiskaitė, nesumokėjo visos pinigų sumos už nupirktas akcijas, todėl buvo surašytas raštelis. Atsakovas akcijas įgijo už ieškovo pinigus, įsipareigodamas skolą grąžinti.

Paskolos raštelio tekste nurodytos aplinkybės : “ Aš, V. M. ... skolingas K. G. ... 50000 litų. Šią sumą įsipareigoju sumokėti iki 2002 metų liepos mėnesio 1 d.”  Pagal šias sutarties sąvokas galima daryti išvadą, kad šalis sieja paskolos santykiai ( CK 6.870 str.). Tuo labiau, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo įvykdyta, įskaičius, kad pinigai sumokėti, todėl atsakovas ir yra skolingas nesumokėtą pinigų sumą.

Remiantis teismų praktika, teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus. Paskolos sutarčiai sudaryti būtinas ne tik pinigų perdavimas, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimas juos grąžinti, nes tai patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktą, be to, aplinkybę, kad pinigai atsakovui buvo perduoti būtent kaip paskola. Sudaryta šalių bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir pirkėjo įsipareigojimas mokėti pagal nustatytus terminus leidžia daryti išvadą, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių atsirado 2001-12-07, t.y. paskolos raštelio surašymo momentu.

Ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl paskolos sutarties sudarymo, o dėl to, kad atsakovas, kaip paskolos gavėjas, grąžino paskolos davėjui, paskolos sumą.

Vadovaujantis CPK 178 str. ieškovui tenka pareiga įrodyti ieškinio pagrindą, t. y. paskolos sutarties sudarymo faktą, o atsakovui – atsikirtimus į ieškinį, grindžiamus alternatyviomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad atsakovas ieškovui pinigus grąžino. Atsakovas pinigų perdavimo fakto neginčija.

              Ieškovas nurodo, kad atsakovas negrąžino jam pinigų pagal paskolos sutartį. Taigi pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką atsakovui tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumą, t. y. aplinkybę, kad pinigai ieškovui grąžinti.

Paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip du tūkstančiai litų paskolos sudarymo atveju ( CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. (dabartinė pavardė – P.) v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Taigi ir pagal įstatyme ( CK 1.73 str. 1 d. 1 p., CK 6.65 str.) nustatytą reglamentavimą, ir formuojamą teismų praktiką atsakovui tenka rizika įrodyti sandorio įvykdymą. Ieškovas neigia paskolos sutarties įvykdymą, o atsakovas rašytinių įrodymų dėl sutarties įvykdymo nepateikė, nors aiškino, kad buvo surašytas raštas apie sutarties įvykdymą, bet toks įrodymas byloje nėra pateiktas.

              CK 1.93 str. 6 d. ir 6.875 str.2 d. suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teismui absoliučią sprendimo laisvę. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė rašytinės formos dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties įvykdymą. Tokiu atveju reikia motyvuotai spręsti dėl įrodymų leistinumo, t.y. nustatyti ar yra įstatymo pripažinti pagrindai leisti atsakovui remtis liudytojų parodymais. Abi šalys prašė kviesti liudytojus, kad pagrįstų savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Šalys nurodė, kad liudytojams žinomos aplinkybės dėl rašytinių įrodymų sudarymo, dėl skolos davimo ir grąžinimo aplinkybių. Taigi leistinumo išimtis, siekiant pilnai ir objektyviai ištirti nagrinėjamas aplinkybes byloje, pilnai atskleidžiant bylos esmę ir tikintis, kad gal kuris iš liudytojų pateiks rašytinius įrodymus, susijusius su ginčo dalyku.

CK 1.93 str.2 d. nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Ieškovas pateikė paprasta rašytine forma sudarytą sandorį dėl paskolos.

Atsakovas prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo priėmimo nurodo, kad sumokėjęs visą pinigų sumą pagal nurodomą paskolos raštelį , šios skolos raštelio originalą pasiėmė sau ( dėl šios priežasties niekur nebuvo fiksuota, kad visi pinigai ieškovui pagal skolos raštelį sumokėti). Atsakovui visiškai neaišku ir nesuprantama, kokiu būdu ieškovas gavo ir teismui pateikė skolos raštelio originalą. Atsakovas nurodė, kad šį skolos raštelio originalą pasiėmė sau, kai sumokėjo ieškovui pinigus. Atsakovas mano, kad nutraukiant santuoką su D. M., ji perdavė raštelį ieškovui, ir ieškovas remdamasis šiuo skolos rašteliu pateikė ieškinį ( b.l.39-43).

Teismo posėdyje atsakovas pripažino paskolos sutarties sudarymo faktą su ieškovu. Tik atsakovas jau aiškino, kad ieškovui atidavus likusius pinigus pagal skolos raštelį ( buvo likę mokėti 50000 Lt), ieškovas pasirašė raštelį, kad neturi pretenzijų ir jų nereikš. Viską susidėjo į vieną segtuvą ir laikė namuose. Po santuokos nutraukimo buvusi sutuoktinė grąžino dalį dokumentų. Raštelyje ieškovas buvo parašęs, kad pilnai atsiskaityta ir jis pretenzijų neturi. Šio raštelio šiuo metu neturi. Santuoka su buvusia sutuoktine buvo nutarukta bendru susitarimu. Paskolos raštelis yra jo rašytas ir pasirašytas. Didžiausia atsakovo klaida, kad grąžinant raštelis nėra pasirašytas ieškovo ( b.l. 80-81).

Liudytoja D. M. nurodė, kad apie paskolos raštelį nieko nežino. Paskolos raštelio nebuvo suradusi ir niekam jo neperdavė. Apie atsakovo, kaip sutuoktinio skolas, ne viską ji žinojo. Ieškovą pažįsta tik kaip buvusį kaimyną ir kaip dirbusį UAB “A.” direktoriumi, kur ji dirbo vyr.buhaltere. Liudytoja neneigia, gal ir matė šį raštelį, kai vyko sandoriai, bet neprisimena aplinkybių. Ieškovui neperdavė šio raštelio ( b.l. 82).

Liudytojas D. M. nurodė, kad ieškovui buvo sumokėta 50000 litų už akcijas. Atsiskaičius atsakovas buvo atspausdinęs raštą, o ieškovas jį pasirašė. Dėl paskolos žino, kad atsirado dėl akcijų pirkimo. Raštelis buvo pas ieškovą, o atsiskaičius buvo perduotas atsakovui. Kaip jis vėl atsidūrė pas ieškovą, nežino aplinkybių.

Daroma išvada, kad atsakovas neįrodė, kad pinigai ieškovui grąžinti, nes nepateikė rašytinių įrodymų.

Dėl palūkanų priteisimo

CK 1.5 str. 1 d. numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Palūkanas pagal prievoles nustato įstatymai ar šalių susitarimai ( CK 6.37 str.1 d.).

Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: atliekančios mokėjimo (užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų atlyginimo) funkciją.

Ieškovas prašo priteisti 12500 Lt palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t.y. kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas.

CK 6.205 str. nurodyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ( CK 6.260 str.2 d.) ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ( CK 6.210, 6.261 str.).

CK 6.874 str. 1 d. numato, kad kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti skolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.201 str. nustatytas palūkanas. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.

Paskolos raštelyje nurodyta skolos grąžinimo terminas iki 2002-07-01 ( b.l. 5). Taigi po šio termino ieškovas turėjo teisę reikalauti mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, nes jos nebuvo aptartos sudarytoje sutartyje.

Ieškinio senaties terminas, nustatytas ieškiniams dėl netesybų, turi būti skaičiuojamas nuo 2002-07-02, kai suėjo terminas prievolei įvykdyti ir ji nebuvo įvykdyta.

Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų (CK 1.124 str. 9 d.).

Vienai prievolės šaliai neįgyvendinant savo teisės kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti netesybas, priešinga šalis turi pagrindą manyti, kad asmuo atsisako tokios savo teisės įgyvendinimo. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, tačiau teismui nusprendus netaikyti senaties, vien dėl pagrįstų lūkesčių paneigimo kita šalis gali patirti nuostolių.

CK 1.126 str.2 d. numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jeigu ginčo šalis to reikalauja. Jeigu tai taikytų pats teismas, jis pažeistų teismo pareigą vykdyti teisingumą.Atsakovas ir jo atstovė neprašo taikyti ieškinio senatį, taigi teismas savo iniciatyva jos taikyti negali. Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu.

Teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių pusiausvyros. Ieškovas reikalauja priteisti 12500 litų palūkanų, nustatytų įstatymu. Atsakovas į tokį reikalavimą per ieškinio senaties terminą nereaguoja, teigadamas, kad jis prievolę įvykdė tinkamai. Ieškovo reikalavimas reikalauti priteisti palūkanas būtų pagrįstas nuo 2002-07-02, o ne už paskutinius penkerius metus, kai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui. Atsakovas dėl palūkanų nereaguoja per ieškinio senaties termino taikymą. Ieškovas aplinkybes dėl palūkanų grindžia tuo, kad negalėjo surasti paskolos raštelio, o atsakovas jam teigė, kad parodyk raštelį, tada jis spręs apie prievolės pagrįstumą, todėl kreipėsi tik suradęs raštelį 2011-12-21 ( b.l. 2). Atsakovas teigia, kad skolą sumokėjęs ieškovui pilnai ir ieškinys pilnai nepagrįstas. Teismui pripažinus, kad piniginė prievolė neįvykdyta, neįvykdyta nustatytu terminu, sprendžiamas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis lemia teisingumo vykdymą taip, kad teisingumo vykdymas viešu interesu užtikrintų pažeistų subjektinių teisių apsaugą, kartu nenusveriant pilnai intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą, šalims lygiomis dalimis, todėl priteistina pusė prašomų priteisti palūkanų – 6250 litų.

CK 6.210 str. 1 d.), t.y. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinant ieškinį pilnai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos pagal CPK 93 str. 1 d., 96 str. nuostatas.

              Ieškovui priteistina iš atsakovo 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( b.l. 11), t.y. už procesinių dokumentų paruošimą ir pateikimą, už atstovavimą teisme ir kelionės išlaidas į teismo posėdį. Išlaidų advokato teiktai pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymą dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo ( CPK 98 str.1, 2 d.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovui priteistina 838 litai sumokėto žyminio mokesčio ( CPK 93 str.1 d.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą išlaidos dėl  procesinių dokumentų įteikimo – 40 litų  (CPK  96 str.1 d.).

Vadovaudamasis LR CPK 259 - 260, 263, 265, 270 str., 430 str. 6 d. 3 p. , teismas

n u s p r e n d ė :

Priimti galutinį sprendimą ir preliminarų sprendimą pakeisti.

Tenkinti ieškinį iš dalies.

               Priteisti iš atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), (gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui K. G., a.k. (duomenys neskelbtini), (gyv. (duomenys neskelbtini)) penkiasdešimt tūkstančių litų  (50 000,00 Lt) skolos, šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų (6250 Lt)  palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-01-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 600 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 838 litus sumokėto žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidų).

               Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. M. keturiasdešimt litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.