VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Autofortas motors“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hovus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Autofortas motors“ dėl įpareigojimo pašalinti savininko teisės pažeidimus.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Hovus“ 2023 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Autofortas motors“, prašydama įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis nuo ieškovės jūrinio konteinerio (duomenys neskelbtini) nukelti atsakovės savavališkai užkrautą konteinerį bei atjungti elektrą į ieškovės jūrinį konteinerį (duomenys neskelbtini) ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovei pateikus byloje atsiliepimą, kuriame ji su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo nutarta pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu. 2023 m. spalio 17 d. ieškovė byloje pateikė dubliką, 2023 m. spalio 30 d. atsakovė pateikė tripliką. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2894-1192/2024. Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. 2025 m. gegužės 6 d. ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovės pareiškimą tenkino ir civilinę bylą nutraukė.

3.       Atsakovė 2025 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad byloje iš viso patyrė 7 350,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ir prašė priteisti iš ieškovės. Pažymėjo, kad byloje kilusio ginčo dalykas – sudėtingas ir reikšmingas teisinis reikalavimas. Vien jau tai patvirtina, jog profesionali teisinė pagalba atsakovei buvo būtina, siekiant tinkamai apginti savo teises ir pristatyti savo poziciją, neatsiduriant blogesnėje padėtyje nei kita bylos šalis. Nurodė, kad visos byloje patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir būtinos, kaip neatskiriamai susijusios su nagrinėjamos bylos procesu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 14 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 3 675,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovės kreipimosi į teismą su reikalavimais atsakovei, kurių vėliau ji atsisakė, todėl teismas nutarė atsakovei bylinėjimosi išlaidas priteisti. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į atsakovei suteiktų teisinių paslaugų visetą, prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2  d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 7, 8.2, 8.3, 8.16 punktuose nustatytų dydžių, tačiau atsižvelgus į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, byla ir atsakovės teikti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, byloje sprendžiamas klausimas nėra naujas teismų praktikoje, rengiant procesinius dokumentus neprireikė specialių žinių ar didelių advokato darbo laiko sąnaudų, darytina išvada, jog atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą suma 7 350,75 Eur yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina per pusę iki 3 675,38 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atsakovė UAB „Autofortas motors“ atskiruoju skundu prašo pakeisti (panaikinti) Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. papildomą nutartį ir atsakovės prašymą tenkinti visiškai bei priteisti jos naudai 7 350,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

6.1.                      Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai, neteisėtai ir neteisingai atsisakė priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus. Remdamasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymi, kad bylą laimėjusi šalis turi gauti bylinėjimosi išlaidų (nuostolių) atlyginimą, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu;. tiksliau, bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos visiškai. Akcentuoja, kad šiuo atveju pati ieškovė atsisakė ieškinio, nes puikiai suprato, kad jos reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovės pareiškime nėra nurodytų jokių kitų priežasčių dėl ieškinio atsisakymo ir tokios objektyviai neegzistuoja. Atsakovė buvo įtraukta į bylą ir tuo pačiu priversta gintis nuo nepagrįstų ieškovės reikalavimų išskirtinai tik dėl pačios ieškovės veiksmų. Akivaizdu, kad atsakovė yra laikoma ne tik bylos laimėtoja, bet ir dėl ieškovės veiksmų nukentėjusiu asmeniu.

6.2.                      Atsakovės vertinimu, nebuvo ir nėra absoliučiai jokio pagrindo mažinti atsakovei priteistinas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijų nuostatas. Be to, skundžiamoje nutartyje deklaratyviai ir nepagrįstai teigiama, kad atsakovei pilnai kompensavus bylinėjimosi išlaidas, būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai (reikalavimai); teismas nepateikė absoliučiai jokių objektyvių argumentų. Nesutinka su teismo pozicija, kad byla nebuvo sudėtinga, nebuvo reikalingos specialios žinios ir didelės advokato laiko sąnaudos. Pabrėžia, kad siekdama apsiginti nuo nepagrįstų ieškovės reikalavimų, atsakovė privalėjo rengti atsiliepimą į ieškinį, tripliką, rašytinius paaiškinimus, atsiliepimą į prašymą dėl bylos stabdymo bei atlikti kitus reikalingus procesinius veiksmus (be kita ko, ruoštis teismo posėdžiui). Šioje byloje buvo svarbūs ne tik teismo akcentuoti teisės klausimai, bet ir fakto. Atitinkamai, atsakovei ir jos atstovams buvo būtina nuodugniai išanalizuoti reikšmingas faktines aplinkybes ir dirbti su bylai reikšmingais įrodymais bei tam skirti reikšmingus laiko resursus. Pavyzdžiui, vien su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė net 19 priedų. Atitinkamai, ieškovė kartu su ieškiniu ir dubliku pateikė net 15 priedų.

6.3.                      Anot atsakovės, ieškovė elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai didino atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad dar 2025 m. vasario 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie vienareikšmiškai patvirtino ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, kuriuose nurodytos aplinkybės, tikėtina, ir lėmė ieškinio atsisakymą. Tačiau ieškovė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė likus mažiau nei parai iki suplanuoto posėdžio. Ieškovė neabejotinai puikiai suprato (negalėjo nesuprasti), kad atsakovė (jos atstovai) ruošis teismo posėdžiui ir taip atsakovė patirs papildomas bylinėjimosi išlaidas, kaip ir nutiko nagrinėjamu atveju (atsakovė pasirengimui 2025 m. gegužės 7 d. teismo posėdžiui patyrė papildomas 1 875,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jeigu ieškovė ieškinio būtų atsisakiusi savalaikiai ir elgusis sąžiningai, minėtų išlaidų atsakovė nebūtų patyrusi. Akcentuoja, kad visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, realiai patirtos ir būtinos. Būtų ne tik visiškai nepagrįsta ir neteisėta, bet ir neteisinga, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nebūtų atlyginamos visiškai – atsakovė negali likti nukentėjusi (patyrusi finansinius nuostolius) dėl ieškovės atliktų nepagrįstų ir nesąžiningų veiksmų. Mano, kad atsisakius tenkinti šį skundą, būtų sukurtas nepageidautinas precedentas, kad šalis gali inicijuoti bylą neturėdama pagrindo, vilkinti procesą, o vėliau, likus mažiau nei parai iki posėdžio, tyliai atsisakyti reikalavimų – nepatirdama visiškos atsakomybės dėl kitos šalies nuostolių (bylinėjimosi išlaidų).

7.       Ieškovė UAB „Hovus“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Ieškovės vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad byla nėra sudėtinga, procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, nebuvo sprendžiamas teismų praktikoje naujas klausimas, nereikalavo specialių žinių ar didelių advokato darbo sąnaudų. Pažymi, jog iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė išlaidavo mokėdama už teisines paslaugas tuo metu, kai ši byla buvo sustabdyta; matyti, kad sustabdytoje byloje atsakovė mokėjo už kažkokius rašytinius paaiškinimus, kurių nėra pateikta į bylą, už kažkokią komunikaciją dėl tolimesnės ginčo eigos, kai tuo tarpu jokios komunikacijos nepateikta į bylą. Atkreipia dėmesį, jog iš atsakovės dokumentų matyti, kad tai pačiai bylai ji pasitelkė net du advokatus. Tai akivaizdus perteklinis atsakovės atstovavimo būdas, kurio išlaidos neturėtų būti perkeltos kitai šaliai. Mano, kad atsakovės nurodoma suma yra neproporcinga bylos pobūdžiui. Vien tai, kad išlaidos atitinka Rekomendacijų maksimalius dydžius, nėra pakankamas pagrindas jų pilnam priteisimui.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 14 d. papildomos nutarties, kuria teismas išsprendė atsakovės bylinėjimosi išlaidų klausimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

11.       Aptariamu atveju civilinė byla, iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovei, ieškovės prašymu buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi, šalims apie nutarties priėmimą iš anksto nepranešus, po ko, atsakovei pateikus teismui prašymą priteisti byloje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, toks prašymas buvo išspręstas priimant papildomą nutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė teisinį pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau konstatavo, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė, todėl ją sumažino per pusę. Apeliantė atskirajame skunde su teismo vertinimu nesutinka, įžvelgdama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų pažeidimą, akcentuodama, kad nebuvo jokio pagrindo mažinti atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra viena iš sudėtinių civilinio proceso dalių, kai siekiant užtikrinti tinkamą procesą yra atlyginamos teismo ir šalių turėtos išlaidos. Valstybė, įtvirtindama bylinėjimosi išlaidų dydžius ir jų atlyginimo tvarką, siekia išlaikyti tinkamą šalių interesų pusiausvyrą ir užtikrinti viešąjį interesą, užkertant kelią piktnaudžiavimui procesu ir sudarant sąlygas silpnesnėms šalims įgyvendinti teisę į teisingą teismą.

13.       Nagrinėjamu atveju byla buvo užbaigta priėmus nutartį dėl bylos nutraukimo. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau nevertindamas tarp šalių susiklosčiusių santykių materialinės teisės prasme (CPK 94 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų atsisakymas ar sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

14.       Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nurodytų išlaidų dydį įvertino Rekomendacijų nuostatų kontekste, spręsdamas, kad jų dydis neviršija rekomenduojamo, taip pat vertindamas, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, juos rengiant neprireikė specialių žinių, didelių advokato darbo laiko sąnaudų, ir pan. Įvertinus bylos duomenis, be kita ko, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos nesudėtingumo, pastebėjimais dėl procesinių dokumentų apimties, tačiau kritiškai vertina patį sprendimo rezultatą, būtent sprendimą sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas per pusę Pažymėtina, kad vien nurodytos aplinkybės, tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių ir pan., nereiškia, jog tinkamo šalies atstovavimo užtikrinimas nereikalavo darbo, laiko sąnaudų. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16 punktuose nustatytų dydžių. Iš byloje pateiktų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, suteiktų paslaugų ataskaitų) matyti, kad už atsiliepimo parengimą buvo sumokėta 3 206,50 Eur suma, už tripliko parengimą – 968 Eur suma, už atsiliepimą į prašymą dėl bylos sustabdymo – 181,50 Eur, taigi, vien už paminėtų procesinių dokumentų parengimą atsakovė patyrė 4 356 Eur išlaidų. Tuo tarpu teismas, sumažindamas atsakovei priteistinas bendrai visas bylinėjimosi išlaidas per pusę, iš viso priteisė 3 675,38 Eur, tačiau tokio savo sprendimo objektyviai taip ir nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai pirmiausia nesudaro pagrindo mažinti paminėtų išlaidų dalies (dėl atsiliepimo, tripliko, atsiliepimo dėl bylos sustabdymo parengimo). Tačiau kitoje dalyje atsakovės pozicija, iš dalies ir pirmosios instancijos teismo pozicija, vertintina kritiškai, atkreipiant dėmesį į pakankamai didele suma įkainotus rašytinius paaiškinimus (atsižvelgiant į dokumento turinį,) ir komunikaciją dėl tolesnės ginčo eigos (viso 1 119,25 Eur). Taip pat kritiškai vertintina ir net 1 512,50 Eur suma pasirengimui teismo posėdžiui, vėlgi kylant pagrįstoms abejonėms dėl tokiam pasiruošimui nurodyto prireikusio laiko bei dviejų advokatų būtinumo, juo labiau, kad kaip matyti iš bylos duomenų, be pagrindinių procesinių dokumentų, po bylos atnaujinimo vienintelis pateiktas procesinis dokumentas ir buvo pačios atsakovės iniciatyva teikti rašytiniai paaiškinimai. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023). Aptariamu atveju, manytina, kad šioje byloje neturėtų būti priteisiamos išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, prašymo dėl nuotolinio teismo posėdžio parengimas, nes poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies priklausančių aplinkybių ir poreikių, kas labiau laikytina techninio pobūdžio paslauga, nereikalaujančia specialių teisinių žinių ir pan. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas iš esmės mažinti bylinėjimosi išlaidas dalyje dėl rašytinių paaiškinimų ir komunikacijos dėl tolesnės ginčo eigos bei dėl pasirengimo teismo posėdžiui ir prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų bei nuotolinio teismo posėdžio parengimo, todėl skundžiamas teismo procesinis sprendimas iš dalies keistinas, priteisiant atsakovei iš ieškovės 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas, atsižvelgiant į suteiktas paslaugas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

15.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autofortas motors“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. papildomą nutartį pakeisti, priteisiant iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hovus“, juridinio asmens kodas 303245239, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autofortas motors“, juridinio asmens kodas 303825352, naudai 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                               Kristina Lysionok