Civilinė byla Nr. 2S-926-881/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34645-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11.; 3.5.19.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 18 d.

        Vilnius

                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

                     teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-41486-235/2017 pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – A. A. S., D. S. ir AB „Swedbank“, kuria skundas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                                          I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. S. skundu dėl antstolio V. M. veiksmų prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, varžytynės, bei priimti patvarkymą, kuriuo antrosios turto varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis; paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą. Nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko R. S. (pareiškėjo) išieškotojo AB Swedbank naudai. Išieškojimas vykdomojoje byloje yra nukreiptas į pareiškėjui, E. S. ir D. S. priklausantį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – turtas). Antstolis nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. vykdė įkeisto turto antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose turtas buvo parduotas vos už 163 200 Eur. Turto vertinimą atliko UAB „Newsec valuations“, ką patvirtina antstolio V. M. 2017 m. balandžio 4 d. pranešimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad turto vertės nustatymo procedūra vykdomojoje byloje buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui neatitinkant ekspertui keliamų reikalavimų, turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė, todėl turto pardavimas iš varžytynių yra pripažintinas neteisėtu. Pareiškėjo teigimu, antstolio paskirtas turto vertintojas neturėjo teisės atlikti pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizės, kadangi jis nėra ir nebuvo įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Be to, CPK 681 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui areštuojant turtą įkainoti jį rinkos kainomis. Pareiškėjo manymu, antstolis šiuo atveju nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjo turtas būtų pardavinėjamas objektyviai nustatyta rinkos kaina. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro internetiniame puslapyje, skiltyje „Vidutinės rinkos vertės paieška pagal unikalų numerį“ pateikta informacija, pareiškėjo turto rinkos vertė, aktualiais 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, yra 221 800 Eur. Antstolis turtą pardavė už 163 200 Eur, t. y. 58 600 Eur mažesne suma. Todėl, anot pareiškėjo, negalima laikyti, kad toks antstolio atliktas turto vertės nustatymas ir turto pardavimas yra profesionalus ir tinkamas. Pareiškėjo nuomone, antstolis šiuo atveju laikytinas pažeidusiu pamatinį varžytynių principą – parduoti turtą už kuo didesnę įmanomą kainą.
2. Antstolis V. M. 2017 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
4. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pats skolininkas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų, siekdamas realizuoti turtą už jam priimtiną turto kainą ir taip užtikrindamas operatyvų atsiskaitymą su išieškotoju ar pasinaudodamas turto vertės nustatymo ekspertizės apskundimu. Pareiškėjas turėjo visas galimybes pasinaudoti CPK 598 straipsnyje numatyta teise pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, nors visi procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje jam buvo įteikiami tinkamai. Be to, nors skolininkas dėl visų antstolio priimtų patvarkymų buvo informuotas tinkamai, tačiau skundą dėl eksperto paskyrimo padavė praėjus 90 dienų nuo sužinojimo apie eksperto paskyrimą (2017 m. sausio 9 d.), kai tuo tarpu numatytas apskundimo terminas yra 20 dienų. Taip pat skundas dėl netinkamo turto įkainojimo paduotas praleidus įstatymo numatytą 3 dienų terminą. Vadovaujantis teismų praktika, skolininkui per įstatymo nustatytą terminą nerealizavus savo teisės reikšti prieštaravimus, prieštaravimai dėl areštuoto turto įkainojimo, pasinaudojant įstatyme nustatyta teise per 20 dienų skųsti antstolio veiksmus, negali būti reiškiami. Priešingas aiškinimas paneigtų pareigą laikytis CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų bei užvilkintų ir padarytų neefektyvų patį vykdymo procesą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2483-567/2014). Nagrinėjamu atveju skolininkas nesilaikė CPK nustatytos tvarkos – nepareiškė prieštaravimų per įstatymo nustatytą terminą. Skunde pareiškėjas nenurodė, kodėl praleido įstatymo nustatytus apskundimo terminus ir neprašė jų atnaujinti.
5. Taigi teismas sprendė, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, laikėsi įstatymuose nustatytų reikalavimų bei veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją jos neviršydamas, todėl nenustačius antstolio veiksmuose įstatymų pažeidimų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjas R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nepagrįstai jį atmetė. Tai, kad skundžiama nutartis priimta atmestinai, patvirtina ir aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo iškelto klausimo dėl turto vertinimą atlikusio vertintojo neatitikimo teismo ekspertui keliamiems reikalavimams. Teismas tik bendrai nagrinėjo turto vertinimo procedūrą, tačiau neįsigilino į pačią skundo esmę, t. y. ar antstolis veikė teisėtai, turto vertės nustatymo ekspertizę paskirdamas atlikti vertintojui, neįrašytam į teismo ekspertų sąrašą.
2. Teismas taip pat neanalizavo pareiškėjo pateiktų duomenų, kad pareiškėjo turto rinkos vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, yra 221 800 Eur.
3. Teismas visiškai nepagrįstai nustatinėjo, kad pareiškėjas praleido 90 dienų naikinamąjį terminą skundui dėl turto vertės pateikti. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, termino praleidimo faktą nustato pats antstolis ir jam nesutikus atnaujinti termino, toks atsisakymas gali būti skundžiamas teismui. Nagrinėjamu atveju antstolis nekonstatavo fakto, kad pareiškėjas laikytinas praleidusiu terminą skundui pateikti, jį priėmė, išnagrinėjo ir netenkinęs perdavė teismui. Taigi termino skundui pateikti klausimas antstolio net nebuvo keliamas, todėl juo labiau teismas neturėjo konstatuoti termino praleidimo.
4. Ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti itin aktyvus ir ištirti visas bylai reikalingas aplinkybes. Taigi šiuo atveju teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo ir antstolio nurodomos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas visiškai nebuvo aktyvus, netyrė dalies svarbių bylos aplinkybių, pareiškėjo skundą išnagrinėjo pernelyg formaliai, todėl nutartis naikintina.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Swedbank prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai nurodė, kad skolininko skundas yra atmestinas kaip pateiktas praleidus įstatyme numatytus antstolio veiksmų apskundimo terminus. Skolininkas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl jam neabejotinai turėtų būti žinomi antstolio veiksmų apskundimo terminai ir tvarka, o tai, kad skundas dėl parduoto nekilnojamojo turto vertės paduotas tik varžytynėse pardavus turtą, leidžia daryti prielaidą, kad skolininkui yra palanku sąmoningai vilkinti varžytynių užbaigimo procesą, kadangi skolininkas naudojasi realizuotu turtu ir už tai nemoka nei nuomos mokesčio, nei įmokų kreditoriui.
2. CPK 681-682 straipsniai, reglamentuojantys ekspertizės skyrimą išieškojimo procese, nenumato reikalavimo, kad turto vertinimas būtų paskirtas ekspertui, įrašytam į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad turto vertę nustačiusi UAB „Newsec“ neatitiktų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

            Atskirasis skundas atmetamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų – antstolio patvarkymo paskelbti antrąsias turto varžytynes ir varžytynėse realizuojamo turto įkainojimo.
10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, netyrė apelianto skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su turto įkainojimą atlikusio turto vertintojo teise atlikti antstolio paskirtą ekspertizę bei nustatyta turto rinkos verte, ir nepagrįstai nustatinėjo, ar pareiškėjas praleido 90 dienų naikinamąjį terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti.
11. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad vykdomojoje byloje paskirtos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės antstolis negalėjo pavesti atlikti į teismo ekspertų sąrašą neįrašytam turto vertintojui.
12. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo AB Swedbank bankas, CPK 681-682 straipsniuose, reglamentuojančiuose ekspertizės skyrimo vykdymo procese ypatumus, nenustatyta reikalavimo antstolio skiriamas ekspertizes pavesti atlikti į teismo ekspertų sąrašą įrašytiems asmenims, o 2005 m. spalio 27 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Argumentų, pagrindžiančių, kad turto vertinimą vykdomojoje byloje atlikęs turto vertintojas nebūtų atitikęs pastarojo įstatymo reikalavimų, apeliantas nepateikė.
13. Antra, remiantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustato ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Apeliantas nepasinaudojo CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta teise pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir neprašė antstolio skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, prarado teisę vėliau ginčyti eksperto nustatytą turto vertę remdamasis tomis aplinkybėmis, kurios jam buvo (turėjo būti) žinomos ekspertizės atlikimo metu (konkrečiai, kad pagal VĮ Registrų centro 2017 m. sausio 1 d. duomenis, apelianto turto vertė yra didesnė, nei nustatė turto vertintojas).
14. Trečia, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva vertino, ar apeliantas skundą dėl antstolio veiksmų (konkrečiai, susijusių su turto vertės nustatymu), pateikė nepraleidęs CPK 512 straipsnyje nustatyto devyniasdešimties dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo termino. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, CPK 512 straipsnyje įtvirtintas devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Taigi skolininkui praleidus nustatytą devyniasdešimties dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą, tai yra pagrindas teismui ne tik nenagrinėti skundo argumentų, susijusių su antstolio veiksmų (ne)teisėtumu, bet ir bylą apskritai nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
16. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Teisėja                                                                                                   Vilija Mikuckienė