Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-4385-142-2014].doc
Bylos nr.: I-4385-142/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 191630223 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 188677437 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
Teisės aktų viešojo ar vidaus administravimo srityje aiškinimo ir taikymo principai
Socialinė apsauga
Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų
Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundo palikimas nenagrinėtu
jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-4385-142/2014

Proceso Nr. 3-62-3-00711-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3; 6.3.1; 72.1; 74

(S)

 

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies bei palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas V. S. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriuose prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 3 pensijų skyriaus 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (10.1)S-40368 ir VSDFV 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4150; 2) priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 2010–2011 metais neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 4 868,35 Lt, taip pat 0,5 proc. palūkanų (b. l. 4–6, 42).

Byla pagal teismingumą persiųsta iš Kauno apygardos administracinio teismo (b. l. 50–51).

Pareiškėjas paaiškina, kad senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam buvo mokama sumažinta, perskaičiavus pensiją pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnius. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnis prieštarauja Konstitucijai, todėl dėl šios įstatyminės nuostatos taikymo neišmokėta senatvės pensijos dalis pareiškėjui turi būti grąžinta. Paaiškina, kad VSDFV Kauno skyrius savo neteisėtais veiksmais padarė pareiškėjui 4 868,35 Lt dydžio žalą, todėl pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio nuostatas, VSDFV Kauno skyriui atsirado civilinė atsakomybė. VSDFV nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl neišmokėtos senatvės pensijos grąžinimo, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 2010 m. liepos 1 d. turėjo paruošti ir priimti teisės aktus, nustatančius negautos pensijos dalies kompensavimo tvarką, o pareiškėjas į VSDFV Kauno skyrių kreipėsi 2013 m. birželio 2 d, t. y. dar nepraėjus 3 metams. Be to, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 21 d., tada pareiškėjas ir sužinojo, kad Laikinasis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tada ir atsirado pagrindas kreiptis dėl neišmokėtos pensijos grąžinimo.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad jo finansinė padėtis sunki, reikia pinigų vaistams.

VSDFV atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 22–27). Paaiškina, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl apie tai, kad mokama ne viso dydžio senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautos senatvės pensijos dalies grąžinimo kreipdamasis į VSDFV tik 2013 m. birželio 6 d. (skundas VSDFV gautas 2013 m. birželio 12 d.) pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) redakcijos 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą, todėl VSDFV 2013 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4150, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. birželio 6 d. prašymą. Pareiškėjas neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, o iš karto kreipėsi į teismą. Todėl VSDFV nuomone, administracinė byla nutrauktina. Taip pat nurodė ir tai, kad VSDFV teritorinis skyrius teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įvertinusi tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį, o Laikinojo įstatymo nuostatos galiojo ir pareiškėjui buvo taikomos iki 2011 m. gruodžio 31 d. (t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo), be to, teisės aktas, nustatantis pareigą išmokėti 2010–2011 metais negautą pensijos dalį, nėra priimtas, mano, kad nei VSDFV teritoriniam skyriui, nei VSDFV nebuvo ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti pensijos skirtumą. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo reikalavimą, prašo priteisti šią sumą išmokėti dalimis.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

VSDFV Kauno skyrius atsiliepime nesutinka su pareiškėjo reikalavimais, prašo bylą nutraukti, nes skundas dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo VSDFV paduotas praleidus apskundimo terminą (b. l. 32–34).

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Skundas tenkintinas iš dalies. Dalis skundo paliktina nenagrinėta.

Remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, kad pareiškėjo senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, o kadangi pareiškėjas tuo pačiu laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (b. l. 35–36, pareiškėjo pensijos byla Nr. 208583).

Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI-537, Žin., 2009, Nr. 152-6820, ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Nurodytų teisės normų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija, būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Pareiškėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, su 2013 m. gegužės 31 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas išmokėti neišmokėtos senatvės pensijos dalį (b. l. 12–13 ir pareiškėjo pensijos byla Nr. 208583).

VSDFV Kauno skyriaus 3 pensijų skyrius 2013 m. birželio 5 d. rašte Nr. (10.1)S-40368 paaiškino apie pareiškėjo pensijos skyrimo, mokėjimo ir perskaičiavimo ginčo laikotarpiu teisinius pagrindus, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos grąžinimo, motyvuodamas teisinio pagrindo nebuvimu (b. l. 14–15 ir pareiškėjo pensijos byla Nr. 208583).

VSDFV Kauno skyriaus sprendimą pareiškėjas apskundė VSDFV (b. l. 28-29).

VSDFV sprendimu, įformintu 2013 m. birželio 19 d. rašte Nr. (6.5)I-4150, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. birželio 6 d. skundą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija. Šiame rašte VSDFV paaiškino pareiškėjui, kad iki 2013 m. liepos 5 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Taip pat nurodė, kad teritorinis skyrius, išaiškindamas pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo 2010–2011 metais teisinius pagrindus, informuodamas, kad dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėta pensijos dalis galės būti išmokėta, tik priėmus teisės aktus, nustatančius negautos pensijos dalies kompensavimo tvarką, pareiškėjui pateikė išsamią ir teisingą informaciją (b. l. 30–31 ir pareiškėjo pensijos byla Nr. 208583).

Gavęs nurodytą VSDFV sprendimą, pareiškėjas su 2013 m. liepos 1 d. skundu kreipėsi į teismą (b. l. 4–6).

Taigi pareiškėjas siekia prisiteisti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo 2010–2011 metais susidariusią senatvės pensijos nepriemoką.

Pensijų įstatymo 45 straipsnis nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai VSDFV valdybai dėl VSDFV teritorinių skyrių ir kitų įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką VSDFV nustato direktorius. VSDFV direktorius 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtino Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles (Žin., 2008, Nr. 37-1359; 2001, Nr. 79-3888; toliau – Taisyklės). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, išnagrinėjusi skundą VSDFV gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Skundų nagrinėjimo VSDFV tvarką reglamentuojančių Taisyklių 25–34 punktai nustato atvejus, kada skundas gali būti persiunčiamas, nenagrinėjamas, jo nagrinėjimas sustabdomas ar nutraukiamas. Taisyklių 31 punktas leidžia nenagrinėti skundo, jei skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad VSDFV, gavusi skundą dėl VSDFV teritorinių skyrių ar kitų įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais, tik Taisyklių 25–32 punktuose nustatytais atvejais gali nenagrinėti skundo iš esmės.

Minėta, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 31 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas išmokėti 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 6 punkto prasme tai buvo prašymas pensijos mokėjimo klausimu. VSDFV Kauno skyrius 2013 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (10.1)S-40368 ne tik paaiškino pareiškėjui jo gaunamos pensijos apskaičiavimo, mokėjimo ir perskaičiavimo tvarką, bet ir atsisakė išmokėti pareiškėjo pensijos nepriemoką, tuo išreikšdamas viešojo administravimo subjekto valią netenkinti pareiškėjo prašymo. Šis atsisakymas atlikti veiksmus yra individualus administracinis aktas, turintis įtakos pareiškėjo teisėms ir sukėlęs jam teisines pasekmes, kurį pareiškėjas ir skundė VSDFV. Pareiškėjas į VSDFV kreipėsi su 2013 m. birželio 6 d. skundu (VSDFV gautas 2013 m. birželio 12 d., b. l. 28), t. y. nepraleidęs teisės aktuose nustatyto termino VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 5 d. sprendimui Nr. (10.1)S-40368 apskųsti.

Todėl VSDFV, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą, įvertinti teritorinio skyriaus skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir duoti atsakymą pareiškėjui, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl skundžiamo Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. birželio 5 d. sprendimo. VSDFV Kauno skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, nepriėmė sprendimo palikti jį nenagrinėtą, motyvuodamas tam tikrų teisinių prielaidų išnykimu, todėl VSDFV teritoriniam skyriui išnagrinėjus pareiškėjo prašymą (skundą) iš esmės, VSDFV, veikiančiai kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, kilo pareiga patikrinti VSDFV teritorinio skyriaus teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant pradinių ginčo ribų. To VSDFV nepadarė. Nors VSDFV ginčijamame sprendime ir pareiškė nuomonę, kad VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 5 d. rašte Nr. (10.1)S-10368 yra pateikta teisinga ir išsami informacija apie pareiškėjo senatvės pensijos skyrimo, mokėjimo ir perskaičiavimo teisinius pagrindus, kad senatvės pensijos nepriemoka galės būti grąžinta tik priėmus kompensavimo tvarką nustatančius teisės aktus, tačiau dėl nurodyto sprendimo nepriėmė jokio sprendimo (nei paliko galioti, nei panaikino), o rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad atsisako nagrinėti pareiškėjo 2013 m. birželio 6 d. skundą, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą.

VSDFV skundžiamą sprendimą grindė Taisyklių 31 punktu (kai skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą), tačiau, kaip jau buvo konstatuota, pareiškėjas, teikdamas skundą dėl VSFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (10.1)S-40368, nepraleido skundo padavimo termino, todėl VSDFV atsisakė nagrinėti jo skundą netinkamu teisiniu pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VSDFV 2013 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. (6.5)I-4150 naikintinas, VSDFV įpareigotina pareiškėjo 2013 m. birželio 6 d. skundą išnagrinėti iš esmės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad tais atvejais, kai ginčas nėra išnagrinėtas privaloma išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir ta tvarka dar galima pasinaudoti, skundas paliekamas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad VSDFV privalo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą, daro išvadą, kad skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (10.1)S-40368, priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir 0,5 proc. palūkanų, paliktina nenagrinėta, nes dėl to ginčas neišnagrinėtas privaloma išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė :

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4150 „Dėl skundo“ ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. birželio 6 d. skundą.

Pareiškėjo V. S. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3 pensijų skyriaus 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (10.1)S-40368 ir priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010–2011 metais dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį ir 0,5 proc. palūkanų palikti nenagrinėtą. 

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

Teisėjai                                                        Raimondas Blauzdžius

 

 

Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

Halina Zaikauskaitė