Civilinė byla Nr. e2-414-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00109-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.5.; 3.1.18.7.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės OLA Overseas Liner Agencies AB atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-262-730/2017 pagal ieškovės OLA Overseas Liner Agencies AB ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Overseas Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei „Rinosta Shipping Agency“ ir A. G., trečiajam asmeniui Yang Ming Marine Transport Corporation dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė OLA Overseas Liner Agencies AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) ieškovei solidariai priteisti iš atsakovių UAB „Overseas Baltic“ ir UAB „Rinosta Shipping Agency“ 629 226,91 JAV dolerių skolos, 24 651,90 JAV dolerių palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; 2) ieškovei subsidiariai priteisti iš atsakovo A. G. 629 226,91 JAV dolerių skolos, 24 651,90 JAV dolerių palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškiniui užtikrinti Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-10 nutartimi atsakovų atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams UAB „Overseas Baltic“, UAB „Rinosta Shipping Agency“ ir A. G. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 590 729,79 EUR (629 226,91 JAV dolerių) sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Be to, nutarta iš areštuoto turto atsakovams leisti atsiskaityti su ieškove, leidžiant iš areštuotų atsakovams priklausančių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui, nedraudžiama disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.
3. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ Klaipėdos apygardos teismui 2016-11-24 pateikė prašymą priimti nutartį, kurioje būtų leidžiama iš areštuotų atsakovei priklausančių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus, nurodant konkrečią 3 081,76 EUR sumą. Nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negali atsiskaityti su iš darbo atleista darbuotoja bei atlikti susijusių privalomųjų mokėjimų. Nepaisant rašytinių atsakovės prašymų, nei bankas, nei nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdantis antstolis nesiima veiksmų, kad būtų sudaryta galimybė šiuos mokėjimus atlikti. Antstolis nurodė, kad reikia kreiptis į banką, o bankas priešingai, kad reikia kreiptis į antstolį.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-07 nutartimi tenkino atsakovės UAB „Overseas Baltic“ prašymą iš dalies – pakeitė byloje 2015-03-10 priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti; nutartį nurodė vykdyti skubiai.
5. Teismas nurodė, kad po 2015-03-10 nutarties nagrinėjamoje byloje priėmimo įsigaliojo CPK 145 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Civilinio proceso įstatymas nedraudžia bylą nagrinėjančiam teismui ir pačiam nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, tačiau atsižvelgus į įstatyminį reguliavimą bei tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nurodytos konkrečios sumos, kuria jai būtų leidžiama disponuoti, paskaičiavimo teisingumą, atsakovės prašymą teismas tenkino iš dalies, pavesdamas antstoliui suskaičiuoti, kiek realiai per vieną kalendorinį mėnesį yra reikalinga išleisti tiems mokėjimas, kuriuos atlikti iš areštuotų lėšų yra leidęs teismas. 

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė OLA Overseas Liner Agencies AB atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-07 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas skundžiamoje nutartyje nedetalizuodamas, kokias operacijas atsakovai iš areštuotų lėšų turi teisę atlikti, leido atsakovams vykdyti bet kokias operacijas. Taigi skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės iš esmės buvo panaikintos, o ne pakeistos.
2. Leidimas atlikti bet kokias operacijas, jų net nedetalizuojant, nėra suderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi, be to, neužtikrina skirtingų šalių interesų pusiausvyros. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad būtų išnykusios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
3. Šio ieškovės atskirojo skundo padavimas sustabdo skundžiamos nutarties vykdymą, nepaisant to, kad teismas nurodė ją vykdyti skubiai. Aiškinant priešingai, CPK 152 straipsnio 4 dalis netektų prasmės (nebūtų niekada taikoma), nes neįsiteisėjusi neskubiai vykdoma nutartis ir taip negalėtų būti vykdoma vadovaujantis CPK 279 ir 588 straipsniais.
7. Atsakovė UAB „Overseas Baltic“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių, priešingai nei teigia ieškovė, nepanaikino, o tik pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Taip pat teismas leido atlikti ne bet kokias operacijas, kaip klaidingai nurodo ieškovė, o tik tas operacijas, kurios buvo leistos atlikti 2015-03-10 nutartimi.
2. Teismo teisė leisti skubiai vykdyti teismo nutartį, kuria panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, nustatyta CPK 150 straipsnio 2 dalyje. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai, remdamasis CPK 283 straipsniu, leido skubiai vykdyti nutartį. Teisė skųsti atskiruoju skundu teismo nutartį toje dalyje, kurioje duodamas leidimas ją vykdyti skubiai, CPK nenumatyta.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pirmosios instancijos teismas, byloje esant pritaikytam atsakovų turto areštui, skundžiama 2016-12-07 nutartimi pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šio teismo 2015-03-10 priimtoje nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Apeliantės įsitikinimu, tokiu būdu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės de facto (faktiškai) buvo panaikintos, nes teismo nutartis įgalina atsakovus atlikti bet kurias operacijas, o ne tik nurodytas teismo 2015-03-10 nutartyje, kuria buvo taikytas atsakovų turto areštas. Su tokia skundžiamos teismo nutarties interpretacija apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti.
9. Kaip matyti iš 2015-03-10 nutarties rezoliucinės dalies, teismas, nustatydamas disponavimo turtu bei piniginėmis lėtomis ribojimus atsakovams, nustatė ir tokių apribojimų išimtis, t. y. leido atsiskaityti su apeliante, išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui.
10. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Pastaroji nuostata, numatanti, jog nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri gali būti panaudota operacijoms atlikti, pavedama antstoliui, įsigaliojo jau po teismo 2015-03-10 nutarties taikyti atsakovų turto areštą priėmimo, t. y. 2015-08-01. Vadinasi, 2015-03-10 nutartyje pirmosios instancijos teismas objektyviai dar negalėjo pavesti antstoliui nustatyti reikalingos teismo leistoms piniginėms operacijoms atlikti sumos. 
11. Atsižvelgiant į pakitusį teisinį šių procesinių klausimų reglamentavimą bei į atsakovės realiai patirtus sunkumus, negalint atlikti pirmiau teismo leistų atsiskaitymų su darbuotojais, tame tarpe ir atsiskaityti su iš darbo atleidžiamais darbuotojais bei sumokėti su tuo susijusius privalomuosius mokėjimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai modifikavo (papildė)  ankstesnę savo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atitinkamą pavedimą antstoliui ir suformuluodamas.
12. Sutiktina su apeliante, kad būtent teismo prerogatyva yra nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, kita vertus, konkrečią panaudojamą piniginių lėšų sumą teismo leidžiamoms operacijoms atlikti įstatymų leidėjo valia nustato antstolis teismo pavedimu. Nagrinėjamu konkrečiu atveju, priešingai nei teigia savo skunde apeliantė, nėra pagrindo pripažinti, kad antstoliui teismas delegavo išimtinai pačiam teismui priskiriama funkcijų vykdymą, t. y. pareigą nustatyti galimų atlikti piniginių operacijų sąrašą. Toks aiškinimas grindžiamas iš esmės klaidinga skundžiamos teismo nutarties interpretacija. Kaip pagrįstai pažymėjo atsiliepime į apeliantės skundą atsakovė UAB „Overseas Baltic“, teismas leido atlikti ne bet kokias operacijas, o tik tas, kurias jau pats teismas buvo leidęs atlikti 2015-03-10 nutartimi.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepakeitė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, nei susiaurino, nei praplėtė operacijų, kurias atsakovams leidžiama atlikti, sąrašų, vien pavesdamas antstoliui apskaičiuoti joms atlikti per vieną kalendorinį mėnesį reikalingas sumas. Toks teismo procesinis sprendimas visiškai atitinka CPK 145 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl jo pagrįstumu ir teisėtumu nėra prielaidų abejoti.
14. Atmestinas kaip nepagrįstas ir toks apeliantės argumentas, jog atskirojo skundo padavimas sustabdo net ir skubiai vykdomos nutarties vykdymą. CPK 152 straipsnio 2 dalis numato teismui galimybę leisti skubiai vykdyti priimtą nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Tai yra išimtis iš toje pačioje teisės normoje numatytos bendrosios taisyklės, kad nutartis pakeisti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims.
15. CPK 152 straipsnio 4 dalies nuostata, kad atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba dėl nutarties pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita sustabdo šių nutarčių vykdymą, aiškintina sistemiškai su kitomis šio straipsnio dalimis. Apeliantės pateikiamas priešingas aiškinimas nepagrįstas ir CPK 152 straipsnio 2 bei 4 dalių sisteminio aiškinimo kartu su CPK 282 straipsnio 1 dalies nuostata, kad skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo, atveju. Vadovaujantis apeliantės aiškinimu ir vertinant, kad net skubiai vykdytinos nutarties apskundimas sustabdo jos vykdymą, skubaus vykdymo institutas netektų savo prasmės, nebeatliktų jam įstatymo priskirtos funkcijos.
16. Įstatymo numatyta galimybė leisti skubiai vykdyti priimtą nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones priskirtina teismo diskrecijai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šią savo diskrecijos teisę ir realizavo, nuspręsdamas skundžiamą teismo nutartį leisti vykdyti skubiai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 282–283 nurodytos nutartys teismo priimtų sprendimų ar nutarčių skubaus vykdymo klausimu (CPK 283 str. 3 d.) yra neskundžiamos, nes neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, o CPK tokių nutarčių atskiro apskundimo galimybės, paduodant atskirąjį skundą, taip pat nenumato (CPK 334 str. 1 d.). Todėl ta nutarties dalis, kuria leidžiama skubiai vykdyti priimtą nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nėra skundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-302/2016).
17. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantė iš esmės neginčijo poreikio pavesti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuria atsakovams būtų leidžiama per mėnesį disponuoti, atliekant teismo leistas vykdyti operacijas, tačiau skundėsi tik tuo aspektu, kad, jos vertinimu, teismas leido atsakovams atlikti bet kokias operacijas, kurios neviršys antstolio nustatytos ribos. Tačiau toks vertinimas apeliacinio teismo buvo pripažintas klaidingu.
18. Konstatuotina, kad skundžiama nutartimi nei faktiškai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, nei kitaip pažeistos apeliantės teisės, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė