Civilinė byla Nr. 3K-3-20-313/2016

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01116-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. Č. dėl aktų panaikinimo, tretieji asmenys: R. M., G. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo panaikinti kadastrinių matavimų bylos 2013 m. spalio 30 d. ir 2014 m. balandžio 11 d. tikrinimo aktus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių suformuoti žemės sklypą pagal 1999 m. gegužės 26 d. sklypo abrisą ir 1999 m. birželio 15 d. planą bei parengti kadastrinių matavimų bylą.
3. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per keturiolika dienų nuo nutarties gavimo dienos raštu pateikti patikslintą trečiojo asmens G. G. gyvenamosios vietos adresą ar atlikti veiksmus, kad būtų galima įteikti procesinius dokumentus kitu būdu; išaiškino, kad jeigu trūkumai bus pašalinti teismo nurodytu terminu, ieškinys bus laikomas paduotu jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
4. Ieškovė 2015 m. kovo 2 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad jos ir trečiojo asmens nesieja giminystės ar kitokie ryšiai, todėl ji neturi galimybių patikslinti adreso, atlikti teismo ar pašto funkcijų ir įteikti procesinius dokumentus. Pažymėjo, kad nutartyje nurodyti teismo įpareigojimai yra nekonkretūs, nepagrįsti įstatymais, todėl negali būti laikomi ieškinio trūkumais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės 2015 m. kovo 2 d. rašte nurodytus argumentus, sprendė, kad ieškovė teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).
7. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi paliko Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą.
8. Teismas, įvertinęs CPK 111 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų, 127, 129, 130, 135 straipsnių nuostatas, aplinkybes, kad ieškinyje ir Gyventojų registre nurodyti trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresai nesutampa ir kad ieškovė šio adreso nepatikslino bei nenurodė, jog negali gauti įrodymų apie trečiojo asmens gyvenamąją ar darbo vietą, taip pat nenurodė kitokio procesinių dokumentų įteikimo būdo, sprendė, kad ieškovė nepašalino Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartyje nurodytų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų duomenis negali būti suabsoliutinta, nes tam tikrais atvejais į teismą besikreipiantis asmuo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali nurodyti tikslios vietos, kur gyvena kitas proceso dalyvis. Gyventojų registro duomenys nėra visiems asmenims viešai prieinami, todėl, remiantis CK 2.16 straipsnio 1 dalimi, 2.17 straipsnio 1 dalimi, ieškovė neprivalėjo ir negalėjo, siekdama pagal teismo nurodymus patikslinti trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą, kreiptis į Gyventojų registro tarnybą. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė trečiojo asmens G. G. gyvenamosios vietos adresą, kuriuo ši faktiškai gyvena. Be to, G. G. yra trečiojo asmens R. M., kuriai procesiniai dokumentai įteikti, dukra, jos gyvena kartu, todėl, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, G. G. adresuoti dokumentai galėjo būti įteikti R. M.. Pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesiūlė ieškovei procesinius dokumentus trečiajam asmeniui įteikti CPK 129 ar 130 straipsniuose nurodytais būdais.
2. Teismai, padarydami neargumentuotą išvadą, kad ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimų pašalinti ieškinio trūkumus, pažeidė CK 2.16, 2.17 straipsnių, CPK 111 straipsnio, 115 straipsnio 2 dalies, 137 straipsnio 3 dalies, 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-1042/2003; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-313/2009; 2010 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-43/2010).
10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai taikė proceso teisės normas, nepadarė kasaciniame skunde nurodomų teisės normų pažeidimų ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, nepatikslino trečiojo asmens G. G. gyvenamosios vietos adreso, kuriuo šiai galėtų būti įteikti procesiniai dokumentai, todėl ieškinys pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas. Ieškovei, atstovaujamai advokato, kiti procesinių dokumentų įteikimo būdai, reglamentuoti CPK 127, 129, 130 straipsniuose, turėjo būti žinomi, tačiau ji teismo neprašė procesinius dokumentus trečiajam asmeniui įteikti šiuose straipsniuose nurodytais būdais.
11. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 nustatyta tvarka nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo teisės palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų

12. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.
13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti; CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Robela“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-528/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Statybų mechanika“ v. RAB „Iglus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2013; kt.).
14. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, joje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Statybų mechanika“ v. RAB „Iglus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2013).
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Statybų mechanika“ v. RAB „Iglus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2013).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad, formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. ir kt. v. 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-313/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomi nepateisinamais tokie teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejai, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, dėl ko teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu prieš Turkija, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga prieš Latvija).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2014 m. spalio 10 d. nutartimi įpareigojo kasatorę nutartyje nustatytu terminu pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus. Vykdydama šios nutarties įpareigojimus, 2014 m. spalio 16 d. kasatorė pateikė teismui patikslintą ieškinį, jis buvo priimtas, o 2015 m. sausio 14 d. byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsti pranešimai dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo. Trečiajam asmeniui G. G. siųsti procesiniai dokumentai grįžo teismui neįteikti, todėl jie jai buvo siunčiami pakartotinai 2015 m. sausio 16 d. ir 27 d. Nepavykus trečiajam asmeniui įteikti procesinių dokumentų, pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi įpareigojo kasatorę per keturiolika dienų nuo šios nutarties gavimo dienos raštu pateikti teismui patikslintą trečiojo asmens G. G. gyvenamosios vietos adresą ar atlikti veiksmus, kad būtų galima įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Kasatorė 2015 m. kovo 2 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad jos ir trečiojo asmens nesieja giminystės ir (ar) kitokie ryšiai, todėl ji negali patikslinti gyvenamosios vietos adreso; pažymėjo, kad ieškinyje nurodė G. G. deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje ji faktiškai gyvena kartu su motina trečiuoju asmeniu R. M., o šiai procesiniai dokumentai buvo įteikti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šį kasatorės raštą ir jame nurodytus duomenis, padarė išvadą, kad 2015 m. vasario 11 d. nutartyje nurodyti trūkumai kasatorės nebuvo tinkamai pašalinti, todėl paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
19. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutarties turinį teisės taikymo aspektu, sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad šioje nutartyje nurodytas įpareigojimas – atlikti veiksmus, kad būtų galima įteikti procesinius dokumentus kitu būdu, –suformuluotas nesuprantamai, šis įpareigojimas nekonkretizuotas, nėra aišku, kaip galima būtų tinkamai jį įvykdyti. Todėl tokio įpareigojimo neįvykdymas negali suteikti teismui teisės ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąją vietą. Tačiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis, taip pat jų gyvenamosios vietos adreso nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be to, ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu pirmiau nurodyti duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), turi įvertinti ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, taigi ir galimybę nurodytą konkretų ieškinio trūkumą pašalinti. Jeigu ieškovas pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietą nepavyksta gauti, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju, t. y. dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Nors nagrinėjamu atveju kasatorė kartu su 2015 m. kovo 2 d. raštu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji nesėkmingai bandė sužinoti kitą, negu ieškinyje nurodytas, trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresą, tačiau šiame rašte nurodytos aplinkybės (kad kasatorės ir trečiojo asmens nesieja šeimos ar kitokie teisiniai santykiai, kad trečiasis asmuo gyvena kartu su motina, kuriai procesiniai dokumentai buvo įteikti), vertinamos kartu su 2015 m. vasario 11 d. nutartyje nurodytu neaiškiu ir nekonkretizuotu įpareigojimu (atlikti veiksmus, kad būtų galima įteikti procesinius dokumentus kitu būdu), suponavo teismo pareigą išaiškinti ir pasiūlyti kasatorei, kad ši trečiajam asmeniui procesinius dokumentus įteiktų vienu iš alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų (CPK 129, 130 straipsniai). Toks teismo pasiūlymas galėjo būti nurodytas tiek 2015 m. vasario 11 d. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo (CPK 7 straipsnis), tiek atskiroje nutartyje, gavus kasatorės 2015 m. kovo 2 d. raštą. Neišaiškinus ir nepasiūlius alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, o kasatorei neturint objektyvių galimybių sužinoti kitokį trečiojo asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresą, ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes tai reikštų kasatorės teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jos nepriklausančios aplinkybės.
20. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, palikdami kasatorės ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Dėl šios priežasties pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys naikintinos ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 22,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Janina Januškienė