Civilinė byla Nr. e2A-542-601/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05989-2016-0

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.;

(S)

                  2.6.8.8.;   2.6.10.5.1.; 2.6.11.5.; 3.3.1.18.1;

                                3.3.1.20.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 21 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

         teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės  UAB ,,Radginė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Radginė“ dėl skolos priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 2 205,95 Eur sutarties nutraukimo mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 29 d.  šalys sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, jog sutartis galioja nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. Sutarties 5.1 p. šalys susitarė dėl sutarties termino pratęsimo tvarkos, sutarties  6.3 punkte – dėl sutarties pakeitimo tvarkos. 2014 m. kovo 15 d. ieškovė išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu sutarties pratęsimo sąlygas. Per sutarties 6.3.2 p. nurodytą 14 dienų nuo pasiūlymo dėl sutarties pakeitimų ir papildymų gavimo laikotarpį atsakovė raštu sutarties pratęsimo sąlygų neatmetė, todėl pasiūlymas dėl sutarties pakeitimų ar papildymų įsigaliojo ir tapo neatskiriama sutarties dalimi, sutartis buvo pratęsta nuo 2014 m. birželio 1 d. 2015 m. lapkričio 25 d. atsakovė atsiuntė ieškovei pranešimą dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo nuo 2015 m. gruodžio 31 d. 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovė išrašė ir atsakovei išsiuntė sąskaitą sutarties nutraukimo mokesčiui – 2 205,95 Eur, kuris apskaičiuotas pagal sutarties pratęsimo sąlygas.

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ginčo santykiai tarp šalių susiklostė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo ar papildymo pagrindu. Būtina atsižvelgti į esmines 2013 m. lapkričio 29 d. sutarties sąlygas, dėl kurių šalys pasirašydamos susitarė. Šios sutarties sąlygos buvo vykdomos tinkamai, be jokių pažeidimų. Šalys viena kitai jokių pretenzijų neturėjo. Ginčas kilo tada, kai atsakovė iš ieškovės 2014 m. kovo 15 d. tariamai gavo „konfidencialų“ pasiūlymą, kuriuo buvo siūloma pakeisti esmines 2013 m. lapkričio 29 d. sutarties sąlygas. 2013 m. lapkričio 29 d. sutartis buvo pasirašyta su ieškovės atstovu D. Č. ir atsakovės UAB „Radginė“ direktoriumi, todėl visi pasiūlymai turėjo būti siųsti tik direktoriui. D. Č. elektroniniu paštu 2014 m. kovo 15 d. išsiuntė pasiūlymą dėl elektros energijos pirkimo sutarties pratęsimo E. K., kuris pagal šalių suderintą sutartį buvo nurodytas kaip kontaktas sąskaitoms už teikiamas paslaugas pateikti, jis nebuvo kompetentingas spręsti dėl esminių sutarties sąlygų pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Radginė“ ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ naudai 2 205,95 Eur įsiskolinimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 205,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 744 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad per sutarties 6.3.2 p. nurodytą 14 dienų nuo pasiūlymo dėl sutarties pakeitimų ir papildymų gavimo laikotarpį atsakovė raštu sutarties pratęsimo sąlygų neatmetė, todėl pasiūlymas dėl sutarties pakeitimų ar papildymų įsigaliojo ir tapo neatskiriama sutarties dalimi, sutartis buvo pratęsta. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą ir priimant pasiūlymą arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Teismas pažymėjo, kad šalys buvo sutarusios, kad akceptas dėl sutarties sąlygų pratęsimo gali būti išreikštas ir tylėjimu, t. y. nustatytu terminu neišreiškus prieštaravimo dėl gautos ofertos. Atsakovė pakeistas sutarties sąlygas vykdė, t. y. naudojo ieškovės parduotą elektros energiją ir apmokėjo pateiktas sąskaitas. Teismas pažymėjo,  kad atsakovės pozicija dėl pasiūlymo keisti sutarties sąlygas gavimo yra nenuosekli, t. y. vieną kartą teigia, kad dėl serverio gedimų negavo jai siųsto laiško dėl pasiūlymo keisti sutarties sąlygas, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Kitą kartą nurodo, kad ją suklaidino gauto laiško pavadinimas. Atsakovei, kaip verslo subjektui, taikytini didesni atidumo, apdairumo standartai. Teismas pažymėjo, kad būtina skirti vartotojo sąvoką, naudojamą CK ar Vartotojų teisių gynimo įstatyme, nuo vartotojo sąvokos, naudojamos Elektros energetikos įstatyme. Atsakovė negali būti laikoma vartotoja CK 6.2281 straipsnio prasme todėl, kad atsakovė nėra fizinis asmuo, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta asmeninių poreikiui tenkinimui. Abi šalys yra verslininkai, nei viena iš jų nėra ir negali būti laikoma silpnesniąja puse. Teismas, atsižvelgdamas į Elektros energetikos įstatymo nuostatas, darė išvadą, kad atsakovė apie pasiūlymą keisti ir pratęsti sutarties galiojimą galėjo būti informuojama ir sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu. Nei įstatyme, nei šalių sudarytoje sutartyje nenumatyta būtinybė, kad konfidencialus pasiūlymas turėtų būti pateiktas tik įmonės vadovui. Pats atsakovas sutartyje tiek kaip asmenį sąskaitoms gauti, tiek kaip vienintelį kontaktinį asmenį nurodė savo darbuotoją E. K.. Tai, kokiu dažnumu atsakovės darbuotojai skaito elektroniniu paštu gautą korespondenciją ir kokia tvarka informaciją perduoda vadovui, taip pat kaip laikosi pareigos tretiesiems asmenims neatskleisti konfidencialios informacijos, yra atsakovės ir jos darbuotojų tarpusavio reikalas. Ieškovė neturi jokios pareigos tikrinti, ar šalių sudarytoje sutartyje nurodytas kontaktinis asmuo tinkamai vykdo darbines funkcijas, perskaito korespondenciją ir, esant reikalui priimti sprendimus, kuriems neturi tinkamų įgaliojimų, kreipiasi į atsakingus asmenis. Tai, kad atsakovės darbuotojai neįsigilino į atsiųsto elektroninio laiško turinį, negali atleisti atsakovės nuo atsakomybės sutartiniuose santykiuose su ieškove. Aplinkybių, dėl kurių sutartis yra niekinė, nenustatyta, visos sutarties sąlygos, įskaitant visus pakeitimus, yra privalomos ir turi būti vykdomos. Teismas laikė, kad ieškovė išsamiai pagrindė netesybų dydžių skaičiavimus. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Radginė“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas turėjo vertinti susitarimo sudarymo aplinkybes, gramatinį 2013-11-29 sudarytos Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tekstą, tačiau to nepadarė. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į sutarties pakeistas esmines sąlygas, išanalizuoti, ar ieškovo elgesys buvo sąžiningas el. paštu atsiunčiant atsakovui ,,pasiūlymą dėl 2013-11-29 Sutarties sąlygų visiško pakeitimo“ ir pačiam ieškovui neįsitikinus, ar apeliantė sutiko su tokiomis sąlygomis, nesąžiningai stengėsi pasinaudoti atsakovo „tylėjimu“. Ieškovas, siūlydamas atsakovei pakeisti sutarties sąlygas, turėjo bendradarbiauti, turėjo elgtis sąžiningai ir vadovaujantis sutarties 6.3 p., pakeitimus ar papildymus pateikti raštu;

teismas visiškai nepasisakė dėl argumento, ar iš esmės pakeistos sutarties sąlygos gali būti traktuojamas kaip jau sudarytos 2013-11-29 sutarties pratęsimas; ar dėl pakeistų esminių sutarties sąlygų neturėjo būti sudaryta nauja sutartis, ar bent jau ieškovas privalėjo pateikdamas ofertą priimti akceptą. Šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad apeliantei neakceptavus ofertos, apeliantės „tylėjimas“ reiškia ofertos priėmimą, tačiau tai galėjo būti padaryta tik tuo atveju, jei sutartis būtų buvusi pratęsta tomis pačiomis sąlygomis ir tam pačiam terminui;

sutinkama, kad sutarties objektas nėra vartojimo sutartis klasifikuojantis požymis, tačiau elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties atveju vartotojo sąvoka yra skirta vienai iš energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalių – abonentui įvardinti, ir ši sąvoka apima tiek fizinius, tiek juridinius asmenis. Ieškovas, šiuo atveju, yra profesinės veiklos vykdytojas, ir dėl to yra stipresnis šalių sudarytos sutarties atžvilgiu;

apeliantei nusprendus nutraukti šalių sudarytą sutartį, ieškovas pareikalavo sumokėti žymiai per didelę baudą – 2 205,95 Eur, kai paskaičiuotas baudos dydis priklauso ir nuo sutarties termino, kuris buvo pratęstas, šalims nesutarus, net iki 3 metų. Apeliantė neginčijo, kad už vienašalį sutarties nutraukimą ji privalo atlyginti ieškovui žalą, tačiau nesutiko dėl baudos dydžio;

teismas tik nurodė, kad ieškovas turėjo teisę sutarties pakeitimo sąlygas pateikti paštu, tačiau neanalizavo, kodėl ieškovas nesistengė ir nepateikė savo pasiūlymo raštu, nors tokia sąlyga buvo numatyta šalių sutartyje. Teismas neanalizavo ieškovės elgesio po sutarties pasibaigimo;

nepagrįsta teismo nuomonė, kad apeliantė ieškovės pateiktų skaičiavimų nepaneigė, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės apskaičiuotas netesybų dydis yra neprotingai didelis. Apeliantė nėra kompetentinga spręsti, kaip ir kokiu būdu ieškovas paskaičiavo baudos dydį, Apeliantė yra elektros energijos vartotoja ir nežino, kokia kaina ieškovas perka elektrą ir kaip turėjo būti paskaičiuota bauda. Priešingai, teismas nesiaiškino, ar ieškovės pateikti įrodymai yra pagrįsti;

Teismas priteisė nepagrįstai dideles teismo išlaidas.

Ieškovė UAB ,,Elektrum Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB ,,Radginė” apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

apeliantas UAB „Radginė“ visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.193 str. straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas;

ieškovo ir apelianto sudarytos sutarties nuostatos, numatančios sutarties pakeitimo ir pratęsimo sąlygų siuntimą elektroniniu paštu, atitinka Elektros energetikos įstatymo, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių ir kitų teisės aktų normas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys buvo sutarusios, kad akceptas dėl sutarties sąlygų pratęsimo gali būti išreikštas ir tylėjimu. Pagrįstai teismas nustatė, kad atsakovės pozicija dėl pasiūlymo keisti sutarties sąlygas gavimo buvo nenuosekli, o teiginiai nelogiški;

apeliantas gavo pratęsimo sąlygas, neginčijo sutarties, todėl visos sutarties sąlygos, įskaitant visus pakeitimus, yra privalomos ir turi būti vykdomos. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, jog ieškovas yra profesinės veiklos vykdytojas ir dėl to yra stipresnis šalių sudarytos sutarties atžvilgiu. Atsakovas nėra fizinis asmuo ir vartotojas CK prasme, o yra juridinis asmuo, todėl jam yra keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta asmeninių poreikių tenkinimui. Abi šalys yra verslininkai, nei viena iš jų negali būti laikoma silpnesniąja puse. Jei prieš pasirašant sutarties sąlygas kokia nors sutarties sąlyga atsakovui atrodė nesąžininga, atsakovas galėjo siūlyti pakeisti tokią sutarties sąlygą ar sutartį papildyti. Atsakovas turėjo teisę nesutikti su sutarties sąlygomis, nesudaryti sutarties su ieškove bei pasirinkti kitą elektros energijos tiekėją;

apeliantas be pagrindo teigia, jog apeliantas nėra kompetentingas spręsti, kaip ir kokiu būdu ieškovas paskaičiavo baudos dydį, jog pirmosios instancijos teismas neva nesiaiškino, ar ieškovės pateikti įrodymai dėl netesybų dydžio yra pagrįsti. Ieškovas su ieškiniu pateikė sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo lentelę. Sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuotas pagal sutarties pratęsimo sąlygas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės atliktus skaičiavimus;

elektros energijos tiekėjas turi teisę prašyti skirstomųjų tinklų operatoriaus nutraukti elektros energijos tiekimą klientui (vartotojui), jeigu vartotojas per nustatytą terminą nevisiškai atsiskaito už patiektą elektros energiją ar nevykdo sutartyje nustatytų esminių sąlygų. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas turi įspėti vartotoją apie tai, kad nutrauks elektros energijos tiekimą ne vėliau kaip prieš 10 dienų (verslo vartotoją) ir skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos tiekimą. Ieškovas, siųsdamas įspėjimą apeliantui, kad nutrauks elektros energijos tiekimą, jei jis neapmokės sąskaitos dėl sutarties nutraukimo mokesčio, elgėsi pagal teisės aktus, taigi nėra pagrindo teigti, jog ieškovas ėmėsi neteisėtų veiksmų. Be to, šie apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nesusiję su byloje nagrinėjamu dalyku ir neturintys jokios teisinės ar įrodomosios reikšmės bylos išnagrinėjimui;

dėl teismo priteistų išlaidų už teisines paslaugas – teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, turėjo priteisti ieškovės naudai 302,50 Eur išlaidų už teisines paslaugas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad ieškovė nepagrįstai vienašališkai pakeitė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – sutartis) sąlygas, dėl ko jai atsirado pareiga, nutraukus sutartį, sumokėti itin didelę baudą (2 205,95 Eur). 

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ ir apeliantė UAB „Radginė“ 2013 m. lapkričio 29 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o apeliantė įsipareigojo pirkti elektros energiją. Šalys susitarė, jog sutartis galioja nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 31 d. 2014 m. kovo 15 d. ieškovė išsiuntė apeliantei elektroniniu paštu sutarties pratęsimo sąlygas. Ieškovė, per 14 dienų negavusi atsakovės prieštaravimų, laikė, kad pasiūlymas priimtas, o sutarties sąlygos pakeistos, sutarties galiojimas pratęstas nuo 2014 m. birželio 1 d. (36 mėnesiams). 2015 m. lapkričio 25 d. apeliantė atsiuntė ieškovei 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo nuo 2015 m. gruodžio 31 d. Ieškovė sutiko su sutarties nutraukimu ir 2015 m. lapkričio 30 d. išrašė apeliantei apmokėjimui sąskaitą - 2 205,95 Eur sutarties nutraukimo mokestis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą (tinkamai aiškino sutarties nuostatas), nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai (abejonės) dėl galimai neteisėto ieškovės elgesio, pakeičiant sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde konkrečių įstatymų pažeidimų, pratęsiant sutartį ir keičiant sutarties sąlygas, apeliantė nenurodė. Kaip matyti, ieškovė 2014 m. kovo 15 d., remdamasi sutarties 6.3 punktu, pateikė apeliantei elektroniniu paštu pasiūlymą dėl sutarties pratęsimo ir sutarties sąlygų pakeitimo. Apeliantė per nustatytą terminą (14 dienų) pasiūlymų neatmetė (tylėjimu sutiko su keičiamomis sutarties sąlygomis), todėl pasiūlymuose nurodyti sutarties pakeitimai tapo sutarties dalimi. Pažymėtina, kad tylėjimas taip pat laikomas asmens valios išraiška, jeigu taip sutaria šalys (CK 1.64 str. 3 d., 6.173 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju, sutarties 6.3.2 punkte šalys numatė, kad tylėjimas reiškia sutarties pakeitimo ar papildymo priėmimą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog sutarties pratęsimas ir pakeitimas (papildymas) įvykdyti neteisėtai, nesutinkant apeliantei, kuri turėjo teisę ir pakankamai laiko atmesti pateiktą pasiūlymą.

Pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad tarp šalių sudaryta sutartis (jos sąlygos) yra neaiški, priešingai, sutarties sąlygos dėl jos pakeitimo ar papildymo (6.3 p.) yra suprantamos ir aiškios. Jomis vadovaujantis ieškovė pateikė pasiūlymą sutartį pratęsti ir pakeisti (papildyti), todėl, šiuo atveju, nėra pagrindo kelti klausimo dėl sutarties (jos sąlygų) aiškinimo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog sutartyje nustatytas išankstinio sutarties nutraukimo mokestis (bauda) yra nepagrįstai didelis. Teismas gali netesybas sumažinti, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnėmis už nuostolius (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Šiuo atveju sutarties šalys yra verslo subjektai, kurie geba pamatuoti savo prisiimtą riziką, o paskaičiuotas sutarties nutraukimo mokestis yra tik apeliantės vieno mėnesio mokėtinos sumos už elektros energiją vidurkis (2 205,95 Eur), todėl sutartines netesybas laikyti neprotingai didelėmis nėra pagrindo. 

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jos 1 744 Eur (50 Eur žyminis mokestis ir 1 694 Eur išlaidos už teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad išlaidos už teisines paslaugas priteistos nepagrįstai.

Nustatyta, kad ieškovė sutartį dėl teisinių paslaugų yra sudariusi su UAB „Sergel“, kuriai ir įvykdė apmokėjimą. Duomenų apie tai, kad advokatei R. G. būtų apmokėta už jos atstovavimą šioje byloje, nėra.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nėra būtina, jog už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas byloje klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokėtų tiesiogiai, tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Tais atvejais, kai iš kliento ir advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo sutarties atsiranda kliento pareiga atsiskaityti su advokatu, advokatas gali nurodyti šią prievolę įvykdyti tarpininkui. Tačiau tokiu atveju tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) kad advokatas ar advokato padėjėjas teisines paslaugas suteikė; 2) kad advokatui ar advokato padėjėjui, kad ir per tarpininką, buvo sumokėta. Kai už advokato ar advokato padėjėjo byloje suteiktas teisines paslaugas klientas sumoka tarpininkavimo įmonei pagal tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas sutartį, ir nepateikiami įrodymai, pagrindžiantys tarpininko atsiskaitymą su advokatu, laikytina, kad mokėjimas atliktas tik pagal tarpininkavimo sutartį ir toks mokėjimas nelaikytinas atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Tarpininkavimas surandant klientui advokatą ar advokato padėjėją nėra laikytinas atstovavimu byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

Nagrinėjamu atveju, už suteiktas teisines paslaugas, ieškovė sumokėjo ne advokatei, o tarpininkei (UAB „Sergel“), tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog tarpininkė atsiskaitė su advokate, todėl užmokestis tarpininkei už suteiktas tarpininkavimo paslaugas nelaikytinas tokiomis atstovavimo išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, kurias turėtų apmokėti bylą pralaimėjusi šalis.

Taigi, teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantės keistinas, jas sumažinant nuo 1 744 Eur iki 50 Eur.

Apeliacinio skundo netenkinus (pripažinus, jog ieškinys pagrįstai patenkintas), apeliantės sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą jai nepriteistinas.

     Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

     Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų

priteisimo.

Sumažinti iš atsakovės UAB „Radginė“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“, į. k. (duomenys neskelbtini), priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                              Evaldas Burzdikas

                                                                                                        Nijolia Indreikienė

Virginija Lozoraitytė