Civilinė byla Nr. e2YT-3521-1099/2026
(buvęs bylos Nr. e2YT-55516-1099/2025)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35571-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.9; 3.2.3.8; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. J. ir G. A. pareiškimą dėl civilinės būklės akto – partnerytės – įregistravimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjos J. J. ir G. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos: 1) pripažinti, kad J. J. ir G. A. yra partnerės; 2) įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ sukurti registro funkcionalumą partnerystės registravimui; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų J. J. ir G. A. partnerystę.
2. Pareiškėjos nurodo, kad yra partnerės, bendrai gyvenančios kartu daugiau nei vienerius metus neįregistravusios partnerystės, turėdamos tikslą sukurti bei faktiškai sukūrusios šeiminius santykius. Aiškina, kad susipažino 2022 m. liepos mėn. per pažinčių programėlę; 2024 m. gegužės mėn. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis įsigijo būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu su žemės sklypu bei ūkinės paskirties pastatais. Teigia, kad būstui įsigyti 2024 m. gegužės 23 d. sudarė būsto kredito sutartį, o prievolei užtikrinti abi 2024 m. gegužės 30 d. sudarė jungtinės hipotekos sutartį. Aiškina, kad įsigytame būste kartu gyvena nuo jo įsigijimo dienos bei jame veda bendrą ūkį. Šis jų žingsnis įrodo, kad jos ne tik kartu gyvena jau daugiau nei metus, bet ir nebijo prisiimti bendrų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Įsigytame bendrame būste nuo 2024 m. birželio mėn. yra deklaravusios ir savo gyvenamąją vietą.
3. Pažymi, kad bendrą poros gyvenimą jos pradėjo dar 2022 m. spalio mėn. J. J. (vienos iš pareiškėjų) motinai priklausančiame bute. Atsižvelgiant į tai, kad butas priklausė vienos iš jų artimajam giminaičiui, joms nebuvo poreikio sudaryti nuomos sutarties ar kt. teisę naudotis (gyventi) būstu suteikiančio dokumento, tačiau jų gyvenimą kartu patvirtina G. A. vardu atlikti prekių užsakymai, laikraščio prenumerata. Be to, pareiškėjos kartu veda bendrą ūkį bei dalinasi išlaidomis; tai liudija dar 2023 m. liepos mėnesį bendrai atidaryta banko sąskaita banke. Be to, bendrą gyvenimą kartu bei buitinių pareigų pasiskirstymą parodo ir sudaromos komunalinių paslaugų sutartys: J. J. vardu sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugų teikimo sutartis; G. A. vardu sudaryta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis. Nurodo, kad siekdamos įteisinti savo santykius, 2025 m. birželio 11 d. sudarė santuoką Osle (Norvegijos Karalystėje). Be to, jos neslepia savo jausmų bei šeiminių ryšių nei nuo artimųjų, nei nuo draugų ir (ar) kitų asmenų.
4. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2025 m. balandžio 17 d. priėmus nutarimą, kuriuo pripažinta, jog partnerystė gali būti sudaroma ne tik tarp skirtingų lyčių asmenų, bet ir tarp vienos lyties asmenų, pareiškėjos turi teisę į partnerystės įregistravimą. Be to, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos (ar nėra kaip nors kitaip sureguliavęs santuokos nesudariusių asmenų porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisinio pripažinimo ir apsaugos), asmenų teisė į partnerystę (inter alia, registravimą) gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Anot pareiškėjų, valstybė turi privalomai registruoti partnerystės sudarymo faktą, tačiau šiuo metu nėra nei sukurtas registras, nei priimti/pakeisti atitinkami teisės aktai.
5. Pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, jog nesutinka su suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, attsovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašymu stabdyti šią bylą arba atidėti priimtą teismo sprendimą 12 mėnesių tuo pagrindu, kad dar nėra priimti atitinkami teisės aktai ir sukurtas registro funkcionalumas partnerystės registravimui. Pažymi, jog Teisingumo ministerija pati pripažino, kad egzistuoja kitų partnerystės civilinės būklės akto pripažinimo bylų, kur pareiškėjų reikalavimai pripažinti partnerystę buvo patenkinti. Kandangi pastarosiose bylose nebuvo pagrindo stabdyti bylas iki Teisingumo ministerijos nurodomų veiksmų atlikimo, bylos stabdyti nėra pagrindo ir šioje byloje. Be to, bylos stabdymas prieštarautų ir 2025 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Taigi jeigu ši byla būtų stabdoma arba teismo priimto sprendimo vykdymas atidėtas, pareiškėjų teisių pripažinti partnerystę pripažinimas būtų dar labiau užvilkintas. Taip pat nėra garantijos, jog nurodyti Teisingumo ministerijos veiksmai galėtų būti atlikti iki nurodytų 2026 m. pabaigos.
6. Pabrėžia, kad įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų nepriėmimas ar registro funkcionalumo nesukūrimas taip pat negali užvilkinti jų teisių pripažinti partnerystę įgyvendinimo, nes šiuo atveju gali būti taikoma teisės analogija (apie teisės analogijos panaudojimą panašiose situacijose kaip ši buvo pasisakyta ir 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarime). Apie tai, jog teisinio reguliavimo spragas, susidariusias dėl to, kad dar nėra priimti tam tikri teisės aktai ar sukurtas registro funkcionalumas, galima užpildyti pagal teisės analogiją, pripažįsta ir bendrosios kompetencijos teismai. Taigi, priešingai nei nurodoma Teisingumo ministerijos atsiliepime, įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ar atitinkamų registro funkcionalumų nesukūrimas neužkerta teismui kelio spręsti šią bylą.
7. Pareiškėjos nesutinka su suinteresuotų asmenų nuomone, jog jų reikalavimas dėl įpareigojimo atsakingas institucijas sukurti (užtikrinti) techninį funkcionalumą nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pabrėžia, kad tais atvejais, kai pagrindinis reikalavimas byloje yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kiti reikalavimai taip pat yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi šioje byloje dominuojantis teisinis santykis yra partnerystės civilinės būklės akto pripažinimas, kiti pareiškėjų iškelti prašymai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Be to, nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo praėjo daugiau nei 8 mėnesiai, per kuriuos atsakingos institucijos galėjo inicijuoti pokyčius, reikalingus partnerystės įregistravimui, todėl visiškai nepagrįsta reikalauti laukti dar ilgesnį laiką, kol institucijos tokius pokyčius imsis įgyvendinti. Pareiškėjų vertinimu, Teisingumo ministerija jau turėjo pakankamai laiko sukurti techninį funkcionalumą ar nuspręsti, kokiame registre turėtų būti registruojamos partnerystės. Teigia, kad registro funkcionalumo nesukūrimas toliau vilkina nuoseklų pareiškėjų teisių į partnerystę įgyvendinimą ir tokiu būdu toliau pažeidžia Konstitucinio Teismo įvardintus teisinio tikrumo ir teisinio saugumo reikalavimus bei pažeidžia atsakingo valdymo principą.
8. Pažymi ir tai, kad yra panašių bylų, kuriose kitų pareiškėjų analogiški reikalavimai buvo patenkinti, atitinkamai dėl šios priežasties nėra pagrindo netenkinti jų reikalavimo sukurti tokį registro funkcionalumą ir šioje civilinėje byloje. Be to, pareiškėjų įsitikinimu, registrų funkcionalumo nesukūrimas jokiais būdais neatima jų teisės įgyvendinti savo teises į partnerystės pripažinimą, nes kaip buvo nurodyta minėtame Konstitucinio teismo nutarime, tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenų teisė į partnerystę gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.
9. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą iš esmės prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra; prašo įpareigoti tik Lietuvos Respubliką įregistruoti civilinės būklės aktą – pareiškėjų partnerystę tam pritaikytame valstybiniame registre.
10. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.19 straipsniu, civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuose; teisės aktuose nėra nustatyta partnerystės registravimo tvarka, atitinkamai VĮ Registrų centro sukurtoje Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje taip pat nėra partnerystės akto įrašo. Civilinės metrikacijos įstaigos, atlikdamos joms valstybės deleguotas funkcijas, neturi teisinio pagrindo registruoti partnerystės ir tik Lietuvos valstybė, priimdama teisės aktus šiuo aktualiu klausimu, gali nuspręsti, kokiame valstybės registre turi būti registruojama pareiškėjų partnerystė, t. y. tik Lietuvos valstybė turi galimybę užtikrinti tinkamą partnerystės registravimą, todėl valstybė ir turi pareigą įvykdyti teismo sprendimą tam pritaikytame registre. Kadangi šiuo metu teisės aktuose nėra nustatyta partnerystės registravimo tvarka bei partnerystės išrašo išdavimas, o Lietuvos valstybę atstovaujančiai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai kartu su VĮ Registru centru informavus, kad pritaikius esamo registro infrastruktūrą, priimti teismų sprendimai dėl partnerystės įregistravimo bei išrašo išdavimo bus vykdomi VĮ Registro centro Vedybų sutarčių registro informacinėje sistemoje, suvedant duomenis apie partnerius.
11. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą dėl pareiškėjų prašymų pripažinti, kad jos yra partnerės, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų partnerystę, prašo juos nagrinėti teismo nuožiūra; pareiškėjų prašymą įpareigoti Registrų centrą sukurti techninį funkcionalumą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
12. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai dėl partnerystės pripažinimo ir įpareigojimo įregistruoti civilinės būklės aktą yra pareikšti ne Registrų centro atžvilgiu ir su Registrų centro teisėmis bei pareigomis nėra susiję, todėl dėl minėtų reikalavimų pagrįstumo suinteresuotas asmuo nepasisako. Pažymi, kad Registrų centras, kaip Gyventojų registro tvarkytojas, sprendimų dėl civilinės būklės aktų registravimo nepriima.
13. Teigia, kad pareiškėjų reikalavimas sukurti registro funkcionalumą nėra bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjimo dalykas, o ginčai, susiję su valstybės institucijomis dėl viešojo administravimo sričiai priskirtų veiksmų atlikimo ar neatlikimo, nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjos, pateikdamos atitinkamą prašymą, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad tokio funkcionalumo nėra arba kad Registrų centras atsisako sukurti pareiškėjų prašomą funkcionalumą. Taip pat pirmo ir antro reikalavimų patenkinimas sukurtų pareiškėjoms konkrečias teisines pasekmes, kurių jos ir pageidauja, bet tokių pasekmių nesukurtų reikalavimo įpareigoti Registrų centrą sukurti funkcionalumą įregistruoti partnerystę patenkinimas, todėl tokio prašymo kaip savarankiško nagrinėjimas nėra galimas. Funkcionalumo įregistruoti partnerystės faktą sukūrimas yra išvestinis klausimas, susijęs su galimai pareiškėjoms palankaus teismo sprendimo įvykdymo tvarka, bet ne subjektinių teisių apgynimu; viešų registrų kūrimas ar keitimas nėra civilinių teisinių santykių dalykas.
14. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškimą iš esmės prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra; prašo: 1) stabdyti bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1623 straipsnio pagrindu; 2) jei prašymas stabdyti bylą nebūtų tenkintas, prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių.
15. Suinteresuoto asmens vertinimu, nesant partnerystės instituto įstatyminio reguliavimo, nėra aiškūs teismui pateikto pareiškimo pripažinti asmenis partneriais turinys, taip pat būsimo teismo sprendimo teisinės pasekmės, siekiamų įgyti subjektinių teisių požiūriu ir trečiųjų asmenų atžvilgiu. Suinteresuoto asmens nuomone, asmenų laisvė ir valia nuspręsti įteisinti savo ryšį ir santykius turėtų būti įgyvendinama jiems žinant arba bent jau aiškiai numanant tokio sprendimo teisines pasekmes, konkrečiai kokias teises ir tarpusavio pareigas partnerystė sukurs pareiškėjoms. Šiuo metu objektyviai neįmanoma numatyti ar numanyti, kokias teises ir tarpusavio pareigas jos įgys. Be to, šiuo metu rengiami poįstatyminių teisės aktų projektai, pagal kuriuos bus vykdomi techniniai registrų pritaikymo darbai ir kurių priėmimas sietinas su jau nurodytomis aplinkybėmis – įstatyminio reglamentavimo atsiradimu.
16. Pažymi, kad vertinant pareiškėjų prašymą įpareigoti valstybę sukurti viešo registro funkcionalumą partnerystės registracijai, toks įpareigojimas kiekvienoje individualioje byloje yra perteklinis, nes jau yra įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais valstybė įpareigota registruoti partnerystes civilinės metrikacijos įstaigoje ar kitame tam pritaikytame valstybiniame registre, taip pat valstybė įpareigota sukurti registro funkcionalumą partnerystės registravimui. Tačiau šiems pokyčiams objektyviai yra reikalingas laikas, nes būtini tiek minėti teisės aktų pakeitimai, tiek technologiniai sprendiniai, darbai. Teigia, kad numatoma sukurti valstybės registrų funkcionalumą iki 2026 m. pabaigos.
17. Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Civilinės bylos dalis nutrauktina; kitoje dalyje pareiškimas tenkintinas.
18. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo (CPK 442 straipsnio 1 dalies 7 punktas). CPK 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos artimus tarpusavio santykius palaiko daugiau nei trejus metus; nuo 2022 m. spalio mėnesio pradėjo kartu gyventi (gyveno vienos iš pareiškėjų motinai priklausančiame bute adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje), o nuo 2024 m. gegužės mėnesio pareiškėjos gyvena nuosavame būste ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), kur yra deklaruota abiejų pareiškėjų gyvenamoji vieta. Anot pareiškėjų, jos kartu moka būsto paskolą už įsigytą būstą (tą patvirtina 2024 m. gegužės 23 d. kredito sutartis NR. (duomenys neskelbtini); prievolei užtikrinti abiejų pareiškėjų vardu sudaryta 2024 m. gegužės 30 d. hipotekos sutartis) bei dalinasi jo išlaikymo išlaidas, taip pat kitas išlaidas, skirtas šeimos reikmėms, kartu priima visus svarbius sprendimus dėl turto, finansų ir buities reikalų. Be to, pareiškėjos 2025 m. birželio 11 d. sudarė santuoką Osle, Norvegijos Karalystėje. Taigi, iš pareiškime pareiškėjų išdėstytų paaiškinimų ir paaiškinimams pagrįsti pateiktų įrodymų galima spręsti, kad pareiškėjos kartu gyvena kaip šeima, bendrai tvarko socialinius ir ekonominius klausimus ilgiau nei vienerius metus. Pareikštu pareiškimu pareiškėjos siekia, kad būtų pripažinta, jog jas sieja bendras gyvenimas partnerystės forma ir toks faktas būtų įregistruotas, t. y. pareiškėjos siekia, kad Lietuvos Respublikoje partnerystės forma būtų pripažintas jų tarpusavio ryšys.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad CK trečios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Įstatymų leidėjas įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, iki šiol nėra priėmęs. CK 3.229 straipsnyje nustatyta, kad CK trečios knygos XV skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.
21. Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, o CK 3.229 straipsnis tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 1, 4 dalims, 29 straipsniui, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be kita ko, Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo 44 punkte išaiškino, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos (ar nėra kaip nors kitaip sureguliavęs santuokos nesudariusių asmenų porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisinio pripažinimo ir apsaugos), asmenų teisė į partnerystę (be kita ko, registravimą) gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.
22. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos yra pilnametės, daugiau nei vienerius metus gyvena kaip šeima. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad pareiškėjų šeima paremta nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu: šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, savanorišku apsisprendimu prisiimti atsakomybę vienas už kitą. Be to, pareiškėjos 2025 m. birželio 11 d. sudarė santuoką Osle, Norvegijos Karalystėje. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas pripažino, kad partnerystė galima ir tarp tos pačios lyties asmenų. Taigi spręstina, kad nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių pripažinti, jog pareiškėjas sieja bendras gyvenimas partnerystės forma ir įpareigoti Lietuvos Respubliką įregistruoti civilinės būklės aktą – pareiškėjų J. J. ir G. A. partnerystę tam pritaikytame valstybiniame registre ir išduoti partnerėms J. J. ir G. A. civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.
23. Kadangi visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, taip pat ir šią sampratą atitinkančios tos pačios lyties poros, įskaitant ir pareiškėjų, turi būti saugomos ir ginamos, toliau pasisakoma dėl pareiškėjų partnerystės įregistravimo, nes tik įregistravus partnerystę bus tinkamai užtikrinta pareiškėjų teisių ir laisvių apsauga. Šiuo klausimu suinteresuotų asmenų pozicijos bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė. Suinteresuoti asmenys, įvertinę minėto Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimo argumentus, iš esmės neprieštaravo pareiškėjų prašymo reikalavimui pripažinti jas partnerėmis bei tam, kad savo teises pareiškėjos įgyvendintų teismine tvarka. Nepaisant to, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškimą prašė: 1) stabdyti bylą CPK 1623 straipsnio pagrindu; 2) jei prašymas stabdyti bylą nebūtų tenkintas, prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių (tam, kad sureguliuoti partnerystės registravimo tvarką ir atlikti techninius pakeitimus registruose). Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VĮ Registrų centras nesutiko su kitais pareiškėjų reikalavimais, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl nurodytų priežasčių prašė teismo įpareigoti įregistruoti pareiškėjų partnerystę ne ją, bet Lietuvos Respubliką, o VĮ Registrų centras nesutiko su pareiškėjų reikalavimu įpareigoti ją sukurti funkcionalumą įregistruoti partnerystę.
24. Teismas pažymi, kad pagal CK 2.18 straipsnį, valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus: 1) asmens gimimą; 2) asmens mirtį; 3) santuokos sudarymą; 4) santuokos nutraukimą; 5) įvaikinimą; 6) tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą; 7) vardo ir pavardės pakeitimą; 8) asmens lyties pakeitimą; 9) partnerystę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnio 1 punkto f papunktyje įstatymų leidėjas pasiūlė Vyriausybei iki 2002 m. sausio 1 d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą, tačiau iki šiol partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas nėra priimtas ir neapibrėžta, kada jis bus priimtas. Atsižvelgiant į tai, valstybei neribotą laiką nenustačius partnerystės registravimo tvarkos, esant priimtam Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimui, suinteresuoto asmens argumentai, jog nėra techninių galimybių ir teisės aktų civilinės būklės akto registravimui, negali būti laikomi pagrįstais ir, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo valstybės įgaliotiems asmenims, vien tuo pagrindu, jog valstybė nuo 2002 metų (t. y. daugiau kaip 23 metus) nepriėmė atitinkamų teisės aktų ir nesukūrė registrų, ar neranda būdų operatyviai jų pritaikyti partnerystės registravimui, atsisakyti atlikti partnerystės registravimą. Be to, teismo sprendimo dėl partnerystės pripažinimo vykdymo atidėjimas nesuteiktų tos pačios lyties partneriams deramo teisinio pripažinimo ir neužtikrintų pakankamos jų privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos, kas suponuotų tolesnį jų teisių ir laisvių pažeidimą, o tai nėra pateisinama demokratinėje teisinėje valstybėje.
25. Esant priimtam Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimui Nr. KT21-N5/2025, teismo vertinimu, valstybė privalo ne prašyti teismo atidėti teismo sprendimo vykdymą, o nedelsiant, teismo sprendimui įsiteisėjus, jį įvykdyti ir atlikti partnerystės registravimą esamuose registruose, skirtuose civilinės būklės aktų registravimui. Be to, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo išimtines aplinkybes ir būtinumą atidėti sprendimo įvykdymą grindžia išimtinai paaiškinimais, jog sukurti valstybės registrų funkcionalumą numatoma iki 2026 m. pabaigos. Jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą nurodytam laikotarpiui, teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad per suinteresuoto asmens prašomą 12 mėnesių atidėjimo terminą registro funkcionalumas būtų pritaikytas ir sprendimą galima būtų įvykdyti automatizuotu būdu. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo tinkamai nepagrindė išimtinių aplinkybių ir būtinumo atidėti sprendimo įvykdymą 12 mėnesių. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju partnerystės įregistravimo atidėjimas (bylos sustabdymas) ir registro funkcionalumo pritaikymo atidėjimas pažeistų pareiškėjų interesus, suinteresuoto asmens prašymai dėl bylos sustabdymo ir teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ne mažiau nei 12 mėnesių negali būti tenkinami.
26. Teismas taip pat pabrėžia, jog pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei VĮ Registrų centrą sukurti funkcionalumą įregistruoti partnerystę yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjos pareikštu pareiškimu siekia savo ilgiau nei metus trunkančių santykių pripažinimo ir apsaugos, tuo pagrindu prašo teismo pripažinti jų partnerystę ir įpareigoti įregistruoti tokį faktą. Šie reikalavimai iš esmės yra patenkinti ir būtent šių reikalavimų patenkinimas sukuria pareiškėjoms konkrečias teisines pasekmes, kurių jos ir pageidauja. Tokių pasekmių nesukuria reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei VĮ Registrų centrą sukurti funkcionalumą įregistruoti partnerystę patenkinimas. Dėl to tokio prašymo kaip savarankiško nagrinėjimas nėra galimas. Funkcionalumo įregistruoti partnerystės faktą sukūrimas yra išvestinis klausimas, susijęs su pareiškėjoms palankaus teismo sprendimo įvykdymo tvarka, bet ne subjektinių teisių apgynimu.
27. Teismas taip pat pažymi, kad, remiantis byloje pateiktais suinteresuotų asmenų paaiškinimais, šiuo metu priimti teismų sprendimai dėl partnerystės įregistravimo bei išrašo išdavimo bus/yra vykdomi VĮ Registro centro Vedybų sutarčių registro informacinėje sistemoje, suvedant duomenis apie partnerius. Be to, jau yra įsiteisėjusių teismų sprendimų, kuriais valstybė įpareigota registruoti partnerystes civilinės metrikacijos įstaigoje ar kitame tam pritaikytame valstybiniame registre, taip pat valstybė įpareigota sukurti registro funkcionalumą partnerystės registravimui (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-26973-1098/2025 ir kt.), todėl įpareigojimas sukurti tokį funkcionalumą kiekvienoje atskiroje byloje, sprendžiant dėl partnerystės pripažinimo, teismo vertinimu, būtų netikslingas (kadangi toks funkcionalumas bus bendras, ne individualus kiekvienai situacijai dėl partnerystės įregistravimo).
28. Teismas sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymu įpareigoti įregistruoti pareiškėjų partnerystę ne ją, bet Lietuvos Respubliką. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, jog dėl to, kad šiai dienai Lietuvos Respublika nėra sukūrusi registro funkcionalumo partnerystės registravimui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimo dėl partnerystės įregistravimo. Atsižvelgiant į byloje jau nurodytas aplinkybes, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako ir įregistruoti pareiškėjų partnenystę įpareigoja Lietuvos Respubliką.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
nutraukti civilinės bylos dalį dėl pareiškimo reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir valstybės įmonę Registrų centrą sukurti funkcionalumą įregistruoti partnerystę.
Kitą pareiškimo dalį tenkinti.
Pripažinti partnerystę tarp J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Įpareigoti Lietuvos Respubliką įregistruoti civilinės būklės aktą – pareiškėjų J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) partnerystę tam pritaikytame valstybiniame registre ir išduoti partnerėms J. J. bei G. A. civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.
Netenkinti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašymų dėl bylos sustabdymo ir dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič